Byla 2-1542/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2897-324/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX banko ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas AB PAREX bankas 2009 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jo naudai iš atsakovo M. P. 450 989,04 Lt skolos, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. (b. l. 2-5). Taip pat prašė neperžengiant ieškinio ribų areštuoti atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, nes fiziniam asmeniui pareikštas turtinis reikalavimas yra labai didelis lyginant su jo nuosavybės teise turimu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2007), be banko, atsakovas turi daugiau kreditorių, vasarą atsakovas dalį turto jau perleido kitiems asmenims.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (b. l. 37-38) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir, siekdamas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, areštavo 450 989,04 Lt vertės atsakovo (ne)kilnojamuosius daiktus, esančius pas jį ir/ar trečiuosius asmenis, o tokių daiktų nesant arba esant nepakankamai - pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ir/ar trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo vengimas vykdyti didelę piniginę prievolę leidžia spręsti apie analogišką atsakovo elgesį, priėmus sprendimą, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

5Atsakovas M. P. atskiruoju skundu (b. l. 42) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad nors jis laidavo už paskolos gavėją UAB „Miesto architektūra“, kad pastarasis tinkamai įvykdys 2007 m. rugpjūčio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/1535/002, bet minėtos sutarties tinkamas įvykdymas taip pat užtikrintas paskolos gavėjo UAB „Miesto architektūra“ patalpų, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurių vertė paskolos suteikimo metu atitiko paskolos dydį, įkeitimu ir UAB „Investicijų ir verslo garantas“ garantija už 238 744 Lt sumą. Nukreipdamas skolos išieškojimą pirmiausia į atsakovo kaip laiduotojo turtą (net namų apyvokos daiktus), o ne į paskolos gavėjo ar garanto turtą, ieškovas pažeidžia šalių lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, sąžiningumo ir gerų papročių principus.

6Ieškovas AB PAREX bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 45-46) su skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, nors jis pradėjo priverstinę skolos išieškojimo iš paskolos gavėjo įkeisto turto procedūrą, laiduotojo sutartinė prievolė pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. laidavimo sutartį Nr. LS/1535/002 išlieka ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal pagrindinę prievolę teisės, įskaitant šalutines teises, kurios susijusios su reikalavimo teisės užtikrinimu: hipotekos, įkeitimo. Skirtingai negu laiduotojo, garanto atsakomybė subsidiari, todėl mažiau palanki kreditoriui.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.

11Asmuo tampa bylos šalimi (procesine figūra) ir įgyja procesines teises (bendras abejoms bylos šalims ar būdingas tik vienai iš jų), tinkamai įgyvendinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas bei sąlygas, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta (b. l. 2-5) (CPK 137 str. 1 d.). Ieškovo teisė į ieškinį (procesine prasme) apima jo teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str.). Aplinkybė, kad bankas lygiagrečiai šiai civilinei bylai dėl laiduotojo atsakomybės, inicijavo dar ir kitą civilinę bylą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nesudaro kliūčių nagrinėti šią bylą iš esmės ir taikyti joje laikinąsias apsaugos priemones. Tai paaiškintina tuo, kad, pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo. Antra, pagrindinis kreditoriaus reikalavimas užtikrintas keliais skirtingais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais: hipoteka, laidavimu, garantija (CK 6.70 str. 1 d.). Įstatymas nereglamentuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimo eiliškumo, todėl diskrecijos teisę pasirinkti būdų eiliškumą ar vienu metu pasinaudoti iškart keliais būdais turi asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė - kreditorius. Skolos priteisimas reiškia subjektinės reikalavimo teisės patvirtinimą. Svarbiausia, kad vykdymo procese iš skolininko (-ų) nebūtų išieškota didesnė pinigų suma nei patvirtinta kreditoriaus reikalavimo teisė.

12Priklausomai nuo to, kas priima sprendimą areštuoti turtą ir jį vykdo, turto areštas gali būti suprantamas teisine, faktine arba teisine ir faktine prasmėmis. Turto areštas teisine prasme reiškia sprendimo areštuoti turtą priėmimą; turto areštas faktine prasme - faktinį turto areštą, t. y. turto ieškojimą, identifikavimą, aprašymą, vertės nustatymą, užantspaudavimą arba kitokį pažymėjimą skiriamaisiais ženklais ir kita. Teismas gali areštuoti konkretų ar abstraktų turtą tik teisiškai – tokiu atveju turtą de facto areštuoja, o esant reikalui ir patikslina areštuojamo turto sudėtį antstolis (CPK 148 str. 4 d., CPK 675 str. 3 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str.). Areštuoti turtą teisine bei faktine prasmėmis kartu gali nebent antstolis sprendimo vykdymo stadijos metu (CPK 675 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ad vivum“ v. BUAB „Vigysta“, bylos Nr. 2-519/2009). Pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie konkretų atsakovo turtą, todėl de facto turtą areštuos arba patikslins areštuoto turto sudėtį antstolis, vykdysiantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (tai nurodyta ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje). Turi būti areštuojamas tas turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir, vice versa, neturėtų būti areštuojami daiktai, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo. CPK 668 straipsnyje išvardinti daiktai, iš kurių negalima išieškoti, Prie tokių daiktų inter alia yra priskiriami drabužiai, namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, ect.

13Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas kaip de jure nepagrįstas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai