Byla 2A-2185-567/2013
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Dairūna“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11708-790/2012 pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Dairūna“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1407,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 2144,62 Lt nuotolių dėl turto pardavimo, 1120,43 Lt dydžio papildomų išlaidų, viso 4672,53 Lt, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad su BUAB „Dairūna“ 2006-07-25 sudarė Lizingo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš BUAB „Dairūna“ nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – naudotą automobilį „KIA CARNIVAL“, valstybinis Nr. ( - ) ir perduoti jį naudoti bei valdyti BUAB „Dairūna“ su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, 2006-07-25 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įgijo nuosavybės teise turtą ir perdavė jį BUAB „Dairūna“ valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Trečiasis asmuo nuolat vėluodavo mokėti įmokas, dėl to susidarė įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui per turto išpirkimo laikotarpį buvo iškelta bankroto byla, ieškovas 2009-07-02 pranešimu Nr.01-30-4541 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. BUAB „Dairūna“ įsipareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimą nevykdė, tik grąžino ieškovui naudotą turtą. 2006-07-25 ieškovas ir atsakovė sudarė Laidavimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo įvykdyti BUAB „Dairūna“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. 2010-06-14 pranešimu SL-SR-2983 atsakovės pareikalauta iki 2010-06-28 įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Nurodė, kad laidavimo sutartis nėra daiktinių teisių suvaržymo sandoris ir ja nesuvaržomas šeimos turtui priskiriamas nekilnojamasis daiktas. Lizingo sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Laidavimo sutarčių sudarymas atitinka įprastinę verslo praktiką, kadangi yra vertinama finansinė padėtis bei veiklos perspektyvos. D. J. buvo informuota, kad ieškovas sutinka pasirašyti lizingo sutartį tuo atveju, jeigu atsakovė pasirašys laidavimo sutartį. Atsakovė laidavimo sutarties metu buvo UAB „Dairūna“ akcininkė ir direktorė, todėl, kaip verslininkė, turi atitinkamus derybų įgūdžius ir galimybę pasikonsultuoti su teisininku. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dairūna“ bankroto byla iškelta dar iki ieškinio atsakovei pateikimo, ieškinys pareikštas atskirai tik laiduotojai. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos tik tos bylos, kuriose reikalavimai reiškiami bankrutuojančiai įmonei (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.81 str., 6.217 str., 6.256 str.).

5Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad, nesuprasdama pasekmių ir neturėdama kitos išeities, pasirašė laidavimo sutartį. Ieškovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra priklausoma, neinformuota ir nepatyrusi. Pasirašyta laidavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nurodančioms, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi būti patvirtinti teismo leidimu, kadangi atsakovė ir A. J. laidavimo sutarties pasirašymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus. Be to, lizingo sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todėl pasirašant laidavimo sutartį buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. Iškėlus bankroto bylą trečiajam asmeniui, visos sutartys, kurių įvykdymo terminas nepasibaigęs, laikomos pasibaigusiomis, o visi reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės, todėl pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis. Nutraukiant vienašališkai sutartį, atsakovė prašė ieškovo leisti automobilį išpirkti už likutinę vertę, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. Ieškovas taip pat neinformavo atsakovės, kada bus parduotas automobilis, nepasiūlė jo įsigyti už numatomą pardavimo kainą (LR CK 6.76 str., 6.87 str.).

6Trečiasis asmuo BUAB „Dairūna“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilnius miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu nusprendė ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį iš dalies patenkinti; priteisti ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB iš atsakovės D. J. 1407,48 Lt nesumokėtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų išlaidų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmesti; priteisti valstybei iš atsakovės D. J. 18,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Dairūna“ 2006-07-25 sudarė Lizingo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 5-10), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo sudaryti su trečiojo asmens nurodytu pardavėju turto pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti turtą klientui valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo - laiku mokėti sutartines įmokas įmokų grafike nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas, vykdydamas lizingo sutartį, 2006-07-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 13-14), kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo naudotą automobilį „KIA KARNIVAL“ ir perdavė jį valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui pagal minėtą lizingo sutartį (b. l. 15). Šiaulių apygardos teismo 2009-06-02 nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas, remdamasis šia aplinkybe ir vadovaudamasis lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.1.4 punktu, nuo 2009-07-02 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo trečiąjį asmenį sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą (b. l. 16). BUAB „Dairūna“ ieškovui grąžino naudotą turtą (b. l. 49-50), tačiau įsiskolinimo nesumokėjo. CK 6.574 straipsnis numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktas numato, kad lizingo bendrovė, esant esminiam kliento padarytam sutarties pažeidimui, turi teisę reikalauti grąžinti turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės skirtumą. Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad UAB „Dairūna“ nesumokėtos įmokos pagal įmokų mokėjimo grafiką už 2009 m. balandžio-birželio mėn. sudaro 1407,48 Lt (b. l. 18). Priešingų įrodymų į bylą nepateikta. Įmokų grafikas (b. l. 6) patvirtina, kad iki lizingo sutarties pabaigos ieškovas turėjo gauti 5944,62 Lt turto išpirkimo įmokų. Ieškovui grąžintas automobilis 2010-01-11 buvo realizuotas už 3800 Lt be PVM (b. l. 20-21). Teismas nurodė, jog likusi nepadengta turto išpirkimo įmokų suma sudaro 2144,62 Lt, kurie vertintini, kaip ieškovo realiai patirti nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. CK 6.574 straipsnio nuostata suteikia teisę lizingo davėjui į nuostolių, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti, atlyginimą. Ieškovui pateikus duomenis apie jo realiai patirtą nuostolį ir galiojant bendrai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcijai, pareiga įrodyti, kad ieškovas, parduodamas turtą, nesielgė sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, ir dėl to negali reikalauti iš atsakovo nurodyto kainų skirtumo, tenka savo atsikirtimą šia aplinkybe grindžiančiam atsakovui. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad 3800 Lt (be PVM) automobilio pardavimo kaina neatitinka automobilio rinkos vertės jo grąžinimo metu ar kad ieškovas, realizuodamas automobilį, elgėsi neprotingai, nesąžiningai. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo grąžintas nevažiuojantis, su dideliais trūkumais (b. l. 49-52). Automobilis grąžintas 2009-10-20, o parduotas 2010-01-11, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui. Lizingo davėjas turi finansinį interesą, sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto lizingo objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Lizingo sutartyje pagrįstai numatyta lizingo gavėjo prievolė atlyginti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas. Dėl pirmalaikio sutarčių nutraukimo lizingo davėjas patyrė papildomų išlaidų: 735,97 Lt (be PVM) išlaidų, susijusių su automobilio transportavimu (b. l. 23, 53) ir 190 Lt (be PVM) išlaidų, susijusių su automobilio realizavimu (b. l. 22, 54), viso 925,97 Lt (be PVM) išlaidų, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu prieš terminą. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas padengti paslaugų teikėjams sumokėtą PVM nepagrįstas, nes ieškovas yra PVM mokėtojas ir sumokėtas PVM sumas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, t. y. sumokėtas tretiesiems asmenims PVM negali būti vertinamas, kaip ieškovo patirti nuostoliai, todėl remiantis CK 6.574 straipsniu ir lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktu, ieškovas turi reikalavimo teisę trečiojo asmens atžvilgiu į 1407,48 Lt nesumokėtas įmokas, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo ir 925,97 Lt papildomas išlaidas. 2006-07-25, t. y. tą pačią dieną, kurią buvo sudaryta lizingo sutartis, ieškovas su atsakove sudarė Laidavimo sutartį Nr. ( - ) (b. l. 11-12), pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį. Laidavimo sutarties 3, 4 punktuose numatyta, kad klientui (trečiajam asmeniui) neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, laiduotojas ir klientas (trečiasis asmuo) atsako lizingo bendrovei, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotoja atsako tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip ir klientas. Laidavimo sutarties 11, 13 punktuose numatyta, kad, jei lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus, taip pat padengti lizingo sutarties nutraukimo, kitas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu. Teismas nurodė, kad ieškovas 2010-06-14 pranešimu (b. l. 17), remdamasis minėtomis laidavimo sutarties nuostatomis, pagrįstai pareikalavo iš atsakovės, kaip laiduotojos, sumokėti pagal lizingo sutartį UAB „Dairūna“ nesumokėtą įsiskolinimą, nuostolius dėl turto pardavimo, turto atsiėmimo ir pardavimo išlaidas, tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė. Kadangi atsakovė pagal laidavimo sutartį atsako kartu su trečiuoju asmeniu, kaip solidarios prievolės bendraskoliai tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi, atsakovei geruoju neįvykdžius ieškovo reikalavimo, jis tenkintinas teismine tvarka, priteisiant iš atsakovės atitinkamas sumas. Atsakovės argumentai, kad laidavimo sutartis niekinė pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja CK 3.85 straipsnio 2 daliai, nepagrįsti. Kasacinis teismas savo praktikoje išsamiai atskleidė laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo esmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 201-12-29 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra išaiškinta, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimo sutartimi nesuvaržomos jokios teisės į šeimos nekilnojamąjį daiktą, todėl šios sutarties sudarymui nėra būtinas teismo leidimas, numatytas CK 3.85 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju, sudarant laidavimo sutartį, CK 3.85 str. 2 d. nebuvo pažeista. Atsakovė nurodo, kad, sudarant laidavimo sutartį, buvo pažeisti CK 1.5 str. numatyti protingumo, sąžiningumo principai, nes sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu. Teismas atmetė minėtus argumentus, kaip nepagrįstus, nes teismui nebuvo pateikti duomenys, jog lizingo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas privertė sudaryti laidavimo sutartį, tačiau atsakovė nėra pateikusi priešieškinio, laidavimo sutarties CK 1.91 str. numatytu sandorių negaliojimo pagrindu neginčijo, todėl jos argumentai dėl valios trūkumų, sudarant laidavimo sutartį, peržengia nagrinėjamo ginčo ribas. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo UAB „Dairūna“ akcininkė ir direktorė (b. l. 45-48), ji, būdama verslininke, turėjo derybų įgūdžių. Atsakovė nenurodo, dėl kokių priežasčių UAB „Dairūna“ ir ji pati buvo priversta sudaryti lizingo ir laidavimo sutartis būtent su ieškovu ir kodėl negalėjo kreiptis dėl lizingo paslaugų į kitą bendrovę. Laidavimas yra įprasta lizingo paslaugas teikiančių bendrovių verslo praktika. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Teismas konstatavo, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, solidariems bendraskoliams reikalavimas gali būti pareiškiamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos įmonės bankroto byloje. Šis teiginys aiškiai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kurią, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Bankroto byloje nagrinėjamos tos bylos, kuriose reiškiami turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje kreditorius reiškia reikalavimus ne bankrutuojančiai įmonei, o atsakovei, kaip laiduotojai. Atsakovės teiginius, kad ieškovas neleido automobilio išsipirkti už likutinę vertę, teismas atmetė, kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovė žinojo sugrąžinto automobilio buvimo vietą, asmenį, kuris realizuoja automobilį, todėl ji turėjo galimybę pati ieškoti automobilio pirkėjų ir pasirūpinti, kad automobilis būtų realizuotas už didesnę kainą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus, todėl teismas atmetė minėtus argumentus, kaip neįrodytus (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d., 3.85 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė D. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą - išspręsti bylą iš esmės. Nurodė, kad ieškovas lizingo sutarties pasirašymo dieną pareikalavo laidavimo, kurį suteikė D. J.. Šis laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, nurodančių, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi būti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D. J. ir A. J. laidavimo sutarties pasirašymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, negali remtis imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiu niekiniu sandoriu. Atsakovė šioje byloje yra silpnoji šalis ir jai įstatymo nežinojimas yra lengvinanti bei atsakomybę naikinanti aplinkybė. Ieškovas, užsiimdamas sandorių sudarymu, kaip verslu, turėjo žinoti apie sandorio negaliojimą dėl imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nesilaikymo. Atsakovė, nesuprasdama pasekmių bei neturėdama kitos išeities, pasirašė laidavimo sutartį, nors buvo akivaizdu, jog ieškovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra priklausoma, ekonomiškai silpna, neinformuota bei nepatyrusi. Teismas sprendime nevertino atsakovės parodymų dėl automobilio išpirkimo aplinkybių, pareikšdamas, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos teiginius. Ieškovas nepaneigė, kad, nutraukiant sutartį, atsakovė prašė leisti automobilį išpirkti už likutinę vertę. Visi ieškovo veiksmai patvirtina norą pasipelnyti, nesilaikant protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Sudarant laidavimo sutartį, nebuvo atsižvelgta į skolininko UAB „Dairūna“ ir laiduotojo interesus. Kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todėl, pasirašant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. Teismas, nepagrįsdamas sprendime teisiškais motyvais, palaikė ieškovą, nesilaikydamas imperatyvių įstatymo normų reikalavimų. Atsakovė laidavo už skolininką UAB „Dairūna“, tačiau šiam skolininkui iškėlus bankroto bylą, visos sutartys, kurių įvykdymo terminas dar nesibaigė, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties visi atsiradę reikalavimai tenkinami tik LR Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka. Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės, todėl, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis (LR CK 6.76 str. 3 d., 6.87 str.).

11Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, norėdama ginčyti laidavimo sutartį, atsakovė privalėjo pateikti teismui atskirą reikalavimą ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Šios civilinės bylos atveju laidavimo sutartimi atsakovas nei perleido, nei įkeitė, nei kitaip suvaržė šeimos turtui priskiriamą nekilnojamąjį daiktą, nebuvo suvaržytos ir daiktinės teisės. Laidavimo sutarties sudarymo faktu nėra perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. LR CK 3.85 str. 2 d. yra aiškiai suprantamai apibrėžtos sąlygos, kada būtinas teismo leidimas. Šios civilinės bylos atveju nėra net dviejų minėtoje teisės normoje įtvirtintų sąlygų, nes ginčo laidavimo sutartis nėra sandoris dėl nekilnojamojo turto, o sandorio objektas nebuvo šeimos turtas. Ginčo laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti lizingo davėją - ieškovą, kad suteiktas finansavimas bus grąžintas, t.y. laiduotojas įrodė savo tikėjimą savo verslu, verslo perspektyvomis, kad lizingo bendrovės suteiktą finansavimą klientas grąžins ir ateityje lizingo bendrovei neteks reikalauti skolų ir nuostolių iš laiduotojo. Ieškovas pažymėjo, kad Lizingo sutarties Nr. ( - ) įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovė neįrodė bei neįrodinėjo nei vienos iš aplinkybių dėl apgaulės, t.y. nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad „Swedbank lizingas“, UAB atliko tam tikrus tyčinius, nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo įtakos atsakovo valiai sudaryti laidavimo sutartį susiformuoti. Atsakovė buvo informuota, kad lizingas sutinka pasirašyti sutartį tik tuo atveju, jei atsakovas pasirašys laidavimo sutartį. Ieškovas nereikalavo pasirašyti nei lizingo, nei laidavimo sutarties. Atsakovė su laidavimo sutartimi sutiko, kad klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, todėl laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą atsakyti solidariai už UAB „Dairūna“ neįvykdytas prievoles ieškovui (LR CK 6.6 str., 6.14 str., 6.81 str.).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.

15LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laidavusio asmens atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (šiuo atveju – lizingo sutartis) tinkamą įvykdymą. Jos negali būti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios prievolės pobūdį.

17Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009-07-15 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į BUAB „Dairūna“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiškimu dėl „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimo pagal 2006-07-25 Lizingo sutartį Nr. ( - ) patvirtinimo 5944,62 Lt sumai (b.l. 129-13).

18Šiaulių apygardos teismas BUAB „Dairūna“ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB „Dairūna“ kreditorių reikalavimus, tame tarpe „Swedbank lizingas“, UAB trečios eilės kreditorinį reikalavimą 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121).

192010-07-07 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į BUAB „Dairūna“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiškimu, informuodamas, jog lizingo reikalavimas UAB „Dairūna“ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotoją pagal sutartį, todėl reikalavimų bankroto byloje nebeturi (b.l. 143).

20Šiaulių apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi BUAB „Dairūna“ bankroto byloje nutarė išbraukti kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB iš BUAB „Dairūna“ kreditorių sąrašo (b.l. 122).

21Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindiniam skolininkui bankroto byla iškelta 2009-06-02, bet UAB „Dairūna“ dar iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė prievolių pagal lizingo sutartį, kuri 2009-07-02 pranešimu buvo vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo. Galiojant laidavimo sutarčiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai nuo lizingo sutarties nutraukimo, laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieškovui skolą ir nuostolius, kurie jį grąžintų į tą padėtį, jei pagrindinis skolininkas būtų tinkamai vykdęs priimtus įsipareigojimus. Darytina išvada, jog aplinkybė, kad UAB „Dairūna“ iškelta bankroto byla, neatleidžia apeliantės nuo prievolių pagal Laidavimo sutartį Nr. ( - ) vykdymo.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis. Teismas pažymi, jog, esant laidavimo sutarčiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai, nuo lizingo sutarčių nutraukimo laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieškovui skolą ir nuostolius, kurie jį grąžintų į tą padėtį, jei pagrindinis skolininkas būtų tinkamai vykdęs priimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiškia prievolės pabaigos ir laiduotojo pareigos pagal laidavimo sutartis vykdyti prievoles išnykimo (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).

23Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievolės buvo netinkamai įvykdytos, o laiduotoja ir kreditorius Laidavimo sutarties Nr. ( - )11 p. susitarė, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui ją pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, o 21 p. susitarė, jog laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (b.l. 11-12). Tai reiškia, kad CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

24Teismas konstatuoja, jog tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.

25Atmestini apeliantės argumentai, jog šis laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi būti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D. J. ir A. J. laidavimo sutarties pasirašymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus. LR CK 3.85 str. nustatyta, jog, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Teismo leidimas būtinas, sudarant sandorius dėl daiktinių teisių, šiuo atveju nagrinėjami laidavimo teisiniai santykiai. Apeliantė neteisingai sutapatina daiktinius (įkeitimo) ir prievolinius (laidavimo) teisinius santykius ir nepagrįstai teigia, jog kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, kad, pasirašant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. D. J. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl įkeitimo, kaip lizingo sutarčių vykdymą užtikrinančios daiktinės teisės, realaus įgyvendinimo.

26Teismas pažymi, jog apeliantė, būdama UAB „Dairūna“ vadovė, vykdanti komercinę veiklą, negali būti vertinama, kaip silpnesnioji teisinių santykių šalis. Atsakovė D. J. nepateikė įrodymų dėl jos valios neatitikimo, pasirašant laidavimo sutartį, nereiškė reikalavimų laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.

27Apeliantės argumentai, jog teismas sprendime nevertino atsakovės parodymų dėl automobilio išpirkimo aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovė žinojo sugrąžinto automobilio buvimo vietą, asmenį, kuris realizuoja automobilį, ir turėjo galimybę pati ieškoti automobilio pirkėjų ir pasirūpinti, kad automobilis būtų realizuotas už didesnę kainą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus.

28Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Teismas pažymi, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davėjas gautų visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Tai pajamos, kurias lizingo gavėjas sutartimi numato gauti iš anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi gauti. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes: sumokėtų įmokų dydį, sugrąžinto lizingo dalyko rinkos vertę bei jo pardavimo kainą, taip pat su pardavimo procesu susijusių išlaidų dydį. Tuo tarpu apeliantė nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie realią galimybę parduoti ginčo turtą už didesnę kainą nei pardavė ieškovas (CPK 178 str.).

29Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas turto realizavimą, nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainą, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės didinti parduodamo turto kainą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.

30Ta aplinkybė, kad atsakovė, kaip laiduotoja, laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinė (lizingo) sutartis ir ieškovui lizingo sutartis nutraukus, savaime nereiškia, kad laidavimo terminas suėjo, nes atsakovės laidavimas, nutraukiant lizingo sutartis, nesibaigė.

31Atsakovės laidavimo sutartyje (11 p.) numatyta, jog nutraukus lizingo sutartis lizingo gavėjui ją pažeidus, laiduotoja privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimą, likutinę neišpirkto turto vertę ir įvykdyti kitus lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis.

32Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartį, ir trečiojo asmens, kaip skolininko, negalėjimo įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartį.

33Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip laiduotoja, teikė pasiūlymus ieškovui dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti lizinguotą turtą. Tai, kad pati laiduotoja nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, neieškodama asmenų, galinčių įsigyti lizinguotą turtą, sukūrė teisines pasekmes ir pagrindą ieškovui savo nuožiūra realizuoti lizinguotą turtą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės.

34Laidavimo sutarties sąlygos su atsakove buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia jos valia buvo išreikšta, pasirašant šią sutartį ir patvirtinant, kad ji turi teisę sudaryti tokią sutartį, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarties sudarymas neprieštarauja laiduotojos interesams.

35Byloje neįrodyta, kad atsakovė neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jos nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos valios neatitikimo pasirašant laidavimo sutartį, nereikalavo šios sutartis pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi.

36Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtus mokėjimus ir nuostolių dydį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti iš atsakovės 1407,48 Lt nesumokėtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų išlaidų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesčio.

37Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad Šiaulių apygardos teismas BUAB „Dairūna“ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB „Dairūna“ kreditorių reikalavimus, tame tarpe „Swedbank lizingas“, UAB trečios eilės kreditorinį reikalavimą 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121), nes laiduotojos atsakomybės ribas apibrėžia lizingo gavėjo finansinio reikalavimo dydis. Nagrinėjamoje byloje priteistas iš atsakovės skolos ir nuostolių dydis neviršija lizingo gavėjo Bankrutavusios UAB „Dairūna“ atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Pagal CK 6.83 str. laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą, ir atsakovė, atlyginusi ieškovui skolą ir nuostolius, turės teisę reikšti finansinius reikalavimus Bankrutavusiai UAB „Dairūna“. Ta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-09-02 nutartimi BUAB „Dairūna“ bankroto byloje nutarė išbraukti kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB iš BUAB „Dairūna“ kreditorių sąrašo (b.l. 122), atsižvelgiant į 2010-07-07 „Swedbank lizingas“, UAB kreipimąsi į BUAB „Dairūna“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiškimu, informuojant, jog lizingo reikalavimas UAB „Dairūna“ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotoją pagal sutartį (b.l. 143), nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti laidavimo sutartį.

38Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininkės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkė naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininkės prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jos galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).

39Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str., 182 str. 2 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

40Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

42Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovė D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su... 6. Trečiasis asmuo BUAB „Dairūna“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilnius miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu nusprendė ieškovo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė D. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 11. Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti... 15. LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009-07-15 „Swedbank... 18. Šiaulių apygardos teismas BUAB „Dairūna“ bankroto byloje 2009-08-24... 19. 2010-07-07 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į BUAB „Dairūna“... 20. Šiaulių apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi BUAB „Dairūna“ bankroto... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindiniam skolininkui bankroto... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog,... 23. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievolės buvo... 24. Teismas konstatuoja, jog tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga... 25. Atmestini apeliantės argumentai, jog šis laidavimas neatitinka imperatyvių... 26. Teismas pažymi, jog apeliantė, būdama UAB „Dairūna“ vadovė, vykdanti... 27. Apeliantės argumentai, jog teismas sprendime nevertino atsakovės parodymų... 28. Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko... 29. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas turto realizavimą,... 30. Ta aplinkybė, kad atsakovė, kaip laiduotoja, laidavo tik tam tikram laikui,... 31. Atsakovės laidavimo sutartyje (11 p.) numatyta, jog nutraukus lizingo sutartis... 32. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje nėra... 33. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip laiduotoja, teikė pasiūlymus... 34. Laidavimo sutarties sąlygos su atsakove buvo suderintos ir jos priimtos, nes... 35. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti... 36. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtus... 37. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra... 38. Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė... 39. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių... 40. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas... 42. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą...