Byla 2A-1041-781/2014
Dėl žalos atlyginimo, bei

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovui VŠĮ „Belvederio dvaras“ dėl žalos atlyginimo, bei

Nustatė

2ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ (toliau - Atsakovas) valstybės naudai 51 556, 00 Lt sumą visuomenei padarytiems nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad Belvederio dvaro sodyba yra Kultūros vertybių registre registruota, paskelbta valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Dvaro sodybos kompleksą sudaro: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinė, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, arklidės liekanos, parkas. 2005 m. rugsėjo 21 d. Jurbarko rajono savivaldybės taryba sutartimi pardavė pirkėjui VŠĮ „Belvederio dvaras“ (buvęs UAB „Vadybos klinika“) Belvederio dvaro pastatus: dvaro rūmus, svirną, koplyčią. Atsakovas pagal sutarties 10.1. p. įsipareigojo, atsižvelgiant į tai, kad dvaro sodyba yra nekilnojamoji kultūros vertybė, vykdyti apsaugos reikalavimus ir laikytis veiklos apribojimų ir nurodymų, nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriuje. Pagal sutarties 10.2. p. pirkėjas įsipareigojo laikytis ir veiklos apribojimų ir nurodymų, nustatytų Belvederio dvaro sodybos detaliojo plano sprendiniuose. Prieš perduodant Belvederio dvaro sodybos rūmus, svirną ir koplyčią Atsakovui, jų būklė buvo nustatyta, atlikta išsami fotofiksacija. Atsakovas pažeidė nekilnojamosios kultūros vertybės priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas, nustatytas LR Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, dėl ko atsirado žala valstybės saugomai nekilnojamajai kultūros vertybei.

3Atsakovas su Ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Atsakovas įvykdė 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovo reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. 8. Visuomenei padarytos žalos dydis buvo paskaičiuotas orientaciniu darbų kainos skaičiavimu, kuris buvo atliktas 2010 m. spalio mėnesį. Atsakovas vykdo visus Ieškovo privalomus nurodymus. Visuomenei padaryta žala yra žymiai sumažėjusi. Pažymėjo, kad Atsakovas vykdo ieškovo nurodytus Belvederio dvaro rūmų atkūrimo darbus, rengia reikiamus rekonstrukcijai dokumentus.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš Atsakovo valstybės naudai 51 556, 00 Lt žalai atlyginti ir 1 547, 00 Lt žyminį mokestį bei 31, 00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos padarymo faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėjo, kad to neginčija ir pats Atsakovas. Atsakovo argumentus, kad visuomenei padarytos žalos dydis buvo paskaičiuotas orientaciniu darbų kainos skaičiavimu ir neatitinka realaus dydžio paneigė teisminio nagrinėjimo metu paskirta ekspertizė, pagal kurios išvadas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. spalio 29 d. akte Nr.RG-131 užfiksuotos žalos likvidavimo darbų rinkos kaina 52 916 Lt, t. y. didesnė nei ieškiniu prašoma priteisti žala. Atkreipė dėmesį, kad Atsakovui buvo žinoma, jog Belvederio dvaro sodyba yra nekilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą ir jai taikomi paveldosaugos reikalavimai, nes Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše šis juridinis faktas yra. Atliekant rūmų būklės patikrinimus, ne kartą buvo fiksuoti sistemingi Belvederio dvaro rūmų žalojimo dėl Atsakovo nepriežiūros faktai. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovo direktorius S. L. buvo baustas administracine tvarka, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 3 jam skirta 1 000 Lt bauda. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi įrodyta tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

5Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skaičiuojant nuostolius, taikytas sunaikintų ar sužalotų elementų atkuriamosios vertės apskaičiavimo metodas bei sudaryta atkūrimo darbų sąmata. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 1 d. paskyrus nauju Atsakovo vadovu A. K. buvo atlikti Belvederio dvaro sodybos rūmų tvarkymo darbai ir padaryta žala yra sumažėjusi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kaip Atsakovo pašalinti pažeidimai mažina specialisto apskaičiuotą Belvederio dvaro sodybos ir rūmų atkūrimo darbų sąmatą ir Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. patvirtintu Nuostolių dydžio nustatymo komisijos aktu Nr. RG-131 nustatyta 51 556, 00 Lt žalą. Nurodė, kad Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. patvirtintu Nuostolių dydžio nustatymo komisijos aktu Nr. RG-131 nustatyta, jog žala padaryta Belvederio dvaro sodybos rūmams, tuo tarpu teismas tenkino Ieškovo reikalavimą priteisti iš Atsakovo, kaip Belvederio dvaro rūmų savininko, 51 556, 00 Lt padarytos žalos atlyginimą valstybei. Toks žalos priteisimas neatitinka kultūros paveldo objekto apsaugos interesų ir savaime nepagerins Belvederio dvaro rūmų sodybos būklės. Atsakovo manymu, teismo sprendimas turi spręsti klausimą dėl įpareigojimo Atsakovui pašalinti nustatytą žalą, o to nepadarius, dėl leidimo Ieškovui pašalinti padarytą žalą Atsakovo sąskaita. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė Atsakovo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovas dėl savo ūmios ligos telefonu pavedė advokatų kontoros biuro vadovei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir atidėti 2013 m. sausio 28 d. teismo posėdį. Prašymas buvo grįstas svarbia priežastimi, t. y. ūmia liga dėl kurios pakilo aukšta temperatūra. Bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti tik Ieškovo atstovo paaiškinimai. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą Atsakovo atstovui nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo Atsakovo teisę bylą vesti per advokatą ir pažeidė šalies teisę būti išklausytai teisme.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti Atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad Atsakovo teiginys, kad jis atliko Belvederio dvaro sodybos tvarkymo darbus ir sumažino žalą, neatitinka tikrovės. Byloje esantys 2012 m. spalio 5 d., 2013 m. kovo 4 d. Ieškovo Tauragės teritorinio padalinio raštai Nr. (1.32.T)2-49, LRT-19(1.32.T) patvirtina šią aplinkybę. Teismo ekspertai buvo nuvykę į dvarą, apžiūrėjo sužalojimus vietoje ir 2012 m. lapkričio 21 d. ekspertizės akte patvirtino, kad žala Ieškovo nustatyta ir jos dydis pinigine išraiška paskaičiuotas teisingai. Ieškovas mano, kad Atsakovo argumentas, kad žalos išieškojimas visuomenės naudai neatitinka kultūros paveldo objekto interesų, taip pat turi būti atmestas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį už saugomo objekto ar vietovės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti visuomenės patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Ieškovas teikia ieškinius teismui dėl visuomenei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. Taigi, Ieškovo ieškinys remiasi minėto įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Atsakovo atstovo neatvykimą nepripažino svarbia bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastimi. Atsakovas neginčija paties žalos padarymo fakto, todėl Atsakovo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje visiškai nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nedaro jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

7Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

9Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateikė naują įrodymą (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio 2013 m. balandžio 4 d. raštą, adresuotą Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl Belvederio dvaro sodybos), kuris yra priimtinas kaip patenkantis į CPK 314 straipsnyje nurodytą atvejį, - kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad Belvederio dvaro sodyba, esanti Jurbarko raj. sav., Belvederio k., Seredžiaus sen., yra registruota Kultūros vertybių registre, paskelbta valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė (I t., b. l. 17-19). Dvaro sodybos kompleksą sudaro: rūmai, svirnas, koplyčia, daržinė, tvartas, kumetynas, ūkinis pastatas, arklidės liekanos, parkas (I t., b. l. 18). 2005 m. rugsėjo 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės taryba sutartimi pardavė pirkėjui VŠĮ „Belvederio dvaras“ (buvęs UAB „Vadybos klinika“) Belvederio dvaro pastatus: dvaro rūmus, svirną, koplyčią (II t. 2, b. l. 62). Po Belvederio dvaro pastatų pardavimo Atsakovui, Ieškovo Tauragės teritorinio padalinio surašytuose Dvaro sodybos patikrinimo aktuose buvo užfiksuota, kad Belvederio dvaro rūmų būklė blogėja (I t. b. l. 100, 101, 102, 103-104, 105-106, 107, 108, 109-110). 2011 m. balandžio 16 d. Tauragės teritorinis padalinys surašė Atsakovo direktoriui G. L. reikalavimą pašalinti pažeidimus ir pateikė reikalavimus, kurie turėjo būti įvykdyti iki 2010 m. gegužės 15 d. (I t., b. l. 111). 2010 m. balandžio 23 d. Ieškovo Tauragės teritorinis padalinys patikrino Belvederio dvaro sodybos pastatus ir užfiksavo, kad Atsakovo direktorius neįvykdė įpareigojimo pašalinti pažeidimus, todėl tęsiasi dėl Belvederio dvaro rūmų nepriežiūros vykstantis jų niokojimas (I t., b. l. 113). Situacija nepasikeitė ir vėliau (I t., b. l. 116-117,120-123, 126-128). 2010 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovo direktoriui S. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 3 nubaustas 1 000 Lt bauda (I t., b. l. 130-134). Tikrinant dvaro rūmų, koplyčios ir svirno būklę ir toliau buvo nustatyti pažeidimai (I t., b. l. 135-150). 2011 m. balandžio 7 d. Atsakovo direktorius buvo įpareigotas dar kartą pašalinti pažeidimus (II t., b. l. 3). 2011 m. gegužės 11 d. nustatyta, kad 2011 m. balandžio 7 d. reikalavimas Nr. 3 pašalinti pažeidimus įvykdytas (II t., b. l. 4). 2010 m. spalio 29 d. Ieškovo departamento direktorius patvirtino Nuostolių dydžio nustatymo komisijos aktą Nr. RG-131, kuriame nustatyta, kad dėl teisės aktais nustatytų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto valdytojo pareigų nevykdymo, aplaidumo, sistemingos pastato nepriežiūros nacionalinės reikšmės valstybės saugomiems kultūros vertybės Belvederio dvaro sodybos rūmams padaryta žala, kuri pagal atliktus specialisto paskaičiavimus įvertinta 51 556, 00 Lt (SMD 40 756 Lt) (II t., b. l. 6-27). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta statybos darbų ekspertizė (II t., b. l. 189-190).

11Atsakovas nagrinėjamu atveju vienu iš apeliacinio skundu argumentu nurodė, jog teismas, išnagrinėjęs bylą Atsakovo atstovui nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo Atsakovo teisę bylą vesti per advokatą ir pažeidė šalies teisę būti išklausytai principą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

12Pažymėtina, jog teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (CPK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme taip pat nustatyta, jog liga, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1, 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. R. v. UAB „Arteka“, bylos Nr. 3K-3-151/2007; kt.). Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo posėdis, kuriame buvo išnagrinėta ši civilinė byla ir atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2013 m. vasario 15 d., įvyko 2013 m. sausio 28 d. (III t., b. l. 26-28). Apie šį teismo posėdį (bylos nagrinėjimo vietą ir laiką) tinkamai pranešta šalims (tame tarpe ir Atsakovo atstovui) (III t., b. l. 15). Prieš teismo posėdžio pradžią Atsakovo atstovo biuro vadovė faksu pateikė teismui prašymą dėl 2013 m. sausio 28 d. teismo posėdžio atidėjimo, motyvuodama Atsakovo atstovo negalimumu dalyvauti posėdyje dėl ūmios ligos, dėl kurios jam pakilo temperatūra (III t., b. l. 24). Jokių rašytinių įrodymų, pateisinančių atstovo neatvykimą į teismą, pateikta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad į prieš tai paskirtą 2012 m. gruodžio 19 d. parengiamąjį teismo posėdį Atsakovo atstovas taip pat nebuvo atvykęs. Apie šį posėdį jam buvo pranešta tinkamai, pasirašytinai (III t., b. l. 7). Prašymo atidėti posėdį nebuvo gauta, neatvykimą pateisinančios priežastys taip pat nenurodytos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei į faktines bylos aplinkybes, su Atsakovo atstovo argumentu, kad nebuvo įgyvendinta Atsakovo teisė būti išklausytam, sutikti nėra pagrindo. Be to, net ir tokio pažeidimo konstatavimas nereikštų teisinio pagrindo teismo sprendimui panaikinti, jeigu tai neturėtų įtakos bylos teisingam išsprendimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

13Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galimai nepagrįstai priteisė iš jo 51 556 Lt žalą. Anot jo, 2011 m. birželio 1 d. paskyrus nauju Atsakovo vadovu A. K. buvo atlikti Belvederio dvaro sodybos rūmų tvarkymo darbai ir padaryta žala sumažėjo. Teisėjų kolegija atmeta šį Atsakovo argumentą kaip deklaratyvų ir nepagrįstą jokiais įrodymais. UAB „A.J.K.K.“ remdamasi 2010 m. rugsėjo 29 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. Į-340 sudarytos komisijos pateikta medžiaga, paskaičiavo orientacinę Belvederio dvaro tvarkybos darbų, likviduojančių kultūros paveldo objektui dėl nepriežiūros padarytus sužalojimus, kainą, kuri yra 51 556, 00 Lt (II t., b. l. 11-12). Siekdamas įsitikinti šios sumos pagrįstumu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Atsakovo prašymą, 2012 m. birželio 8 d. nutartimi paskyrė statybos darbų ekspertizę ir pavedė ją atlikti Atsakovo pasirinktam ekspertui (II t., b. l. 189-190). 2012 m. lapkričio 21 d. Ekspertizės akto Nr. 12/11-08 išvadoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. spalio 29 d. akte Nr. RG-131 užfiksuotos žalos likvidavimo darbų rinkos kaina yra 52 916, 00 Lt (ekspertizės akto l. 18). Tai yra ji didesnė, nei nurodyta ieškinyje. Pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta po 2011 m. gegužės 11 d. Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio Belvederio dvaro sodybos ir rūmų ir kultūros paveldo objekto tikrinimo akto Nr. 45, kuriuo užfiksuota, kad Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio 2011 m. balandžio 7 d. reikalavimas Nr. 3 pašalinti pažeidimus, įvykdytas, ir kuriuo remiasi Atsakovas apeliaciniame skunde, surašymo. Be to, Atsakovas nenuginčijo iš jo ginčo sprendimu priteistos žalos dydžio, nenurodė, koks, jo manymu, jis turėtų būti. Todėl Atsakovo nurodytas argumentas dėl neteisingai iš jo priteistos žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingas, ir yra atmestinas.

14Kolegija neturi pagrindo sutikti su Atsakovu, kad priteisus žalą valstybės naudai, Belvederio dvaro rūmų būklė nepagerės. 2010 m. spalio 29 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos akte nurodyta, kad komisija vadovavosi Departamento direktoriaus įsakymu 2006 m. liepos 12 d. Nr. Į-315 patvirtintu „Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu“ (toliau - Atrašas) (II t., b. l. 9). Šis Aprašas reglamentuoja sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarką. Iš Aprašo 10 ir 11 punktų matyti, kad šiuo aprašu skaičiuojami valstybės patirti nuostoliai, todėl ir išieškotos lėšos pervedamos į Lietuvos Respublikos biudžetą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 straipsniu iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą iš Atsakovo valstybės naudai, nepažeidė teisinio reglamentavimo, ir pagrindo teigti, kad priteista suma valstybės naudai realiai neprisidės prie Belvederio dvaro būklės gerinimo, nėra.

15turėtų būti sumokėtas į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660

16Taigi teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

17Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas

Nutarė

18atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ (j. a. k. 225783990) 1 547, 00 (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt septynių Lt 00 centų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau... 3. Atsakovas su Ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Atsakovas... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti... 7. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. ... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Belvederio dvaro sodyba, esanti Jurbarko raj.... 11. Atsakovas nagrinėjamu atveju vienu iš apeliacinio skundu argumentu nurodė,... 12. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi... 13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Kolegija neturi pagrindo sutikti su Atsakovu, kad priteisus žalą valstybės... 15. turėtų būti sumokėtas į išieškotojo - Valstybinės mokesčių... 16. Taigi teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Atsakovo... 17. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 18. atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus... 19. Priteisti iš atsakovo VŠĮ „Belvederio dvaras“ (j. a. k. 225783990) 1...