Byla A-492-899-13
Dėl neturtines žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskiene (pranešeja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo, apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo V. B. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo, del neturtines žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija nustate:

3I.

4Pareiškejas V. B. kreipesi i teisma su skundu (teisme gautas 2012 m. liepos 12 d.) (b. l. 1) ir praše priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo (toliau – Lukiškiu TI-K), 15 000 Lt neturtines žalos.

5Paaiškino, kad nuo 2011 m. kovo men. iki 2012 m. kovo men. buvo kalinamas Lukiškiu TI-K, kur jam nebuvo sudarytos normalios salygos, nes kameros plotas buvo apie 8 kv. m ir jis joje buvo kalinamas kartu su 3 asmenimis. Teige, jog perpildytoje kameroje jis budavo 23 val. per para, todel salygos buvo nepakenciamos: nebuvo galimybes pajudeti, prasimankštinti, trukdavo oro, skaudejo galva, negalejo miegoti, kildavo nuolatiniai konfliktai, del to tapo irzlus ir nervingas.

6Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Lukiškiu TI-K, atsiliepime i skunda (b. l. 7–13) su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.

7Paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. isigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisves atemimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. isakymu Nr. V-124 „Del didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštineje leidžiamu laikyti asmenu skaiciaus ir minimalaus ploto, tenkancio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštines kameroje nustatymo“ (toliau – ir Isakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurode, kad 2011 m. kovo 31 d. vakare, 2011 m. balandžio 1 d. ryte, 2011 m. gegužes 26 d. ryte, 2011 m. rugpjucio 11 d. vakare, 2011 m. rugpjucio 12 d. ryte, 2011 m. lapkricio 17 d. ryte, 2011 m. lapkricio 30 d. ryte, 2011 m. gruodžio 1 d. ryte, 2012 m. sausio 11 d. vakare, 2012 m. sausio 12 d. – 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. sausio 14 d. ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatyta reikalavima. O nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 29 d., nuo 2011 m. gegužes 10 d. iki 2011 m. gegužes 17 d., nuo 2011 m. gegužes 31 d. iki 2011 m. birželio 7 d., nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. birželio 28 d., nuo 2011 m. rugpjucio 2 d. iki 2011 m. rugpjucio 9 d., nuo 2011 m. rugpjucio 16 d. iki 2011 m. rugpjucio 23 d., nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 11 d., nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2011 m. lapkricio 2 d., nuo 2011 m. lapkricio 22 d. iki 2011 m. lapkricio 29 d., nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 10 d., nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. vasario 7 d. pareiškejas buvo išvykes iš Lukiškiu TI-K.

8Aiškino, kad Lukiškiu TI-K administracija negali riboti suimtuju ir nuteistuju skaiciaus, negali nepriimti atvykstanciuju i istaiga, nes del to gali buti nevykdomos teismu nutartys ir sprendimai. Paaiškino, kad skirstant atvykusius asmenis i kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suemimo vykdymo istatymo (toliau – ir Suemimo vykdymo istatymas) 10 straipsnyje numatytu suimtuju izoliavimo reikalavimu, stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kuriu laikymo salygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis salygomis butu laikomi kuo trumpesni laika. Nurode, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynes komplektas ir kitas teises aktu nustatytas inventorius. Aiškino, kad istaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtuju ir nuteistuju, kad jie palaikytu tvarka kamerose, todel už kameru valyma ir tvarka atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nurode, kad Lukiškiu TI-K yra sudares paslaugu teikimo sutarti su UAB „Vilniaus profilaktines dezinfekcijos stotis“. Kameru remontas Lukiškiu TI-K atliekamas pagal iš anksto sudaryta plana pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lešas iš valstybes biudžeto. Nurode, kad kameros vedinamos naturaliu budu per langus ir tai atitinka higienos normu reikalavimus. Pažymejo, jog pagal Suemimo vykdymo istatyma suimtieji turi teise kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikšcioti gryname ore.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkricio 26 d. sprendimu (b. l. 37–41) pareiškejo skunda tenkino iš dalies – priteise pareiškejui iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškiu TI-K, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

11Teismas, ivertines bylos medžiaga, konstatavo, kad ginco laikotarpiu (2011 m. kovo 8 d. – 2012 m. kovo 1 d.), atlikdamas bausme Lukiškiu TI-K, pareiškejas iš viso buvo kalinamas 282 paras, 77 paras Lukiškiu TI-K pareiškejo nebuvo. Iš byloje esanciu duomenu teismas taip pat nustate, kad Lukiškiu TI-K pareiškejui per visa jo kalinimo laikotarpi, tik 2 paras (ir ryte, ir vakare) buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, dar 10 paru minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas arba ryte, arba vakare.

12Teismas atsižvelge i asmenu laikymo kardomojo kalinimo istaigose specifika, kad toje pacioje kameroje laikomu asmenu skaicius per ta pacia para kinta, nes dalis asmenu kvieciami pas ikiteisminio tyrimo pareigunus, etapuojami i teismo posedžius ir atitinkama laika ju nebuna kameroje (77 paras pareiškejas buvo išvykes), o tai neabejotinai turi itakos vienam asmeniui tenkancios ploto normos kameroje kaitai. Teismas taip pat ivertino aplinkybe, kad pasivaikšciojimo metu pareiškejo taip pat nebudavo kameroje. Atsižvelges i tai teismas pažymejo, jog negali sutikti, kad pareiškejas visa jo nurodyta kalinimo Lukiškiu TI-K laikotarpi (359 paras) kalejo perpildytose kamerose.

13Teismas akcentavo, kad Lukiškiu TI-K pripažino ir negincijo aplinkybes, jog ginco laikotarpiu tam tikrais atvejais pareiškejui teko mažesnis kameros plotas nei yra nustatyta teises aktuose, todel teismas padare išvada, jog nera ginco del to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiškejo subjektine teise buti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m ploto.

14Teismas, ivertines teisini reglamentavima ir faktinius bylos duomenis, apibudinancius V. B. kalinimo salygas, padare išvada, kad atsakovas pažeide pareiškejo subjektine teise buti kalinamo kameroje, kurioje tektu ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija (Lukiškiu TI-K) neveike taip, kaip pagal teises aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalejo veikti.

15Teismas pažymejo, jog aplinkybe, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis salygomis, patiria neturtine žala, kaip ji yra apibrežta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracines bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje (2008 m. lapkricio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuva). Atsižvelges i tai teismas atmete atsakovo argumenta del vienos iš viešosios atsakomybes salygu – žalos – nebuvimo.

16Teismui nekilo abejoniu del to, kad buvimas kamerose, neatitinkanciose higienos normu reikalavimu, sukele pareiškejui tam tikru nepatogumu ar dvasiniu kanciu, todel pripažino pagristu pareiškejo skundo reikalavima del pinigines kompensacijos. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelge i išdestytas aplinkybes, i pareiškejo subjektines teises – buti kalinamo kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto, – pažeidimo masta, šio pažeidimo trukme, i Lietuvoje egzistuojancias ekonomines darbo užmokescio bei pragyvenimo salygas, i tai, kad pareiškejas nepateike jokiu irodymu del sveikatos sutrikdymo (pareiškejas apsiribojo tik skunde nurodydamas, kad negalejo miegoti, skaudedavo galva, trukdavo oro, tapo irzlus ir nervingas), bei remdamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškejui padarytos neturtines žalos dydi ivertino 300 Lt.

17III.

18Atsakova Lietuvos valstybe atstovaujantis Lukiškiu TI-K padave apeliacini skunda (b. l. 153–155), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 26 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – skunda atmesti.

19Apeliacini skunda grindžia tokiais argumentais:

201. Paaiškina, kad asmenu kamerose kaita labai didele, dažni atvejai, kai per viena diena asmenu skaicius kameroje kinta keleta kartu, todel negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškejui atitinkama diena, todel tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusi, galbut mažesni, kameros plota nereiketu vertinti kaip testini ir intensyvu pažeidima, del kurio pareiškejas galetu patirti neturtine žala.

212. Pažymi, kad Lukiškiu TI-K administracija negali riboti suimtuju ir nuteistuju atvykstanciuju bei esanciu istaigoje skaiciaus, o ju nepriimti i istaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismu nutartys bei sprendimai. Akcentuoja, kad skirstant atvykusius asmenis i kameras yra laikomasi Suemimo vykdymo istatymo 10 straipsnyje numatytu suimtuju izoliavimo reikalavimu.

223. Pažymi, kad pareiškejas nepateike duomenu apie savo sveikatos bukle ginco laikotarpiu, iš kuriu butu galima spresti del teises i nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikima kamerose neigyvendinimo itakos jo sveikatos buklei.

234. Nurodo, kad nagrinejant reikalavima del neturtines žalos atlyginimo, turi buti nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos viešosios atsakomybes salygos. Pažymi, kad pareiškejas savo reikalavimo del neturtines žalos atlyginimo nepagrinde jokiais irodymais.

245. Atkreipia demesi i tai, kad kai kuriuose bylose remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A525-2017/2012, Nr. A146-1527/2012) reikalavimai del neturtines žalos atlyginimo yra atmetami, nes pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtines žalos atlyginimo pinigais, todel atsakovas mano, kad pareiškejui neturetu buti priteisiamas neturtines žalos atlyginimas pinigais.

25Pareiškejas V. B. atsiliepime i atsakovo apeliacini skunda (b. l. 55) nurodo, kad su juo nesutinka. Pažymi, kad nesutinka su teiginiu, jog asmenu skaicius kamerose kinta kelis kartus per diena. Nurodo, jog jei asmuo yra išvežamas iš Lukiškiu TI-K, jo vieta kameroje netrukus užima kitas asmuo. Taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pakanka vien tik pažeidimo pripažinimo. Teigia, jog tam tikrais atvejais toks asmens teisiu gynimo budas yra galimas, taciau mano, kad pirmosios instancijos teismas pagristai jam priteise neturtines žalos atlyginima pinigais.

26Teiseju kolegija

27konstatuoja:

28IV.

29Byloje gincas kilo del atsakovo pareigos atlyginti neturtine žala, kuria, pareiškejo teigimu, jis patyre del to, jog Lukiškiu tardymo izoliatoriuje-kalejime nuo 2011 m. kovo men. iki 2012 m. kovo men. buvo kalinamas neužtikrinant jam tinkamu kalinimo salygu.

30Pirmosios instancijos teismas nustate, kad Lukiškiu TI-K pareiškejui per visa jo kalinimo laikotarpi, t. y. 282 paras (77 paras buvo išvykes iš Lukiškiu TI-K), tik 2 paras (ir ryte, ir vakare) buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, dar 10 paru minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas arba ryte, arba vakare, taip pažeidžiant Kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. isakymo Nr. V-124 „Del didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštineje leidžiamu laikyti asmenu skaiciaus ir minimalaus ploto, tenkancio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštines kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto nuostata, nustatancia minimalu vienam asmeniui tenkanti plota tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m). Atsižvelges i šiuos pažeidimus bei i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimo masta ir trukme, Lietuvoje egzistuojancias ekonomines darbo užmokescio bei pragyvenimo salygas, i tai, kad pareiškejas nepateike jokiu irodymu del sveikatos sutrikdymo bei remdamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškejui padaryta neturtine žala ivertino 300 Lt.

31Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Lukiškiu TI-K administracija negali riboti suimtuju ir nuteistuju atvykstanciuju bei esanciu istaigoje skaiciaus; pareiškejas irodymais nepagrinde reikalavimo del neturtines žalos atlyginimo; pareiškejui neturetu buti priteistas neturtines žalos atlyginimas pinigais.

32Pažymetina, kad atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybes, kad dali ginco laikotarpio pareiškeja kalinant Lukiškiu TI-K nebuvo užtikrinti minimalaus vienam asmeniui tenkancio kameros ploto reikalavimai. Nurodyta pažeidima patvirtina byloje surinktu irodymu visuma. Isakymo Nr. V-124 nuostatu pažeidimas laikytinas valstybes valdžios instituciju neteisetais aktais CK 6.271 straipsnio prasme, todel gali buti sprendžiamas klausimas del šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracineje byloje Nr. A444-619/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracine jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008 ir kt.). Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Lukiškiu TI-K negali riboti suimtu, kalinamu asmenu skaiciaus. Taciau ši aplinkybe nera reikšminga sprendžiant civilines atsakomybes klausima, nes teises i saugia sveikatai gyvenamaja aplinka užtikrinimas ikalinimo istaigose yra pozityvi valstybes pareiga.

33Taip pat apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija atmeta atsakovo argumenta, kad pareiškejas savo reikalavimo del neturtines žalos atlyginimo nepagrinde jokiais irodymais, todel neturi teises i žalos atlyginima.

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis salygomis, patiria neturtine žala, kaip ji yra apibrežta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracines bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybe taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkricio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuva (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi, ta aplinkybe, jog asmuo tam tikra laiko tarpa buvo laikomas nepriimtinomis salygomis, nesilaikant teises aktu reikalavimu, administraciniu teismu praktikoje pripažistama pagrindu neturtines žalos atlyginimui. Byloje negincijamai nustatyta, kad pareiškejui nebuvo užtikrinta jo teise i saugia sveikatai gyvenamaja aplinka, del to jis neabejotinai patyre neigiamus išgyvenimus, todel jis turi teise i neturtines žalos atlyginima.

35Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškejui neturejo buti priteisiamas neturtines žalos atlyginimas pinigais. Pažymetina, kad pareiškejas apeliacinio skundo del priteistos žalos dydžio neteike, todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija nurodytos aplinkybes nevertins, šios apeliacijos dalykas – ar vien tik pažeidimo pripažinimas butu pakankama satisfakcija.

36Teises pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtines žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali buti savarankiškas pažeistu asmens teisiu gynimo budas (žr. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendima byloje Daktaras prieš Lietuva, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendima byloje L. L. prieš Prancuzija, pareiškimo Nr. 7508/02). Neturtines žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreciu atveju nustatoma, kad teises pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 2003 m. lapkricio 6 d. sprendima byloje M. prieš Lietuva). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarti administracineje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendima administracineje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarti administracineje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

37Teiseju kolegija, patikrinusi byla, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada del neturtines žalos atlyginimo priteisimo, nes pažeidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas (280 paros (2 paras buvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas), todel nagrinejamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negaletu buti pakankama satisfakcija.

38Teiseju kolegija, atsižvelgusi i nurodytus išaiškinimus, administracineje byloje nustatytas aplinkybes, atmeta kaip nepagristus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turejo apsiriboti teises pažeidimo pripažinimu byloje ir kad nepagristai priteises pareiškejui 300 Lt neturtines žalos atlyginimo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A146-1527/2012, Nr. A525-2017/2012 suformuotos teismu praktikos, nes nagrinejamoje ir apelianto nurodytose bylose iš esmes skyresi asmenu ikalinimo salygos ir nustatytu pažeidimu mastas.

39Apibendrindama išdestytus argumentus, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktu irodymu visuma, teisingai pritaike ginco teisinius santykius reglamentuojancias teises normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, prieme pagrista ir teiseta sprendima. Atsižvelgus i tai, tenkinti atsakovo apeliacini skunda, remiantis jame išdestytais motyvais, nera pagrindo, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškiu tardymo izoliatoriaus-kalejimo, apeliacini skunda atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 26 d. sprendima palikti nepakeista.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija nustate:... 3. I.... 4. Pareiškejas V. B. kreipesi i teisma su skundu (teisme... 5. Paaiškino, kad nuo 2011 m. kovo men. iki 2012 m. kovo men. buvo kalinamas... 6. Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas Lukiškiu TI-K, atsiliepime i skunda (b.... 7. Paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. isigaliojo nauja Lietuvos higienos... 8. Aiškino, kad Lukiškiu TI-K administracija negali riboti suimtuju ir... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkricio 26 d. sprendimu... 11. Teismas, ivertines bylos medžiaga, konstatavo, kad ginco laikotarpiu (2011 m.... 12. Teismas atsižvelge i asmenu laikymo kardomojo kalinimo istaigose specifika,... 13. Teismas akcentavo, kad Lukiškiu TI-K pripažino ir negincijo aplinkybes, jog... 14. Teismas, ivertines teisini reglamentavima ir faktinius bylos duomenis,... 15. Teismas pažymejo, jog aplinkybe, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis... 16. Teismui nekilo abejoniu del to, kad buvimas kamerose, neatitinkanciose higienos... 17. III.... 18. Atsakova Lietuvos valstybe atstovaujantis Lukiškiu TI-K padave apeliacini... 19. Apeliacini skunda grindžia tokiais argumentais:... 20. 1. Paaiškina, kad asmenu kamerose kaita labai didele, dažni atvejai, kai per... 21. 2. Pažymi, kad Lukiškiu TI-K administracija negali riboti suimtuju ir... 22. 3. Pažymi, kad pareiškejas nepateike duomenu apie savo sveikatos bukle ginco... 23. 4. Nurodo, kad nagrinejant reikalavima del neturtines žalos atlyginimo, turi... 24. 5. Atkreipia demesi i tai, kad kai kuriuose bylose remiantis suformuota... 25. Pareiškejas V. B. atsiliepime i atsakovo apeliacini skunda... 26. Teiseju kolegija... 27. konstatuoja:... 28. IV.... 29. Byloje gincas kilo del atsakovo pareigos atlyginti neturtine žala, kuria,... 30. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad Lukiškiu TI-K pareiškejui per visa... 31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Lukiškiu TI-K administracija negali... 32. Pažymetina, kad atsakovas neneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos... 33. Taip pat apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija atmeta atsakovo... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi... 35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškejui neturejo buti... 36. Teises pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtines žalos... 37. Teiseju kolegija, patikrinusi byla, sutinka su pirmosios instancijos teismo... 38. Teiseju kolegija, atsižvelgusi i nurodytus išaiškinimus, administracineje... 39. Apibendrindama išdestytus argumentus, teiseju kolegija daro išvada, kad... 40. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu... 41. Atsakovo Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lukiškiu tardymo... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkricio 26 d. sprendima... 43. Nutartis neskundžiama....