Byla 2K-124/2013
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2sekretoriaujant Linai Baužienei,

3dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,

4išteisintojo R. T. gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei,

5nukentėjusiesiems R. E. ir A. E.,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus, nukentėjusiosios R. E. ir nukentėjusiojo A. E. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžio.

7Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

8Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. T. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, gynėjos, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. 2008 m. sausio 23 d., apie 8.05 val., Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 172 punkto reikalavimus: pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl to susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. J. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų 2009 m. kovo 11 d. mirė.

11Apeliacinės instancijos teismas priėmė R. T. išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, R. T. kaltę grindė iš esmės tik 2011 m. vasario 11 d. eksperimento protokolu, visi kiti įrodymai buvo vertinami tiek, kiek jie tariamai patvirtino eksperimento metu nustatytus duomenis. Eksperimente dalyvavę asmenys iš anksto žinojo, kurioje vietoje pastatytas medvežis, kokie jo gabaritai ir konstrukcija, kad jokių šviesą atspindinčių atšvaitų, gabaritinių lempų medvežio gale neįrengta, kad virš traktoriaus kabinos įrengtos dvi lempos ir jos atsuktos į medvežio įrengimą ir skirtos atliekamiems darbams apšviesti, visi eksperimento dalyviai buvo pasiruošę bei sukaupę dėmesį į stovintį dešinėje kelio pusėje medvežį. Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. vasario 11 d. eksperimento dalyviai sukūrė situaciją, realiai neatitinkančią situacijos, buvusios įvykio metu, taip liko neįvertintos skirtingos meteorologinių stočių pažymos, kiti įrodymai byloje.

12Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad eksperimentas turi esminę reikšmę teismo išvadoms, nes būtent jo rezultatai lemia tai, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Prieštaravimai galėtų būti pašalinti tik atlikus naują eksperimentą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6, 7 dalimis, turėjo įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą atlikti naują eksperimentą, jei manė, kad 2011 m. vasario 11 d. eksperimentas neatitinka kitų baudžiamosios bylos faktinių duomenų bei realios situacijos įvykio metu. Šios instancijos teismas, suabejojęs R. T. kaltinančių įrodymų objektyvumu, nepagrįstai vertino atskirai kiekvieną iš surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos. Nagrinėjamos bylos kontekste nurodyti BPK normų reikalavimų pažeidimai yra esminiai pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas neatliko lyginamosios bylos duomenų analizės, įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai pabrėžtinai svaresniais įrodymais laikė išteisintojo R. T. parodymus, nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas atsižvelgiant tik į 2011 m. vasario 11 d. eksperimento rezultatus, tačiau jo dalyviai neatkūrė analogiškos 2008 m. sausio 23 d. situacijos, dėl to tai nėra patikimas ir neginčytinas R. T. kaltės įrodymas. Anot kasatoriaus, eksperimento duomenys buvo gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, atitiko BPK 20 straipsnyje nustatytus leistinumo reikalavimus. Eksperimentas buvo daromas toje vietoje, kurioje įvyko įvykis, tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis apšvietimo sąlygomis (buvo išlaikytas net 20 minučių laiko tarpas tarp eksperimento atlikimo ir saulės patekėjimo tą dieną, kaip įvykio metu), panaudojant tą patį medvežį, labai panašiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis, t. y. atliekant eksperimentą buvo siekiama tikrojo įvykio sąlygų panašumo, tačiau dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima atkurti identiškos situacijos. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, esant apie 0 laipsnių temperatūros, šlapdribos metu iškritęs sniegas tirpo, dėl to, tikėtina, jog įvykio vietos nuotraukos, padarytos praėjus maždaug pusvalandžiui po įvykio, realiai neatitiko aplinkos spalvinio vaizdo, buvusio įvykio metu. Abejotina, pasak kasatoriaus, ir tai, kad eksperimento metu ties medvežiu užsukęs į šalutinį kelią kairėje pusėje stovintis automobilis, taip pat matomas nuotraukoje žmogaus siluetas, objektyviai galėjo turėti įtakos matomumo eksperimento rezultatams. Objektyvi galimybė yra bent vieno asmens galimybė pamatyti kliūtį, t. y. jei vienas asmuo mato, o kitas nemato, tai vis tiek objektyvi matymo galimybė egzistuoja. Ta aplinkybė, kad liudytojo R. V. ir R. Va. parodymai nebuvo nuoseklūs dėl to, kokiu atstumu jie pamatė sniego debesį, dar neduoda pagrindo vertinti jų parodymus kritiškai, nes atstumo nustatymas be atitinkamų prietaisų yra subjektyvi asmens, neturinčio specialių žinių, nuomonė, kuri, nesant objektyvių išmatavimų, dažnai gali kelti abejonių ir pačiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, be to, nepagrįstai nevertino 2010 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų kartu su eksperimento rezultatais, liudytojų parodymais bei hidrometeorologinėmis pažymomis. 2010 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą patvirtino ekspertas V. Matusevičius, duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o 2011 m. vasario 11 d. atlikto matomumo eksperimento metu specialistas tiek iš 125 m atstumo, tiek iš 58 m atstumo objektyviai matė jo važiuojamojoje dalyje stovintį medvežį. Taigi vertinant ekspertizės akto išvadas ir matomumo eksperimento rezultatus kartu, pasak kasatoriaus, akivaizdu, jog R. T. įvykio metu turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu, dėl to jis privalėjo sulėtinti greitį. Įpareigojimas laikytis KET, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė bei sukėlė grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas niekaip neišsprendė asmens, dėl kurio nusikalstamų veiksmų, teismo nuomone, įvyko eismo įvykis, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo.

14Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. E. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį. Nukentėjusioji R. E. pateikia analogišką prašymą ir išdėsto analogiškus kasacinio skundo argumentus.

15Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį R. T. priėmė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 ir 331 straipsnių reikalavimus: neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus vertino kiekvieną atskirai, bet ne kaip jų visumą, išvados, vertinant autotechninių ekspertizių išvadas, prieštaringos, nenurodyti motyvai, dėl ko vieni bylos įrodymai buvo vertinti tik R. T. naudai, o kiti visai nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorių, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik išteisintojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Neaišku, kuo remdamasis teismas atmetė kitų liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, eksperimentų duomenis. Bylos duomenimis, pasak kasatorių, patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymų visetą dėl R. T. nagrinėjamoje situacijoje turėtos objektyvios galimybės pamatyti kliūtį ir išvengti įvykio, o apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu neatitinka byloje esančių įrodymų bei specialistų ir eksperimentų išvadų turinio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina įvykio metu buvusį matomumą ir meteorologines sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas autotechninių ekspertizių aktus, eksperimentų išvadas, vadovavosi ne juose padarytų išvadų visuma, o rėmėsi atskirais teiginiais, mažinančiais R. T. atsakomybę, išskirtinai akcentuodamas vien R. T. parodymų nepaneigiamumą. Atlikdamas įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie lengvino R. T. teisinę padėtį. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir kasacine nutartimi Nr. 2K-127/2010. Gyvenvietėje, kurioje transporto priemonių greitis ribojamas, R. T. privalėjo tiksliau įvertinti situaciją ir būti atidesnis. Tai, kad medvežis buvo matomas iš toli, patvirtino ne tik medvežio vairuotojas A. J., bet ir kiti liudytojai; tai, kad kelyje nesimatė R. T. vairuojamos transporto priemonės paliktų stabdymo žymių, nesuponuoja išvados, jog R. T. nematė medvežio ir nestabdė vairuojamos transporto priemonės, nes net ir įvykio vietos nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog ant kelio dangos yra privažinėto sniego ir logiška, kad stabdymo pėdsakų ant tokios dangos gali ir nesimatyti. Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko gyvenvietėje, todėl tokiose vietose reikalaujama iš vairuotojų maksimalaus dėmesio ir susikaupimo, be to, nustatyta tai, kad R. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl privalėjo būti itin atidus. KET imperatyviai įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų suvaldyti automobilį. Taip pat kasatoriai pabrėžia, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatliko abiejų vairuotojų veiksmų analizės, nesusiejo faktinių aplinkybių su KET reikalavimais ir jų pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis.

16Nukentėjusiųjų kasacinis skundas tenkintinas, prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo

18Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį R. T., padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi.

19Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytais padariniais ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė. Pagal KET 172 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi vairuotojas privalo būti itin dėmesingas.

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio eigos aplinkybes, eismo dalyvių elgesį, padarinių kilimo sąlygas bei juos lėmusias priežastis, konstatavo, kad R. T. veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais: eismo įvykiu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų 2009 m. kovo 11 d. mirė.

21Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priežastinio ryšio tarp R. T. padarytos veikos ir kilusių padarinių klausimą, tinkamai nenustatė faktinių eismo įvykio aplinkybių. Tai, kad R. T. matė šviesas ant medvežio viršaus, signalizavo apie kliūtį, kurią pastebėjus kilo pareiga būti ypač atidžiam ir pasirinkti saugų greitį, juolab kad pagal liudytojų parodymus, meteorologines išvadas kelio danga buvo slidi, prieblanda, švito, buvo šviežiai iškritusio sniego. Šios instancijos teismas, analizuodamas prie eksperimentų ir įvykio apžiūros protokolų pridėtų nuotraukų informatyvumą, neatkreipė dėmesio į akivaizdų R. T. keltos versijos dėl neva matytų ne miškovežio lempų, bet priešingoje važiuojamojoje kelio dalyje važiuojančio automobilio šviesų, neįtikimumą, nes iš nuotraukų akivaizdu, kad įkalnė nėra didelė, o įvairiais didesniais kaip 50 m atstumais matyti, kad tai ne priešais važiuojančio automobilio šviesos). Tai, kad medvežis nebuvo tinkamai paženklintas, techniškai neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Jei matomumas buvo daugiau kaip penkiasdešimt metrų, R. T. turėjo spėti sustabdyti automobilį – tai patvirtino ekspertas, duodamas parodymus teisme.

22Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės R. T. kaltę grindė tik 2011 m. vasario 11 d. eksperimento rezultatais, pirmosios instancijos teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės nė vienam įrodymui, iš įvairių šaltinių gautą informaciją vertino kaip visumą (t. y. liudytojų, kaltinamojo parodymus, eksperimentų, teismo ekspertizių rezultatus, rašytinius įrodymus ir kt. duomenis byloje). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK neįtvirtina reikalavimo tai pačiai aplinkybei nustatyti panaudoti visas įmanomas įrodinėjimo priemones, duomenų iš atskiro įrodymų šaltinio patikimumo vertinimas turi būti nustatomas, naudojant ir iš kitų įrodymų šaltinių gautos įrodomosios medžiagos kontekstą. Abejonės dėl vieno įrodymų šaltinio patikimumo (šiuo atveju – eksperimento) nėra besąlygiška išvada dėl kaltininko veikimo be kaltės, juolab kad eksperimento neįmanoma atlikti identiškomis, tik maksimaliai panašiomis buvusiam eismo įvykiui sąlygomis; šių reikalavimų, atliekant 2011 m. vasario 11 d. eksperimentą, laikytasi. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad nebuvo jokių R. T. automobilio stabdymo požymių, negali būti besąlygiška prielaida darant išvadą, kad jis ne tik nematė kliūties savo važiuojamojoje dalyje, bet ir nenumanė ją esant. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. T. turėjo realią galimybę pamatyti priekyje važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 m atstumu, todėl privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti yra teisinga. Iš 2010 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akto matyti, kad jei R. T. iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio A. J. vairuojamo medvežio, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, turėjo objektyvią galimybę pastebėti jį ne mažesniu kaip penkiasdešimties metrų atstumu, tačiau laiku nemažino savo vairuojamo automobilio greičio, techniškai R. T. veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Atliekant 2011 m. vasario 11 d. matomumo eksperimentą maksimaliai panašiomis į eismo įvykį sąlygomis, gautos išvados, kad kliūtis buvo pastebėta likus iki jos daugiau kaip 50 m. Visus BK 281 straipsnio 5 dalies būtinuosius požymius R. T. veikoje pirmosios instancijos teismas tinkamai Nustatė tiek veiką, tiek padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, taip pat atskleidė R. T. kaltę - nusikalstamą nerūpestingumą, darant šią veiką.

23Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. T. nepagrįstai išteisino pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Linai Baužienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,... 4. išteisintojo R. T. gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei,... 5. nukentėjusiesiems R. E. ir A. E.,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno... 7. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu R. T.... 8. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokuroro,... 10. R. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis,... 11. Apeliacinės instancijos teismas priėmė R. T. išteisinamąjį nuosprendį,... 12. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad eksperimentas turi esminę reikšmę teismo... 14. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. E. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 15. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 16. Nukentėjusiųjų kasacinis skundas tenkintinas, prokuroro kasacinis skundas... 17. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 18. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 19. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto... 20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio eigos aplinkybes, eismo... 21. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priežastinio ryšio tarp R. T.... 22. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad pirmosios... 23. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 25. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...