Byla e2-3625-986/2019
Dėl vienašališko terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Argustienei, dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovui adv. Gilbertui Kinderevičiui, atsakovui A. S., jo atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl vienašališko terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 1–10) prašo pripažinti A. S. vienašališką tarp ieškovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei 17037,18 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jos ir A. S. 2014 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. išnuomoti jai 8,03 ha dalį 8.0793 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) k.v., esantį adresu ( - ), kurio žemės ūkio naudmenų plotas yra 7,91 ha, o ieškovė įsipareigojo mokėti 28,96 Eur (100 Lt) nuomos mokestį už hektarą. Sutarties sudarymo faktas 2014 m. birželio 2 d. buvo išviešintas. Ieškovė yra ūkininkė, nuo apie 2003 m. besiverčianti žemės ūkio veikla, todėl žemės sklypą išsinuomojo būtent šios veiklos vykdymui. Atsakovas 2017 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovei informacinį pranešimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių sudarytą sutartį nuo 2018 m. kovo 3 d. vienašališkai nutraukia, nenurodydamas priežasčių. 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, iš kurio galima susidaryti įspūdį, kad sutartis yra nutraukiama dėl to, jog ieškovė tariamai subnuomojo žemės sklypą be atsakovo raštiško sutikimo tretiesiems asmenims. Atsakovas 2018 m. balandžio 23 d. pateikė ieškovei raginimą, kuriame nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2018 m. kovo 3 d. dėl to, kad ieškovė tariamai nuo 2014 m. žemės sklypą subnuomojo ūkininkei V. Ž., o nuo 2016 m. ūkininkui K. Ž. Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pateikia papildomus įrodymus, kurie patvirtinta, kad iš atsakovo išsinuomotame žemės sklype žemės ūkio veiklą vykdė ji – šį žemės sklypą ieškovė 2014–2017 m. deklaravo valstybinėms institucijoms ir už jame vykdomą žemės ūkio veiklą gavo tiesiogines išmokas. Pažymi, kad ji buvo užsisakiusi žemės ūkio paslaugas iš ūkininko K. Ž., kuris jas teikė ne tik keliuose skirtinguose žemės sklypuose, bet ir atsakovo žemės sklype, nes ūkininkai dažnai neturėdami visos reikalingos technikos, atskirų agregatų, sugedus turimiems ar tiesiog nespėjant su turima technika atlikti būtinus darbus, samdo darbuotojus ar perka paslaugas iš trečiųjų asmenų. Atsakovas, vienašališkai be jokio teisinio pagrindo nutraukdamas tarp šalių sudarytą sutartį, užkirto jai kelią dar 6 metus vykdyti žemės ūkio veiklą išsinuomotame žemės sklype ir gauti iš to numatytas pajamas. Vykdant žemės ūkio veiklą ne viename žemės sklype, juose vykdant sėjomainą, gautą derlių iš visų žemės sklypų parduodant kaip bendrą, perkant trąšas, chemikalus ar kitas paslaugas iš karto keliems žemės sklypams, praktiškai neįmanoma apskaičiuoti tiesiogiai iš konkretaus vieno žemės sklypo gautų pajamų ar šiam sklypui tenkančių išlaidų. Dėl šių priežasčių ji nuostolius (negautas pajamas) skaičiuoja imdama 2014–2017 m. grynojo pelno (gautos pajamos - išlaidos) vidurkį iš vieno hektaro, jį dauginant iš faktiškai dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo ploto. Nagrinėjamu atveju negautas pajamas sudaro dviejų rūšių pajamos: 1) negautos tiesioginės išmokos už žemės sklypo deklaravimą; 2) negautos pajamos už užauginto derliaus realizavimą. 2014–2017 m. ieškovė žemės ūkio veiklos vykdymo metu deklaruotose žemės sklypuose užaugino derlių, kurį realizavusi gavo pajamas bei patyrė išlaidas, o grynojo pelno vidurkis vienam hektarui 2014–2017 m. yra 391,12 Eur. Ieškovei susiformavo teisėti lūkesčiai, kad artimiausius dešimt metų po sutarties sudarymo ji galės žemės sklype vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti pajamas. Tuomet kai atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, buvo likę 6 metai iki jos termino pabaigos.

5Teismo posėdžio metu ieškovė E. G. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ji ir šiandien nesupranta, kodėl sutartis buvo nutraukta. Su atsakovu labai gerai bendravo. Dėl kilusių jos sveikatos problemų S. vežioti nebegalėjo. Po to atsakovo žmona buvo nutverta iš tvarko imant kiaušinius, įvyko konfliktas. Tada nutrūko bendravimas. Ji paprašė atsakovo banko sąskaitų, kad jam galėtų pervesti pinigus, atsakymo negavo, bandė susisiekti telefonu, nepavyko. Tada ji 412 Eur pervedė paštu. 2017 m. gruodžio 23 d. įsiskolinimo pagal nuomos sutartį nebuvo. Taip pat buvo aiškinama, kad žemę dirba tretieji asmenys. Jos sūnus mokėsi kartu su Ž., iš to kilo bendravimas. Ž. padėdavo jiems nukulti, o jos sūnus remontavo Ž. techniką, namus. Nuomos sutartis sudaryta 2014 m., numatyta kaina 100 Lt už hektarą, tačiau mokėjo po 100 Eur už ha. Buvo susitarimas S. žemę su sodyba nupirkti. Sąskaitos atsiskaityti S. nedavė. Pirmais metais sumokėjo 2000 Lt, nes A. turėjo dalį pinigų atiduoti broliui. Skolos atsakovui 2017 m. nebuvo. Sutartis nutraukta neteisėtai, R. Ž. iniciatyva, jis dabar dirba žemę. Nuomos mokestį 2014–2015 m. nunešdavo į namus, grynais pinigais, A. S. sąskaitos neturėjo ir neturi. Atsiskaitydavo iki Kalėdų. A. S. jokių pretenzijų niekada nereiškė, sugyveno gerai. Žodžiu tartasi kad ginčo žemę jie nupirks. 2016 metais S. grynus pinigus, 726 Eur, perdavė dukra J. K. 2017 m. buvo dvi pašto perlaidos. Jei sutartis nebūtų nutraukta, būtų dirbę žemę ir toliau, tikėjosi įsigyti naują traktorių, kombainą. 2017 m. gavo geras pajamas iš lauko, buvo sėtos pupos. Ji skambino A. 2017 m., lapkričio gruodžio mėn. jis jai pradėjo reikšti pretenzijas dėl nemokamos nuomos, subnuomos. Ji siūlė susitikti. Turėjo tik du MTZ traktorius, vienas sugedęs. Kombainas taip pat labai prastas. Planavo įsigyti naują traktorių ir kombainą. Vaikai J., L. ir V. su jais ūkininkavo, padėdavo. Sezoniniams darbams vaikai išvykdavo į užsienį. Ji su vyru taip pat išvykdavo, po to grįždavo čia dirbti darbus. Kiek Ž. pasako, tiek ir moka už žemės apdirbimą. 2014 m. sklype augino vasarinius rapsus, 2015 m. žieminius kviečius, 2016 m. vasarinius kviečius, 2017 m. augino pupas, 2018 m. salyklinius miežius. Ardavo vyras, neskaičiavo kiek arimas kainavo. Skaičiavo dyzelinį kurą, tepalus. Kultivavimo taip pat patys. Sėjo patys, kainavo kuras, traktorius, sėkla, chemikalai ir pan. Salietros pirmam purškimui reikia 250 kg. į hektarą. Purškė patys. Pupų jų kombainas nekūlė, kūlė Ž., 2017 m. sumokėjo jam 726 Eur. 2016 m. įsigijo savo kombainą, šiuo metu reikia naujo. 2014, 2015, 2016, 2017 m. kiti asmenys tik nukūlė, 2017 m. ir aparė kitas asmuo. Pupas pasėjo Ž. 2018 m. jie sėjo, nukūlė Ž. Hektaras nukūlimo kainuodavo apie 300 Lt, dabar apie 120 Eur. Kiek kainuoja aparimas, nežino. Pasėjimas kainuoja apie 80 Eur. Veždavo produkciją patys, tai pat ir samdydavo. 2016–2017 m. samdydavo vežėją, vežti reikėjo apie 9 km. 2014–2015 m. pakvitavimų dėl atliktų mokėjimų S. neturi, pasitikėjo atsakovu. Buvo susitarę kad sodybą su žeme pirks sūnui V., A. norėjo garantijos. 2018 m. derlių nusiėmė, už 2018 m. nuostolių nereikalauja. Ji nori ramybės, norėjo ūkį perduoti sūnui. Nupirkus S. žemę tai būtų padaryta. 2017 m. planavo pasitraukti iš žemės ūkio veiklos, nes vaikai jau turėjo pinigų sklypo pirkimui. Realiai ji su vyru vykdė visą žemės ūkio veiklą, konfliktas kilo ne dėl žemės, o dėl 4-ių kiaušinių, tai yra atsakovo žmonos pyktis. Be to konfliktas yra ir dėl to, kad ji Ž. neperrašė žemės. Mano, kad 2019 m. lauke būtų auginę rapsą, 2020 m. žieminius kviečius, 2021 m. žirnius, būtų vykdoma sėjomaina. Jie sutvarkė 3 arų plotą, ten buvo vanduo. Agrarinė būklė sklypo buvo prasta, buvo nelygumų, akmenų. Kasmet kituose sklypuose sodino tą pačią kultūrą, kaip ir ginčo sklype. 2017 m. valdė 36 ha su trupučiu žemės, iki 30 ha yra mokamos išmokos už pirmuosius hektarus. Žalinimas – tai pūdymas, toks reikalavimas iš NMA, iš to gautas lėšas įtraukia į gaunamas pajamas. 5 procentai turi būti palikti žalinimui. Dabar valdo 13,20 ha žemės, likusių plotų neliko, nes dalis K. žemės buvo nuoma iki 2018 m., su V. Š. irgi trims metams. Iškilus konfliktui jie nebežinojo ar galės dirbti ginčo žemę, ar reikalinga technika. Kolkas su šiais žemės sklypų savininkais sutarta, kad viską išsiaiškinus jie galės dirbti žemę. Jie šiuo metu galvoja apie savo strategiją dėl technikos. Jei būtų dirbę A. žemę, niekados nebūtų atsisakę kitų žemių. K. žemių atsisakė, ten buvo 11 ha, ten augindavo lygiai tą patį. Nuostoliai paskaičiuoti pagal 7,26 ha plotą. Sankcijos niekada taikytos nebuvo, išmokos nemažintos. Atsakyme į raginimą sutiko, kad už sutarties nutraukimą jai būtų sumokėta 5000 Eur, tai paskaičiuota pagal vaikų ir vyro atliktą pilną remontą atsakovo bute, nuo medžiagų suvežimo, nors kad tiek atlygintų. 2017 m. K. Ž. atidavė šiaudus, nes gyvūlių nebelaikė, jiems šiaudai buvo nereikalingi.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai. Sutartis buvo sudaryta, išviešinta. Ieškovė ūkininkauja nuo 2003 m., nuo 2014 m. ginčo sklype vykdė žemės ūkio veiklą, ką patvirtino apklausti liudytojai. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai, nenurodant motyvų. Sutartyje nutraukimo tvarka nebuvo numatyta, todėl tai reguliuoja Civilinis kodeksas. Ieškovė atsakovui nurodė, kad ji žemės niekados nesubnuomavo. Jokių įrodymų apie egzistavusius nuomos santykius atsakovas nepateikė. Ieškovė gavo išmokas, paneigdama subnuomą. Iškėlus bylą teisme motyvus dėl nutraukimo priežasčių atsakovas keitė, nurodė, kad ieškovė nemokėjo nuomos mokesčių. Atsakovas niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl nesumokėto nuomos mokesčio, tik teisme jo pozicija keitėsi. Be to sutartyje buvo sutartas 100 litų mokestis, kas sudarytų 930,16 Eur nuomos mokestį per visą laikotarpį. Atsakovas apie tai, kad vėluojamas mokėti žemės mokestis, nenurodė 2017 m. gruodžio 3 dienos pranešime, net 2018 m. balandžio mėn. aiškino, kad sutartis nutraukta dėl subnuomos. Taigi ieškovas poziciją dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų pakeitė tik bylą nagrinėjant teisme. Atsakovas pretenzijų dėl nesumokėtos nuomos nereiškia ir šiandien. Atsakovas pripažino, kad su juo kiti ūkininkai taip pat atsiskaito grynaisiais pinigais. Ieškovė žemės nuomos mokestį yra sumokėjusi didesniu tarifu. J. K. patvirtino, kad ji perdavė voką su pinigais. 700 Eur sumokėta perlaidomis. Sutartis nutraukta dėl principinių įsitikinimų, anksčiau santykiai tarp šalių buvo labai geri. Ieškovė tikėjosi, kad iki 2024 m. ji galės vykdyti žemės ūkio veikslą, ir gauti pajamas, ji prarado galimybę 6 metus vykdyti žemės ūkio veiklą. Paskaičiavimai yra padaryti remiantis jos 4 metų ūkininkavimo praktika, atsakovas jų nepaneigė. Ieškovė negalėjo išsinuomoti kitos žemės, nes laisvos žemės tiesiog nėra. Ji planavo įsigyti žemės ūkio technikos, tačiau netekus atsakovo žemės, pasiliko tik tuos plotus, kuriuos gali apdirbti su turima žemės ūkio technika. Paskaičiuoti nuostolius pagal konkretų sklypą negali, nes darbai atlikti, medžiagos pirktos bendrai. Sklypas yra našus. Liudytoju Ž. pasitikėti negalima, su juo yra konfliktas. Jei būtų subnuoma, G. būtų turėjusi gauti lėšas, tuo tarpu ji mokėjo. Iki sutarties pabaigos E. G. nebūtų pasitraukus iš ūkininkavimo.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., e. b. l. 67–72) kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. tarp jo ir ieškovės E. G. buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovei jis 10 metų išnuomojo 8,03 ha žemės sklypą, iš jo žemės ūkio naudmenų 7,91 ha, esantį ( - ). Šia sutartimi susitarė, kad ieškovė iki kiekvienų metų galo mokės 100 Lt (28,96 Eur) už hektarą dydžio žemės nuomos mokestį, t. y. iš viso 803 Lt per metus. Tačiau nuo pat pirmųjų metų sutarto nuomos mokesčio ieškovė nemokėjo, t. y. nemokėjo nei už 2015 m., nei už 2016 m. Dėl piktybinio nuomos mokesčio nemokėjimo, 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje žodžiu kreipėsi į ieškovę dėl vienašalio žemės nuomos sutarties nutraukimo. Baimindamasi ketinimų nutraukti sutartį tikrumo, ieškovė nepraėjus net mėnesiui po jo pareiškimo apie nuomos sutarties nutraukimą, įsiskolinimą visgi sumokėjo, konkrečiai 2017-11-25 ir 2017-12-11 ji per „Lietuvos paštą“ atliko dvi pinigų perlaidas, kurių suma buvo apie 700 Eur (įsiskolinimo suma už 2015-2017 metus buvo 699 Eur). Be kita ko, ieškovė, numanydama jo ketinimų nutraukti sutartinius santykius tikrumą, sumokėjo ne tik nuompinigius, tačiau ir daug senesnės skolos likutį (700 Eur) už anksčiau ieškovei perleistą žemę kitame žemės sklype. Tačiau prieš sumokėdama nuomos mokesčio įsiskolinimą, ieškovė tyčia išsiuntė 2017-11-06 prašymą, kuriame nurodė melagingas aplinkybes apie neva padidėjusį nuomos mokestį ir už nesumokėtą nuomą neva tik už einamuosius 2017 metus. Tokiu būdu ieškovė iš anksto siekė sudaryti klaidingą įspūdį, jog mokama suma yra ne įsiskolinimo sumokėjimas, o tik nuomos mokesčio mokėjimas už einamuosius metus, t. y. buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad ieškovė sutarties nepažeidė. Tačiau iš tikrųjų ieškovė sumokėjo už trejus metus (2015-2017 m.), o ne trigubą nuomos kainą už vienerius 2017 metus. 2017 m. gruodžio mėn. ieškovė papildomai su juo susisiekė telefonu, primygtinai prašydama nenutraukti sutarties. Nepaisant to, jog formaliai savo vardu ieškovė deklaruoja pasėlius, žemę ji faktiškai subnuomoja kitiems ūkininkams, kuriems turi sutartinių įsipareigojimų ir negali jų pažeisti. Ieškovė žemės sklypą išsinuomojo ne žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau pasipelnyti iš subnuomos bei iš valstybės mokamų išmokų. Pažymi, kad ieškovei jis leido nusiimti pasėtą derlių 2018 m., tačiau už faktiškai naudotą žemę jau po sutarties nutraukimo, ieškovė jam nieko nesumokėjo. Nors ieškovė savo pareiškime neigia faktines aplinkybes, kad žemę subnuomojo tretiesiems asmenims, ir šias aplinkybes laiko neįrodytomis, tačiau pažymi, kad esminiam sutarties pažeidimui pakanka vienos aplinkybės – sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimo, kuris aptariamos sutarties vykdymo atžvilgiu ir buvo pagrindinė sutarties nutraukimo priežastimi. Nurodė, kad ieškovės reikalaujami nuostoliai neįrodyti ir net nepagrįsti (neapskaičiuoti). Ieškovė neįrodė, kad dėl sutarties nutraukimo ateityje realiai būtų gavusi reikalaujamų priteisti negautų pajamų. Be to ieškovė neįrodė, kad per sutarties nuraukimo terminą ji neturės galimybių sudaryti kitą žemės nuomos sutartį kitame žemės sklype. Ieškovė nori gauti pajamas, dėl kurių gavimo neįdėjo jokių pastangų ir darbo bei neįrodė, jog ėmėsi pasiruošimo ir priemonių pajamoms gauti.

8Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam nebuvo mokama už nuomą, nebuvo galima su E. G. susikalbėti, ji turėjo paaiškinti, kas per reikalas. Mokesčius už žemę jis turėjo mokėti. Žemės nuomos mokestis buvo per mažas pagal žemės vertę. Be to kita priežastis dėl nuomos sutarties nutraukimo yra ta, kad trečiasis asmuo pradėjo dirbti žemę. Sutartis sudaryta 2014 m. gegužės mėn. 28 d. Susitarė, kad bus mokama 100 Lt už nuomą, sutarties sudarymo metu jam buvo pakankama suma. Nėra rašytinių įrodymų, kad jis gavo minėtas sumas. Faktiškai nemokėjo. Už 2014 m. neatsisakyta. Už 2015, 2016, 2017 m. per du kartus atsiskaityta, gavo pašto perlaidas. 2015 m. pinigų iš E. G. negavo. Jis gavo dvi perlaidas. Pirmą perlaidą gavo 2017 m., apie 411 Eur. Pirmas mokėjimas buvo E. G. Antras mokėjimas po naujų metų 300 Eur. Viso pašto perlaidų buvo už 711 Eur. Daugiau mokėjimų nebuvo. Oficialiai nesikreipė dėl nesumokėtų mokesčių 2014, 2015 m., jei nemoka tai nemoka. Galvojo kad atsiskaitys. Jokio panašaus konflikto kaip nurodo E. G. dėl kiaušinių nebuvo. Dabar jo žemę dirba kiti žmonės, taip pat ir Ž. Pretenzijas dėl nesumokėtų nuompinigių reiškė žodžiu 2017 m. Ir G. ir Ž. iš jo reikalavo parduoti žemę. Jam Ž. aiškino, kad jis dirbo žemę, dėl to jis buvo nepatenkintas. 2017 m. buvo dvi pašto perlaidos – lapkričio 25 d. ir gruodžio 11 d. Už 2014, 2018 metus G. liko neatsiskaičiusi. 2018 m. derlių ji nusiėmė. E. G. nereaguojant raštu dėstė savo argumentus. Be dviejų pašto perlaidų daugiau pinigų nėra gavęs, E. G. dukra J. taip pat jam neperdavinėjo. Dar G. buvo parduotos jo ir brolio žemės, po 3,5 ha. Kadangi už tai liko skolinga, tai sumokėjo papildomai. Pripažįsta, kad gavo 2017 m. E. ir J. G. prašymą, kuriame jie prašė nurodyti banko sąskaitą. Banko sąskaitos nenurodė, nes nenorėjo, nenorėjo priimti bankinio mokėjimo. Niekam savo banko sąskaitos neskelbia. Už 2014 m. nuomą ieškovė skolinga už pusę metų, skaičiuojant nuo gegužės. Už 2015 m. neatsiskaityta, turėjo atsiskaityti iki Naujųjų metų. 2016 m. taip nemokėjo. 2017 m. apie 700 Eur. Prieš G. žemės sklypą nuomavo S., su juo atsiskaitydavo. G. mokesčių už žemę nemokėdavo. Nuraukiant sutartį nebūtina nurodyti priežasčių. Buvo primygtinai reikalaujama sodybą parduoti. Nesutarė, reikalavo primygtinai parduoti sodybą, todėl teko mokėti pašto perlaidomis. G. mažai dirbo žemę, jų šeima būdavo užsienyje.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų, nežinia ar ateityje bus teikiama parama. Naudingumas turėjo būti paskaičiuotas pagal ginčo sklypą. G. patvirtino, kad ūkininkavimo netęsė, nes vyras išvyko į užsienį. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad nebuvo parduotas kitas žemės sklypas. Buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama. Ž. patvirtino, kad G. tik gaudavo išmokas, o pelną gaudavo jis. Iš 34 ha negalima gauti pelno samdant, ieškovės tikslas buvo tik išmokų iš NMA gavimas. Vyko subnuoma de fakto.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Justina Antanaitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti dėl to, kad nebuvo sumokėti nuomos mokesčiai. Ieškovė su atsakovu neatsiskaitė, išskyrus 2017 metais. Be to buvo susiklostę subnuomos santykiai, tai patvirtino liudytojas Ž., paaiškino kaip vyko subnuoma. Ieškovės gaunama nauda buvo tiesioginės išmokos. Ieškovė neįrodė, skaičiuojamas pajamas iš vis būtų gavusi, patvirtino, kad žemę ji planavo perleisti sūnui. Iš jos turėtų 34 ha liko tik 13-14 ha, todėl ieškovė toliau vykdyti veiklos neketino. Be to ji sąmoningai nutraukė ir kitas jos turėtas nuomos sutartis. Pažymėjo, kad ieškovė į gautas išlaidas neįtraukia visų sumų, įtraukta tik tai, ką ji norėjo įtraukti.

11Liudytojas K. Ž. paaiškino, kad jis yra stambus ūkininkas, jam žinoma kad E. G. ūkininkauja, žino apie kurį žemės sklypą kalbama. Suteikia paslaugą visiems kas prašo, padeda žemę išdirbti, pasėja, nukulia ir panašiai ir kitiems asmenims. Žemės G. jam nėra niekada subnuomoję. Jis žino kas yra subnuoma. Teikiant paslaugas jis išrašo sąskaitas, visada išduoda apskaitos dokumentus. Nežino kiek kartų teikė G. paslaugas, gal 2–3 metus. S. iškvietė policiją kad jo traktoriai važinėja. Jis pateikė policijai sąskaitas faktūras, kad nėra užgrobęs žemės. G. buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Nieko policijai apie žemės nuomą neaiškino. Po policijos iškvietimo dirbo, šiais metais žemės nedirbo. Kaina paslaugų įvairi, kiek asmeniškai susitaria, tiek ir paima. Jis G. pažįsta labai seniai, jie garbingi žmonės. Sąskaitas išrašo po paslaugų suteikimo. Neatsimena kokia paslaugas suteikė 2016–2017 m. G. Sąskaita 726 Eur sąskaita G. išrašyta už žemės ūkio paslaugas, sukonkretinti jis negali. Praeitais metais jis dirbo A. S. žemę. Grūdus išveždavo parduoti, tokią paslaugą suteikdavo.

12Liudytoja L. Š. paaiškino, kad G. augino kviečius, pupas, su S. sugyveno taikiai. Niekas be G. šio sklypo nenuomavo. Žemė buvo išnuomota prieš 2-3 metus, G. už ją atsiskaitydavo. Žemę dirbdavo J. G. Nematė, kad kiti asmenys būtų dirbę žemę. Dabar žemę dirba su dideliu traktoriumi. G. dabar jos žemės nebenuomoja, ją nuomoja Ž.

13Liudytoja J. K. paaiškino, kad E. G. yra jos mama. 2016 m. mama išvykdama į užsienį, pamiršo sumokėti už žemę. Paskambino, prašė kad perduotų pinigus, kurie buvo palikti voke, 726 Eur. Kitais, 2017 m. pavedimas buvo padarytas paštu. Žemę dirbo jos tėvas.

14Liudytoja P. paaiškino, kad G. nuomojosi ginčo žemę, o jie padėdavo iš lauko surinkti akmenis. Dabar tų žemių nebenuomoja.

15Liudytojas J. G. paaiškino, kad žemę visą laiką dirbo jie patys, ko negalėjo padaryti – samdydavo. Už žemę atsiskaitydavo prieš Kalėdas. 2016 m. dukra A. S. perdavė pinigus. 2017 m. prasidėjo nebendravimas. Kadangi 2017 m. jie neturėjo visos reikalingos sumos, pervedė 400 Eur, o likutį perdavė jų dukra. Jie buvo surinkę 34 ha žemės, ruošėsi ūkininkauti. Jie nėra PVM mokėtojai, tačiau buhalterinę apskaitą veda. Samdė Ž. padėti apdirbti žemę, tačiau nedažnai. Šiuo metu ūkininkavimo apimtis yra sumažinę. 2016 m. jis gyveno ir dirbo Lietuvoje, nuo 2017 m. spalio pradėjo dirbti Danijoje, tačiau tai netrukdo ūkininkavimui. Iš žemės ūkio technikos yra pardavę tik kombainą.

16Liudytoja V. S. paaiškino, kad S. nemokėjo nuomos, todėl sutartis buvo nutraukta. G. patys nedirbo, subnuomojo kitiems žmonėms, o patys buvo užsienyje. Paaiškino, kad subnuoma – tai kada dirba kiti žmonės. Žemę anksčiau dirbo Ž., šiuo metu dirba Ž. Nuoma už žemę nebuvo mokama nuo 2014 m. Nuo pradžių nemokėjo nuomos. Visus žemės nuomos klausimus sprendė jos vyras, ji nedalyvavo sutarties sudaryme. Pinigų už žemę nėra gavę. Tekę prižiūrėti G. sodybą, nes jie buvo Danijoje. Su G. dukra ji nebendravo, ji su ja neturi bendros kalbos. Žemę dirbo Ž., šiuo metu dirba Ž. Žmonės kalba, kad vyko subnuoma. G. ją nuveždavo į gydymo įstaigas, jie už tai padėdavo dirbti darbus. Naujų metų nešventė, klausimų apie remontą neatsakinės. Jai žinoma, kad G. didesnę laiko dalį buvo išvykę.

17Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad žino dėl ko vyksta byla, kur yra žemės sklypas. Su G. sūnumi jis buvęs klasioku, draugai. Iš to viskas kilo, jis dirbo dalį G. žemės. Jis dirbo šį sklypą 2015 – 2016 m., susitarimo su J. G., o po to su jo tėvais pagrindu, po to jų santykiai nutrūko. Subnuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes reikėjo A. S. sutikimo. Jis turėjo gauti pelną iš žemės už parduotą produkciją. Supirkti sėklas, trąšas, kurą G. tuo metu neturėjo galimybių. Jis buvo priemonė to išvengti. Pradžioje jam buvo pelnas, po to gal jie tapys norėjo dirbti, paprasčiausiai nebesusitarė. G. buvo mokamos išmokos iš NMA, tai dalis produkcijos keliavo jų vardu. Dirbo dalį G. žemės, pelno dalis jam, dalis G. Jis dirbo visą 7,29 ha ginčo plotą, iš viso dirbo 15–16 ha G. žemės. Santykiai baigėsi dėl finansinių reikalų, jam pasakė kad žemę dirbo kitas asmuo, t. y. K. Ž., kuris dabar dirba žemę. Mano kad S. nebūtų sutikę dėl žemės subnuomos. Mano, kad jei žemę dirbti samdant, pelno negalėtų būti. Visos žemės aplink ginčo žemę yra našios. Po 2015–2016 m. nėra dirbęs šios žemės, tik atlikęs paslaugą. 2018–2019 m. auginti vasariniai kviečiai ir rapsai. Mano kad tai buvo subnuoma, už ją buvo atsiskaityta paslaugomis. 100 Lt yra gavęs už sėklą. Santykiai su G. nutrūkę 2016 m., jų nebepalaiko.

18J. G. (sūnus) paaiškino, kad jis su R. Ž. yra buvę klasiokai, Dėl žemės subnuomos nėra kalbėję, suteikdavo paslaugą. Yra ir kt. asmenų suteikę paslaugas. Su S. buvo labai artimi. Kai galėdavo atlikdavo darbus už paslaugas. Daug detalių nežino, nes gyvena Danijoje. Tėtis pastaruosius metus taip pat gyvena Danijoje, anksčiau tik atvažiuodavo.

19Ieškinys tenkintinas iš dalies.

20Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,0793 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau Sklypas) (1 t., el. b. l. 19–20). Tarp A. S. (nuomotojas, atsakovas) ir E. G. (nuomininkė, ieškovė) 2014 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta šio sklypo nuomos sutartis (toliau Sutartis), nurodant, kad išnuomojamas 8,03 ha žemės sklypas, iš kurio žemės ūkio naudmenų 7,91 ha, nuomos sutartis (toliau Sutartis). Nuomos sutarties terminas – dešimčiai metų, iki 2024 m. gruodžio 31 d. Sutartimi sulygtas nuomos mokestis – 100 Lt nuomos mokestis (1 t., el. b. l. 6). Sutarties sudarymo faktas buvo išviešintas (1 t., el. b. l. 19–20).

21Ieškovė teismui teikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji 2014–2017 m. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie žemės ūkio ministerijos (toliau NMA) su paraiškomis skirti paramą už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus (2 t., el. b. l. 11–41). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. ieškovė deklaravo 19,29 ha naudmenų, 2015 m. 20,78 ha naudmenų (vėliau plotai nežymiai patikslinti), 2016 m. 34,00 ha naudmenų, 2017 m. 36,68 ha naudmenų, už kurias mokomos išmokos.

22Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo, esančio byloje matyti, kad 2017 m. lapkričio 6 d. surašytas prašymas atsakovui, kuriuo ji kreipėsi su prašymu nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus už 2017 m. nuomotą žemę (1 t., el. b. l. 7). Ieškovė teismui taip pat pateikė 2017 m. gruodžio 3 d. pranešimą, kuriame atsakovas ieškovei nurodė, kad Sutartis nuo 2018 m. kovo 3 d. yra nutraukiama, nenurodydamas jos nutraukimo motyvų (1 t., el. b. l. 11). Ieškovė 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama paaiškinimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., el. b. l. 15). Atsakovas 2018 m. vasario 28 d. pranešime nurodė, kad privačios žemės subnuoma galima tik susitarus su privačios žemės savininku <..>. Todėl nuo 2018 m. kovo 3 d. anksčiau pasirašyta žemės nuomos sutartis negalioja (1 t., el. b. l. 12). 2018 m. balandžio 23 d. raginime atsakovas išsamiai paaiškino sutarties nutraukimo motyvus, nurodant kad žemė nuo 2014 iki 2016 m. subnuomota V. Ž., o nuo 2016 m. – K. Ž. Sutartis laikoma nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte numatytais pagrindais (1 t., el. b. l. 16–18).

23Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo, kurį ieškovė laiko neteisėtu. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, atsikirtimu pagrindu nurodo egzistavus du savarankiškus pagrindus nutraukti tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį.

24Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl nemokamo nuomos mokesčio pagrįstumo.

25Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.545–6.566 straipsnių nuostatos, atspindinčios šių santykių specifiką ir jos nulemtą sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jame numatytais konkrečiomis sąlygomis. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio. Apie nuomos sutarties nutraukimą žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams nuomotojas privalo raštu pranešti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Taigi žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos žemės nuomos mokesčio nemokėjimą prilygina esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ir nustato nuomotojui teisę nutraukti terminuotą žemės nuomos sutartį, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, prieš tai apie nutraukimą jį įspėjus per įstatyme nustatytą terminą. Tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, kad nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarimas civ. b. Nr. 3K-3-167-219/2018. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006).

26Šalys nuomos sutartimi sulygo, kad už Žemės sklypo nuomą bus mokama po 100 Lt, nenurodant ar tai mokestis už visą plotą, ar už kiekvieną hektarą. Ginčo dėl to, kad tai mokestis už 1 ha, byloje nekilo. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas yra 8,03 ha ploto, iš jo žemės ūkio naudmenų 7,91 ha (1 t., el. b. l. 6). Iš sudarytos sutarties taip pat neaišku, kaip turėtų būti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – ar už bendrą plotą, ar kitą (žemės ūkio naudmenų) plotą, tačiau dėl to ginčo tarp šalių nekilo, ieškovės atstovas sutiko, kad 100 litų mokestis sudarytų 930,16 Eur sumą per nuomos laikotarpį, kas už 4 metus iš esmės atitiktų paskaičiavimus nuo 8,03 ha, t. y. bendro ploto (8,03 ha * 4 * 100 Eur / 3,4528 = 930,25 Eur). Atsakovas tvirtina, ieškovė su juo atsiskaitė tik iš dalies, t. y. tiek, kiek buvo sumokėta pašo perlaidomis.

27Nors ieškovė tvirtina, kad ji atsakovui mokanti ne 100 Lt, o 100 Eur už metus, tačiau atsakovas teigia, kad ieškovė jam turėjusi mokėti tiek, kiek nurodyta sutartyje, t. y. po 100 Lt už hektarą. Atsižvelgus į tai, teismui sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, pakanka išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nuomos mokesčio, aptarto sutartyje (100 Lt už hektarą, kas atitiktų 28,96 Eur sumą) mokėjimu, o ne 100 Eur už hektarą mokėjimu.

28Ieškovė teismui pateikė Lietuvos pašto kvitus, kurie patvirtina, kad A. S. 2017 m. lapkričio 25 d. atlikta pinigų perlaida 407,45 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 11 d. – 300 Eur sumai, t. y. bendrai 707,45 Eur sumai. (2 t., b. l. 109). Atsakovas tvirtina, kad ieškovė liko su juo iš dalies neatsiskaičiusi, kas už keturis metus (2014–2017 m.) sudarytų ne didesnę 222,80 Eur sumą (930,25 Eur – 707,45 Eur).

29Kaip minėta, tarp šalių nekilo ginčo, kad nuomos sutartimi mokestis sulygtas už kiekvieną žemės sklypo hektarą, t. y. yra jo bendra suma 803 Lt. Ginčo dėl to, kad tai metinis mokestis, nekilo. Tačiau sutartyje nebuvo nurodyti konkretūs žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminai. Ieškovė tvirtina, kad su atsakovu visada buvo atsiskaitoma, kaip tai visiems įprasta, iki Naujųjų metų, tačiau neturi tai patvirtinančių rašytinių dokumentų (neskaitant 2017 m. pašto perlaidų). Jei prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti – CK 6.53 straipsnio 1 dalis. Atsakovas teigia, kad prievolė atsiskaityti nebuvo vykdoma, nors jis oficialiai dėl 2014, 2015 m. nesumokėtų mokesčių į ieškovę nesikreipė, nurodydamas, jei nemoka, tai nemoka. Šalims sutartyje neaptarus konkrečių terminų, iki kada turi būti įvykdyta mokėjimo prievolė, atsakovas turėjo teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o šiam to nepadarius, šalims sulygus 100 Lt už hektarą metinį nuomos mokestį, ieškovė atsiskaityti pagal nuomos sutartį su atsakovu galėjo ir iki einamų metų gegužės 28 dienos, t. y. sutarties sudarymo dienos. Bet kuriuo atveju, netgi atsiskaitant ir iki Kalėdų, pranešimo dėl sutarties nutraukimo metu (2017 m. gruodžio mėnesį) ieškovė pagal sutartį atsakovui turėjo būti sumokėjusi už 3 metus, t. y. 2409 Lt (803 Lt * 3), 697,69 Eur sumą. Ginčo dėl to, kad šią sumą ieškovui ji yra sumokėjusi nėra – atsakovas neneigia, kad jis yra gavęs 707,45 Eur sumą. Ieškovė ėmėsi veiksmų ir dar 2017 m. lapkričio mėn., prieš sutarties nutraukimą, kreipėsi į atsakovą su prašymu nurodyti banko sąskaitą, į kurią ji galėtų pervesti pinigus už 2017 m. nuomą, tačiau atsakovas į tai neragavo, sąskaitos, į kurią ieškovė galėtų atsiskaityti, nenurodė – teismo posėdžio metu nurodė, kad banko sąskaitos niekam neskelbia, be to bankinio pavedimo ir nenorėjo priimti.

30Nors iki 2017 m. gruodžio 3 d. pranešimo metu ieškovė atsakovui buvo padariusi tik pirmąją perlaidą, 407,45 Eur sumai (2 t., el. b. l. 109), sutartis dėl nemokamos nuomos mokesčių negalėjo būti nutraukta. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu. Kadangi nuomos mokestis sutarties nutraukimo metu – 2018 m. kovo 3 d., buvo visiškai sumokėtas – sumokėta netgi didesnė, 707,45 Eur suma, nuomos sutartis šiuo pagrindu 2019 m. kovo 3 d. nebegalėjo būti nutraukta. Net jei laikyti, kad iki 2017 m. pabaigos ieškovė turėjo prievolę atsiskaityti už 4 metus, atsakovas ketindamas nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies tvarka, vadovaujantis anksčiau paminėta nutartimi privalėjo informuoti apie esantį įsiskolinimą, tačiau to nepadarė.

31Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų įrodymų (susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo) matyti, kad atsakovas sutarties nutraukimo dėl nemokamų nuomos mokesčių CK 6.564 straipsnio pagrindu niekada nemotydavo, aplinkybes dėl nemokamų žemės nuomos mokesčių nurodydamas tik gavęs ieškovės ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2018 m. vasario 28 d. atsakyme atsakovas paaiškindamas nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes nurodo, kad žemės subnuoma galima tik susitarus su privačios žemės savininku; atsižvelgus į tai žemės nuomos sutartis negalioja (1 t., el. b. l. 12). 2018 m. kovo 23 d. atsakovo raginime, paaiškinant sutarties nutraukimo priežastis, taip pat detaliai nurodomos aplinkybės, išimtinai susijusios tik su žemės subnuoma (1 t., el. b. l. 16–18). Vien šios, nevertinant kitų, aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su nemokamu nuomos mokesčiu, pranešimo apie sutarties nutraukimą metu 2017 m. gruodžio 3 d., neegzistavo. Visiškai nelogiška, kad ieškovei ilgą laiką, daugiau nei tris metus nemokant žemės nuomos mokesčių, atsakovas, būdamas bent jau minimaliai atidus ir rūpestingas, nebūtų ėmęsis jokių veiksmų siekiant atgauti susidariusį įsiskolinimą. Todėl teismas sprendžia jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie nuomos mokesčio sumokėjimą už 2014, 2015 metus, taip pat tai, kad jos dukra J. K. su A. S. atsiskaitė ir už 2016 metais, yra labiau tikėtinos, nei atsakovo nurodomos aplinkybės susijusios su nuomos mokesčio nemokėjimu. Tokių faktų egzistavimą iš esmės patvirtina ir tai, kad tarp šalių iki sutarties nutraukimo egzistavo labai artimi santykiai, jie yra artimi kaimynai, ieškovės šeima yra iš atsakovo įsigiję žemės sklypą (tą teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas, tai iš esmės patvirtina ir byloje esantis 2016 m. kovo 3 d. raštas, 2 t., el. b. l. 108). Liudytoja V. S. patvirtino, kad yra tekę prižiūrėti G. sodybą, jiems būnant Danijoje, juos G. nuveždavo į gydymo įstaigas, o jie už tai padėdavo nudirbti darbus. Be V. S. atsisakė atsakyti į klausimus, susijusius su jų patalpų remontu. Buvus artimą bendravimą patvirtina ir ieškovės, taip pat jos sūnaus J. G. parodymai. Todėl nors byloje jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad be pašto perlaidų ieškovė atsakovui būtų mokėjusi už žemės nuomą, tačiau teismas sprendžia, kad atsiskaitymai už žemės nuomą tarp šalių vyko šalių pasirinkta forma. Kaip minėta, A. S. niekada, nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo nereikalavo sumokėti ir niekada tokio pagrindo (dėl nemokamų mokesčių), iki ieškovei kreipiantis į teismą, nenurodė. Situacija, kai ilgą laiką už žemę nemokami nuomos mokesčiai, visiškai jos nesprendžiant (A. S. paaiškino, kad jam nemokėta už 2014, 2015 metus ir jei, nemoka tai nemoka), visiškai neatitinka net minimaliai rūpestingo, apdairaus asmens elgesio tokioje situacijoje standarto. Teismo vertinimu, vienintelė sutarties nutraukimo priežastis – atšalę šalių santykiai, nutrūkęs bendravimas.

32Todėl teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žemės nuomos mokesčiai atsakovui buvo mokami, todėl nutraukti sutarties šiuo pagrindu (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakovas negalėjo.

33Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl subnuomos pagrįstumo.

34Atsakovas savo atsikirtimus į patikslintą ieškinį grindė tuo, kad tarp ieškovės ir liudytojais apklaustų K. Ž. bei R. Ž. faktiškai egzistavo žodiniai subnuomos santykiai. Teismas pažymimi, kad šias aplinkybes privalo įrodyti asmuo, kuris šiuo pagrindu grindžia vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nagrinėjamo ginčo atveju tokių aplinkybių įrodinėjimo našta teko sutartį nutraukusiam atsakovui (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis).

35Žemės subnuomos santykiai reglamentuoti CK 6.553 straipsnyje, kuris numato, kad žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Įstatymas taip pat numato, kad žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų. Kadangi CK 6.547 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, tokia pati forma taikoma ir subnuomos sutarčiai. Byloje rašytinės subnuomos sutarties nėra, tačiau jei tokia būtų sudaryta žodžiu, tai nedarytų tokio sandorio negaliojančiu.

36Subnuomos sutarties samprata CK kodekse nenumatyta. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta nuomos sutarties samprata, pagal kurią viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Šie elementai būtini ir subnuomos sutarčiai.

37CK 6.564 straipsnis, numatantis žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu sąlygas, tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti žemės nuomos sutarties neturint nuomotojo sutikimo dėl subnuomos. Žemės nuomos paskirtis yra sudaryti sąlygas žemės ūkio veiklai. Taigi svarbiausia yra tai, kad nuomojamoje žemėje vykdoma sutarta veikla, dėl ko ginčo byloje nekilo. Taip pat nekilo ginčo, kad žemė būtų naudojama ne pagal pagrindinę jos paskirtį – žemė buvo dirbama, gaunama žemės ūkio produkcija. Taigi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos nutraukti nuomos sutarčiai nebuvo.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014, 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016; ir kt.). Požymiai, kurių pagrindu sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo arba ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų ypatumas yra tas, kad, jiems esant, nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Pažymėtina, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę ginčo atveju teismui spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, civ. b. Nr. 3K-P-346/2004).

39Teismas sprendžia, kad subnuomos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų, liudytojais apklaustų asmenų, nebuvo. Ši išvada visų pirmiausia darytina dėl to, kad ieškovė yra ūkininkė, ji 2014–2017 m. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie žemės ūkio ministerijos (toliau NMA) deklaravo pasėlius, įskaitant ir ginčo lauką. Ieškovė teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ji 2014–2017 m. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie žemės ūkio ministerijos su paraiškomis skirti paramą už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus (2 t., el. b. l. 11–41). Ginčo dėl to byloje nekilo. 2014 m. ieškovė deklaravo 19,29 ha naudmenų, 2015 m. 20,78 ha naudmenų (vėliau plotai nežymiai patikslinti), 2016 m. 34,00 ha naudmenų, 2017 m. 36,68 ha naudmenų. Taigi ieškovė deklaravo vykdanti žemės ūkio veiklą, tai buvo sąlyga paramai už ją gauti. NMA atsakymas ieškovės atstovei patvirtina, kad ieškovei 2014 – 2017 m. buvo mokamos tiesioginės išmokos (2 t., el. b. l. 114–119). Šie duomenys nėra nuginčyti, laikomi turinčiais didesnę įrodomąją galią, o juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patvirtino, kad jie turėjo du traktorius, tačiau tik vieną veikiantį, prastą kombainą, kurį įsigijo tik 2016 m., todėl kai kuriuos darbus jos ūkyje, įskaitant ir ginčo sklypą, padėdavo atlikti kiti ūkininkai – buvo prašoma padėti nukulti, taip pat išvežti produkciją. Ieškovė taip pat patvirtino, kad arimo, kultivavimo, sėjos, tręšimo darbus atlikdavo patys. Liudytojas ūkininkas K. Ž. patvirtino, kad 2-3 metus teikė paslaugas G., išveždavo parduoti grūdus ir pan. tačiau už paslaugas visada išrašydavo sąskaitas. Į bylą pateikti sąskaitų išrašai, eilė sąskaitų, patvirtinančių pajamų už žemės ūkio produkciją gavimą. Ieškovei ūkininkas K. Ž. 2017 m. gruodžio 22 d. yra išrašęs 726 Eur sąskaitą už žemės ūkio paslaugas (1 t., el. b. l. 54–55). Todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė egzistavus subnuomos santykių tarp ieškovės ir K. Ž.

40Atsakovo manymu, dar viena, ankstesnė subnuoma, vyko ir tarp ieškovės ir R. Ž. R. Ž. teismo posėdžio parodė, kad supirkti sėklas, trąšas, kurą, G. tuo metu neturėjo galimybių, todėl jis dirbo visą ginčo lauką, o jam atiteko pelnas iš už šios žemės už parduotą produkciją. Kadangi G. Ž. buvo mokamos išmokos iš NMA, tai dalis produkcijos keliavo jų vardu. Mano kad tai buvo subnuoma, už ją buvo atsiskaityta paslaugomis. Aplinkybių, kad R. Ž., kaip ir K. Ž., padėjo kombainu nuimti žemės ūkio kultūras, neneigia ir ieškovė, nurodydama kad už pagalbą jos vaikai remontuodavo žemės ūkio techniką, namus.

41Aplinkybes, pagrindžiančias vienašališką sutarties nutraukimą dėl vykusios subnuomos, privalo įrodyti asmuo, kuris šiuo pagrindu jį grindžia, t. y. atsakovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, prašęs į posėdį iškvieti šį liudytoją, daugiau jokių įrodymų dėl subnuomos santykių tarp ieškovės ir R. Ž., nepateikė, apsiribojo tik šio liudytojo paaiškinimais. Teismo vertinimu konstatuoti buvus faktinę subnuomą, remiantis liudytojo R. Ž., su kurio ieškovės santykiai yra labai įtempti ir šiuo metu ieškovė ir jos šeima, visiškai nebendrauja, paaiškinimais, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/695/2015). Pats atsakovas patvirtino, kad dabar jo žemę dirba ir Ž. Šiuo atveju atsakovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą turėjo pateikti kitus tai patvirtinančius įrodymus. Konkrečiai, atsakovui savo atsikirtimų pagrindu nurodžius aplinkybes, kad R. Ž. subnuomojo žemės sklypą, t. y. jį valdė ir juo naudojosi (dirbo), turėjo pateikti ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – konkrečiai jo turėtas išlaidas, susijusias su ginčo žemės sklypu už kurą, sėklą, trąšas, pesticidus, žemės ūkio techniką ir pan., taip pat pajamas už realizuotą žemės ūkio produkciją iš šio Sklypo. Tokių įrodymų į bylą nepateikta. Todėl atsakovui neįrodžius aplinkybių, pagrindžiančių subnuomos santykių tarp ieškovės ir R. Ž., o ieškovei kaip minėta turinčiai žemės ūkio technikos, nuo 2014 m. iki 2017 m. jos vardu deklaravus žemės sklype auginamus naudmenis NMA, už kurias buvo išmokėtos tiesioginės išmokos, nėra pagrindo laikyti buvus subnuomos santykius tarp ieškovės ir R. Ž.

42Teismas pažymi, kad net pasitvirtinus atsakovo versijai dėl subnuomos santykių, ieškovas būtų galėjęs nutraukti sutartį dėl vykusios subnuomos tik 6.217 straipsnio pagrindu, t. y. jeigu kita šalis sutarties nevykdytų arba ją netinkamai įvykdytų ir būtų esminis sutarties pažeidimas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę ginčo atveju teismui spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, civ. b. Nr. 3K-P-346/2004). Žemės nuomos paskirtis yra sudaryti sąlygas žemės ūkio veiklai, taigi svarbiausia yra tai, kad nuomojamoje žemėje yra vykdoma sutarta veikla, tai yra žemė naudojama pagal sutarties sąlygas. Tai kad ginčo dalykas – žemės ūkio paskirties žemė, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, tinkamai palaikoma jos agrarinė būklė, ginčo nekilo. Ieškovas jokių aplinkybių susijusių su tuo, kad R. Ž. asmeniškai ar jo technika, darbų pobūdis, būtų jam kėlę kažkokių nepatogumų, neįrodinėjo. Todėl, net jei atsakovas būtų įrodęs egzistavusius subnuomos santykius tarp ieškovės ir R. Ž., nenustačius CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant sutartinis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu, pagrindo nutraukti sutarčiai, nebūtų. Be to sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik joje numatytais pagrindais – CK 6.217 straipsnio 5 dalis. Tokio pagrindo (nuomos sutarties nutraukimo galimybės dėl subnuomos) šalys nebuvo numačiusios. Taigi jokie sutartiniai įsipareigojimai, net vykstant subnuomai, nebūtų pažeisti. Kita vertus atsakovui nėra svarbu, kas ir kokiu pagrindu dirba nuomojamą žemę, jo interesus užtikrina žemės naudojimas pagal paskirtį, tinkamos agrarinės būklės palaikymas bei savalaikis nuompinigių mokėjimas. Todėl atsakovo teiginius, kad tokie veiksmai pažeidė jo, kaip nuomotojo teises bei interesus, laikytini deklaratyviais. Teismas pažymi kad bylos duomenimis R. Ž. ginčo žemės 2017 m. net nedirbo (dirbo K. Ž.), tačiau jokių pretenzijų dėl to daugiau nei vienerius metus ieškovei nereiškė.

43Atsižvelgus į išdėstytą, atsakovui neįrodžius aplinkybių, pagrindžiančių buvus pagrindą vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį dėl subnuomos, nutraukti sutarties šiuo pagrindu atsakovas taip pat negalėjo

44Anksčiau aptartų motyvų pagrindu ieškovės ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkintinas visiškai.

45Dėl nuostolių atlyginimo.

46Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 17037,18 Eur nuostolių atlyginimo, skaičiuojamus už 6 metus. Taip pat keliamas išvestinis reikalavimas – priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos.

47Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų.

48CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą.

49Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra ieškovo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-459/2010). Taigi įrodyti negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka ieškovei. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

50Atsakovas, visiškai nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, abstrakčiai ginčijo ir ieškovės patirtus nuostolius, iš esmės nurodydamas, kad jie neįrodyti, neapskaičiuoti, bei yra hipotetiniai. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteisėtai nutraukė sudarytą nuomos sutartį, taigi šie atsakovo veiksmai kartu reiškia jo neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl to, kad atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieškovė prarado galimybę nuomos sutarties pagrindu naudoti ginčo žemės sklypą, nekilo.

51Jokio ginčo dėl to, kad atsakovė iš ginčo žemės sklypo, po sutarties nutraukimo 2018 m. kovo 3 d., 2018 m. nusiėmė derlių, nekilo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuostolių už 2018 metus, iš atsakovo nereikalauja, taigi nuostolius ieškovė prašanti priteisti už negautą derlių 2019, 2020, 2021, 2022, 2023, 2024 metais, juos skaičiuojant pagal 2014–2017 metais gautojo pelno rodiklius jos visuose dirbtuose žemės plotuose. Pagal patikslintą ieškinį, jos gauto grynojo pelno vidurkis iš 1 ha sudaro 391,12 Eur, kas atsižvelgus į dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo plotą (7,26 ha) bei likusios sutarties laiką (6 metus) sudaro 17037,18 Eur. Ginčo byloje dėl to, kad ieškovė Sklype iki sutarties nutraukimo vykdė žemės ūkio veiklą ir gavo pajamas nekilo. Ieškovė savo reikalavimus grindė paskaičiavimais patikslintame ieškinyje, išrašais iš banko sąskaitų (1 t., el. b. l. 21–29, 2 t., el. b. l. 51–55), sąskaitomis – faktūromis (1 t., el. b. l. 30–34, 37, 39–41, 54, 2 t., el. b. l. 56–57), sutartimi (1 t., el. b. l. 35- 36), priėmimo aktu (1 t., el. b. l. 38), panaudos sutartimi (1 t., el. b. l. 42), registro centro išrašais (1 t., el. b. l. 44–53, 2 t., b. l. 42–50), kvitu (1 t., el. b. l. 55), paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškomis (2 t., el. b. l. 11–41), NMA raštu (2 t., el. b. l. 114–119).

52Ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad tuo atveju, jei nuomos sutartis nebūtų nutraukta, ginčo žemės sklype būtų ūkininkavusi ir gavusi pajamas (pelną). Todėl teismo vertinimu šioje byloje, prašant nuostolių atlyginimo už 6 metus į ateitį (nuo 2019 m.) būtina aiškintis, kokių veiksmų po sutarties nutraukimo ji ėmėsi (būtų ėmusis), siekdama ateityje užsiimti žemės ūkio veikla ir iš to gauti pajamas, t. y. ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto.

53Ieškovei nuomos sutarties nutraukimo faktas tapo žinomas 2018 m. kovo mėn., t. y. gerokai anksčiau nei iki 2018 m. derliaus ginčo žemės sklype nusiėmimo. Nuo sutarties nutraukimo 2018 m. kovo 3 d., ieškovė, būdama ūkininkė, kuri taip pat laikytina ir verslininke (CK 2.4 straipsnis), nebegalėjo tikėtis ateityje pajamų iš ginčo žemės sklypo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. ji valdė apie 36 ha žemės (teismui pateiktais duomenimis deklaruotas dirbamas plotas 36,68 ha, el. 2 t., el. b. l. 35–36), o šiuo metu 13,20 ha. Taigi ieškovė savo žemės plotus sumažino ne tik ginčo žemės plotu (deklaruojamas plotas 7,32 ha; ieškovės patikslinto ieškinio 5 lapas, tai patvirtina ir NMA informacija, 2 t., el. b. l. 116), bet taip pat papildomai daugiau nei dvigubai didesniu, 16,16 ha plotu. Ieškovė teismo posėdžio metu tai motyvavo tuo, kad iškilus konfliktui nebežinojo ar galės dirbti ginčo žemę, ar reikalinga technika. Tačiau ieškovė savo pažeistas teises teisme gynė CK 1.138 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu – reikalaudama turtinės žalos atlyginimo. Gi reikalavimo vykdyti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), ieškovė nereikė, kas reiškia, kad ginčo žemės teismo sprendimo pagrindu ji dirbti negalės – tokio reikalavimo ji nekelia (bylos duomenimis ginčo žemės plotą 2019 m. deklaravęs asmeniškai A. S.). Ieškovė nurodė, kad atsisakė 11 ha K. žemių. Savo apsisprendimą atsisakyti jos dirbtų kitų žemių taip pat motyvavo ir nežinojimu dėl technikos (ją planavo pirkti). Tačiau ginčo žemės sklypo deklaruojamo ploto dalis (7,32 ha) nuo bendro deklaruoto ploto (36,68 ha) sudaro mažiau nei 20 proc. ploto, kas teismo vertinimu, negalėjo būti kitų jos dirbtų žemių atsisakymo priežastis. Ieškovė taip pat nurodė, kad su žemės sklypų savininkais (su kuo, konkrečiai neįvardijo, tačiau nurodė, kad nuomos sutartys sudarytos su K. ir V. Š.) sutarta, kad viską išsiaiškinus jie galės dirbti žemę. Tačiau „visko išsiaiškinimas“, pagal keliamų reikalavimų apimtį nesudarytų ieškovei galimybės dirbti ginčo žemę, nes kaip minėta ji savo teises gina ne CK 1.138 straipsnio 4 punkto pagrindu (vykdyti tarp šalių sudarytą nuomos sutartį), o reikalaudama nuostolių atlyginimo. Taigi ieškovė turėdama galimybę dirbti žemės, jų atsisakė ir tokia galimybe nesinaudoja. Tai tuo pačiu paneigia ieškovės atstovo teiginius apie tai, kad atsakovė nebegalėjo išsinuomoti kitos žemės, nes jos laisvos tiesiog nėra. Todėl teismas tokio dydžio savanorišką, ženkliai didesnių dirbamų žemės plotų atsisakymą, lyginant su ginčo žemės plotu, vertina kaip ieškovės sąmoningą apsisprendimą iš dalies pasitraukti iš žemės ūkio veiklos, sumažinant jos dirbamus plotus, kurio neteisėtas nuomos sutarties nutraukimas nesąlygojo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad ji nori ramybės, norėjo ūkį perduoti sūnui, taip pat tai, kad 2017 m. ji planavo pasitraukti iš žemės ūkio veiklos, nes jos vaikai jau turėjo lėšų sklypo pirkimui. Taigi nustačius kad ieškovė, sumažindama ūkininkavimo apimtis – savo dirbamos žemės plotus ne tik ginčo žeme, bet ir apsisprendusi atsisakyti ir ženkliai didesnės dalies kitų jos dirbamų žemių, nors jas ir galėjo dirbti, neįrodė, kad pajamos iš ginčo žemės buvo numatytos gauti iš anksto. Teismas taip pat pažymi, kad žemė nėra nepakeičiamas daiktas (CK 4.3 straipsnio 2 dalis), o ieškovė į bylą duomenų apie tai, kad ji būtų ėmusis aktyvių veiksmų siekiant išsinuomoti kitus žemės plotus nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio paaiškinimais, kad tokių tiesiog nėra.

54Atskirai pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atsakyme į atsakovo raginimą sutiko, jog už sutarties nutraukimą jai būtų sumokėta 5000 Eur suma, tai grindžia paskaičiavimais pagal vaikų ir vyro atliktą pilną remontą atsakovo bute. Taigi ieškovė savo negautų pajamų praradimus anksčiau vertino pagal jos šeimos narių indėlį į atsakovo buto remontą. Jeigu ieškovė mano, kad atsakovas su ja liko už tai neatsiskaitęs, ji turi teisę kreiptis į teismą ieškinio pagrindu nurodydama šiuos faktinius santykius.

55Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, negautų pajamų fakto, t. y. kad prašomos priteisti pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Ieškovei neįrodžius savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl nuostolių priteisimo, ieškinys šioje dalyje atmestinas. Išvestinis ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, atmestus pagrindinį reikalavimą, taip pat atmestinas.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57Ieškovė teisme patyrė šias išlaidas: ji sumokėjo 487 ir 150 Eur žyminius mokesčius, bendrą 637 Eur žyminį mokestį, iš kurių ieškovei sumažinus savo turtinį reikalavimą, teismas nutartimi grąžino 104 Eur sumą (2 t., b. l. 58), taip išspręsdamas ieškovės reikalavimą (patikslinto ieškinio 42.4 p.) dėl žyminio mokesčio grąžinimo, likusi sumokėta žyminio mokesčio suma 533 Eur (iš jo 150 Eur už neturtinį reikalavimą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė už ieškinio surašymą patyrė 900 Eur išlaidų (1 t., el. b. l. 56, 57, 136, 137). Ieškovės atstovas bylą nagrinėjant teisme pateikė papildomus prašymus priteisti 4739,16 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalbos teikimą ieškovei, byloje yra duomenys, patvirtinantys šio sumos apmokėjimą (2 t., b. l. 73–82, 91–94, 122–128, 154–157). Taigi ieškovė šioje byloje patyrė 5639,16 Eur išlaidų, susijusių su advokato ar jo padėjėjo pagalbos apmokėjimu. Atsakovas šioje byloje patyrė 2600 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., el. b. l. 152 – 153). Šalių patirtos išlaidos yra detalizuotos, jų dydis iš esmės atitinka bylos sudėtingumą, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintas vienas iš dviejų savarankiškų reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo, priteistinos 2819,58 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat 150 Eur žyminis mokestis (patenkintas tik neturtinis reikalavimas, kurį atsakovė apmokėjo 150 Eur žyminiu mokesčiu), viso po 2969,58 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo, iš ieškovės E. G. atsakovo naudai priteistina ½ dalis jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1300,00 Eur suma – CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis. Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovo A. S. ieškovei E. G. priteistina 1669,58 Eur suma.

58Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu paskirstymo klausimas, joms neviršijant minimalios priteistinos sumos, nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Nutarė

60ieškinį tenkinti iš dalies.

61Pripažinti A. S. vienašališką tarp ieškovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu.

62Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

63Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės E. G. naudai 1669,58 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 58 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

64Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 1–10) prašo pripažinti A.... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė E. G. ieškinio reikalavimus palaikė... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., e. b. l. 67–72) kuriuo... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas su... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Justina Antanaitė... 11. Liudytojas K. Ž. paaiškino, kad jis yra stambus ūkininkas, jam žinoma kad... 12. Liudytoja L. Š. paaiškino, kad G. augino kviečius, pupas, su S. sugyveno... 13. Liudytoja J. K. paaiškino, kad E. G. yra jos mama. 2016 m. mama išvykdama į... 14. Liudytoja P. paaiškino, kad G. nuomojosi ginčo žemę, o jie padėdavo iš... 15. Liudytojas J. G. paaiškino, kad žemę visą laiką dirbo jie patys, ko... 16. Liudytoja V. S. paaiškino, kad S. nemokėjo nuomos, todėl sutartis buvo... 17. Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad žino dėl ko vyksta byla, kur yra žemės... 18. J. G. (sūnus) paaiškino, kad jis su R. Ž. yra buvę klasiokai, Dėl žemės... 19. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp A. S.... 21. Ieškovė teismui teikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji 2014–2017 m.... 22. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo, esančio byloje matyti, kad 2017... 23. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo... 24. Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl nemokamo nuomos mokesčio... 25. Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios Lietuvos... 26. Šalys nuomos sutartimi sulygo, kad už Žemės sklypo nuomą bus mokama po 100... 27. Nors ieškovė tvirtina, kad ji atsakovui mokanti ne 100 Lt, o 100 Eur už... 28. Ieškovė teismui pateikė Lietuvos pašto kvitus, kurie patvirtina, kad A. S.... 29. Kaip minėta, tarp šalių nekilo ginčo, kad nuomos sutartimi mokestis... 30. Nors iki 2017 m. gruodžio 3 d. pranešimo metu ieškovė atsakovui buvo... 31. Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų įrodymų (susirašinėjimo tarp... 32. Todėl teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina,... 33. Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl subnuomos pagrįstumo.... 34. Atsakovas savo atsikirtimus į patikslintą ieškinį grindė tuo, kad tarp... 35. Žemės subnuomos santykiai reglamentuoti CK 6.553 straipsnyje, kuris numato,... 36. Subnuomos sutarties samprata CK kodekse nenumatyta. CK 6.545 straipsnio 1... 37. CK 6.564 straipsnis, numatantis žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra... 39. Teismas sprendžia, kad subnuomos sutarties tarp ieškovės ir atsakovo... 40. Atsakovo manymu, dar viena, ankstesnė subnuoma, vyko ir tarp ieškovės ir R.... 41. Aplinkybes, pagrindžiančias vienašališką sutarties nutraukimą dėl... 42. Teismas pažymi, kad net pasitvirtinus atsakovo versijai dėl subnuomos... 43. Atsižvelgus į išdėstytą, atsakovui neįrodžius aplinkybių,... 44. Anksčiau aptartų motyvų pagrindu ieškovės ieškinys dalyje dėl nuomos... 45. Dėl nuostolių atlyginimo.... 46. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 17037,18 Eur... 47. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis... 48. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia... 49. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos... 50. Atsakovas, visiškai nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl sutarties... 51. Jokio ginčo dėl to, kad atsakovė iš ginčo žemės sklypo, po sutarties... 52. Ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad tuo atveju, jei... 53. Ieškovei nuomos sutarties nutraukimo faktas tapo žinomas 2018 m. kovo mėn.,... 54. Atskirai pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji... 55. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė,... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 57. Ieškovė teisme patyrė šias išlaidas: ji sumokėjo 487 ir 150 Eur žyminius... 58. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu paskirstymo klausimas,... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270,... 60. ieškinį tenkinti iš dalies.... 61. Pripažinti A. S. vienašališką tarp ieškovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014... 62. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 63. Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės E. G. naudai 1669,58 Eur (vieną... 64. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...