Byla 2A-185-553/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui UAB „Baltposta“ dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 652 EUR dydžio nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad akcininkų susirinkimo protokolu įmonės vadovu paskirtas atsakovas. Mano, kad vadovas elgiasi neteisėtai, nes ignoruoja akcininko (ieškovo) reikalavimą dėl dokumentų pateikimo. Be to, ieškovo nurodymu, įmonės buhalterinės atskaitomybės ataskaitos nėra tvirtinamos. 2014 m. iš įmonės Baltposta sąskaitos atlikti trys piniginių lėšų pavedimai įmonei „Schwab Versand Gmbh“ be jokio teisinio pagrindo. Mano, kad už prekes atsakovas turėjo atsiskaityti asmeninėmis lėšomis, o ne įmonės sąskaita. Esą tuo savo veiksmais atsakovas padarė žalą įmonei ir ieškovui, kaip įmonės akcininkui.
  1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
  2. Paaiškino, kad atsakovas nepadarė jokios žalos įmonei, todėl atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo. Ieškovas nesikreipė į įmonę, prašydamas ieškinyje nurodytus pavedimus paaiškinti. Papildomuose atsakovo paaiškinimuose nurodyta, kad mokėjimo paskirtis pavedimuose įmonei „Schwab Versand Gmbh“ yra šios įmonės klientų vidaus sąskaitos. UAB Baltposta teikė pašto paslaugas bei užsiima užsakomąja prekyba internetu. Pažymėjo, kad šiais pavedimais nėra siekiama sumažinti įmonės aktyvų vertę, kadangi ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo pareikštas 2015 m. pabaigoje, o mokėjimo pavedimai Vokietijos įmonei atlikti 2014 m. liepos mėn. Skola buvo gražinama tinkamai ir laikantis terminų.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Baltposta“ teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, kad negalint įvykdyti turimų finansinių įsipareigojimų 2014 m. įmonė iš savo verslo partnerio Vokietijos įmonės „F.A. Gregori Itkis Export“ pasiėmė paskolą, kuri pervesta įmonei „Schwab Versand Gmbh“, siekiant padengti turimą įsiskolinimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. S. atsakovui A. M. 500 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir valstybės naudai 5,68 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, kad 2014-06-20 UAB „Baltposta“ su verslo partneriu Vokietijos įmone „F.A. Gregori Itkis Export“ sudarė paskolos sutartį ir šios sutarties pagrindu gautas lėšas pervedė įmonei „Schwab Versand Gmbh“. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo UAB „Baltposta“ yra skolingas prekių tiekėjui įmonei „Schwab Versand Gmbh“ 594 306,07 EUR sumą , o įsipareigojimas šiai įmonei 2015-12-361 dienai sumažėjo ir liko 463 703 EUR. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, jog visi pavedimai Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ atlikti, laikantis sutartinių šalių nuostatų, grąžinama skola, kurios buvimas patvirtintas ir nepriklausomos audito įmonės raštu. Be to, paskolos sutartis su Vokietijos įmone „F.A. Gregori Itkis Export“ taip pat nenuginčyta teismine tvarka, todėl nenustatė jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip įmonės UAB „Baltposta“ vadovo, neteisėtų veiksmų bei žalos savo veiksmais įmonei sukėlimo. Teismas atmetė ieškinį ieškovui neįrodžius ieškinio.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino arba netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Baltposta“ jokių skolų įmonei „Schwab“ neturėjo. Teismas neturėjo vadovautis UAB „Audito konsultacinis centras“ raštu, nes šiame rašte nebuvo tikrinamos skolos iki 2012 m. Teismas turėjo įvertini, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti akcininkų susirinkime, nes nėra pirminių dokumentų, įrodančių apie skolų buvimą.
    2. Teismas formaliai laikėsi įstatymo ir nepriėmė dokumento, nes nebuvo jo vertimo iš vokiečių kalbos, tačiau dokumente buvo tik skaičiai, įrodantys, kad ieškinio dalykas – ginčytinos lėšos, buvo pervestos ne į įmonės „Schwab“ sąskaitą, bet į „Grigiri Itkis“ sąskaitą.
    3. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus mokėjimo pavedimus 2014 m. įmonės skola sumažėjo, kuomet teismo posėdyje pagal pateiktus vokiečių kalba parengtus dokumentus paaiškėjo, kad lėšos buvo pervestos verslo partneriui „Grigori Itkis“, o pateikta paskolos sutartis – fiktyvi.
    4. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp šalių pateiktų įrodymų. Taip pat teismas nepasisakė, kuo yra susijusi paskola įmonei „Grigori Itkis“. Nesant verslo partnerio „Schwab Versand Gmbh“ pažymos, patvirtinančios, kad pagal byloje esamus mokėjimo pavedimus gauti pinigai buvo įskaityti skolos padengimui pagal tam tikrus prekių tiekimo CMR važtaraščius, negalima laikyti, kad teismas ištyrė ir įvertino įrodymų visumą, kai šio fakto teismas net netikrino, vadovavosi atsakovo vienašališkais įrodymais, nesusijusiais su šia skola.
    5. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovas pateikė tris mokestinius pavedimus 13 653 EUR sumai, šie mokėjimai buvo atlikti be pagrindo, įmonė neteko lėšų. Atsakovas nepaneigė, kad buvo pagrindas mokėjimui, atsikirsdamas pateikė fiktyvią paskolos sutartį su kita įmone ir pats gerai neįsigilino, kad UAB „Baltposta“ pinigus pervedė ne pagal šią fiktyvią paskolos sutartį.
    6. Teismas, matydamas, kad ieškovas neturi galimybės išreikalauti iš trečiųjų asmenų dokumentų, o atsakovas vengia juos pateikti, kad tarp šalių paaiškinimų yra prieštaravimų, turėjo pasinaudoti Europos Sąjungos 2001-05-28 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo, renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose, siekiant patobulinti, supaprastinti ir paspartinti teismo bendradarbiavimą renkant įrodymus.
  1. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimą, atmesti prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti jo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Teismas išvadas dėl UAB „Baltposta“ įsiskolinimo įmonei „Schwab Versand“ padarė, įvertinęs visus šalių teismui pateiktus įrodymus.
    2. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl dokumento vokiečių kalba prijungimo prie bylos, nes jis nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.
    3. Ieškovas nepagrįstai reikalavo teismo išreikalauti dokumentus iš įmonės „Schwab Versand“, nes pats ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
    4. Apeliantas nepagrįstai ieškinio reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo naštą nori užkrauti atsakovui ir teismui, kai tuo tarpu tokią pareigą turi pats ieškovas.
    5. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė jokio įrodymo, dėl atsakovo kaip įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.
    6. Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Jie datuojami 2010-12-06, todėl nebuvo jokių kliūčių juos pateikti anksčiau. Teismas turėtų atmesti prašymą priimti naujus įrodymus.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Baltposta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškinį išsamiai paaiškino ir dokumentais pagrindė visus reikalaujamos priteisti sumos pervedimus ir paaiškino, kodėl tai buvo atlikta. Jokių lėšų praradimo ar nuostolių dėl šių finansinių operacijų UAB „Baltposta“ nepatyrė, jų nebuvo užfiksuota finansiškai. Apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs.
    2. Atsakovas paaiškino, kad trečiojo asmens įsiskolinimą „Schwab Versand“ sudaro skolos pagal keletą siuntų identifikavimo numerių (kunden numeris). Ieškovo argumentas remiantis 2012-05-27 raštu yra ištrauktas iš konteksto.
    3. Trečiojo asmens finansinė apskaita vykdoma pagal Lietuvos įstatymus ir tęstinumo principus. Ieškovas pats tvarkė ir sudarinėjo finansinę apskaitą iki 2012 metų. V. S. pretenzijos dėl finansinės apskaitos teisėtumo be patvirtinimo iš akcininkų pusės nėra pagrįstos, nes šie dokumentai neįtakoja finansinės apskaitos vedimo ir mokesčių mokėjimo.
    4. Pats ieškovas nurodo, kad įmonė Gregori Itkis išvis neturi ryšio su ieškiniu, bet tuo pačiu metu pakartotinai teikia pretenzijas dėl tariamo lėšų pasisavinimo. Šis klausimas buvo detaliai išnagrinėtas bylos nagrinėjimo metu ir buvo pripažinta, kad jis neturi jokių sąsajų su šia byla.
    5. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad įmonės direktorius vengia pateikti kažkokias pažymas arba teismas neišreikalavo kažkokių dokumentų. Pažymėtina, kad vykdant 3 šalių verslo santykius ir dar su specifine pašto veikla standartinės finansinės 2 šalių skolos suderinimo akto negali būti iš principo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2016-10-01 pareiškimą UAB „Audito konsultacinis centras“ ir 2010-12-06 elektroninio laiško vertimą. Įvertinęs naujai teikiamų įrodymų išdavimo laiką, bylos nagrinėjimo trukmę ir ieškovo procesinį elgesį pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateiktų naujų įrodymų nepriima.
Dėl įrodymų vertinimo
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovas - įmonės akcininkas - pareiškė ieškinį įmonės vadovui dėl nuostolių atlyginimo, teigdamas, kad šie atsirado bendrovės vadovui be pagrindo iš įmonės sąskaitos pervedus pinigines lėšas kitai įmonei.
  2. Sprendžiant, yra ar ne pagrindas šiuo atveju taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, byloje turėjo būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai – ar pinigines lėšas pervedė kitai įmonei be pagrindo; ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių); priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 st. 1 d.). Ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis). Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
  3. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos, todėl ieškinį atmetė. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliantas nesutinka.
  4. Apelianto įsitikinimu teismas nevertino ieškovo pateiktų į bylą dokumentų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, atmeta šiuos apelianto argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu priėmė skundžiamą sprendimą, aplinkybė, kad apeliantas įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog UAB „Baltposta“ neturėjo jokių įsiskolinimų Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ laikotarpiu, kuomet buvo atliekami pavedimai (2014-07-07; 2014-07-18; 2014-07-25), vertina nepagrįstais, nes byloje esantys įrodymai sudarė pagrindą spręsti, kad UAB „Baltposta“ finansinių įsipareigojimų minėtai įmonei turėjo, o atitinkamas aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Apeliantas į bylą yra pateikęs epizodinius dokumentus iš 2010-2012 metų laikotarpio, kurie nei patvirtina, nei paneigia UAB „Baltposta“ skolų buvimą ar nebuvimą. Apeliantas taip pat remiasi 2012-05-27 A. M. laišku ir teigia, kad jis patvirtina, jog UAB „Baltposta“ skolų neturėjo ir veiklos nebevystė, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su šio laiško turiniu, vertina, kad apeliantas pateikė neteisingą jo interpretaciją. 2012-05-27 elektroniniame laiške yra minima, kad nei „Schwab“, nei UAB „Baltposta“ vieni kitų neužklausė „specialios pažymos dėl įsiskolinimų patvirtinimo <...>, kadangi tokia pažyma jau yra „Schwab“ pasirašyta banko pažyma 2011 m. 12 mėn. 31 dienai (tai ir yra įsiskolinimo buvimo (nebuvimo) pasirašyta pažyma ant firminio blanko, skaitytuvas buvo pridėtas)“. Iš to spręsti, kad aptariamas laiškas patvirtina, jog UAB „Baltposta“ neturėjo jokių skolų Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“, nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog laiške taip pat minima, kad pagal kitus klientų numerius įsiskolinimai įmonei „Schwab“ atsiranda pagal jų apskaitą dėl mokėjimo grynaisiais. Ši aplinkybė leidžia vertinti, kad UAB „Baltposta“ pagal savo apskaitos duomenis fiksavo įsiskolinimą Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“ ir ginčo šalims buvo žinoma nusistovėjusi praktika, kad įsipareigojimai yra fiksuojami pagal skirtingus klientų numerius. Apeliantas taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, rėmėsi UAB „Audito konsultacinis centras“ 2016-06-15 raštu, esą jame nurodyta, kad nėra galimybės atsakyti, kokie duomenys apie skolas buvo iki 2012 m., nes šių duomenų tikrumo netikrino, ataskaitos už 2011-2012 metus buvo sudarytos pagal atsakovo žodžius, pirminių dokumentų nėra, be to finansinės atskaitomybės dokumentai nėra patvirtinti akcininkų susirinkime. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, kaip matyti iš aptariamo rašto turinio, UAB „Audito konsultacinis centras“ nurodė, kokias paslaugas ir kokiu pagrindu teikė UAB „Baltposta“, kokie buvo susitarimai, pateikė duomenis, kad įmonės vadovas perdavė bendrovės finansines ataskaitas už 2010 ir 2011 metus bei pirminius dokumentus už 2012 m. ir apskaitos likučius 2012-01-01, o tai paneigia apelianto skundo argumetus, kad rašte nurodytos aplinkybės dėl sumų padarytos, remiantis vien atsakovo žodžiais. Svarbi aplinkybė byloje yra tai, jog UAB „Baltposta“ finansininkas ilgą laiką buvo pats ieškovas, todėl teigdamas, kad ataskaitose nurodytos sumos neatitinka realios situacijos, turėjo galimybes šias aplinkybes paaiškinti ir įrodyti, tačiau to nepadarė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).
  5. Apeliantas apeliaciniame skunde vienur nurodo, kad nesuprantama, kuo su ginču susijusi įmonė „Grigori Itkis“ bei fiktyvios paskolos sutarties pateikimas ir nagrinėjimas, kitur nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kuo yra susijusi paskola įmonei „Grigori Itkis“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju šie apelianto argumentai teisiškai nereikšmingi, be to apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pateikta paskolos sutartis yra fiktyvi. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nustatė, kad 2014-06-20 UAB „Baltposta“ su verslo partneriu Vokietijos įmone „F.A. Gregori Itkis Export“ sudarė paskolos sutartį. Teismas, remdamasis šia sutartimi, jokių reikšmingų išvadų nedarė, tik nurodė nustatytas aplinkybes, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir kad analogiška suma pasiskolintai buvo sumokėta Vokietijos įmonei „Schwab Versand Gmbh“.
  6. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo išreikalauti iš Vokietijos įmonės „Schwab Versand Gmbh“ informaciją, ar ši įmonė gavo pinigus, ar tik buvo panaudotas pavedimas kitai įmonei, kokiu pagrindu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Šalis, negalinti gauti kokių nors rašytinių įrodymų iš byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų asmenų, gali teismui teikti prašymą dėl liudijimo apie teisę gauti atitinkamą įrodymą išdavimo arba pateikti prašymą įrodymą išreikalauti, tačiau prašymai turi būti motyvuoti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių prašymų pirmosios instancijos teismui neteikė, o savo iniciatyva rinkti įrodymus teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos (179 straipsnio 2 dalis).
  7. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jog piniginės lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo, ir UAB „Baltposta“ patirtos žalos.
  9. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Atsakovas A. M. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui A. M. iš apelianto priteisiama 300 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Atsisakyti priimti ieškovo pateiktus kartu su 2016-10-14 gautu apeliaciniu skundu naujus įrodymus (2016-10-01 raštas UAB „Audito konsultacinis centras“; 2010-12-06 elektroninis laiškas ir jo vertimas iš vokiečių kalbos) ir juos grąžinti ieškovui V. S..

9Priteisti iš ieškovo V. S. (a.k. ( - ) atsakovo A. M. (a.k. ( - ) naudai 300 EUR (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai