Byla 2A-332-340/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams A. V. ir J. B. bei atsakovų D. S., L. K. ir L. K. atstovui advokatui N. J., N. K., V. K. atsatovei advokatei R. J.-M., išnagrinėjo ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams Z. B., L. K., L. K., N. K., V. K. (V. K.) ir D. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - J. A. (J. A.), A. A., L. A., D. B., O. A. B., D. B., I. B., M. D. (M. D.), V. D., M. D., V. M. D., E. G., A. G. (A. G.), E. K., P. L., G. N., A. N. (A. N.), R. N., E. P., A. S., R. S., J. T., J. V., D. K. individuali įmonė, individuali įmonė „Du broliai“, uždarosios akcinės bendrovės „ES OFFICE“, „Jurgena“, „MAX&Partners”, „Pavasario gėlės“, „Senamiesčio ūkis“ ir „Vilniaus bočiai”.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas prašė priteisti valstybei iš viso 87 222,87 Lt visuomenei padarytų nuostolių atlyginimo, šią sumą priteisiant iš atsakovų proporcingai pagal jų valdomą bendrosios dalinės nuosavybės – laiptinės – dalį: iš V. K.– 42 817,71 Lt, iš V. K. ir N. K. solidariai 4282,64 Lt, iš L. K. ir L. K.– po 12 350,76 Lt, iš Z. B. 1953,79 Lt ir iš D. S. 13 467,21 Lt (T. 6, b.l. 14).
  2. Ieškovas nurodė, kad pastatas ( - ), pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Anot ieškovo, 2011 metais jis buvo informuotas apie tai, kad nurodyto pastato laiptinė neprižiūrima (kitose pastato laiptinėse kultūros vertybių nėra). Dėl laiptinės nepriežiūros ir žalojimo padarytus nuostolius ieškovas įvertino 87 222,87 Lt suma, kuri apskaičiuota taikant Kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus ir vadovaujantis vidutinėmis kainomis bei įtraukus tik neatidėliotinus darbus, būtinus laiptinėje esančioms vertingosioms savybėms apsaugoti nuo tolesnio sunykimo; į nurodytą 87 222,87 Lt nuostolių sumą įtraukta ir 901,87 Lt suma, susijusi su nuostolių dydžio nustatymu.
  3. Ieškovo nuomone, atsakovai pažeidė valstybės saugomo kultūros paveldo objekto valdytojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė pareigų rūpintis objekto išsaugojimu – prižiūrėti objektą, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinį nuo neigiamo aplinkos poveikio, taip pat nevykdė objekto priežiūros, kuri turi būti vykdoma nuolat.
  4. Taip pat atsakovai nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų pastato laiptinės naudojimo sąlygų, nevykdė tinkamos priežiūros, todėl nebuvo palaikoma tinkama šios kultūros vertybės fizinė, sanitarinė būklė, neišvengta autentiškų savybių kitimo. Ieškovas pažymėjo, kad būtent valdytojai, t. y. savininkai ar kitokių teisių turėtojai, atsakingi už objekto priežiūrą; atsakovai (kurių butai tiesiogiai išeina į ginčo laiptinę) ignoravo UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotus susirinkimus, be to, matydami laiptinę nuolat vandališkai niokojamą, nesiėmė veiksmų tam sustabdyti. Ieškovo teigimu, vien tik atsakovas V. K. (vienasmeniškai ar kartu su sutuoktine N. K. ar per valdomus juridinius asmenis) turi balsų daugumą tiek ginčo laiptinėje, tiek visame name, tačiau šis atsakovas netgi prašė neorganizuoti butų savininkų susirinkimų, kuriuose būtų sprendžiama dėl laiptinės priežiūros (remonto) darbų organizavimo. Kitų atsakovų atsakomybę ieškovas grindė tuo, kad šie nesiėmė aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, nesikreipė į teismą dėl leidimo veikti be V. K..
  5. Ieškovo nuomone, UAB „Senamiesčio ūkis“, neturėdamas bendraturčių pritarimo, negalėjo organizuoti laiptinės priežiūros darbų (už tokius darbus savininkai neturėtų pareigos vėliau apmokėti, t. y. UAB „Senamiesčio ūkis“ patirtų nuostolių); be to, UAB „Senamiesčio ūkis“ nelaikytinas objekto valdytoju – jam nebūtų išduotas leidimas darbams atlikti.
  6. Atsakovai L. K., L. K. ir D. S. prašė jiems pareikštą ieškinio dalį atmesti.
  7. Atsakovai nurodė, kad jie nepadarė ieškovo nurodomų pažeidimų. Priešingai, jie visada siekė ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad laiptinė būtų tinkamai sutvarkyta ir prižiūrima, tačiau atsakovai V. K. ir N. K., kuriems priklauso didžioji dalis namo ( - ) patalpų ir butų, nedalyvavo namo administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotuose susirinkimuose, ignoravo ir vis dar ignoruoja pasiūlymus sutvarkyti laiptinę. Atsakovų nuomone, ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad būtent atsakovų L. K., L. K. ir D. S. veiksmai (neveikimas) būtų neteisėti ir sukėlę prašomą atlyginti žalą.
  8. Atsakovai N. K. ir V. K. prašė jiems pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti.
  9. Atsakovų teigimu, ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams – atsakovu turėtų būti bendrosios dalinės nuosavybės administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“. Be to, ieškovas į bylos nagrinėjimą atsakovais įtraukė ne visus ginčo laiptinės naudotojus ir žalą prašo priteisti ne iš visų pastato (ir laiptinės) bendrasavininkių, todėl iš atsakovų reikalaujamas priteisti žalos dydis turi būti mažinamas proporcingai atsakovais neįtrauktiems naudotojams tenkančio laiptinės ploto daliai. Anot atsakovų, laiptinė yra bendro naudojimo patalpa, prie kurios išlaikymo turi prisidėti visi pastato bendrasavininkiai, o ne tik butų, turinčių tiesioginį patekimą į laiptinę, savininkai; teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar bendrasavininkis naudojasi bendrojo naudojimo patalpa ar ne. Atsakovų nuomone, reikalaujama priteisti 87 222,87 Lt suma neprotingai didelė, nes pastatą administruojančios UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryta sąmata patvirtina, kad laiptinės atstatymo išlaidos 39 997,76 Lt. Atsakovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo nurodomi pastato pakitimai galėjo atsirasti dar iki pastato privatizavimo ir iki atsakovų nuosavybės teisių įgijimo.
  10. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad laiptinė, kurioje yra jos butas, prižiūrėta tinkamai ir šios laiptinės butų savininkai neturėtų mokėti už kitos laiptinės priežiūrą.
  11. Tretieji asmenys UAB „Jurgena“ ir UAB „Pavasario gėlės“ sutiko su atsakovams N. K. ir V. K. pareikštais reikalavimais, prašė atmesti kitiems atsakovams pareikštus reikalavimus. Trečiųjų asmenų teigimu, jų atsakomybė pagal pareikštus reikalavimus iš viso negalima, nes jie visai kito objekto savininkai ir nesinaudoja ginčo laiptine. Trečiųjų asmenų nuomone, ieškovo nurodyti priežiūros darbai nėra privalomieji, būtent todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ ir kreipėsi į bendrasavininkius.
  12. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jis tik administravo pastatą ( - ), tačiau nuo 2014 m. sausio 7 d. pastatą perdavė šio namo savininkų bendrijai, kurios pirmininkas atsakovas V. K.. Anot trečiojo asmens, jis niekaip nesusijęs su pareikštais reikalavimais, todėl bylos baigtis jam negali turėti jokių teisinių padarinių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui V. K. iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2 852,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Jurgena“ iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 340,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Pavasario gėlės“ iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 340,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo 184,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjant pareikštus reikalavimus, būtina atsižvelgti į tai, kad laiptinė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams. Spręsdamas šalių ginčą dėl asmens, kuris turėjo pareigą ginčo laikotarpiu atlikti laiptinės priežiūros arba tvarkybos darbus (NKPA įstatymo 2 straipsnio 27, 34 dalys), teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusiose Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3, 4 dalyse buvo nustatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. N. C. kodekso normos, teismo vertinimu, yra specialiosios teisės normos atitinkamų NKPA įstatymo bendrųjų normų kontekste, t. y. šiomis Civilinio kodekso normomis detaliau-konkrečiau reglamentuojama NKPA įstatyme įtvirtintų kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų įgyvendinimo tvarka. Taigi, sprendžiant dėl asmens, atsakingo pagal pareikštus reikalavimus, būtina ne vien tik pažodžiui taikyti ieškovo nurodytas NKPA įstatymo nuostatas, apibrėžiančias valdytojo statusą ir jo pareigas, bet ir atsižvelgti į atitinkamas Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias kaip konkrečiai turi būti įgyvendinamos iš NKPA įstatymo kylančios valdytojų pareigos, susijusios su kultūros paveldo objekto (bendrosios dalinės nuosavybės) priežiūra.
  3. Teismas sprendė, kad laikotarpiu iki 2011 m. sausio 6 d. bendrąją dalinę nuosavybę (taigi – ir pastato laiptinę) administravęs UAB „Senamiesčio ūkis“ (pastato administratoriumi buvęs iki 2014 m. pradžios) turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų tam reikalingų veiksmų, kad pastatas ir jo aplinka būtų naudojama, prižiūrima ir tvarkoma taip, kad būtų išlaikyta estetiška pastato ir jo aplinkos išvaizda (nurodyto statybos techninio reglamento 11.2.2 punktas).
  4. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad aptariami laiptinės priežiūros darbai (būtent už kurių neatlikimą ieškovas reikalauja atlyginti žalą) neva nepriskirtini gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams (nurodyto statybos techninio reglamento prasme). Priešingai, aptariami laiptinės priežiūros darbai, teismo vertinimu, pagal savo esmę ir pobūdį susiję būtent su laiptinės estetiškos išvaizdos išlaikymu, t. y. priskirtini privalomiesiems reikalavimams (darbams). Tam, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ atliktų aptariamus laiptinės priežiūros darbus (ir gautų už tai apmokėjimą iš šios nuosavybės bendrasavininkių), nebuvo reikalingas būtent išankstinis bendrasavininkių susirinkimas ar bendrasavininkių išankstinis sutikimas.
  5. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie būtų atlikti (ar juolab sukeltų arba iš esmės padidintų iki tol jau egzistavusią žalą) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 6 d. (kai dar galiojo nurodytos statybos techninio reglamento nuostatos) iki 2011 m. balandžio 27 d. (kai ieškovas užfiksavo žalos faktą). Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendė, kad ieškovo prašoma atlyginti žala priežastiniu ryšiu susijusi ne su atsakovų, bet su trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmais (neveikimu). Taigi atsakovai nėra atsakingi už laiptinės netinkamą priežiūrą ar tvarkymą ginčo laikotarpiu, todėl jiems pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

818. Apeliaciniu skundu ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

918.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilio proceso kodekso normas, nustatančias ieškovo teisę pačiam pasirinkti ieškinio pagrindą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame 2015-12-03 sprendime savo iniciatyva neteisėtai pakeitė ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą. Departamentas, vadovaudamasis CPK 141 str. 1 d. keitė ieškinio pagrindą ir galutinai pagrindė savo reikalavimą, vadovaudamasis ne 2011-04-27 žalos nustatymo akte Nr. RG-48, o būtent 2013-05-22 žalos nustatymo akte Nr. RG-29 nurodytomis aplinkybėmis. Palyginus 2011-04-27 žalos nustatymo akto Nr. RG-48 ir 2013-05-22 žalos nustatymo akto Nr. RG-29 turinį, sudėtį ir žalos fiksavimo mastą, jie iš esmės skiriasi. Todėl nepagrįsta ir neteisėta skundžiamo sprendimo išvada, kad ieškinio reikalavimai grindžiami tik iki 2011-04-27 užfiksuotomis aplinkybėmis;

1018.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvarkomuosius paveldosaugos darbus priskyrė statybos darbams, tuo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ginčas byloje vyksta dėl nuostolių, atsiradusių sužalojus kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, pažeidus jo autentiškumą, atlyginimo, o ne vien dėl „estetiškos išvaizdos“. Teismas nemotyvavo, ar „estetiškos išvaizdos“ palaikymas apima ir autentiškumo bei vertingųjų savybių išsaugojimą;

1118.3. Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kurie statybos ir priežiūros darbai ginčo laiptinėje susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o kurie su šiais reikalavimais nesusiję, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai nėra rekonstrukcijos ir avarijos grėsmės pašalinimo darbai, tačiau šių darbų nepriskyrė jokiai konkrečiai statybos darbų rūšiai, nurodytai Statybos įstatyme, t.y. taip pat neidentifikavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visus darbus ir „visus tam reikalingus veiksmus“ be motyvų ir pagrindimo priskyrė prie privalomųjų statybos darbų, kuriuos, teismo nuomone, turėjo atlikti administratorius, todėl priėmė nepagrįsta ir neteisėtą sprendimą;

1218.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė STR 1.12.05:2002 11.2.2 p. nuostatas, skirtas išorinei namo ir jo aplinkos estetinei išvaizdai, namo vidaus patalpoms;

1318.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl namo administratoriaus atsakomybės, neįvertino, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, ar patalpų savininkai bendradarbiavo su administratoriumi ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, visiškai nenagrinėjo nei namo administratoriaus elgesio, nei namo bendraturčių nebendradarbiavimo su namo administratoriumi, tai pripažino teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis. Teismas iš viso nesiaiškino aplinkybių, kada namo administratorius pradėjo administravimą.

1419. Atsakovai L. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies patenkinti apeliacinį skundą - panaikinti 2015-12-03 pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį dėl visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginimo priteisimo iš atsakovų K., likusią ieškinio dalį dėl reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu atmesti; priteisti iš apelianto atsakovų L. K. ir L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

    1. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų dėl žalos, padarytos nekilnojamajai kultūros vertybei, priteisimo iš atsakovų Kanopkų, tokių argumentų nėra ir ieškinyje. Atsakovai K.jokių ieškinyje nurodytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su laiptinės priežiūra, nepadarė, atvirkščiai, jie visada siekė, kad namo laiptinė būtų tinkamai sutvarkyta ir prižiūrima, tą pripažįsta ir ieškovas savo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovai K. sutinka tvarkyti namo laiptinę, tačiau to savarankiškai negali padaryti dėl Vilniaus g. 21 name daugumą butų turinčių savininkų K. veiksmų ir neveikimo;
    2. Ieškovas ieškinyje nepateikia jokių motyvų ir įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų K. valstybės naudai visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti, t.y. nepagrindžia ir neįrodo, kad atsakovų K. veiksmai (neveikimas) būtų neteisėti ir sukėlę prašoma atlyginti žalą, atitinkamai nėra nė vieno teisinio pagrindo (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, žala) atsakomybei už laiptinei padarytą žalą taikyti atsakovų K.atžvilgiu (CK 6.246-6.249 str.).
    3. Tam tikri darbai buvo pradėti, tačiau dėl atsakovo V. K. pasipriešinimo jie liko nebaigti, vėliau laiptinės būklė tik blogėjo, bet kokios atsakovų K.iniciatyvos dėl laiptinės sutvarkymo buvo blokuojamos iš atsakovo V. K. pusės.
  1. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies patenkinti apeliacinį skundą - panaikinti 2015-12-03 pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį dėl visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginimo priteisimo iš atsakovų K., likusią ieškinio dalį dėl reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu atmesti; priteisti iš apelianto atsakovo D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsakovų L. K. ir L. K. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
  3. Atsakovai V. K. ir N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė 2016 m. sausio 4 d. ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacini skundą atmesti kaip nepagristą ir 2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsakovų V. K. ir N. K. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsiliepimo į apeliacini skundą pateikimo teismui dieną sudaro 480,00 € išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas, išsamiai pagrįstas, teismo motyvai ir padarytos išvados nuosekliai paremtos galiojančių teisės aktų nuostatomis, bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais įrodymais. Tai, jog ieškovui yra nepriimtinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
    2. Apeliaciniame skunde ieškovas ne tik nenurodė nei vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kurias priimdamas sprendimą būtų pažeidęs pirmosios instancijos teismas ir kurių pažeidimas būtų lėmęs neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, bet ir apeliacinio skundo argumentais bando iškreipti skundžiamo sprendimo esmę.
    3. Nėra jokio pagrindo ieškovo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisėtai pakeitė ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą. Priešingai nei apeliaciniame skunde įrodinėja ieškovas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesirėmė tik 2011 m. balandžio 27 d. aktu. Apeliaciniame skunde ieškovas, bandydamas paneigti 2011 m. balandžio 27 d. akto teisinę reikšmę, prieštarauja savo pozicijai, išdėstytai tiek paskutiniame patikslintame ieškinyje, tiek tame pačiame apeliaciniame skunde. Įvertinant abiejų aktų, t.y. 2011 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. gegužės 22 d., turinį, ką visiškai teisingai ir pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, yra daugiau nei akivaizdu, jog 2011 m. balandžio 27 d. aktu buvo fiksuotos žalos atsiradimo ir jos masto aplinkybės (akto 3 ir 4 punktai), o 2013 m. gegužės 22 d. aktu (jau vykstant teisminiam procesui dėl žalos atlyginimo) buvo tik patikslintas nustatytos žalos dydis (akto 4 ir 5 punktai).
    4. Neturi jokio pagrindo ir ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai tvarkomuosius paveldosaugos darbus priskyrė statybos darbams, tuo nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde ieškovas klaidina apeliacinės instancijos teismą dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados - kad laiptinės nepriežiūros darbai, dėl kurių, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala nekilnojamosios kultūros vertybės vertingiems elementams, STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ prasme buvo privalomi trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“, kad ieškovo, kaip nurodyti neatlikti priežiūros darbai, buvo administratoriaus kompetencijos ribose ir jis jiems atlikti neprivalėjo gauti jokio papildomo savininkų pritarimo. Apeliaciniame skunde ieškovas pats dirbtinai iškelia tvarkomųjų paveldosaugos darbų priskyrimo statybos darbams klausimą, taip siekdamas net įrodyti, kad ginčo situacijoje STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ iš viso neva netaikytinas.
    5. Apeliaciniame skunde ieškovas klaidina teismą dėl to, kad ieškovo nurodyti laiptinės priežiūros darbai, dėl kurių neatlikimo, ieškovo teigimu, buvo padaryta žala paveldui, yra tvarkomieji paveldosaugos darbai, todėl dėl šios priežasties laikytina, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ minėtų darbų negalėjo atlikti be ( - ).namo butų savininkų sutikimo.
    6. Visiškai teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad laiptinės priežiūros darbai, kurių ieškovo teigimu, nevykdė ( - ) nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojas, priskirtini privalomiesiems reikalavimams (darbams) STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 6 d.) 11.2.2 punkto prasme.
    7. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad privalomųjų priežiūros ir naudojimo reikalavimų vykdymui trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ nereikėjo jokių savininkų pritarimų (dėl tokių savininkų pritarimų gavimo trečiasis asmuo į atsakovus ir kitus savininkus niekuomet ir nesikreipė). Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip ( - ) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius, jam privalomų vykdyti teisės aktų pagrindu turėjo savarankiškus įgaliojimus atlikti veiksmus, būtinus administruojamo turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, t. y. įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Aplinkybės, kad jau po ieškovo įpareigojimų (T. 3, 1. 203) trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ du kartus (2010 m. gruodžio 16 d. ir 2011 m. liepos 28 d.) organizavo bendraturčių susirinkimus, o jie neįvyko, nešalina UAB „Senamiesčio ūkis“ atsakomybės, akcentuojant tai, kad minėti susirinkimai buvo organizuojami jau dėl tokių laiptinės sutvarkymo darbų, kuriais būtų likviduojamos trečiojo asmens neveikimo pasekmės.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

16

  1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; visais atvejais apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, be pagrindo tvarkomuosius paveldosaugos darbus priskyrė privalomiesiems statybos darbams, taip pat be pagrindo pripažino namo administratoriaus trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ atsakomybę už kultūros paveldo objekto išsaugojimą. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė pagrindų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, dėl ko negalima sutikti su apeliacinio skundo reikalavimu priimti kitą sprendimą (patenkinti ieškinį); bylos išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
  4. Nagrinėjamo ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių kultūros paveldo objekto valdytojų atsakomybę už Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) nuostatų pažeidimą, aiškinimo ir taikymo problemą.

17Bylos faktinės aplinkybės.

  1. Nustatyta, kad pastatas ( - ) – J. J. namas – Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR kultūros ministerijos direktoriaus 2003-12-29 įsakymu Nr. Į-515 buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą; LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintas valstybės saugomu objektu viešajam pažinimui ir naudojimui.
  2. Departamento antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010-11-24 aktu Nr. KPD-AV-72 patikslino šio namo vertingąsias savybes. Tai - tūris, aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinis sprendimas, konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės –tinkuoto plytų mūro kolonos, puskolonės, piliastrai su korintiniais kapiteliais I a. rytinės laiptinės patalpoje, pusapskritės nišos su kriauklės motyvo reljefiniu dekoru I-III a. rytų laiptų aikštelėse, apskritimo formos niša su reljefiniu augaliniu dekoru III a. rytų laiptų aikštelėje, reljefiniai supraportai I-III a. rytų laiptinės patalpoje, plytų mūro segmentinė sąrama patalpoje 7, lubų sienų apdaila - tinko, gipso sienų, lubų lipdiniai rytų laiptinės patalpoje, sienų lubų tinkas su XIX a. pab. polichrominiu dekoru III-IV a. rytų laiptinės patalpoje, grindų danga-pilko mozaikinio betono grindys su raudonų ir juodų geometrinių ornamentų intarpais rytų laiptinės I a. patalpoje. Patikslinimo akte taip pat pažymėta, kad visų saugotinų laiptinės elementų būklė yra gera, išskyrus sienų, lubų tinko su XIX a. pab. polichrominiu dekoru III-IV laiptinės patalpoje, kurių būklė yra bloga (T.1, b.l. 22).
  3. Pastatas taip pat patenka į kultūros paminklo - Vilniaus Senamiesčio teritoriją. Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2011-03-24 raštu informavo Departamentą apie pastato, esančio ( - ) laiptinės situaciją: neprižiūrima, sienos išmargintos graffiti piešiniais, joje vartojamas alkoholis, atliekami gamtiniai reikalai bei prašė priimti sprendimą dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos nekilnojamai kultūros vertybei nustatymo.
  4. Sudaryta komisija Departamento 2011-04-27 akte užfiksavo pastate, esančiame Vilniaus g. 21, Vilniuje, nuniokotą, neprižiūrimą laiptinę: laiptinės sienos išpieštos daugiasluoksniais sunkiai pašalinamais uždažymais - graffiti piešiniais, po kuriais vietomis matosi atsidengęs polichrominis dekoras; laiptinės koridoriuje, vedant elektros instaliacijos laidus, vietomis iškapoti piliastrai; vietomis trūksta karnizų; laiptinės lubos ištapytos dekoratyvine tapyba, kuri byra, laiptinėje fragmentiškai trūksta medinių turėklų porankių. Komisija nutarė nustatyti sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą: atstatyti iki sužalojimo buvusią būklę, atkurti laiptinės nubyrėjusį lubų tinką, sienų tinką, nuvalyti sienų uždažymus, reikiamose vietose nuvalyti, restauruoti, chemiškai sutvirtinti bei dažyti laiptinės lipdybą, atkurti medinių turėklų figūrinio parankių tiesių sunykusias dalis. Pagal atkūrimo darbų (nuostolių dydžio) kainos skaičiavimą, kurį atliko UAB „A. J. K. K.“ ekspertas J. A., J. J. namo laiptinei padaryti nuostoliai įvertinti 96 072, 00 Lt suma (T.1., b.l. 9-21).
  5. 2011-07-07 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys išsiuntė akto nuorašus atsakovams V. K., N. K. Z. B., K. D., V. D., P. A., L. A., A. A., J. V., reikalaudamas iki 2011-09-01 organizuoti namo gyventojų susirinkimą ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo; nesutarimo atveju Departamentas pranešė apie apsisprendimą kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (T.1, b.l. 57-69).
  6. 2012-06-08 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus atstatyti kultūros paveldo objekte –J. J. name, esančiame ( - ), iki sužalojimo buvusią būklę - atkurti laiptinės nubyrėjusių lubų tinką, sienų tinką, nuvalyti sienų uždažymus; reikiamuose vietose nuvalyti, restauruoti, chemiškai sutvirtinti bei dažyti laiptinės lipdybą, atkurti medinių turėklų figūrinio parankių tiesių sunykusias dalis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sužalotos valstybės saugomos nekilnojamos kultūros vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo; atsakovams neatlikus darbų per teismo nustatytą terminą priteisti valstybės naudai 96 072 Lt visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti (T.1, b.l. 2). Vėliau ieškinio reikalavimas buvo modifikuojamas; patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti valstybei iš viso 87 222,87 Lt visuomenei padarytų nuostolių atlyginimo, šią sumą priteisiant iš atsakovų proporcingai pagal jų valdomą bendrosios dalinės nuosavybės – laiptinės – dalį (T. 6, b.l. 3-14).
  7. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas 2013-04-11 tarnybiniu pranešimu informavo Departamentą, jog Vilniaus apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl sužalotos valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės iki sužalojimo buvusios būklės atkūrimo ir visuomenei padarytos žalos atlyginimo. Departamento direktoriaus 2013-04-16 įsakymu sudarytai komisijai buvo pavesta patikslinti sudarytos komisijos 2011-04-27 aktu nustatytą sužaloto valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – J. J. namo atkūrimo būdą ir nuostolių dydį. Departamento direktorius patvirtino komisijos 2013-05-22 aktą, kuriame užfiksuota, jog: J. J. namo laiptinės I -IVaukštų visos sienos ir lipdyba išpieštos daugiasluoksniais uždažymais – graffiti piešiniais; I aukšto koridoriaus šiaurinėje sienoje laidų kanalų vietose sužalotas sienų tinkas; I aukšto koridoriaus šiaurinėje sienoje fragmentiškai nukapoti piliastrai; I aukšto šiaurinėje sienoje laidų kanalų vietose sužalotas sienų tinkas; I aukšto pietinėje sienoje ties įėjimu iš Vilniaus g. sužalotas sienų tinkas; nišos, esančios tarp I ir II a. laiptų aikštelėje, pietvakarinėje pusėje, sužalotas dekoracinis elementas; vizualiai matyti fragmentiškais plotais laiptų metalinių sijų rūdijimas; II aukšto rytinėje sienoje laidų kanalų vietose sužalotas sienų tinkas; visu plotu graffiti piešiniais išpieštos laiptų apačių plokštumos; II aukšto ažūrinių metalinių laiptų turėklų mediniai porankiai sužaloti trijose vietose; vizualiai matyti fragmentiškais plotais laiptų metalinių sijų rūdijimas; III aukšto rytinėje sienoje laidų kanalų vietose sužalotas sienų tinkas; vizualiai matyti fragmentiškais plotais laiptų metalinių sijų pažeidimas rūdimis; IV aukšto ažūrinių metalinių laiptų turėklų mediniai porankiai sužaloti dvejose vietose; IV aukšto pietinėje sienoje ištrupėjęs tinko plotas; laiptinės lubų tinkas visu plotu sutrūkinėjęs, atšokęs ir byrantis; vakarinėje lubų dalyje matomi tinko ištrupėję plotai. Akto 6.1 punktu komisija nutarė nustatė sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdą. J. J. namo laiptinės tvarkomųjų paveldosaugos darbų, likviduojančių kultūros paveldo objektui dėl nepriežiūros padarytus sužalojimus, darbų kainos skaičiavimas buvo atliktas, vadovaujantis privalomais paveldo tvarkybos reglamentais PTR 4.01.26:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ ir PTR 4.01.01:2007 „Nekilnojamojo kultūros paveldo ardomųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvai“. Akto 6.2 punkte įtvirtino, jog namo laiptinei padaryti nuostoliai, pagal UAB „A.J.K.K.“ eksperto J. A. nuostolių dydžio (laiptinės atkūrimo darbų skaičiuojamoji kaina) skaičiavimo patikslinimą, sudaro 87 222, 87 Lt, iš jų 901, 87 Lt susiję su sąmatos sudarymu (T.3, b.l.72-84).

18Dėl asmenų, atsakingų už kultūros paveldo objekto išsaugojimą (NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

  1. Ieškovas kildina savo reikalavimą dėl žalos, padarytos kultūros paveldo objektui, iš atsakovų neteisėtų veiksmų, t.y. iš delikto. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), kitų būtinų civilinei atsakomybei sąlygų buvimo įrodinėjimo našta priklauso ieškovui.
  2. Kaip savo ieškinio įstatyminį pagrindą ieškovas nurodė kultūros objekto valdytojo pareigų, numatytų NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pažeidimą. NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad valdytojas turi pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (NKPAĮ 2 straipsnio 39 dalis).
  3. Ieškovo manymu, atsakovai taip pat pažeidė nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, būtent, šio reglamento 18 punktą, kuris nustato, kad statinio (jo dalies) savininkas, valdytojas ar naudotojas sužinojęs apie šios kultūros vertybės ar jos teritorijos sugadinimą, sužalojimą, sunaikinimą, vandalizmo aktą, gresiančias ar įvykusias avarijas, turi nedelsdamas pranešti Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniam padaliniui ir imtis priemonių statinio vertingoms dalims ir elementams išsaugoti. Pagal Reglamento 19 punktą naudojant statinį (jo dalį) turi būti išsaugota autentiška jo teritorija, vertingos dalis bei elementai, sudarytos sąlygos jį eksponuoti.
  4. Statinys buvo nuolat vandališkai niokojamas, tačiau departamentas apie tai rašytinių pranešimų nėra gavęs; dėl to akivaizdu, kad atsakovai – kultūros paveldo objekto valdytojai, nevykdė vertingo kultūros paveldo objekto tinkamos priežiūros, dėl ko nebuvo palaikoma tinkama šios kultūros vertybės fizinė, sanitarinė būklę, neišvengta statinio autentiškų savybių kitimo. Atsakovų –asmenų, kurių butai faktiškai tiesiogiai išeina į ginčo laiptinę- nevykdė tinkamos laiptinės priežiūros, ignoravo UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotus susirinkimus, matydami laiptinę nuolat vandališkai niokojamą, nesiėmė veiksmų tam sustabdyti ir dėl šios priežasties nebuvo palaikoma tinkama šios kultūros vertybės fizinė, sanitarinė būklė. Atsakovai privalo vykdyti nuolatinę bendrojo naudojimo objekto – laiptinės priežiūrą, remontą, kitokį tvarkymą
  5. Taigi, ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš atsakovų bendro neteisėto neveikimo; tai - nepranešimas apie saugomo kultūros paveldo objekto (laiptinės dekoro elementų) nuolatinį niokojimą, pareigos sustabdyti laiptinės niokojimą nevykdymas, tinkamos laiptinės priežiūros nevykdymas, UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotų susirinkimų ignoravimas; pažymėtina, kad ieškovas nekonkretizuoja datos ar įvykio, nuo kurio atsakovams buvo užfiksuotas pareigos užtikrinti tinkamą kultūros paveldo objekto priežiūrą pažeidimas. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovai žinojo, jog įsigyja butus kultūros paveldo objekte, t.y. kiekvieno iš atsakovų pareigą nedelsiant pranešti apie kultūros objekto niokojimą ir imtis priemonių statinio vertingoms dalims ir elementams išsaugoti atsirado nuo butų įsigijimo momento, arba nuo pastato ( - ) įrašymo į nekilnojamųjų kultūros registrą ir ši pareiga buvo nuolat pažeidinėjama. Namas ( - ), buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą nuo 2003-12-30 m.; namo laiptinės I-IV aukštų dekoro elementai, dėl kurių neišsaugojimo ir buvo iškelta civilinė byla, buvo patikslinti ir pripažinti saugomais elementais nuo 2010-11-24.
  6. Nagrinėjamoje byloje faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės - konkrečių namo Vilniaus g. 21 laiptinės dekoro elementų, neišsaugojimas dėl atsakovų neteisėto neveikimo - laiptinės sienos polichrominio dekoras uždažytas graffiti priešiniais, piliastrų fragmentai iškapoti, vedant elektros instaliacijos laidus, trūksta karnizų fragmentų, laiptinės lubų dekoratyvinė tapyba byra, laiptinės medinių turėklų porankių fragmentiškai trūksta ir pan.; šios aplinkybės konstatuotos Departamento 2011-04-27 akte. Ieškovas nagrinėjamoje byloje kultūros paveldo objekto valdytojais, atsakingais už kultūros paveldo objekto išsaugojimą, laiko daugiabučio namo laiptinės bendrasavininkus.
  7. Atsakovų neteisėti veiksmai – esminis civilinės atsakomybės elementas; nagrinėjamoje situacijoje svarbu nustatyti kada atsirado pareigą užtikrinti kultūros paveldo objekto – laiptinės dekoro išsaugojimą ir nuo kokio momento (įvykio) galima konstatuoti šios pareigos nevykdymą. Kaip jau buvo paminėta, pareigą išsaugoti kultūros paveldo objektą turi valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (NKPAĮ 2 straipsnio 39 dalis). Todėl sutiktina, kad pareiga rūpintis viso namo, kaip paveldo objekto išsaugojimu, atsirado visiems tuo metu buvusiems namo bendraturčiams nuo namo įrašymo į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (2003-12-30). Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-11-24 aktu Nr. KPD-AV-72 ši pareiga buvo tik patikslinama, konkretizuojant saugotinus objektus ir elementus.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga rūpintis namo dalies - laiptinės dekoro išsaugojimu kilo taip pat visiems namo ( - )bendraturčiams. Pareiga išsaugoti kultūros paveldo objektą siejama su nuosavybės teise į šį objektą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose (čia ir toliau – CK 4.82–4.85 straipsnių redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu, t. y. buvusi iki 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 padarytų pakeitimų įsigaliojimo). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo laiptinė ( su joje esančiais saugomais elementais) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovai kaip namo bendraturčiai, turėjo pareigą rūpintis viso namo, kaip paveldo objekto (ir namo laiptinės dekoro, kaip saugomo objekto dalies) tinkamu išsaugojimu, tačiau kartu su kitais namo bendraturčiais.
  9. Ieškovas priskyrė pareigą rūpintis laiptinės dekoru namo bendraturčio daliai –atsakovams, kuriuos jis įvardino kaip laiptinės bendrasavininkus, t.y. tiems, kurių butai faktiškai ir tiesiogiai išeina į ginčo laiptinę, laiptine tiesiogiai naudojasi ir kuri, kaip atskiras bendrojo naudojimo objektas, skirta jų poreikiams tenkinti. Tokį savo sprendimą ieškovas pagrindžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.
  10. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pasiūlytu šios teisės normų aiškinimu ir taikymu; ieškovas neturėjo kompetencijos nuspęsti, kad daugiabučio namo laiptinė tenkina tik laiptinėje gyvenančių namo bendraturčių poreikius ir priskirti atsakomybę už jos išsaugojimą tik šios laiptinės gyventojams; toks ieškovo apsisprendimas subjektyvus ir prieštarauja įstatymui.
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys.
  12. Taigi, ieškovo nurodyta aplinkybė – kad laiptine faktiškai naudojasi atsakovai, kurių butai tiesiogiai išeina į ginčo laiptinę, nepaneigia kitų namo bendraturčių pareigos rūpintis jos išsaugojimu ir nepadaro ją atskiru bendro naudojimo objektu, už kuriuo išsaugojimą privalo prisiimti atsakomybę pagal NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą tik atsakovai. Pagal bylos medžiaga namo laiptinė nėra įregistruota kaip atskiras kultūros paveldo objektas, Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-11-24 aktu Nr. KPD-AV-72 buvo patikslintos viso namo saugotinos vertingosios savybės, tarp jų laiptinės dekoro elementai, taigi nėra pagrindo išskirti laiptinę ar joje esančius dekoro elementus nei kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, nei kaip atskirai nuo viso namo saugomą kultūros paveldo objektą.
  13. Pažymėtina, kad ir paties ieškovo pozicija dėl asmenų, atsakingų už kultūros paveldo elementų neišsaugojimą, taip pat nėra nuosekli - ieškovo reikalavimai iki 2011-09-01 organizuoti namo gyventojų susirinkimą ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo buvo nusiųsti NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka V. K., N. K. Z. B. K. D., V. D., P. A., L. A., A. A., J. V., pirminis ieškinys dėl įpareigojimo atkurti objekto būklę arba žalos atlyginimo taip pat buvo pareikštas paminėtiems asmenims, tuo tarpu patikslintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikštas atsakovams – laiptinės bendraturčiams V. K., N. K., L. K. ir L. K., Z. B. ir D. S. (T. 6, b.l. 14).
  14. Reziumuodama teisėjų kolegija sprendžia, kad už namo laiptinės dekoro elementų tinkamos būklės išsaugojimą nuo namo įrašymo į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (2003-12-30) iki netinkamo kultūros objekto būklės konstatavimo (2011-04-27) NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto kontekste buvo atsakingi visi šio kultūros objekto valdytojai – daugiabučio namo bendraturčiai (arba tuo laikotarpiu buvę bendraturčiai) lygiais pagrindais.
  15. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad registruoti statiniai, registro Nr. 10/244743, adresu ( - ) apima du nekilnojamuosius daiktus: pastatą– gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (pažymėjimas plane 1A4p) ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (pažymėjimas plane 2A6p) (T.1, b.l.28).
  16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002-04-18 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 16-666-02 (T.2, b.l.82-87) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-09-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A6-894/2002 (T.2, b.l. 88-90) yra konstatuota, jog namai, esantys ( - ), turi bendrą kiemą, sienas, dvi bendras laiptines, bendrą šildymą, vandentiekį ir tik elektros tiekimas į juos vykdomas per atskirus įvadus (T.2, b.l.86;89). Būtent dėl šios aplinkybės galėjo būti įsteigta bendrija, veikianti sublokuotų pastatų, esančių ( - ), bendrasavininkų interesais. Iš byloje esančio Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2001-06-10 rašto Nr. 1060-1027 matyti, kad ( - ), gyventojų namų butų ir patalpų savininkams buvo paaiškinta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du atskiri pastatai, tačiau jų duomenys yra viename registre ir jiems yra sudaryta viena matavimų bylą, nes pastatai yra tarpusavyje susiję (juos sieja bendrojo naudojimo patalpos ir bendras naudojimas) (T.2, b.l.78). Taip pat iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2011-01-03 rašto Nr. RA(12.5.1.32)-30 nustatyta, kad duomenys nėra pakitę.
  17. Šių duomenų pagrindu Vilniaus apygardos teismas nutartimi grąžindamas nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, pasiūlė bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti, ar teismo sprendimas turės įtakos sublokuotų pastatų, esančių ( - ) bendraturčių teisėms ir pareigoms.
  18. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad namai ( - ) yra skirtingi kultūros paveldo objektai, turintys skirtingus pastatymo laikus, skirtingus registro kodus, vertingąsias savybes ir teritorijas, atitinkamai namai įregistruoti Kultūros vertybių registre kaip atskirti objektai.
  19. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad už nekilnojamojo turto paveldo objekto namo ( - ) ir už jo atskirų saugotinų elementų tinkamą išlaikymą ir išsaugojimą yra atsakingi visi šio objekto valdytojai – daugiabučio namo ( - ), bendraturčiai.
  20. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakomybės už kultūros paveldo objekto (laiptinės) dabartinę būklę dalis tenka ir pačiam ieškovui. Bylos duomenimis butai atsakovams buvo parduodami nuo 1997-2003 m. (T.1, b.l.30-56). Pripažinus, kad už kultūros paveldo objekto būklę atsako visi namo bendraturčiai, o butų ir kitų patalpų pardavimas atsakovams ir kitiems namo bendraturčiams vyko ne iš karto, tikėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2003-12-30 iki 2011-04-27) valstybė taip pat buvo dalies butų (patalpų) savininkė ir namo valdytoja, t.y. turėjo pareigą prisiimti atsakomybę už kultūros paveldo objekto tinkamą išsaugojimą kartu su kitais valdytojais (bendraturčiais) lygiais pagrindais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ginčo objekto – laiptinės, būklę, ar ji buvo tinkamai išvalyta ir užkonservuota, iki butų privatizavimo proceso pradžios, t.y. tikėtina, kad žalos atsiradimą kultūros paveldo objekto atskiriems elementams (laiptinės dekoro elementams) turėjo įtakos ir ieškovo neveikimas.

19Dėl trečiojo asmens –UAB „Senamiesčio ūkis“ atsakomybės už kultūros paveldo objekto išsaugojimą.

  1. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovai - kultūros paveldo objekto valdytojai yra netinkamai atsakovai nagrinėjamoje byloje, t.y. neturėjo pareigos neturi pareigos išsaugoti kultūros paveldo objektą ir jo elementus. Teismas nustatė, kad tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje yra namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamus atsakovus tinkamu; ieškovui atsisakius tai padaryti, ieškinys atsakovams buvo atmestas.
  2. Savo sprendimą teismas pagrindė tuo, kad pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kuriuos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal STR 1.12.05:20002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ buvo nustatyta, kad šis reglamentas privalomas įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę (reglamento 2 punktas), privalomieji reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda (reglamento 11.2.2 punktas); taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo priežiūra organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Remiantis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendė, kad kultūros paveldo objekto atkūrimo darbai priskiriami prie laiptinės estetiškos išvaizdos palaikymo darbų, už kurių organizavimą atsako daugiabučio namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“, todėl atsakovai nėra atsakingi už laiptinės netinkama priežiūrą ar tvarkymą ginčo laikotarpiu, todėl jie yra netinkami atsakovai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad namo ( - )laiptinės elementai, dekoras yra pripažinti kultūros paveldo objekto elementais ir yra valstybės saugomi. Jų netinkama būklė buvo konstatuota Departamento komisijos 2011-04-27 aktu, darbai, reikalingi šio objekto būklės atkūrimui, nustatyti UAB „A.J.K.K.“ parengtoje lokalinėje sąmatoje; tarp būtinų objekto atkūrimo darbų specialistai nurodė lipdinių restauravimą, cheminį lipdinių sutvirtinimą, lubų ir sienų tinko atkūrimą, ir pan. t.y. specifinius tvarkomuosius paveldosaugos darbus (T.1 b.l.17-21), tuo tarpu laiptinės švaros ir estetinio vaizdo palaikymui pakaktų laiptinės dažymo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sutapatino tvarkomuosius paveldosaugos darbus, atliekamus pagal specialiąsias technologijas, užtikrinančias kultūros paveldo objekto autentiškumo išsaugojimą (NKPAĮ 2 straipsnio 36 dalis) su statybos darbais (estetinio vaizdo palaikymo darbais) pagal STR 1.12.05:20002, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad namo - kultūros paveldo objekto valdytojai (namo bendraturčiai) už kultūros paveldo objekto išsaugojimą neatsako, kas prieštarauja NKPAĮ 14 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-11-24 aktu Nr. KPD-AV-72 saugomi namo, kaip kultūros paveldo objekto elementai buvo patikslinti ir paveldo objekto (namo) saugotina dalimi buvo pripažinta ne visa laiptinė, bet akte nurodyti jos atskiri elementai. Taigi, yra tikimybė, kad laiptinės nesaugotinu elementu sutvarkymui būtina atlikti ne tik tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tačiau ginčas nagrinėjamoje byloje kilo būtent dėl asmenų, atsakingų už kultūros paveldo objekto elementų išsaugojimą (nagrinėjamos bylos kontekste- laiptinės dekoro elementų), civilinės atsakomybės, ginčo, kas privalo organizuoti bendrastatybinius namo bendro objekto remonto darbus, laiptinės kosmetinį remontą, byloje nėra.

20Dėl pagrindų civilinei atsakomybei už Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimą kilti.

  1. Namo laiptinės netinkama būklė buvo konstatuota Departamento komisijos 2011-04-27 aktu, o 2011-07-07 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys išsiuntė akto nuorašus atsakovams V. K., N. K. Z. B. K. D., V. D., P. A., L. A., A. A., J. V., reikalaudamas iki 2011-09-01 organizuoti namo gyventojų susirinkimą ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo; nesutarimo atveju Departamentas pranešė apie apsisprendimą kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (T.1, b.l. 57-69). Savo reikalavimą ieškovas pagrindė NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalimi, kuri numato už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakingos institucijos pareigą pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius.
  2. Iki 2004 m. rugsėjo 28 d. žalos, padarytos kultūros paveldo objektams, atlyginimo pagrindai ir tvarka buvo numatyta LR nekilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733) (toliau -NVAĮ) , nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojo LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ( 2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX-2452). NVAĮ 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą nekilnojamosioms kultūros vertybėms, jų teritorijoms arba apsaugos zonoms, privalo suremontuoti, restauruoti arba atkurti vertybes, atstatyti jų teritorijų arba apsaugos zonų fizinę būklę ir, be to, atlyginti padarytus nuostolius. NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei neteisėtais veiksmais pačiame saugomame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas, jei žalą padarė ne pats valdytojas. 2. Už saugomo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti visuomenės patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. 3. Į tiesioginius valstybės patirtus nuostolius gali būti įskaičiuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sužaloto objekto tvarkybai, negautos pajamos iš turizmo, nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo bei lavinimo priemonės praradimas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos prarastai ar sužalotai vertybei atskleisti ir jai apsaugoti gali būti įskaičiuojamos į netiesioginius nuostolius.
  3. Taigi, ir iki 2004-09-28 galiojęs teisinis reglamentavimas ir dabar galiojantis, numato žalą padariusių asmenų pareigą atkurti kultūros paveldo iki sužalojimo buvusią būklę, t.y. suteikia prioritetą žalos atlyginimui natūra, taip pat įpareigoja atlyginti valstybės nuostolius, prie kurių priskiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos objekto tvarkybai ir pan. NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato už saugomo objekto apsaugą atsakingos institucijos pareigą pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui (asmenims) atkurti objekto iki sužalojimo buvusią būklę, t.y. ieškovas įsigyja teisę reikalauti žalos atlyginimą, po to, kad kultūros paveldo objekto valdytojas (valdytojai) neįvykdo reikalavimą atkurti kultūros paveldo objekto iki sužalojimo buvusią būklę.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo pasiūlęs visiems kultūros paveldo objekto bendraturčiams, atsakingiems už kultūros paveldo objekto (ir jo atskirų saugotinų elementų) išsaugojimą atkurti iki sužalojimą buvusį objekto būklę. Pažymėtina, kad Departamento antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010-11-24 aktu Nr. KPD-AV-72 patikslindama šio namo vertinguosius elementus, pažymėjo, kad visų saugotinų laiptinės elementų būklė yra gera, išskyrus sienų, lubų tinko su XIX a. pab. polichrominiu dekoru III-IV laiptinės patalpoje, kurio būklė yra bloga (T.1 b.l. 22), viešajame registro neatskleista, dėl kokių priežasčių tinko būklė yra bloga, ar sienų ir lubų tinkas buvo sužalotas graffiti, kaip konstatuota 201107-27 akte, ar tiesiog paseno ir nubyrėjo. Byloje iki 2011-04-27 Kultūros paveldo departamento akto Nr. RG-48 akto, kuriuo buvo konstatuota laiptinės dekoro elementų netinkama būklė ir nustatytas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdas – atstatymas iki sužalojimo buvusios būklės, nustatyti būtini objekto būklės atkūrimui darbai – (nubyrėjusio lubų tinko atstatymas, sienų valymas, skulptūrinių elementų sutvirtinimas ir pan.); nėra duomenų, kad kultūros paveldo objekto ir jo elementų būklė butų kontroliuojama, aprašoma jų būklę ir iš objekto valdytojų būtų reikalaujama atlikti konkrečius kultūros paveldo objekto būklės atkūrimo darbus. Tik po 2011-04-27 akto surašymo ieškovas, konstatavęs objekto sužalojimą ir nustatęs kultūros vertybės atkūrimo būdą, įgijo teisę reikalauti atkurti kultūros paveldo objekto būklę - pasiūlyti šio objekto valdytojams atlikti konkrečius akte nurodytus tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
  5. 2011-07-07 ieškovas nusiuntė atsakovams Departamento 2011-04-27 aktą ir pasiūlė atlyginti padarytą žalą proporcingai kiekvienam atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės valdomai daliai, organizuoti namo gyventojų susirinkimą ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo (T.1, b.l.57-69); ieškovo rašto turinys negali būti vertinamas kaip reikalavimas atkurti buvusią kultūros paveldo objekto būklę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nesiūlė namo bendraturčiams atkurti laiptinės būklę iki sužalojimo buvusios būklės, iš karto pareikalavo žalos atlyginimo, tačiau ir šis reikalavimas buvo pateiktas ieškovo pasirinkai bendraturčių grupei. Iš esmės tai - reikalavimas ieškovo subjektyviai nustatytiems laiptinės bendrasavininkams prisiimti pareigą atlyginti žalą, padarytą nekilnojamojo kultūros paveldo objekto daliai – namo Vilniaus g. 21 laiptinės dekoro elementams. Toks ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl jau aptartų motyvų, todėl atsakovų neveikimas – laiptinės bendrasavininkų susirinkimo neorganizavimas iki ieškovo nurodyto termino 2011-09-01 ir sprendimo dėl žalos atlyginimo nepriėmimas negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, dėl kurių nekilnojamojo paveldo objekto elementui (laiptinei) buvo padaryta žala.
  6. Patikslintu ieškiniu ieškovas atskirai aptaria atsakovų K. vaidmenį dėl 12 metų trunkančio tyčinio neveikimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio reikalavimų nevykdymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovai K. nuo 2002-10-22, kai nusipirko butą Nr. 6 , pradėjo valdyti daugumą patalpų pastate, t.y. tapo asmeniškai atsakingi už sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nepriėmimą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas V. K. jau nuo 2001 m. žinojo, kad namas ( - ) yra architektūros paminklas, tačiau nuo 2001 m. trukdė atlikti ginčo laiptinės remonto darbus, nuosekliai ir metodiškai žlugdė bandymus atlikti laiptinės remontą. UAB „Semanesčio ūkis“ 2009 m. raštu Nr. R2-34 „Dėl pastato Vilniaus g.21 bendrojo naudojimo objektų būklės“ pranešė, kad bendro naudojimo laiptinė yra apleista ir ją būtina remontuoti, tačiau atsakovas V. K. ignoravo 2006-10-03 bendraturčių susirinkimą, dėl ko sprendimas dėl laiptinės tvarkymo nebuvo priimtas, nes nebuvo reikiamos balsų daugumos. Po to departamento teritorinis padalinys 2009-02-27, 2009-04-20, 2009-10-22 raštais pareikalavo iš atsakovo V. K., kaip valdančio daugumą pastato butų, įvykdyti reikalavimą organizuoti laiptinės sutvarkymą. 20109-12-04 raštu Nr.R2-660 UAB „Senamiesčio ūkis“ informavo ieškovą, jog atsakovas V. K. prašo neorganizuoti bendrojo naudojimo laiptinės darbų ir nesiūlo šiuo klausimu gyventojų susirinkimo ir jame dalyvauti; jam nedalyvaujant, sprendimas dėl laiptinės remonto negali būti priimtas. Ieškovas 2009-12-07 raštu prašė UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip namo ( - ) bendrojo naudojimo objekto administratoriaus, organizuoti gyventojų susirinkimą dėl sprendimo atlikti laiptinės tvarkymo darbus priėmimo, 2012-02-07 raštu pareikalavo iš UAB „Senamiesčio ūkis“ nedelsiant organizuoti pastato gyventojų susirinkimus ir priimti sprendimą dėl bendrųjų pastatų konstrukcijų tvarkymo ir pan.
  7. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija dėl atskirų laiptinės gyventojų, jų tarpe ir atsakovo V. K. su šeima asmeninės atsakomybės. Pažymėtina, kad namas ( - ) yra įtrauktas 2003-12-29 įsakymu Nr. Į-515 buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą nuo 2003-12-29; namas saugomas kaip kultūros paveldo objektas nuo jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą momento, taigi sužinojimas nuo 2001 m., kaip namas yra architektūrinis paminklas ir kultūros vertybė nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei pagal NKPAĮ 29 straipsnio nuostatas atsirasti. Atitinkamai neturi teisinės reikšmės ir ieškovo susirašinėjimas su atsakovais ir UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl gyventojų susirinkimo organizavimo, vykęs iki 2003-12-29. Analizuojant vėlesnio ieškovo susirašinėjimo su atsakovais ir UAB „Senamiesčio ūkis“ turinį, teismas konstatuoja, kad ieškovas reikalavo atlikti laiptinės remontą, numatytą STR 1.12.05:2002, nebuvo reikalaujama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus (restauravimo, skulptūros elementų sutirtinimo ir pan.). Pažymėtina, kad prielaidos, kad tokie tvarkomieji paveldosaugos darbai buvo reikalingi, atsirado tik po 2011-04-27 Kultūros paveldo departamento akto Nr. RG-48 akto, kuriuo buvo konstatuota laiptinės dekoro elementų netinkama būklė ir nustatytas sužalotos nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimo būdas – atstatymas iki sužalojimo buvusios būklės, nustatyti būtini objekto būklės atkūrimui darbai – (nubyrėjusio lubų tinko atstatymas, sienų valymas, skulptūrinių elementų sutvirtinimas ir pan.), tuo trapu viešajame registre Departamento antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010-11-24 akto Nr. KPD-AV-72 pagrindu buvo įrašyta, kad mano Vilniaus g.21 laiptinės dekoro elementų būklė yra gera (išskirus sienų ir lubų tinko). Kaip teisingai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, statybos darbai pagal STR 1.12.05:2002 ir tvarkomieji paveldosaugos darbai negali būti tapatinami; kultūros paveldo objekto valdytojų atsakomybė už bendrastatybinių darbų neorganizavimą pagal NKPAĮ nuostatas negalima. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad pagrindas reikalauti NKPAĮ 29 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, kad namo ( - ) valdytojai atkurtų saugomų laiptinės dekoro būklę, atsirado tik nuo 2011-04-27, kai buvo pripažintas būtinumas atlikti šiuos darbus.
  8. Dėl išdėstyto, ieškovo nurodytas atsakovų neveikimas (nepranešimas apie saugomo kultūros paveldo objekto (laiptinės dekoro elementų) nuolatinį niokojimą, pareigos sustabdyti laiptinės niokojimą nevykdymas, tinkamos laiptinės priežiūros nevykdymas, UAB „Senamiesčio ūkis“ organizuotų susirinkimų ignoravimas ir kt.) NKPAĮ 29 straipsnio kontekste negali būti vertinamas kaip neveikimas, kuris sukėlė 2011-04-27 akte nurodytas pasekmes ir dėl kurio ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų 87 222, 87 Lt žalos atlyginimo.
  9. Byloje nepateikta duomenų, kad objektas būtų nors minimaliai sutvarkytas valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšomis, taip pat nėra duomenų, kad valstybė dėl objekto netinkamos būklės negautų pajamų iš turizmo, dėl nepažinto mokslinių duomenų šaltinio ir švietimo ar patirtų kitokių nuostolių t.y. nėra duomenų, kad valstybė dėl kultūros paveldo objekto patyrė nuostolių NKPAĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme. Ieškovas tiesiog reikalauja priteisti iš atsakovų išlaidas laiptinės restauravimui pagal sąmatą (T1, b.l.17-19), t.y. ieškovo reikalaujama priteisti suma negali būti vertinama kaip valstybės patirti nuostoliai NKPAĮ 29 straipsnio prasme. Ieškovo teisė pareikšti ieškinį NKPAĮ 29 straipsnio pagrindu negali būti vertinama kaip pareigą surinkti iš kultūros paveldo objekto valdytojų lėšų potencialiam tokio objekto remontui; atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų proporcingai pagal jų valdomą bendrosios dalinės nuosavybės – laiptinės – dalį, ieškovas supranta pareikšto reikalavimą kaip lėšų kultūros paveldo objekto atstatymui surinkimą.
  10. Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia taip pat teismų formuojama praktika – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu atsakovei už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2079-794/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2265-430/2013 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2014 m. sausio 21 d, nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1041-781/2014 (byla dėl Belvederio dvaro sodybai padarytos žalos atlyginimo), Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-157/2014. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyti teismų procesiniai sprendimai nesukuria precedentų nagrinėjamai bylai, nes teismų išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Visuose teismų išnagrinėtose bylose reikalavimai buvo pareikšti vienam kultūros paveldo objekto valdytojui (savininkui), ginčų dėl atsakovų daugėto nebuvo. Visuose bylose ieškovas buvo įvykdęs NKPAĮ 29 straipsnio reikalavimus – objektai buvo sistemingai tikrinami, savininkams buvo nukreipiami reikalavimai atstatyti objekto būklę natūra, nurodant pašalinti konkrečius sugadinimus (sužalojimus); tik po to, kai kultūros paveldo objektų būklę nebuvo jų savininkų atkurta per protingą terminą, už saugomą objektą atsakingą instituciją reikšdavo reikalavimus dėl žalos atlyginimo teisme.
  11. Reziumuodama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė svarbiausios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų neteisėto neveikimo NKPAĮ 29 straipsnio kontekste; apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo ir ieškinio patenkinimo atmetamas.
  12. Atsakovų K. atstovė advokatė R. J.-M. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, kuriame nurodė, jog atsakovai patyrė 730 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą. Atmetus apeliantės skundą, atsakovo V. K. naudai iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  13. Kiti atsiliepimus pateikę atsakovai (D. S., L. K. ir L. K.) įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė.
  14. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kodas 18869268) atsakovui V. K. (a.k ( - ) 730 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas prašė priteisti valstybei iš viso 87 222,87 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai... 8. 18. Apeliaciniu skundu ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 9. 18.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilio proceso kodekso normas,... 10. 18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvarkomuosius paveldosaugos... 11. 18.3. Pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kurie statybos ir... 12. 18.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė STR... 13. 18.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl namo administratoriaus... 14. 19. Atsakovai L. K. ir L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 16.
      1. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 17. Bylos faktinės aplinkybės.
        1. Nustatyta, kad... 18. Dėl asmenų, atsakingų už kultūros paveldo objekto išsaugojimą (NKPAĮ 14... 19. Dėl trečiojo asmens –UAB „Senamiesčio ūkis“ atsakomybės už... 20. Dėl pagrindų civilinei atsakomybei už Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 22. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros...