Byla 2-18-188/2012
Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo R. D. priešieškinį V. T. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant: ieškovei V. T., jos atstovui advokatui A. P., atsakovui R. D., jo atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. D. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo R. D. priešieškinį V. T. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Nustatė

3ieškovė V. T. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimu civ. byloje Nr. 2-2243-188/2007 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo: nustatyti nepilnametės dukters D. D., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo R. D. nepilnametei dukrai D. D. išlaikymą kas mėnesį po 130 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2007-11-20 teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnametės dukters D. D., gim. ( - ), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu R. D., iš jos buvo priteistas išlaikymas dukrai po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, jog teikia ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, remdamasi pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė jos socialinė ir materialinė padėtis - ji turi visas sąlygas auginti ir auklėti dukrą, kadangi jau keletą metų turi nuolatinį darbą Anglijoje, turi pastovią gyvenamąją vietą – nuomoja butą.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

5Atsakovas R. D. priešieškiniu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą V. T. mokamo materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., gim. ( - ), dydį, ir priteisti iš ieškovės V. T. (a.k. ( - )) nepilnametės dukters D. D., gim. ( - ), išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki dukters pilnametystės, taip pat paskirti jį priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu vaiko išlaikymui reikėtų apie 775 Lt. Jis rūpinasi dukra nuo pat jos gimimo, yra suteikęs geras sąlygas gyvenimui, dukra turi savo kambarį, žaislus ir kitas priemones, būtinas jos amžiuje. Ieškovės finansinės galimybės yra geresnės nei jo, ji yra pajėgi teikti dukrai didesnę paramą. Ieškovė privalo išlaikymą vaikui teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, kad vaikui būtų užtikrintos geresnės, nei minimalios, gyvenimo sąlygos.

6Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji uždirba 820 svarų sterlingų (be mokesčių), t.y. – 4132 Lt per mėnesį. Sumokėjus buto nuomos ir kitus mokesčius, pusė darbo užmokesčio lieka maistui ir kitoms išlaidoms. Į darbą važinėja darbovietės autobusu, už šias paslaugas moka 6 svarus per savaitę. Nuomoja pusę namo, kur yra svetainė, virtuvė, vonios kambarys ir du miegamieji kambariai. Dirba nuo 6 val. iki 18.25 val. tris dienas per savaitę, nuo ketvirtadienio iki trečiadienio, ir nuo trečiadienio iki kito ketvirtadienio turi išeigines dienas. Per metus turi 16 dienų kasmetinių atostogų, o su laisvomis dienomis turi tris laisvus mėnesius per metus. Paaiškino, kad iš namų išėjo, kai dukrai buvo 2,5 metų. Per tą laiką su dukra buvo susitikusi virš dešimt kartų. Po santuokos nutraukimo su dukra pirmą kartą susisiekė praėjus maždaug pusei metų, buvo nuvykusi pas dukrą praėjus metams laiko, tuo metu dukrai buvo 3 metai. Dukra su ja bendravo šaltai, ne kaip su mama, klausdavo, kodėl ji ją paliko. Iki šios dienos ryšys tarp jos ir dukters atstatytas, dukra domisi, kur ji būna, kur važiuoja, kada grįš ir ją pasiims su savimi. Nuo dukros gimimo pirkdavo jai dovanėles tris - keturis kartus per metus, dukters gimtadienio, Kalėdų progomis. Metus laiko nėra teikusi dukrai išlaikymo, tačiau vėliau visą įsiskolinimą padengė. Pirmą kartą dukrai materialinį išlaikymą pradėjo teikti, kai dukrai buvo 3 metai, šiuo metu dukters išlaikymui moka po 200-220 Lt per mėnesį. Nurodė, kad ji siekė bendrauti su dukra visą laiką, kas antrą - trečią dieną skambindavo dukros seneliui, močiutei, su dukra bendravo ir internetu, tačiau dabar susisiekti nebepavyksta, nors bando tai daryti nuolat. Ji turi visas galimybes ir tinkamas sąlygas auginti ir auklėti dukrą. Jeigu vaikas gyvens su ja, buto nuomos sutartį ji pratęs dvejiems metams. Dukra galės lankyti mokymosi įstaigą, esančią netoli jos gyvenamosios vietos, kurią lanko įvairių tautybių vaikai (lietuvių, lenkų) nuo 5 metų amžiaus. Mokyklą supa labai graži aplinka, yra parkas, didelis kiemas. Mano, kad dukra toje aplinkoje ir mokymo įstaigoje tikrai pritaptų, nežiūrint į kalbos barjerą. Ji konsultavosi su lietuvių kalbos mokytojais, kurie padeda lietuvių tautybės vaikams adaptuotis naujoje aplinkoje. Mokykloje dukra būtų nuo 9 iki 15.30 val., o po to ją prižiūrėtų auklė, kuriai reikėtų mokėti 50 svarų per savaitę, o jei dirbtų ir savaitgaliais, jai reikėtų mokėti 70 svarų. Mano, kad ji galėtų geriau aprūpinti vaiką materialiai, suteikti jai geresnes gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Su tėvu dukra galėtų bendrauti be apribojimų. Dukra jai sakė, kad labai norėtų nuvažiuoti ir viską pamatyti, tačiau nenori pasilikti su ja gyventi. Iš dukros kalbos supratusi, kad ji yra bauginama, jai sakoma, kad jai su mama bus blogai, bei kad mama ja nesirūpins, todėl ji nenori gyventi su ja. Nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes dukros išlaikymui siunčia po 200-220 Lt, t.y. daugiau pinigų, nei yra priteista. Ji turi galimybes nupirkti vaikui visus reikalingus daiktus, tačiau atsakovas atsisakė ir pareiškė, kad ji siųstų pinigus, o jis pats nupirks viską, ko reikia dukrai. Ji nežino, kokius daiktus dukra turi, kokių neturi, iki šios dienos jai neleidžiama pamatyti, kaip dukra gyvena, ką turi savo kambaryje. Atsakovu ji nepasitiki.

7Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, jog kategoriškai nesutinka su ieškiniu, nes gyvenamosios vietos pakeitimas dukrai būtų didelė trauma. Paaiškino, kad ieškovė per mažai laiko skyrė dukrai. Jo ir ieškovės dukra nuo pat gimimo gyvena su juo. Dukrai sudaromos sąlygos bendrauti su motina, palaikyti nenutrūkstamą ryšį, tačiau nuo gimimo ieškovė mažai bendravo su dukra, po santuokos nutraukimo mergaitė motiną matydavo retai, jų susitikimai būdavo labai trumpi. Dukros išlaikymui ieškovė neskyrė lėšų apie 1,5 metų, jis turėjo kreiptis į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Vėliau ieškovė įskolinimą padengė. Jis neprašė papildomai paremti dukrą, o pati ieškovė to nesiūlė, nors turėjo galimybių. Švenčių progomis mama mergaitę sveikina, siunčia dovanas per kiekvieną gimtadienį, Kalėdas. Paskutinio apsilankymo metu ieškovė yra davusi 120 Lt. Motinos ir dukters tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, bendraudamas su dukra negirdėjo jos sakant, kad pasiilgo mamos. Jis nedaro jokių kliūčių vaikui bendrauti su motina, dukros prieš motiną nenuteikinėja, ieškovei su dukra bendrauti nedraudžia, leidžia jai atvažiuoti ir su dukra būti ilgiau, tačiau ieškovė pabūna tik 2-3 val. ir važiuoja pas savo tėvus į kaimą. Mano, kad dukrai trūksta mamos šilumos, tačiau ieškovė jai to neparodo, mergaitė mamos šilumos nejaučia. Bendravimo su vaiku grafiko su ieškove nebuvo nustatę, ieškovė su dukra bendrauja internetu, buvo sutarę, kad kai ji norės bendrauti su dukra per Skype, praneštų jam prieš dieną, kad sutartu laiku jis dukrą galėtų atvesti prie kompiuterio. Ieškovė to nedarė, jis rasdavo tik jos praleistą skambutį. Ieškovė sako netiesą, kad skambindavo dukrai kas antrą dieną. Dukra darželyje turi draugų, yra bendraujanti, lanko papildomas anglų kalbos pamokėles, už kurias jis moka po 29 Lt per mėnesį. Šiuo metu jis uždirba virš 800 litų, būstą išlaikyti padeda tėvas, o jis skiria pinigus maistui, vaiko poreikių tenkinimui. Domisi vaiko pasiekimais, lanko susirinkimus, eina į darželyje organizuojamas šventes. Auginti dukrą padeda jo brolis, senelis, kuris nuveda ją į darželį ir iš jo pasiima, pagamina valgyti, nes dukra iš darželio grįžta 16 val., o jis iš darbo grįžta apie 18 val. Dukrai jis skiria laiką po darbo ir savaitgaliais, gamina valgį, rūbelius ir kitus reikalingus daiktus perka kartu su dukra, klausia jos nuomonės. Jam nežinoma, kur ieškovė gyvena, kokios yra jos gyvenimo sąlygos. Dukra jam sakė, kad su mama gyventi nenori, nes mama jos nemyli, ji žino, kad mama ją mažą paliko. Sutiktų, kad dukra išvyktų pas ieškovę į svečius, tačiau ne visam laikui.

8Teismo posėdžio metu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Danisevičienė nurodė, kad VTAS darbuotojos lankėsi pas atsakovą namuose, patikrino jo ir jo vaiko gyvenimo sąlygas. Atsakovas gyvena jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame 70 m2 name, kuriame yra 4 kambariai. Mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra sudarytos visos sąlygos vaiko poilsiui, žaidimams, laisvalaikio praleidimui. Namai yra tvarkingi, jaukūs ir švarūs. Ieškovė pateikė dokumentus apie savo gyvenamąją vietą, buto nuomos sutartį, nuotraukas, tačiau vien iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, kad tai yra būtent jos gyvenamoji vieta, nors akivaizdu, kad ieškovė turi gyvenamąją vietą, kadangi pateikė savo vardu sudarytą būsto nuomos sutartį. Nurodė, jog vaiko emocinis ryšys yra labai svarbi sąlyga nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko teisių apsaugos skyriuje D. D. buvo išklausyta du kartus, ir abu kartus jos nuomonė buvo tokia pati: mergaitė išreiškė norą bendrauti su mama, važiuoti pas mamą į svečius, tačiau kategoriškai atsisakė gyventi kartu su ja. Ieškovė ilgą laiką su dukra negyveno, ryšys tarp mamos ir dukros nėra stiprus, ieškovei reikia įdėti daug pastangų atstatyti prarastą ryšį. Mergaitė 5 metus gyvena su savo tėvu, dėde, seneliu, jų tarpusavio ryšiai yra nusistovėję, atsakovas gerai rūpinasi savo dukra, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nėra jokių pranešimų iš bendruomenės, vaiko ugdymo įstaigos, kad vaiku būtų netinkamai rūpinamasi, kad jis būtų neprižiūrėtas, nėra jokių kitų nerimą keliančių žinių. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į nepilnametės interesus ir jos pareikštą norą, D. D. gyvenamoji vieta su tėvu labiau atitinka vaiko interesus, todėl VTAS daro išvadą, kad D. D. gyvenamoji vieta paliktina su tėvu R. D., nes keisti vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos nėra būtina. Taip pat nurodė, jog mano, kad R. D. priešieškinis yra pagrįstas, prašo jį tenkinti.

9Ieškinys atmestinas.

10Priešieškinis tenkintinas.

11Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimas nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l.4). Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnametės D. D. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, motina moka kas mėnesį 130 Lt vaiko išlaikymui. Ieškovė dirba Anglijoje, ( - ) miesto gamykloje, uždirba 820 svarų sterlingų per mėnesį (4220 Lt) (b.l.133,134), gyvena nuomojamame būste pagal trumpalaikę nuomos sutartį (b.l.125-128,129-132). Atsakovas nuo 2012-06-14 dirba UAB „( - )“ plataus profilio statybininku (b.l.114), turi nekilnojamojo turto (b.l.32-33), transporto priemonių neturi (b.l.35), gyvena jo tėvui V. D. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame ( - ) (b.l. 45). Iš išvadą teikiančios institucijos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto R. D. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad atsakovo šeimos būsto būklė gera, bute švaru ir tvarkinga, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai ir baldai, nepilnametei yra sudarytos geros sąlygos augti ir lavintis (b.l.45).

12Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

13Iškilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu atlikta nepilnametės D. D. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė išvadą, kad D. D. dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl nuolatinio gyvenimo kartu su viena iš ginčo šalių, negali teisingai suprasti byloje nagrinėjamos situacijos esmės ir savo pasirinkimo gyventi su tėčiu negali pagrįsti. Išvadoje nurodyta, kad D. D. abu tėvai yra reikšmingi, bei kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kaip keistųsi jos emocinė būsena ir elgesys, pakeitus gyvenamąją vietą (b. l.97- 99).

14Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 str. 3 d. tėvams suteikiama galimybė pakartotinai reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dviem atvejais: 1) kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų; ir 2) kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė jį auklėti ir auginti kitiems asmenims. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Vaiko aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos svarbios aplinkybės. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu, patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. nepilnametė D. D. su tėvu gyvena penkerius metus, nuo 1,5 metų amžiaus. Bylos duomenimis, Vaiko teisių apsaugos skyrias darbuotojai ne kartą lankėsi atsakovo ir šalių dukters gyvenamoje vietoje ( - ), ir nustatė, kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta su atsakovu atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros (b. l.45), santykiai su tėvu geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, atsakovas charakterizuojamas teigiamai, giminaičių (senelio ir dėdės), kartu gyvenančių tame būste, neigiamo poveikio mergaitės vystymuisi nenustatyta. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakovu neatitiktų nepilnametės poreikių (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

15Ieškovė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja grindžia pasikeitusia jos materialine padėtimi, atsiradusia galimybe auginti ir auklėti dukrą, kadangi šiuo metu ji turi nuolatinį darbą ir didesnes nei atsakovo pajamas, yra susitvarkiusi buitį, turi pastovią gyvenamąją vietą - nuomoja butą pagal trumpalaikę nuomos sutartį. Nors materialinė tėvų padėtis ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės pajamos didesnės nei atsakovo, tačiau atsakovė nuomoja butą pagal trumpalaikę sutartį, nuomos terminas yra nuo 2012-09-02 iki 2013-03-01. Ieškovė neįrodė, kad gali užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė materialinį išlaikymą dukrai teikdavo nereguliariai. Nors šiuo metu įsiskolinimas padengtas, ji papildomai siunčia dukrai dovanas, gimtadienio ir švenčių progomis ją sveikina, tačiau vien to neužtenka. Svarbu yra tai, kokios yra kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.).

16Nuspręsdamas nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, teismas taip pat atsižvelgia į tokias svarbias bylai aplinkybes: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą palikti su tėvu, nes jo gyvenimo ir materialinės sąlygos yra pakankamos vaiko poreikiams patenkinti; atsakovas rūpestingai ir tinkamai prižiūri vaiką (R. D. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, b.l. 45); pas atsakovą vaikui socialinė aplinka yra tinkama; vaikas lanko darželį, kur turi geras priežiūros ir auklėjimo sąlygas (b.l. 31); mergaitė paskutinius 5 metus gyvena su tėvu, yra prie jo pripratusi ir prisirišusi, su tėvu ją sieja stiprūs emociniai ryšiai, tuo tarpu mama ilgą laiką su dukra negyveno, todėl pakeitus jos gyvenamąją vietą, nukentėtų vaiko psichologinė savijauta, kas prieštarautų vaiko interesams, ir šią aplinkybę savo išvadoje pagrįstai akcentuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

17Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, bususios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su tėvu nustatyti. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigas, netenkina vaiko poreikių ir tuo pažeidžia vaiko interesus, dėl ko teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keistina. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad pasikeitė vaiko norai dėl jo gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta su atsakovu būtų nesaugi, neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, neatitiktų nepilnametės poreikių ir interesų ir būtų keistina.

18Nenustačius aukščiau paminėtų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo pakeisti nustatytą dukters gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškove bei priteisti vaikui išlaikymą, todėl ieškovės V. T. ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės dukters D. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo R. D. atmestinas, ir vaiko gyvenamoji vieta paliktina su tėvu, nes keisti vaiko gyvenamąją aplinką šiuo momentu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CPK 346 str. 2 d.).

19Dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

20CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sistemiškai aiškinant CK 3.201 str. ir 3.192 str. 2 d. nuostatas, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai vaiko poreikiai didėja vaikui augant. Pažymėtina, jog, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ar įgytus sugebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams po lygiai tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima vengti ir atsisakyti. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą.

21Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad ieškovė vaiko išlaikymui moka kas mėnesį 130 Lt. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą detalus vaiko poreikių paskaičiavimas nebuvo pateiktas, todėl teismas negali palyginti išlaidų, skirtų vaiko aprangai, maistui, kasdienio poreikių tenkinimui, kitimo, tačiau darytina išvada, jog augant vaiko poreikiai didėjo. Išaugo poreikiai ne tik maistui, aprangai, pramogoms, bet ir papildomam ugdymui. Pagal atsakovo paskaičiavimus vieno mėnesio dukters išlaikymui reikia 775 Lt. Atsakovo pateiktoje sąmatoje paskaičiuotos būtiniausios vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos (b.l.74). D. D. lanko darželį, papildomai lanko anglų kalbos pamokėles, specialių poreikių, susijusių su sveikata ar kt., neturi. Pažymėtina, kad teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nustatytas vaiko išlaikymas negali užtikrinti net minimalių jo poreikių, yra per skurdus ir nepakankamas.

22Po teismo 2007-11-20 sprendimo priėmimo dienos ieškovės pajamos padidėjo, jos materialinė padėtis pagerėjo (b.l.133,134 ). Atsakovas buvo bedarbis, gaudavo 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, nuo 2012-06-14 įsidarbino UAB „( - )“, jam mokamas minimalus atlyginimas (b.l. 86, 87, 114). Ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo nekilnojamojo turto neįgijo, kitų išlaikytinių neturi. Išanalizavus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis geresnė, nei atsakovo.

23Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimo praėjus beveik penkeriems metams iš esmės pasikeitė (padidėjo) šalių nepilnametės dukters poreikiai jos visapusiškam lavinimui, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bei į tai, kad ieškovės materialinė padėtis pagerėjo, daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo. Iš ieškovės nepilnametės D. D. išlaikymui priteistina po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos – 2011-11-28 iki D. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vadovaujantis CK 3.190 str. 1 d., atsakovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą.

24Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

25CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas byloje naudojosi teisine pagalba, t.y. surašant atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, bei bylą nagrinėjant teisme jį atstovavo advokatė (b.l.38). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos 900,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l.37,75,113,140,143).

26Iš ieškovės valstybei priteistina 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 22,40 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (pašto išlaidų) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str.).

27Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 258 - 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priešieškinį tenkinti.

30Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-2243-188/2007 dalyje dėl išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai D. D., gim. ( - ), a.k. ( - ), ir priteisti iš V. T., a.k. ( - ), nepilnametės dukros D. D., gim. ( - ), a.k. ( - ), išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos – 2011-11-28 iki D. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

31Pavesti R. D., a.k. ( - ), disponuoti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.

32Priteisti iš ieškovės V. T., a.k. ( - ), atsakovui R. D., a.k. ( - ), 900,00 Lt (devynis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovės V. T. valstybei 126,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 22,40 Lt (dvidešimt du litus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (pašto išlaidų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T.... 3. ieškovė V. T. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės... 5. Atsakovas R. D. priešieškiniu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį jame nurodytais... 7. Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, jog kategoriškai nesutinka su... 8. Teismo posėdžio metu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Priešieškinis tenkintinas.... 11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimas nustatyta, kad... 12. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo... 13. Iškilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami... 14. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 str. 3 d. tėvams suteikiama... 15. Ieškovė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja grindžia... 16. Nuspręsdamas nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, teismas taip pat atsižvelgia... 17. Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė neįrodė, jog iš... 18. Nenustačius aukščiau paminėtų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo... 19. Dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo... 20. CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl... 21. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimu patvirtinta sutartimi... 22. Po teismo 2007-11-20 sprendimo priėmimo dienos ieškovės pajamos padidėjo,... 23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po Kėdainių rajono apylinkės teismo... 24. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena... 25. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos... 26. Iš ieškovės valstybei priteistina 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 22,40... 27. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 258 - 260 str., 268... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Priešieškinį tenkinti.... 30. Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimą civilinėje... 31. Pavesti R. D., a.k. ( - ), disponuoti uzufrukto teise vaiko išlaikymui... 32. Priteisti iš ieškovės V. T., a.k. ( - ), atsakovui R. D., a.k. ( - ), 900,00... 33. Priteisti iš ieškovės V. T. valstybei 126,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...