Byla 1A-219-354/2015
Dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, civilinio atsakovo SIA „(duomenus neskelbtini)“ atstovui advokatui Mariui Liatukui, gynėjui advokatui Albertui Kruminui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo Alberto Krumino, nukentėjusiųjų I. K., D. V. K. ir D. K., civilinio atsakovo SIA „( - )“ atstovo advokato Mariaus Liatuko apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

2Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo SIA „( - )“ priteista I. K. 5792,40 Eur neturtinės žalos, D. K. ir D. V. K. po 7240,50 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2011 m. kovo 23 d., apie 18.59 val., ( - ), kelio ( - ), vairuodamas ( - ) Respublikoje registruotai įmonei SIA „( - )“ priklausantį automobilį – krovininį balninį vilkiką ( - ), valstybinis numeris ( - ) (toliau – vilkikas), su velkama savivarte puspriekabe ( - ), valstybinis numeris ( - ), pakrauta klinkeriu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nauja redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. su pakeitimais iki 2011 m. kovo 2 d.) 15 punktą, reglamentuojantį, kad „Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. (...)“, 235 punktą, reglamentuojantį, kad „Eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus.“ ir 236 punktą, reglamentuojantį, kad „Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms (...).“, t. y. jis vairavo vilkiką, kuriam ant priekinės ašies buvo sumontuotos bekamerinės padangos „( - )“ gamintojo, „( - )“ modelio, 385/65 R22.5 išmatavimų, 160J apkrovimo ir greičio indeksų, kurios neskirtos montuoti ant vilkiko vairuojamų ratų, ką patvirtina padangoje esantis žymėjimas „FRT“, dėl to, įvykus vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijai (sprogimui), dėl kurio transporto priemonių junginio valdymas buvo apsunkintas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, transporto priemonių junginys prarado judėjimo stabilumą, pakeitė važiavimo kryptį į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir priekiniu kairės pusės kampu susidūrė su priešais važiavusio automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) vairuojamo S. K., kairės pusės šono priekine dalimi, dėl ko automobilio ( - ) vairuotojas S. K. dėl įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų: galvos smegenų išspaudimo, širdies, aortos, kepenų plyšimų, padarytų kontaktuojant su automobilio dalimis ir nesuderinamų su gyvybe, įvykio vietoje mirė, taip A. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

6Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas Albertas Kruminas prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje panaikinti ir A. R. išteisinti, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) ekspertų padarytos išvados visiškai paneigia A. R. kaltę.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. V. K., D. K. ir I. K. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir visiškai patenkinti jų reikalavimus, išdėstytus ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo kiekvieno ieškovo atžvilgiu nurodyti kriterijus, į kurios jis atsižvelgia, priteisdamas vieną arba kitą sumą, tačiau to nepadarė ir nustatė žemiausią neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teigiama, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyko labai ilgai ir tik užtęsdavo jų dvasinius išgyvenimus, kėlė įvairiausias abejones ir taip mažino teisinio tikrumo ir teisinio saugumo jausmus. Pažymima, kad teismas nukrypo tuo teismų praktikos panašaus pobūdžio byloje, nes kiekvieno iš jų (ieškovų) atžvilgiu priteisė sumą, kuri yra keturis–penkis kartus mažesnė nei formuojamoje teismų praktikoje, ir nepateikė jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad jų praradimai yra mažesni ar pažeistos vertybės yra mažesnės. Teigiama, kad santykinai didelis SIA „( - )“ darbuotojų skaičius ir tai, jog įmonės dirbo ne tik ( - ) Respublikoje, tačiau ir už jos ribų, rodo įmonės didelius pajėgumus. Be to, pažymima, kad duomenų apie įsiskolinimus valstybės biudžetui atsakovai nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, jog įmonė negali išmokėti adekvačios teismo priteistos sumos per tam tikrą laikotarpį, suderintą su ieškovais. Taip pat pastebima, kad įmonei niekas netrukdė apsidrausti dėl neturtinės žalos atlyginimo potencialiai galimų autoįvykių atvejais, todėl iš esmės jie patys sukūrė sau santykinai nepalankią ekonominę situaciją, jei tokia iš tikro yra. Galiausiai skunde pabrėžiama, kad visa teismų praktika yra orientuojama į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

9Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo SIA „( - )“ atstovas advokatas Marius Liatukas prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. R. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 5 d. išteisinti, I. K., D. K., D. V. K. civilinį ieškinį atsakovui SIA „( - )“ palikti nenagrinėtą, o teismui nutarus, kad tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo – skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš SIA „( - )“ priteistas neturtinės žalos sumas ieškovams I. K., D. K., D. V. K..

10Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog A. R. nėra kaltas dėl eismo įvykio. Advokato Mariaus Liatuko teigimu, A. R. iki išvažiuodamas į reisą, kurio metu sprogo automobilio ( - ) priekinė padanga, negalėjo numatyti šios aplinkybės ir jos išvengti – tą byloje nustatė atlikta teismo ekspertizė – todėl A. R. turėtų būti išteisinamas, o pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Šiuo aspektu skunde pažymima, kad teismas visiškai neįvertino ne tik 2014 m. birželio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto, kuriame aiškiai nurodoma, kad jokių vilkiko techninių gedimų neužfiksuota, nedraudžiama minėtos padangos eksploatuoti ant priekinės vilkiko ašies, bet ir 2013 m. rugsėjo 24 d. ( - ) Transporto priemonių techninių ekspertų draugijos išvados, kad jokių konstrukcinių kliūčių padangos montavimui ant vilkiko priekinės ašies nėra. Skunde pažymima, kad ekspertas E. G. (jam paneigus savo surašytas ekspertizės išvadas buvo skirta kita ekspertizė) teisme pripažino, kad išvadas apie sprogusios padangos būklę padarė ištyręs tik vieną padangą, antros šio vilkiko priekinės padangos (nesprogusios) jis netyrė, nors į bylą pateiktoje privačioje ( - ) Transporto priemonių techninių ekspertų draugijos išvadoje nurodoma, jog būtina įvertinti abi vilkiko padangas – jeigu sprogimo priežastis yra netinkama eksploatacija, tai jos padariniai privalo matytis ant abiejų priekinių padangų. Advokato Mariaus Liatuko teigimu, teisme atlikus naują ekspertizę, kurią atliko du ekspertai, buvo vienareikšmiškai paneigtos 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės akto išvados bei nustatyta, kad „FRT“ padangą naudoti ant priekinės nevarančiosios ašies galima. Todėl, advokato Mariaus Liatuko įsitikinimu, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad sprogusi priekinė vilkiko padanga „nebuvo pritaikyta vilkiko varomajai ašiai“, yra prieštaraujanti bylos duomenims (be to, tokia išvada klaidinga dar ir tuo, kad iš bylos duomenų aiškiai matyti, jog priekinė vilkiko „( - )“ ašis nėra varančioji). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, advokatas Marius Liatukas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. R. vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, padangų gamintojas nedraudė naudoti padangų „( - )“ ant priekinės vilkiko ašies, nedraudė naudoti ant mišrios kelio dangos, nenustatyta, kad padangos sprogimo vienintelė ar pagrindinė priežastis buvo padangos naudojimo aplinkybė, nepatvirtinta, kad A. R. galėjo išvengti eismo įvykio ir/ar jo padarinių.

11Taip pat skunde pabrėžiama, kad, jeigu teismas visgi spręstų, kad byloje yra visi BK 281 str. 5 d. sudėties požymiai, turėtų būti sumažinti priteistos neturtinės žalos dydžiai, nes priteistos neturtinės žalos sumos neatitinka kasacinio teismo praktikos, suformuotos panašiose savo aplinkybėmis bylose. Advokato Mariaus Liatuko teigimu, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo net ir nuo praktikoje suformuotų neturtinės žalos sumų tais atvejais, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, kurie nebūtinai yra civilinių ieškovų tėvai ar sutuoktiniai. Be to, pažymima, kad šiuo metu įmonė dirba nuostolingai, dėl tarptautinės krizės tarp ES ir Rusijos yra sunkus metas, ( - ) bankai, įvertinę įmonės balansą, paskolų nesuteikia, įmonė praktiškai neturi jai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto, yra kitų finansinių įsipareigojimų. Be to, pabrėžiama, kad įmonė regreso tvarka išmokėtos sumos grąžinimo galėtų reikalauti iš A. R., tačiau 20273,4 EUR sumos grąžinimas fiziniam asmeniui būtų didelė našta, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. R. teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog tokių sumų ar turto neturi.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji bei civilinė ieškovė I. K. ir jos atstovas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo atstovas prašė civilinio atsakovo ir nuteistojo A. R. gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. R. gynėjas prašė jo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

13Nuteistojo A. R. gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas.

14Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Tai reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, nes baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus yra in dubio pro reo principas, reiškiantis, jog egzistuojančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis dėl A. R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281 str. 5 d. yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išanalizavo vilkiko priekinės ašies padangų tinkamumo naudoti klausimą, o tai lėmė neteisingos išvados padarymą dėl A. R. kaltės.

16Pagal BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2013).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 str. turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-218-942/2015).

18Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, A. R. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., nustatė, kad A. R. vairavo techniškai netvarkingą vilkiką, nes šio priekinė kairė padanga ,,( - )“ neatitiko techninių reikalavimų – nebuvo pritaikyta vilkiko vairuojamajai ašiai. Teismas padarė išvadą, kad A. R. padarytas pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, nes A. R. nepaisė KET 15, 235–236 p. įtvirtintų draudimų, vairavo techniškai netvarkingą vilkiką, susilpnėjus vilkiko priekinės kairės padangos karkasui, padanga sprogo, vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su S. K. vairuojamu automobiliu „( - )“, dėl susidūrimo metu patirtų sužalojimų, S. K. mirė, t. y. priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ne atsitiktinis. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi vilkiko techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės aktu Nr. ( - ), Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktu Nr. ( - ).

19Aptardamas A. R. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. R. ilgametę vairavimo patirtį, padarė išvadą, jog A. R. privalėjo įvertinti, kad ant vilkiko priekinės ašies sumontuota padanga yra pritaikyta tik priekaboms ir puspriekabėms, važiuoti keliais su kieta danga, vilkikas maksimaliai pakrautas, tai turėjo įtakos ir priekinės automobilio ašies apkrovai, važiavimas žvyreliu, o ne keliu su kieta danga, visa tai turės įtakos vilkiko priekinės kairės padangos karkaso susilpnėjimui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, A. R. žinojo ir suprato esminius techninius automobilio saugaus eksploatavimo reikalavimus, turėjo žinoti, kokie reikalavimai yra taikomi vilkiko padangoms, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad sprogusi padanga šių reikalavimų neatitiko. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. R. padarė nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

20Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, jog ant vilkiko priekinės ašies sumontuota padanga buvo pritaikyta priekaboms ir puspriekabėms, važiavimui keliais su kieta danga, negali būti vertinami kaip neginčijamas A. R. kaltės įrodymas.

21KET 15 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. KET 235 p. numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, o KET 236 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms. Iš nurodytų KET normų matyti, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar A. R. vairuojamas vilkikas buvo techniškai tvarkingas.

22Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) ekspertas E. G. nurodė, kad tyrimui pateikta padanga yra skirta montuoti vilkikų puspriekabėms ar priekaboms ir neskirta montuoti ant vilkiko vairuojamųjų ratų, tai patvirtina padangoje esantis žymėjimas „FRT“ (2 t., 31 b. l.). Būtent taip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas nepakankamai įvertino kitą byloje esantį įrodymą – Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės aktą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad gamintojo „( - )“ oficialiame tinklalapyje (( - )) nurodyta, jog „( - )“ modelio padangų gama iš tiesų skirta puspriekabių ir priekabų ratams keliuose su kieta danga, tačiau gamintojas nedraudžia naudoti šio modelio padangų ant kitų nevarančiųjų transporto priemonės ašių, jeigu ant padangos nėra užrašo „trailer use only“ („tik priekaboms“). Kaip nurodė ekspertai, ant tirti pateiktos padangos tokio užrašo nėra. Tad tyrimui pateiktų padangų nedraudžiama naudoti ant priekinės vilkiko ašies. Ekspertų teigimu, gamintojo „( - )“ atstovas Lietuvoje („( - )“) pateikė analogišką informaciją (5 t., 61 b. l.). Teismo posėdžio metu ekspertas papildomai paaiškino, jog gamintojo atstovai Lietuvoje nurodė, kad jei nėra užrašo ant padangos šono, tai gamintojas nedraudžia dėti šias padangas ant ne varančiųjų vilkiko ašių. Ekspertas patvirtino, kad ant ratų tokio žymėjimo nėra. Iš eksperto duotų paaiškinimų taip pat aišku, kad vilkiko priekinės ašies ratai rieda laisvai, todėl „( - )“ modelio padangų ant priekinės ašies dėti nedraudžiama. Kitų padangų reikėtų tuo atveju, jei ratai būtų varantieji (5 t., 157–159 b. l.). Taigi, nei padangų gamintojai, nei ekspertas nepatvirtino, kad „( - )“ modelio padangos naudojimas ant priekinės vilkiko ašies buvo draudžiamas.

23Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką priežastinis ryšys negali būti preziumuojamas, o turi būti įrodytas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad „( - )“ modelio padangų naudojimas ant vilkiko priekinės ašies su atsiradusiais padariniais negali būti laikomas dėsningu. Nustačius, kad „( - )“ modelio padangų naudojimas ant vilkiko priekinės ašies neprieštarauja KET, svarbu išsiaiškinti, ar padangos nebuvo pažeistos, ar jos buvo tinkamai naudojamos ir ar vairuotojas prieš reisą jas tinkamai patikrino.

24Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodyta, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog vilkiko „( - )“ priekinės kairės padangos kiauryminiai pažeidimai, su kuriais padanga negalėjo būti eksploatuojama, atsirado prieš pat eismo įvykį ir eismo įvykio metu, todėl A. R. negalėjo aptikti vilkiko „( - )“, valst. Nr. ( - ), padangos pažeidimų, išskyrus protektorinės dalies smulkius nekiauryminius pažeidimus, prieš išvykdamas į reisą ir kelionės metu (5 t., 61, 64 b. l.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad klausimo, ar abi padangos buvo nevienodai nudilusios, nesprendė, bet vizualiai nusidėvėjimo lygis panašus, kiauryminių pažeidimų nenustatyta, yra tik išviršinių pažeidimų, ir patvirtino pateiktas išvadas, kad su eksploatacinio pobūdžio nekiauryminiais pažeidimais padangų eksploatacija nėra draudžiama (5 t., 65, 157–159 b. l.).

25Minėto ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų 13 p. nurodyta, kad tyrimui pateiktų abiejų padangų protektorinėje dalyje esantys nekiauryminiai pažeidimai atsirado dėl jų eksploatacijos keliose be kietos dangos arba važiuojant per skaldą ir akmenis (padanga skirta eksploatuoti keliuose su kieta danga). Jie atsirado eksploatacijos metu iki eismo įvykio, tai nėra gamybos defektas (5 t., 65 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. nurodė, kad nekiauryminiai pažeidimai atsirado, nes padanga buvo ilgą laiką eksploatuojama ant ne kietos dangos, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad vilkikas važinėdavo ne ant kietos kelio dangos, ekspertas pateikti negalėjo. Teismo posėdžio metu S. B. nurodė, jog ( - ) gamyklos teritorija yra išasfaltuota, visas kelias iki ( - ) yra asfaltuotas. A. R. nurodė, kad buvo kelio remontas prieš posūkį į ( - ), nes tais metais liejo naują asfaltą (5 t., 134 b. l.). Vis dėlto, pažymėtina, jog ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad gamintojas nedraudžia minėto modelio padangomis važiuoti ne ant kietos kelio dangos, tik pateikia rekomendacijas, kokiomis sąlygomis padangos yra skirtos eksploatuoti. Ekspertas taip pat nurodė, jog negalima kategoriškai teigti, kad važiavimas ant ne kietos dangos buvo padangos sprogimo priežastis (5 t., 157–159 b. l.). Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad esant karkaso pažeidimams iššoka gumbas, tačiau ar šis gumbas buvo iššokęs prieš reisą, negali nurodyti, nes padanga susidūrus automobiliams buvo papildomai apgadinta (5 t., 157–159 b. l.).

26Iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis 2011 m. kovo 23 d. atėjo į darbą, perėmė vilkiką, vizualiai apžiūrėjo automobilio ratus, padangas, patikrino šviesų signalus, viskas atrodė tvarkinga. Važiuodamas jokių techninių nesklandumų ar gedimų nejuto. Teigė, kad prasilenkdamas su autobusiuku, pajuto, kad sprogo jo vairuojamo vilkiko kairės pusės priekinė padanga – išgirdo garsą, vilkikas staiga pasviro į kairę pusę ir trenkėsi į autobusiuką (4 t., 24–26 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu A. R. davė analogiškus parodymus, teigdamas, kad su automobiliu „( - )“ dirbo trys vairuotojai, jis pats su ta mašina dirbo 4 mėnesius, įvykio dieną atvyko į darbą, perėmė mašiną iš kolegos, automobilį apėjo, patikrino vizualiai ir jokių defektų nematė, padangos, su kuriom jam perdavė automobilį, neatrodė keistos, jokių įtrūkimų nematė, todėl į mechaniką nesikreipė, gamykloje pakrovė klinkerio ir išvyko į ( - ), važiuojant sprogo automobilio padanga, mašina pasisuko į kairę ir atsitrenkė į priešais atvažiuojančią kitą transporto priemonę (4 t., 165 b. l.).

27Liudytojas J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilių techninę būklę prižiūri pats vairuotojas, o kai vairuotojas pastebi pažeidimus, jis (J. D.) remontuoja. Laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d. A. R. ar kiti įmonės darbuotojai nepranešė apie vilkiko pažeidimus, todėl jis neapžiūrėjo vilkiko.

28Išanalizavus liudytojo J. D. ir nuteistojo A. R. parodymus aišku, kad vilkiką ,, ( - )“, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 21 d. iki 2011 m. kovo 23 d. vairavo ne tik A. R., bet ir kiti vairuotojai, tačiau nė vienas iš jų nesikreipė dėl vilkiko gedimų. Tai leidžia daryti išvadą, kad nė vienas iš vairuotojų jokių padangų pažeidimų nepastebėjo. Be to, teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. pažymėjo, kad nekiauryminiai pažeidimai plika akimi nebuvo matomi, nes gumos sluoksnis po protektorine dalimi yra didelis (5 t., 157–159 b. l.). Taigi nuteistasis A. R. objektyviai net ir negalėjo pastebėti padangos pažeidimų, jeigu tokie ir buvo prieš jam išvykstant į reisą.

29Remiantis tuo, kas aptarta, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ant vilkiko padangų nebuvo jokių požymių, kurie leistų spręsti, kad ant vilkiko priekinės ašies esanti „( - )“ modelio padanga būtų netinkama eksploatacijai, neatitiktų keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. R. dėl savo profesinės ir gyvenimiškos patirties, ilgametės vairavimo patirties, dėmesingumo, galėjo ir turėjo numanyti, kad ant vilkiko priekinės ašies kairės pusės esanti padanga neatitinka vilkiko padangoms keliamų reikalavimų ir todėl gali sprogti. Pažymėtina, kad, nors iš byloje esančių anksčiau jau aptartų įrodymų matyti, kad „( - )“ modelio padangų gamą rekomenduojama naudoti puspriekabių ir priekabų ratams, jas eksploatuojant ant kietos kelio dangos, tačiau vertinant A. R. kaltės klausimą, to nepakanka.

30Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad nuteistasis A. R. nenumatė, jog dėl jo veikos gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (amžių, vairavimo patirtį, išsilavinimą) negalėjo to numatyti. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kokie nors padangų pažeidimai buvo matomi prieš A. R. išvykstant į reisą, todėl, įvertinus ir tai, jog A. R. prieš išvykdamas į reisą patikrino vilkiko techninę būklę, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. R. pažeidė KET 15, 235, 236 p. nustatytas pareigas. Įvertinus bylos duomenų visumą ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, nėra pagrindo konstatuoti A. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų KET pažeidimų ir dėl autoįvykio metu atsiradusių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad A. R. nepadarė veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

31Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju S. K. mirtis pati savaime negali lemti baudžiamosios atsakomybės taikymo A. R. pagal BK 281 str. 5 d., kadangi, kaip jau aptarta anksčiau, eismo įvykio, kurio metu žuvo S. K., priežastis, vertinant būtinosios padarinių kilimo sąlygos požiūriu, nebuvo nuteistojo A. R. veika – nenustatytas konkretus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas (pažeidimai).

32Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nesant asmens veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą. Atkreipiamas dėmesys, jog tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nusprendus A. R. išteisinti ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas ir plačiau dėl jame išdėstytų argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nepasisakoma.

33Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

35A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės ir nukentėjusiųjų D. V. K. bei D. K. atstovės pagal įstatymą I. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

37Nukentėjusiųjų I. K., D. V. K. ir D. K. apeliacinį skundą atmesti.

38Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vaizdo įrašą, esantį CD laikmenoje, palikti prie bylos, vilkiko „( - )“, valst. Nr. ( - ), priekinę padangą ir ratlankį sunaikinti, latvių kalba rašytą dokumentą Nr. ( - ) grąžinti SIA „( - )“.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 3. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo SIA „( -... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. R. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas Albertas Kruminas prašo Akmenės... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji D. V. K., D. K. ir I. K. prašo pakeisti... 8. Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo kiekvieno ieškovo atžvilgiu nurodyti... 9. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo SIA „( - )“ atstovas advokatas Marius... 10. Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog A. R. nėra kaltas dėl... 11. Taip pat skunde pabrėžiama, kad, jeigu teismas visgi spręstų, kad byloje... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji bei civilinė... 13. Nuteistojo A. R. gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai... 14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir... 16. Pagal BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad BK 281... 18. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 19. Aptardamas A. R. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas,... 20. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.... 21. KET 15 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą,... 22. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 28 d.... 23. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką priežastinis ryšys negali būti... 24. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. birželio 30 d. ekspertizės akte... 25. Minėto ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų 13 p. nurodyta, kad tyrimui... 26. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad... 27. Liudytojas J. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilių techninę... 28. Išanalizavus liudytojo J. D. ir nuteistojo A. R. parodymus aišku, kad... 29. Remiantis tuo, kas aptarta, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ant vilkiko... 30. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad nuteistasis A. R. nenumatė,... 31. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju S. K. mirtis pati savaime negali lemti... 32. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., teismas, priimdamas išteisinamąjį... 33. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 34. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti... 35. A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.... 36. Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės ir nukentėjusiųjų D. V. K. bei... 37. Nukentėjusiųjų I. K., D. V. K. ir D. K. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –...