Byla e2-10474-800/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, Irmai Daukšaitei-Gavelienei, Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., trečiojo asmens UAB „Kamesta“ atstovui P. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. T., I. S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims UAB „Kamesta“, A. T., I. S. G., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 431,64 Eur turtinės žalos atlyginimo, 53,28 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškinyje, taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-03 transporto priemonė „Mitsubishi Colt“, v/n ( - ), važiuodama keliu ( - ), ties pastatu ( - ), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kurios viduryje buvo šulinys. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) vyko intensyvus transporto priemonių eismas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas ir priekinis stiklas. Laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2013-06-20 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinti (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis stiklas ir priekinė kairės pusės padanga bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis kairės pusės ratlankis ir reikalinga ratų suvedimo bei važiuoklės patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mitsubishi Colt“ atsirado 431,64 Eur (1490,37 Lt) (pagal UAB „Akstė servisas“ pateiktą remonto sąmatą ir PVM sąskaitą-faktūrą Serija ASER Nr. 0015360) dydžio žala, bei ją kompensavo. Įvykio metu sugadintos padangos protektoriaus gylis siekė 8 mm (nominalus gylis), o kitos dalys buvo pakeistos ne naujomis, o naudotomis dalimis, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Ieškovė 2012-09-19 ragino atsakovę Kauno miesto savivaldybę per 15 (penkiolika) dienų sumokėti 431,64 Eur (1490,37 Lt). Turtinė žala tebėra neatlyginta. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

4Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

5Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Pažymi, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, tačiau, žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų įrodančių Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek ir policijos nutarime nurodoma, kad eismo įvykio priežastis yra tvarkomas šulinys, kuriuos prižiūri ir eksploatuoja UAB „Kauno vandenys", todėl būtent ši bendrovė, o ne Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už įvykusį eismo įvykį.

7Kauno miesto savivaldybė, kaip kelio savininkas, priešingai nei teigiama ieškinyje, nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi pagal teisinį reglamentavimą, tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir priežastinio ryšio egzistavimą, priešingai, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad žala atsirado ne dėl duobės, o dėl šulinio, todėl pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, šios pareigos ir neginčija, tačiau mano, jog ji negali būti suabsoliutinta ir bet kokia kilusi žala automobilių vairuotojams neturėtų būti pripažįstama kaip kilusi dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių nei vienos iš CK 6.271 str. nurodytų sąlygų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti — šulinys, dėl kurio tariamai kilo eismo įvykis nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, jo savininkas yra UAB „Kauno vandenys". Tik UAB „Kauno vandenys" kaip turto savininkas turi teisę ir pareigą jį valdyti, naudoti ir remontuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovo įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Ieškovas nurodo, kad reikalingų keisti transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo išskaičiuotas, nes padanga buvo 8 mm gylio, o kitos detalės buvo pakeistos nenaujomis. Toks skaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120, bei finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 (toliau - tvarka) nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad vertinant transporto priemones dėl apgadinimų patirtų autoavarijoje, visiems privaloma ja vadovautis (2 ir 14 punktai) bei kad nustatant padarytą žalą sudaroma atkūrimo (remonto) kalkuliacija, kurioje turi atsispindėti transporto priemonės remonto darbų vertė bei keičiamų dalių kainos, atsižvelgiant į jų nuvertinimą (26 punktas). Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti . Transporto priemonės techninės apžiūros aktas yra pasirašytas tik UAB „Autoakstė" serviso darbuotojo, todėl vertintina, ar draudimo kompanija neapžiūrėjusi automobilio ir pripažinusi visus apgadinimus kaip susijusius su eismo įvykiu pažeidė teisės aktų reikalavimų, kad vertinti transporto priemonių autoįvykio metu patirtą žalą gali tik atestuoti kilnojamojo turto vertintojai arba draudimo kompanijos atstovai. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, kuri patvirtinta 2000 m. balandžio 17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau - Tvarka), tiksliau 2 jos punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiais vertintojais pripažintini ir draudimo kompanijos atstovai, tačiau šiuo atveju apgadinimų ryšį su konkrečiu autoįvykiu nustatė autoserviso darbuotojas, kuris kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos Turto vertinimo priežiūros tarnybos portale (www.atvi.lt) nėra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašą, taigi nėra atestuotas pagal teisės aktų reikalavimus atlikti turto vertinimą. Taigi, remtis šiuo aktu kaip įrodymu, kad nurodomi automobilio apgadinimai, tokie kaip priekinis stiklas, buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykiu negalima. Tuo labiau, kad tokie automobilio apgadinimai nėra būdingi įvažiavimui į duobę. Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales. Šiuo atveju, toks vertinimas nepateiktas, todėl konstatuoti, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp visų automobilio apgadinimų ir eismo įvykio negalima.

8Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį, bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu, nesutinka. Eismo įvykio vietos schema nubraižyta nepakankamai tiksliai, nes nuo namo, esančio ( - ) iki duobės yra nurodytas 149.4 m, atstumas. Nors schemoje nurodytas namas ( - ), iš tikrųjų tai du sublokuoti namai ( - ). Schemoje nenurodytas atstumas nuo namo, esančio ( - ) iki duobės. Tai turi reikšmės, nes UAB „Kauno vandenys" dokumentuose šulinys yra identifikuojamas, kaip esantis prie namo ( - ). 2012 m. liepos 26 d. šį šulinį suremontavo UAB „Kauno vandenys" ir tą pačią dieną telefonograma Nr. (09.25) 91;96 informavo UAB „Kamesta" kad sutinkamai su 2012-04-23 rangos sutartimi Nr. 5-118 būtų atstatyta kelio danga. Pagal šios sutarties 3.3p. „nuo iškasos priėmimo laiko (užsakovui perdavus faksu arba elektroniniu paštu atsakingam specialistui) rangovas - UAB „Kamesta'' atsako už saugų eismą iškasos vietoje, kelio ženklų ir aptvėrimo pastatymą ir priežiūrą. Pagal sutarties 3.2 p. asfaltavimo darbus rangovas atlieka per 3 darbo dienas vasaros laiku. Esant šioms aplinkybėms už ieškinyje nurodytą įvykį yra atsakinga UAB „Kamesta". Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už automašinos priekinį stiklą, nes tokio pobūdžio įvykiuose negali būti pažeidžiamas automobilio priekinis stiklas ir stiklo pakeitimo išlaidos turi būti neatlygintinos.

9Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ atsiliepime į ieškinį, bei jo atstovas bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Pagal LR CK 6.266 straipsnio 2 dalį kelio savininku (valdytoju) neginčijimai preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Kauno miesto gatvių savininkas (valdytojas) yra Kauno miesto savivaldybė. Remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, kelio savininkas turi atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Nepaisant to, kad pagal susiformavusią praktiką į įvykio vietą atvykusi policija beveik visuomet nesiima vertinti pačio vairuotojo, patekusio į autoįvykį, veiksmų, kiekvienoje tokioje byloje kyla abejonių dėl pačio vairuotojo didelio neatsargumo. Įvažiavimas į lengvai apvažiuojamą iš toliau lengvai matomą kelio duobę dideliu, kad ir leistinu kelio ruože, greičiu lėmusiu ženklų transporto priemonės sugadinimą, turėtų būti vertinamas kaip didelis vairuotojo neatidumas. Iš pateiktų ekspertų išvadų, taip pat transporto priemonių remonto sąmatų, galima spręsti, kad didelis tansporto priemonių sugadinimo mąstąs gali būti sąlygotas ženkliai viršyto greičio. Tokiais atvejais policija nagrinėjanti bylą įvertinusi vairuotojo veiksmus ir atsižvelgiant į automobilio sugadinimo mąstą, kitas objektyvias aplinkybes ir nustačiusi vairuotojo didelio neatsargumo pasirenkant saugų greitį, požymių, turi surašyti jam administracinių teisės pažeidimų protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tais atvejais, kai kelias ardomas tikslu suremontuoti po keliu esančius, UAB „Kauno vandenys" nuosavybės teise priklausančius, vandentiekio ir nuotekų tinklus, UAB „Kauno vandenys" vykdo veiklą vadovaujantis nustatytu servitutu daryti ūkinį poveikį kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiam keliui, ar sutartimi, sudaryta su kelio savininku. UAB „Kamesta" neturi duomenų apie tarp kelio savininko (valdytojo) Kauno miesto savivaldybės ir po tuo keliu esančių inžinerinių tinklų savininko (valdytojo) UAB „Kauno vandenys" susiklosčiusius teisinius santykius. Mano, kad bet kokiu atveju, remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, kelio savininkas, be kita ko, privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių eismui, organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą, užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. UAB „Kamesta" atlieka statybos rangos darbus vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimuose, Statybos techniniuose reglamentuose, nurodytais reikalavimais. UAB „Kamesta" su Kauno miesto savivaldybe nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl iškasų taisymo Kauno mieste. UAB „Kamesta" neturi informacijos, kad UAB „Kauno vandenys" ar Kauno miesto savivaldybė, būtų raginusios UAB „Kamesta" aptverti neaptvertas kelio iškasas konkrečiose gatvėse, pasirūpinti transporto priemonių numuštų, taip pat pavogtų, sulaužytų, kelio ženklų pakartotiniu atstatymu kelio iškasų vietose. Rangos sutartis ir jos vykdymo kokybė nedaro įtakos atsakovo atsakomybei pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir Kelių priežiūros tvarkos aprašo 22 punktą.

10 Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo A. T. 2012-06-21 apdraudė transporto priemonę „Mitsubishi colt “, v/n ( - ) (b.l.10-11). Automobilis 2012-08-03 įvažiavo į važiuojamoje kelio (( - )) dalyje buvusią kelio duobę ( šulinys apipjautais aštriais kelio dangos kraštais), kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais bei neaptverta. 2012-08-03 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtis (b.l. 12). Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus (b.l. 17-24) ieškovas 2012-09-10 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo UAB „Aksnė“ servisui už automobilio remontą 1490,37 Lt (431,64 €) draudimo išmoką (b.l. 26). Ieškovas CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovai su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.

12Dėl ieškinio reikalavimų atsakovei Kauno miesto savivaldybei.

13Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tinkamo atsakovo pagal reikalavimą atlyginti žalą, atlyginimo, atsiradusią transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje nebaigto remontuoti nuotekų šulinio. Ginčo dėl to, kad kelias, kurio važiuojamoje dalyje yra nuotekų šulinys, nuosavybės teises priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuotekų šulinys – UAB „Kauno vandenys“, nėra.

14Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovų ieškinys atsakovei Kauno miesto savivaldybei remiantis CK 6.271 str. nepagrįstas. Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 16 p. numato, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

15Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio savininkas, priešingai nei teigia ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai).

16Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

17Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nurodė ir atsakovė UAB „Kauno vandenys“, neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys" yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, yra perdavusi UAB „Kauno vandenys", kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netenkintinas ir spręstina dėl atsakovo UAB „Kauno vandenys“ civilinės atsakomybės.

18Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Kauno vandenys“.

19Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

20Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas nurodė, kad 2012 m. liepos 26 d. šulinį remontavo ir tą pačią dieną telefonograma Nr. (09.25) 91;96 informavo trečiąjį asmenį UAB „Kamesta", kad sutinkamai su 2012-04-23 rangos sutartimi Nr. 5-118 būtų atstatyta kelio danga. Pagal šios sutarties 3.3p. „nuo iškasos priėmimo laiko (užsakovui perdavus faksu arba elektroniniu paštu atsakingam specialistui) rangovas - UAB „Kamesta'' atsako už saugų eismą iškasos vietoje, kelio ženklų ir aptvėrimo pastatymą ir priežiūrą. Pagal sutarties 3.2 p. asfaltavimo darbus rangovas atlieka per 3 darbo dienas vasaros laiku, todėl už ieškinyje nurodytą įvykį yra atsakinga UAB „Kamesta".

21Teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ žinodama, kad tarp šalių yra pasirašyta darbų rangos sutartis privalo prisiimti atsakomybę už šios sutarties tinkamą ir savalaikį įvykdymą, o taip pat turėjo pareigą kontroliuoti atliktus darbus. Kaip matyti iš byloje pateikiamos atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ir trečiojo asmens UAB Kamesta“ rangos sutarties 4.6 punkto reikalavimų, ginčai kylantys vykdant sutartį sprendžiami derybomis, o nesutarus LR įstatymų nustatyta tvarka. Žala tretiesiems asmenims buvo padaryta dėl šulinio remonto, kurį vykdė UAB „Kauno vandenys“, todėl už žalą atsakinga yra atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Atsakovės sutartis su trečiais asmenimis, kurių pagalba yra sprendžiamas jiems nuosavybės teise priklausančio objekto – šulinio remonto baigiamasis etapas, yra sutartiniai atsakovo ir trečiojo asmens santykiai ir civilinė atsakomybė tuo pagrindu negali būti perkelta. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, šiuo atveju atlyginusi žalą ieškovams, įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą iš trečiojo asmens, tarp šalių pasirašytos rangos sutarties pagrindu.

22Dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo

23Pagal CPK 142 straipsnį atsakovas civilinėje byloje privalo suformuluoti savo atsikirtimus į ieškinį, o pagal CPK 178 straipsnį atsakovas civilinėje byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškinio nepripažįsta ir dėl to, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už automobilio priekinį stiklą, nurodo, kad tokio pobūdžio įvykiuose negali būti pažeidžiamas automobilio priekinis stiklas ir stiklo pakeitimo išlaidos neatlygintinos.

24Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (foto nuotraukos prie patikslinto ieškinio pateikto 2015-07-01). Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Tai, kad paprastai tokio pobūdžio įvykiuose priekinis stiklas nepažeidžiamas nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje situacijoje taip neįvyko. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad 2013-08-03 d. paaiškinime apie eismo įvykį automobilį vairavusi I. S. G., nurodė, kad įvykio metu skilo stiklas (b.l. 14). Kauno apskrities VPK Kelių policijos nutarime taip pat nurodytas automobilio sugadinimas, priekinis stiklas (b.l. 12), Eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo pildoma iš karto po įvažiavimo į duobę, nurodytas priekinio stiklo defektas (b.l. 16). Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinančių automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą važiuojamoje kelio dalyje nuotekų šulinį, dydžio pagrįstumą, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

25Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymais, laikytina kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui UAB „Kauno vandenys“ pareikštų reikalavimų ir reikalavimų dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26Dėl kompensuojamųjų palūkanų

27Ieškovas ieškinyje nurodo ir prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas t.y. 53,28 Eur skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ( 2012-10-05) iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos. Nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

28Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Kauno vandenys“, dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nepagrįstos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė į atsakovę UAB „Kauno vandenys“ nesikreipė ir nereikalavo atlyginti žalos, toks reikalavimas buvo reiškiamas tik atsakovei šioje byloje Kauno miesto savivaldybei (b.l. 28). Kaip nurodo pati ieškovė Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Bylos medžiaga patvirtina, kad reikalavimas iš atsakovės priteisti žalą buvo pareikštas tik teisme 2015-07-01, teismui priėmus patikslintą ieškinį (b.l. 81-85). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

29Atsakovui UAB „Kauno vandenys“, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (patikslintas ieškinys atsakovo UAB „Kauno vandenys“ naudai pareikštas 2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

30Ieškinį atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priteistinos išlaidos proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai. Priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

31Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Nutarė

32Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 431,64 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 64 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (431,64 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, bylinėjimosi išlaidas– 13,35 Eur (trylika eurų 35 ct) žyminio mokesčio ir 51,54 Eur (penkiasdešimt vienas euras 54 ct) atstovavimo išlaidų.

36Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, 13,87 Eur ( trylika eur 87ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Agnei... 2. Ieškovas ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 431,64 Eur... 3. Ieškinyje, taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad... 4. Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos... 5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovo... 6. Pažymi, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir Lietuvos... 7. Kauno miesto savivaldybė, kaip kelio savininkas, priešingai nei teigiama... 8. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį, bei teismo... 9. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ atsiliepime į ieškinį, bei jo atstovas... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo A. T.... 12. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovei Kauno miesto savivaldybei.... 13. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos... 14. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovų ieškinys atsakovei... 15. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad kelio... 16. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266... 17. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės... 18. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Kauno vandenys“.... 19. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, CK 6.266 straipsnis nustato, kad... 20. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas nurodė, kad 2012 m. liepos 26 d.... 21. Teismas daro išvadą, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ žinodama, kad... 22. Dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo... 23. Pagal CPK 142 straipsnį atsakovas civilinėje byloje privalo suformuluoti savo... 24. Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį... 25. Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių... 26. Dėl kompensuojamųjų palūkanų... 27. Ieškovas ieškinyje nurodo ir prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas... 28. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas... 29. Atsakovui UAB „Kauno vandenys“, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę... 30. Ieškinį atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu tenkinus iš dalies,... 31. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,... 32. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas... 36. Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...