Byla e2A-497-368/2018
Dėl sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) UAB „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį atsakovei Žagarės regioninio parko direkcijai dėl sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Irdaiva“ prašė panaikinti valstybinės biudžetinės įstaigos Žagarės regioninio parko direkcijos sprendimą vienašališkai nutraukti 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarią sutartį Nr. 2015/3, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės sprendimas nutraukti Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarią sutartį Nr. 2015/3 (toliau – Preliminarioji sutartis) yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas be jokio teisinio pagrindo. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) parengta pirkimų vertinimo išvada, kuria remiantis buvo nutraukta Preliminarioji sutartis, yra neprivaloma, VPT neturi nei teisės, nei kompetencijos priimti sprendimą dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, preliminarios sutarties, remiantis šia išvada nutraukimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nė vienas iš Preliminariojoje sutartyje nurodytų pagrindų nesuteikė atsakovei teisės nutraukti Preliminariąją sutartį, nes ieškovė Preliminariąją sutartį vykdė tinkamai. Preliminariosios sutarties 24 punkte nustatyta, kad jei kuri nors sutarties šalis nevykdo kokių nors savo įsipareigojimų pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį, o 25.1 punktas nustato, kad vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti kitos šalies vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės ieškinyje yra iškeltas toks reikalavimas, kuris numatytas Preliminariosios sutarties 24, 25.1 punktuose, reikalauti vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
  1. Atsakovė Žagarės regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Preliminariosios sutarties nutraukimas vienareikšmiškai reiškia atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Tiek ieškovei, tiek atsakovei sudarius Preliminariąją sutartį, viešasis pirkimas baigėsi, todėl šioje byloje kilęs teisinis ginčas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytus ypatumus. Preliminarioji sutartis realiai nėra sutartis, kuri sukeltų teisinių pasekmių šalims, išskyrus pasekmes, imperatyviai numatytas įstatyme, t. y. ketinimus ateityje sudaryti sutartį ir ketinimus ateityje įstoti į kažkokius sutartinius santykius. Preliminarioji sutartis, pagal CK normas, negali būti nutraukta taip, kaip įrodinėja ieškovė, nes preliminariosios sutarties nutraukimas, reiškia atsisakymą vykdyti pagrindinę sutartį. Atsakovė atsisako su ieškove sudaryti pagrindinę sutartį, toks atsisakymas yra priimtas atsižvelgiant į VPT rekomendaciją, kuri nėra niekinis dokumentas, nes VPT veikia savo kompetencijos ribose ir teikia rekomendacinio pobūdžio teisės aktus. Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Preliminariąją sutartį, nes atsižvelgė į VPT pirkimų vertinimo išvadą, kad viešojo pirkimo sąlygos prieštarauja VPĮ nuostatoms. Atsakovė, siekdama vienintelio tikslo, kad šis projektas būtų įgyvendintas, kad būtų atliekami Žagarės regioninio parko ir dvaro tvarkymo darbai, nusprendė nerizikuoti, nesileisti į galimas bylinėjimosi procedūras, nes VPT ir Aplinkos projektų valdymo agentūra savo dokumentuose pasisakė, jog esamomis sąlygomis sudarius pagrindinę sutartį, pastaroji prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ir vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, būtų niekinė. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės sprendimą nutraukti Preliminarią sutartį, iš esmės reikalauja atkurti padėtį, kuri buvo iki Preliminarios sutarties nutraukimo, tai reiškia, kad prašo, kad šalys vėl atsidurtų ketinimų stadijoje. Vienas iš esminių Preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra CK 6.165 straipsnyje įtvirtintas draudimas reikalauti Preliminarios sutarties įvykdyti natūra. Ieškovė tikisi, kad kažkas privers atsakovę įvykdyti Preliminarią sutartį natūra. Tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo išaiškinimus, niekas negali priversti sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu atsisakoma ją sudaryti.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VPĮ-u VPT nesuteikta teisė, nustačius VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąsias organizacijas nutraukti viešųjų pirkimų sutartis, todėl VPT, esant aplinkybei, kai viešųjų pirkimų sutartis jau sudaryta, atsižvelgdama į LAT formuojamą praktiką, gali teikti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Todėl, tik perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į VPT rekomendacijas, priima sprendimus dėl tolimesnių jų veiksmų, susijusių su viešojo pirkimo sutarties nutraukimu.
  1. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau VSTT) prie Aplinkos ministerijos (toliau – nurodė, kad Aplinkos ministerija, planuodama ES struktūrinių fondų paramą, yra nusprendusi perskirstyti biudžetą, todėl yra sumažinta lėšų suma, skirta Žagarės dvaro parkui tvarkyti. Aplinkos ministerija pavedė VSTT atlikti Žagarės dvaro parko sutvarkymo techninio projekto korekcijas, po kurių sumažės projekto biudžetas, bus atsisakyta dalies numatytų projekto veiklų, nei tuo laikotarpiu, kai vyko viešieji pirkimai ir buvo sudaryta Preliminarioji sutartis. Atsižvelgiant į tai, keisis ir darbų kiekiai atskirose projekto dalyse. Taip pat buvo nutarta, kad paraišką ES finansavimui gauti teiks ne atsakovė, bet VSTT. Tikėtina, kad VSTT vykdys ir naują viešąjį pirkimą dėl Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų, pagal pakoreguotą techninį projektą. Dėl pasikeitusios faktinės padėties, grįžti į pradinę stadiją nėra svarstoma.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) prašė bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Preliminariąją sutartį buvo priimtas remiantis VPT parengta Vertinimo išvada, kurioje buvo konstatuota, kad organizuojant ir vykdant Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų pirkimą, buvo pažeistos imperatyviosios VPĮ nuostatos, todėl VPT nuomone, Preliminarioji sutartis turėtų būti nutraukta.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, kuris savo veikloje privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, įvertindama VPT Vertinimo išvadoje pateiktą VPT nuomonę, sprendė, jog atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą vienašališkai nutraukti Preliminariąją sutartį. Teismo nuomone, VPT Vertinimo išvada buvo pakankama priežastis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį su atsakove.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Irdaiva“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Atsakovė neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo preliminarios sutarties vienašališkam nutraukimui, nes VPT Vertinimo išvadoje yra išdėstyta tik tarnybos nuomone - tik neįpareigojanti rekomendacija, o ne vykdytinas imperatyvas. 8.2. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ABTĮ tvarka neapskundusi vertinimo išvados, atsakovė neturi joje, kaip oficialiame rašytiniame įrodyme, nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl iš esmės negali jos paneigti. Teismo sprendime padarytos išvados dėl atsakovės pareigos apskųsti vertinimo išvadą bei vertinimo išvados laikymas oficialiu rašytiniu įrodymu, kas prieštarauja teismų praktikai, yra nepagrįstos. 8.3.Teismas skundžiamame sprendime visiškai nenagrinėjo ir nieko nepasisakė nei dėl vertinimo išvadoje bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų atsakovės pažeidimų vykdant pirkimą, nei dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų atsikirtimų į juos. Vertinimo išvados turinį teismas privalėjo nagrinėti bei dėl jų pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste. To neatlikęs teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti.
  1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė Žagarės regioninio parko direkcija prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1.Ieškovei buvo siūloma keisti, tikslinti, pildyti ieškinio dalyką, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą; be to, 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje ieškovei buvo užsiminta apie galimą jos teisių gynimo būdą – teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo, įrodžius, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindines sutartis nepagrįstai (t. y. priėmė ieškovės ginčijamą sprendimą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo nepagrįstai), tačiau ieškovė nesinaudojo teismų suteikta teise ir sudaryta galimybe dėl materialiojo reikalavimo šioje byloje, todėl vienintelis įmanomas, teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas šioje byloje - ieškinio atmetimas, ieškovei neįrodžius ieškinio pagrįstumo. 9.2. Įrodžius, kad atsakovė atsisako sudaryti pagrindines sutartis (t. y. nutraukė Preliminariąją sutartį) nepagrįstai, ieškovė įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CK 6.154 straipsnio 4 dalį, tačiau ieškovė ieškinio dalyko byloje nekeitė. Dėl to, kad Preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, preliminariosios sutarties nepagrįsto nutraukimo atveju priešingos šalies teisių gynimo būdai įstatymo leidėjo yra apriboti iš esmės vieninteliu pasirinkimu – reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.), tačiau toks reikalavimas byloje nereiškiamas. 9.3. Ieškovė teigia, kad VPT vertinimo išvada (kaip įrodymas byloje) įvertintas netinkamai, tačiau VPT vertinimo išvada nebuvo šios bylos ginčo objektas per se, nustatyta, jog atsakovė vertinimo išvados neskundė, todėl apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog vertinimo išvados materialinis teisinis pagrįstumas nebuvo teismo patikrintas ir įvertintas. Vertindamas atsakovės galimybę sudaryti pagrindines sutartis pagal preliminariąją sutartį teismas pagrįstai pažymėjo, jog tokios galimybės atsakovė neturėjo dėl neskiriamo finansavimo. 9.4. Ieškovė apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos teismo išaiškinimais byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Šioje byloje sprendžiami klausimai dėl Preliminariosios sutartis nevykdymo ir dėl atsisakymo sudaryti pagrindines sutartis, tuo tarpu apeliantės cituojamoje byloje sprendžiami klausimai dėl pagrindinių sutarčių vykdymo, dėl su tuo susijusio pirkimo ir dėl VPT reikalaujamos sankcijos (baudos) taikymo galimybės už VPT rekomendacijų nevykdymą. Apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika panaši su nagrinėjama byla tik tiek, kad abiejose bylose dalyvauja UAB „Irdaiva“ ir turi suinteresuotumą bylų baigtimi.

10Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliantės (ieškovės) UAB „Irdaiva“ apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Bylos esmė – ar teisėtai ir pagrįstai atmestas ieškinys dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismo sprendime padarytos išvados dėl atsakovės pareigos apskųsti vertinimo išvadą bei vertinimo išvados laikymas oficialiu rašytiniu įrodymu, kas prieštarauja teismų praktikai, yra nepagrįstos. Be to, anot ieškovės, vertinimo išvados turinį teismas privalėjo nagrinėti bei dėl jo pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste. To neatlikęs, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir prašo į bylą prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimo galimybė ir būtinybė atsirado vėliau.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo.
  1. Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinęs su pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomų prijungti įrodymų būtinybė iškilo vėliau, po bylos išnagrinėjimo, jie susiję su apeliaciniu apskundimo objektu ir turi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl prašymas prijungti naujus įrodymus tenkintinas.
Dėl ginčo esmės.
  1. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinio apeliacinio skundo argumento.
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. tarp Žagarės regioninio parko direkcijos (perkančiosios organizacijos) ir UAB „Plungės lagūna“, UAB „Ekstra statyba“, MB „Virmalda“ ir UAB „Irdaiva“ (tiekėjo) buvo sudaryta Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų Preliminarioji sutartis Nr. 2015/3. Sutarties 1 punkte numatyta, kad šia Preliminaria sutartimi šalys susitaria dėl pirkimo (rangos darbų) sutarčių pagal šią sutartį sudarymo tvarkos ir Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų atlikimo. Sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad sutarties vykdymo pradžia laikoma sutarties įsigaliojimo data; sutartis įsigalioja, kai tiekėjas pateikia reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą ir galioja, kol šalys sutaria ją nutraukti ar ji nutrūksta šioje sutartyje ar įstatymuose nustatytais atvejais arba kol visiškai įvykdomi įsipareigojimai. Sutarties 4 punktas numatė, jog tiekėjas įsipareigoja pagal parengtą Žagarės dvaro parko tvarkymo projektą atlikti darbus – t. y. sudaryti pirkimo sutartis dėl konkrečių darbų (etapų) atlikimo ir juos atlikti pirkimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis sudaryta 4 metams (Sutarties 5 punktas). Sutarties 40 punkte apibrėžti atvejai, kada perkančioji organizacija savo iniciatyva gali nutraukti sutartį: kai tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį ir nepradeda jų vykdyti po raštiško pranešimo; tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį, netinkamai vykdo pirkimo sutartį ir tai yra esminis pirkimo sutarties pažeidimas; kaip pirkimo sutartis nutraukiama dėl tiekėjo kaltės; kai tiekėjas perleidžia savo įsipareigojimus pagal sutartį be perkančiosios organizacijos išankstinio rašytinio sutikimo arba, pažeisdamas sutartyje nustatytą tvarką, pasitelkia/pakeičia subrangovus; kai tiekėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas, kai sustabdo ūkinę veiklą, arba kai įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka susidaro analogiška situacija; kai keičiasi tiekėjo organizacinė struktūra – juridinis statusas, pobūdis ar valdymo struktūra ir tai turi neigiamos įtakos tinkamam sutarties ir/ar pirkimo sutarčių įvykdymui. Preliminariosios sutarties 54 punktas nustato, kad visi sutartyje nereglamentuoti klausimai sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos teise. 2017 m. vasario 20 d. raštu „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“ atsakovė informavo ieškovę, jog Žagarės regioninio parko direkcija, atsižvelgdama į VPT 2017 m. sausio 24 d. pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-247, nutraukia 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminariąją sutartį Nr. 2015/3. Į bylą pateikta VPT kontrolės skyriaus pirkimų vertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgiant į nustatytus VPĮ pažeidimus, į 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų Preliminariosios sutarties Nr. 2015/3 prieštaravimą imperatyvioms VPĮ nuostatoms, Preliminarioji sutartis, VPT nuomone, turėtų būti nutraukta, ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas. 2017 m. kovo 3 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėto vienašališko Preliminarios sutarties nutraukimo. Atsakydama į gautą pretenziją, 2017 m. kovo 10 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministeriją su prašymu pateikti minimos situacijos teisinį įvertinimą ir teisingą poziciją, kurios turėtų laikytis atsakovė dėl tolimesnių veiksmų pagal 2015 m. liepos 31 d. preliminariąją sutartį, ir, gavusi atsakymą, priims galutinį sprendimą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo rašte pažymėjo, kad atsakovė šioje situacijoje turi dvi galimybes – arba derybų būdu (šalių susitarimu) nutraukti preliminariąją sutartį, arba turi kreiptis į teismą dėl minėtos sutarties pripažinimo niekine nuo jos sudarymo momento. 2018 m. kovo 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-176, kuriuo pakeistas 2016-08-19 įsakymas Nr. D1-627 ir kurio priede išbrauktas atsakovės anksčiau skelbto ir ieškovės laimėto viešojo pirkimo finansavimas: Žagarės dvaro parko sutvarkymas, įtrauktas į minėtojo įsakymo priedo 1 punktą, naujos redakcijos įsakyme yra išbrauktas, o finansavimas jam yra nenumatytas.
  1. Pagal VPĮ 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad Preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas viešojo pirkimo-pardavimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma Preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo yra kilęs iš viešojo pirkimo, todėl ginčas nagrinėjamas remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis preliminariųjų sutarčių sudarymą.
  1. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką Preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 165 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011 ir kt.).
  1. Byloje pateikta tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta Preliminarioji sutartis savo turiniu ir esme yra šalių susitarimas ateityje sudaryti 14 pagrindinių pirkimo (rangos darbų) sutarčių, todėl atitinka CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatytą Preliminariosios sutarties sąvokos apibrėžimą. Konstatavus, kad ieškovės ir atsakovės 2015 m. liepos 31 d. sudaryta sutartis yra Preliminarioji, pripažintina, jog jos pagrindu susiklostė šalių ikisutartiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Pagrindinės nuostatos, skirtos Preliminariajai sutarčiai reglamentuoti, įtvirtintos CK 6.165 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant Preliminariosios sutarties pažeidimo atvejams, taikytina CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
  1. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą toje pačioje byloje, Šaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo nurodyta, jog įrodžius, kad atsakovė atsisako sudaryti pagrindines sutartis (t.y. nutraukė Preliminariąją sutartį) nepagrįstai, ieškovė įgis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CK 6.154 straipsnio 4 dalį, tačiau ieškovė ieškinio dalyko byloje nekeitė. Dėl to, kad Preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, Preliminariosios sutarties nepagrįsto nutraukimo atveju priešingos šalies teisių gynimo būdai įstatymo leidėjo yra apriboti iš esmės vieninteliu pasirinkimu – reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d.), tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo reiškiamas. Byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog teisė ir pareiga suformuluoti ieškinio dalyką yra išimtinė ieškovės teisė. Ieškinio dalykas - tai atsakovei pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovė turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo; taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-334/2008; 2008 m. spalio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-677/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1030/2008).
  1. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei buvo siūloma keisti, tikslinti, pildyti ieškinio dalyką, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą; be to, 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje (Nutarties 14 p.) (1 t., 142 b. l.) ieškovei buvo užsiminta apie galimą jo teisių gynimo būdą – teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo, įrodžius, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindines sutartis nepagrįstai (t. y. priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo nepagrįstai), tačiau ieškovė nesinaudojo teismų suteikta teise ir sudaryta galimybe dėl materialiojo reikalavimo šioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog vienintelis įmanomas, teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas šioje byloje yra ieškinio atmetimas, ieškovei neįrodžius ieškinio pagrįstumo.
  1. Apeliantė tvirtina ir tai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens byloje VPT Vertinimo išvadomis ir nepakankamai įvertino ieškinio argumentus dėl Vertinimo išvados nepagrįstumo, dėl išvados turinio materialiosios teisės prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, VPT Vertinimo išvada nebuvo šios bylos ginčo objektas. Juo labiau, atsakovė vertinimo išvados neskundė, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog vertinimo išvados materialinis teisinis pagrįstumas nebuvo teismo patikrintas ir įvertintas. Vertindamas atsakovės galimybę sudaryti pagrindines sutartis pagal Preliminariąją sutartį, teismas pagrįstai pažymėjo, jog tokios galimybės atsakovė neturėjo dėl neskiriamo finansavimo. Tokias teismo išvadas patvirtina ir atsakovės pateiktas naujas įrodymas apeliacinės instancijos teismui - 2018 m. kovo 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-176, kuriuo pakeistas 2016-08-19 įsakymas Nr. D1-627. Jo priede išbrauktas atsakovės anksčiau skelbto ir ieškovės laimėto viešojo pirkimo finansavimas: Žagarės dvaro parko sutvarkymas, įtrauktas į minėtojo įsakymo priedo 1 punktą, naujos redakcijos įsakyme yra išbrauktas, o finansavimas jam yra nenumatytas.
  1. Apeliantės įsitikinimu, teismas VPT Vertinimo išvadą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu ir teikė jai prioritetinę galią, tačiau visų pirma toks argumentas nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas šio apeliantės argumento plačiau neanalizuoja ir dėl jo nepasisako. Antra, preliminarios sutarties nutraukimas yra pagrįstas tuo aspektu, jog atsakovei, kaip biudžetinei įstaigai, viešajam juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam valstybės funkcijas ir savo veikloje privalančiai vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, CK, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais, teisės aktais ir savo nuostatais (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1, 3 dalys) yra nebeskiriamas finansavimas, dėl kurio jokie darbai negali būti vykdomi. Priešingu atveju, ieškovės reikalavimo tenkinimas, neatitiktų ne tik sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, bet ir prieštarautų elementariai logikai.
  1. Kiti apeliantės argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl procesinės bylos baigties.
  1. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
  1. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės turėtos 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

14Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovės UAB „Irdaiva“ atsakovei Žagarės regioninio parko direkcijai apeliacinės instancijos teisme patirtų 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai