Byla 3K-3-124/2013
Dėl už jį sumokėtų sumų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Cargo and go“ (šiuo metu bankrutavusi UAB „Cargo and go“) dėl už jį sumokėtų sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

6Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ 5500,86 Lt žalos atlyginimo, 223,06 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų, 739,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Jis nurodė, kad su atsakovu 2010 m. balandžio 13 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio valdytojų civilinė atsakomybė. 2010 m. liepos 9 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, per kurį buvo apgadintas automobilis. Eismo įvykio kaltininku pripažintas D. V., vairavęs UAB „Cargo and Go“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą transporto priemonę. Ieškovas, remdamasis žalą patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 5500,86 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų, tai ieškovas, pasinaudodamas atgręžtinio reikalavimo teise, pateikė atsakovui pretenziją, kuria šio pareikalavo atlyginti 5500,86 Lt padarytos žalos. Atsakovas į ieškovo pateiktą pretenziją nereagavo.

7Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. draudikas su draudėju (atsakovu) sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią draudėjas įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 13 d. sumokėti 3000 Lt draudimo įmoką. Sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką, jei draudimo sutartyje nėra nustatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Draudikas dėl eismo įvykio, įvykusio su apdraustąja transporto priemone, 2010 m. spalio 27 d. išmokėjo 5500,86 Lt draudimo išmoką.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 23 d. nutarimu patvirtintos Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra sudėtinė ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties dalis. Šių Draudimo sąlygų 27 punkte nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytus draudimo įmokos nesumokėjimo padarinius. Teismas nurodė, kad įstatyme ieškovui įtvirtinta teisė reikalauti grąžinti draudimo išmokas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, tačiau tokia teisė nėra absoliuti ir ją ieškovas turi įgyvendinti laikydamasis teisės aktų ir sutartyje prisiimtų įsipareigojimų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad draudimo įmokos eismo įvykio metu, 2010 m. liepos 9 d., atsakovas dar nebuvo sumokėjęs. ,Pranešimo apie vėluojamą sumokėti draudimo įmoką ieškovas atsakovui nesiuntė. Atsakovas pavėluotai sumokėjo draudimo įmoką. Šią įmoką ieškovas priėmė, šalys suderino pavėluotų įmokų pagal draudimo sutartis sumokėjimo terminus. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų įmokų mokėjimo terminų – nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo teisinių padarinių, nepasinaudojo Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, t.y. šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu.

10TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Šalių pasirašytos sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose nustatyta, kad draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį, jeigu automatiškai pratęsus sutarties terminą yra nesumokama draudimo įmoka. Taigi įstatymo ir sutarties nuostatose įtvirtinta, kad draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo išmokėtą draudimo išmoką, kai yra nesumokama draudimo įmoka, tačiau nereglamentuota situacijos, kai draudimo įmoka įmokėta, nors ir pavėluotai, ir draudiko buvo priimta. Teismas motyvavo, kad draudiko teisė išreikalauti iš draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio, teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas, ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos grąžinimas. Ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, draudimo įmokas priėmė.

11Ieškovas neturi teisės susigrąžinti iš atsakovo sumas, ieškovo išmokėtas dėl padarytos žalos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, t. y. atsakovas, sumokėjęs draudimo įmoką, turėtų atlyginti ir ieškovo išmokėtą draudimo išmoką, vien dėl to, kad, nežinodamas apie galimus padarinius (ieškovas apie tai neinformavo atsakovo, o iš įstatymo ir sutarties to negalima aiškiai nuspręsti), praleido draudimo įmokos mokėjimo terminą, tai būtų aiškiai neadekvati sankcija padarytam pažeidimui (pažymėtina, kad sankcija yra nustatyta sutarties 5.1 punkte – už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos). Priešingai aiškinant nagrinėjamą situaciją, išeitų, kad draudikas būtų suinteresuotas, jog draudėjas praleistų draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir įmoką sumokėtų po draudžiamojo įvykio, kad galėtų gauti ir draudimo įmoką (dar galėtų reikalauti delspinigių), ir išsiieškoti išmokėtą draudimo išmoką, t.y. gauti pelną niekuo nerizikuojant, taip paneigiant draudimo esmę.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismo nuomone, tai, kad draudikas nepagrįstai teikė draudimo apsaugą, t. y. neįsigaliojus draudimo sutarčiai, sumokėjo žalos atlyginimą, leidžia pripažinti, kad jis pats nevykdė sutarties sąlygos – laikyti sutartį neįsigaliojusia, todėl jis dėl tokių savo veiksmų neteko teisės reikalauti regreso tvarka atlyginti žalą iš draudiko, nes žalos sumokėjimu faktiškai pripažino, kad draudimo įmoka draudėjo sumokėta ir sutartis yra įsigaliojusi. Teismas nurodė, kad draudikas privalėjo reikalauti sumokėti draudimo įmoką iš karto, jeigu nebuvo susitarimo dėl periodinių įmokų mokėjimo. Pasirinkęs nenustatytą įstatyme draudimo įmokos mokėjimo variantą, nustatydamas vienkartinės įmokos mokėjimo terminą ateityje, t. y. po kelių dienų nuo sutarties sudarymo, draudikas negali tikėtis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytos jam teisės įgyvendinimo, nes, aiškinant šios materialiosios teisės normą, darytina išvada, kad ji taikytina periodinių įmokų nesumokėjimo atvejais, kai draudimo sutartis yra įsigaliojusi, o draudikas turi teisę nuspręsti, ar nutraukti tokią draudimo sutartį, pagal kurią draudėjas nemoka periodinių įmokų, ar ją palikti galioti. Teismo teigimu, tai, kad draudėjas nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. liepos 9 d. nesumokėjo draudimo įmokos ir draudikas nereikalavo jos sumokėti, leidžia daryti išvadą, kad jis buvo atleidęs draudėją laikotarpiui, iki kada pareiškė pretenziją dėl nesumokėjimo, nuo įmokos mokėjimo. Draudėjas gali nevykdyti įsipareigojimo dėl sunkios turtinės padėties, aplaidumo ar ne nuo jo priklausančių aplinkybių (pvz., lėšų arešto), arba turėdamas galimybę sumokėti, atsisakyti vykdyti pareigą, todėl draudikas turi teisę reikalauti atlyginti žalą regreso tvarka iš draudėjo tuo atveju, kai draudėjas piktybiškai nevykdo šios savo pareigos. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui nurodžius, jog jis tai darė dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bei nurodžius, kad 2010 m. spalio 18 d. sutartimi – suderinimo aktu ieškovas sutiko priimti pavėluotą įmokos mokėjimą, todėl tokiais veiksmais ieškovas sutiko su draudimo sutartyje nustatyto mokėjimo termino nukėlimu vėlesniam laikui. Esant ieškovo sutikimui dėl nustatyto termino pakeitimo, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą dėl to, kad atsakovas praleido terminą. Be to, ieškovo veiksmai po draudimo sutarties sudarymo – nereikalavimas iš atsakovo sumokėti įmoką, nepateikimas atsakovui pretenzijų dėl mokėjimo, leidžia vertinti tokį ieškovo elgesį kaip sutikimą nukelti mokėjimo terminą vėlesniam laikui.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Kaip svertą užtikrinti, kad draudėjai, turėdami draudimo apsaugą nuo sutarties sudarymo momento, vykdytų jiems kylančią pareigą apmokėti už draudimo apsaugą sutartyje nustatytu laiku, įstatymų leidėjas įtvirtina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje teisę draudikui reikalauti sumokėti nukentėjusiajam išmokėtas draudimo išmokos sumas tuo atveju, kai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ir per tą laiką įvyksta draudžiamasis įvykis. Negalima sutikti su teismo išvada, kad draudikas, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį, netenka teisės reikalauti regreso teise nukentėjusiam asmeniui išmokėtų sumų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudiko teisė savo iniciatyva, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas, nutraukti draudimo sutartį. Pažymėtina, kad, viena vertus, ši įstatymo nuostata įtvirtina draudiko teisę, o ne pareigą imtis draudimo sutarties nutraukimo procedūros. Kita vertus, net ir draudimo sutarties nutraukimo procedūra neužkerta kelio draudikui reikalauti ne tik sumokėti draudimo įmokos dalį už iki nutraukimo galiojusią draudimo apsaugą, bet ir reikalauti grąžinti pagal draudimo sutartį išmokėtas sumas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nutraukiant sutartį šioje dalyje nustatytu pagrindu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas bei pagal šią draudimo sutartį išmokėtas sumas.

162. Atmesdamas ieškinį teismas taip pat nurodė, kad ieškovas, besinaudojantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teise pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjui, turėjo pareigą informuoti atsakovą apie vėlavimą mokėti įmokas ir jų nesumokėjimo padarinius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad draudimo įmokų nesumokėjimo padariniai buvo aiškiai nurodyti draudimo sutarties 5.3 punkte ir aiškiai žinomi atsakovui, kuris sudarinėjo šimtus draudimo sutarčių savo verslo – krovinių vežimo – tikslais, todėl negalėjo nežinoti draudimo santykių teisinio reglamentavimo. Įstatymo lydimajame akte nustatytos sąlygos (pranešimo įteikimas draudėjui) negali būti prielaidos taikyti įstatyme numatytą teisės normą, suteikiančią regreso teisę draudikui. Kitaip tariant, įstatymo lydimasis aktas negali apriboti įstatyme įtvirtintų asmens teisių, jeigu tokie apribojimai neįtvirtinti įstatyme.

173. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko regreso teisė susigrąžinti išmokėtas sumas iš pavėlavusio sumokėti draudimo įmokas draudėjo negali būti netaikoma vien dėl to, kad draudėjas vėliau priėmė pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas.

184. Teismų argumentai, kad draudiko regreso teisę į draudėją panaikina tai, jog draudikas buvo atleidęs draudėją nuo draudiko įmokų sumokėjimo, yra nepagrįsti, nes pagal įstatymą draudėjas gali būti atleidžiamas nuo draudimo įmokų mokėjimo tik jo paties prašymu laikotarpiui, kurio metu jis neeksploatuoja transporto priemonės (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Be to, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko regreso teisė reikalauti išmokėtų sumų ir tuo atveju, kai eismo įvykis įvyko per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokų sumokėjimo.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Cargo and go“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepriėmė dėl to, kad buvo praleistas CPK 351 straipsnio 1 dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės taikymo klausimais.

23Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

24TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „ERGO Lietuva“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; kt).

25TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Draudikas šia TPVCAPDĮ nuostata gali naudotis, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti, t. y. ji yra sudaryta, įgijusi ir nenustojusi galios. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos. Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net ir jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas, nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (AYAS 01 7575557), jos 5.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra nustatyta kita mokėjimo tvarka, teisėjų kolegijos požiūriu, prieštarauja imperatyviajai teisės normai (TPVCAPD 9 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, į nurodytą sutarties nuostatą neatsižvelgia (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Agrogimas“ v. A. B., bylos Nr.3K-3-442/2011; ir kt.).

26Pažymėtina, kad TPVCAPD sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsakyti jos sudarymu suinteresuotam asmeniui, nes TPVCAPD sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šios sutarties sąlygų standartizavimas ir sudarymo pareiga nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai, sutartimi gali būti susitarta dėl įmokų mokėjimo dalimis ir pan. TPVCAPD sutartis yra terminuota. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paprastai draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui, o draudikas išduoda draudėjui draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą (polisą), kuriame nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai, draudimo sutarties galiojimo terminas ir kt. (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 11 dalis, CK 6.991 straipsnis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta TPVCAPD sutartis, draudėjui buvo išduotas draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantis draudimo liudijimas, jame nustatytas sutarties galiojimo terminas, įsigaliojimo data, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir dydis, kiti būtini duomenys. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad draudėjas pagal sutarties reikalavimus nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala (eismo įvykio (įvykusio 2010 m. liepos 9 d. Prancūzijoje) deklaracijoje nurodoma, kad transporto priemonė, patekusi į eismo įvykį, yra drausta draudimo įmonėje „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimas AYAS 017575557, draudimo liudijimas galioja nuo 2010 m. balandžio 13 iki 2010 m. spalio 12 d.). Dėl draudimo įmokų sumokėjimo tvarkos šalys susitarė 2010 m. spalio 18 d. sutarties suderinimo – aktu. Juo atsakovas (draudėjas) pripažino skolą draudikui pagal nurodytą draudimo sutartį. Byloje susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas sutarties suderinimo aktas dėl draudimo įmokų sumokėjimo negali būti vertinamas kaip pašalinantis atsakovo (draudėjo) prievolę grąžinti draudikui įstatymo nustatyta tvarka šio sumokėtą nukentėjusiajam draudimo išmoką.

27Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

28Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalį už nustatytu laiku nesumokėtą draudimo įmoką draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, atitinkamai draudėjas privalo mokėti delspinigius. Jie mokami nepriklausomai nuo to, ar buvo išmokėta draudimo išmoka. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti ją grąžinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sąlygojama) TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimu apie draudimo įmokų draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas).

29Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Teisėjų kolegija nurodo, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamos bylos duomenimis, grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) – bendrovės pagrindinės veiklos inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Iš to, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad grąžinamos sumos dydis nustatytinas kaip 1/2 dalis prašomos priteisti sumos (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).

30Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, todėl teismų priimti sprendimas ir nutartis naikinami, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytais argumentais tenkinamas iš dalies (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 4 dalis).

31Ieškovui priteistina iš atsakovo 2750,43 Lt žalos atlyginimo, taip pat palūkanos. Ieškovas skaičiuoja palūkanas nuo žalos atlyginimo dienos, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas prievolę pareikalavo įvykdyti iki 2011 m. balandžio 10 d., todėl ikiteisminės kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) pradedamos skaičiuoti nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki ieškinio priėmimo dienos, t. y. iki 2011 m. liepos 13 d., ir sudaro 85 Lt. Pusė šios sumos, t. y. 42,50 Lt, priteisiama iš atsakovo, todėl bendra iš atsakovo priteistina suma, neįskaitant procesinių palūkanų, sudaro 2792,93 Lt. Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal bylos baigtį kasacinės instancijos teisme ieškinys yra tenkinamas 1/2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34Ieškovas už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėjo 344 Lt žyminio mokesčio. Pusė šios sumos, t. y. 172 Lt, priteistina iš atsakovo. Taip pat ieškovas pirmojoje, apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme patyrė 2044,90 Lt atstovavimo išlaidų bei 290,40 Lt vertimo išlaidų. 1/2 dalis šių sumų, t. y. 1167,65 Lt, priteistina iš atsakovo. Ji viso atsakovas privalo ieškovui atlyginti 1339,65 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus apie 1326 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pusė šios sumos, t. y. 663 Lt, priteistina iš ieškovo.

35Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaičius į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovo naudai iš viso priteistina 676,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

36Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 30,15 Lt (13,42 Lt pirmosios instancijos teisme ir 16,73 Lt kasacinės instancijos teisme; byloje nėra duomenų apie šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme). Jos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (po 15 Lt).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai iš UAB „Cargo and go“ (šiuo metu BUAB „Cargo and go“) (j. a. k. 300565668) 2792,93 Lt (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du litus 93 ct), taip pat 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai iš UAB „Cargo and go“ (šiuo metu BUAB „Cargo and go“) (j. a. k. 300565668) 676,65 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) ir UAB „Cargo and go“ (šiuo metu BUAB „Cargo and go“) (j. a. k. 300565668) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752) po 15 (penkiolika) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra kilęs dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką,... 6. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 7. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. draudikas su draudėju... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 10. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką... 11. Ieškovas neturi teisės susigrąžinti iš atsakovo sumas, ieškovo... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos... 15. 1. Kaip svertą užtikrinti, kad draudėjai, turėdami draudimo apsaugą nuo... 16. 2. Atmesdamas ieškinį teismas taip pat nurodė, kad ieškovas,... 17. 3. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 18. 4. Teismų argumentai, kad draudiko regreso teisę į draudėją panaikina tai,... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš... 24. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės... 25. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo... 26. Pažymėtina, kad TPVCAPD sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų... 27. Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas... 28. Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalį už nustatytu laiku... 29. Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką... 30. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 31. Ieškovui priteistina iš atsakovo 2750,43 Lt žalos atlyginimo, taip pat... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 33. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 34. Ieškovas už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėjo 344 Lt... 35. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaičius į ieškovo patirtas... 36. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto... 39. Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai iš UAB „Cargo... 40. Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai iš UAB „Cargo... 41. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) ir UAB „Cargo and... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...