Byla 3K-3-261/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: bankrutuojanti UAB „ECH Baltics“, restruktūrizuojama UAB „Linkmena“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių ginčas kilo dėl laidavimo rūšies ir galiojimo pabaigos.

5Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 636 tūkst. Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas ir UAB „Gedimex“ 2000 m. balandžio 24 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo kreditan sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o UAB „Gedimex“ nupirko 200 tūkst. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Kruzas“ akcijų už 1,8 mln. Lt. UAB „Gedimex“ ir UAB „ECH Baltics“ (buvęs pavadinimas – UAB „SARMA“) 2000 m. balandžio 27 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo kreditan sutartį, pagal kurią UAB „Gedimex“ pardavė, o UAB „ECH Baltics“ nupirko pirmiau nurodytas akcijas už 4 mln. Lt. 2000 m. balandžio 27 d. UAB „Gedimex“ ir UAB „ECH Baltics“ sudarė akcijų pirkimo–pardavimo kreditan sutarties pakeitimo bei papildymo sutartį, kuria pakeistas pirminės sutarties 3 straipsnis ir ji papildyta sąlyginiu 2.11 straipsniu. UAB „Gedimex“, UAB „ECH Baltics“ ir ieškovas 2001 m. vasario 15 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Gedimex“ perleido, o ieškovas perėmė teisę reikalauti iš UAB „ECH Baltics“ l,8 mln. Lt skolos, atsiradusios iš 2000 m. balandžio 27 d. sutarties ir jos 2000 m. balandžio 27 d. pakeitimo bei papildymo sutarties; už tai ieškovas atsisakė savo teisės reikalauti iš UAB „Gedimex“ 1,8 mln. Lt pagal 2000 m. balandžio 24 d. sutartį. UAB „ECH Baltics“, UAB „Vilsarma“, UAB „Linkmena“ (buvęs pavadinimas UAB „SARMANIS“), UAB „Čilija“ ir ieškovas 2001 m. vasario 16 d. sudarė sutartį, kuria pripažintas šalies pasikeitimas ankstesnėse akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse (trečiojo asmens UAB „ECH Baltics“ kreditoriumi tapo ieškovas vietoj UAB „Gedimex“); pakeisti atsiskaitymo pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis terminai; nustatyta, kad už naudojimąsi pinigais UAB „ECH Baltics“ moka ieškovui palūkanas. Už visus UAB „ECH Baltics“ įsipareigojimus, kylančius iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, laidavo UAB „Vilsarma“, UAB „Linkmena“ ir UAB „Čilija“. UAB „Linkmena“ įsipareigojo įkeisti 100 proc. UAB „Kruzas“ akcijų trečiojo asmens UAB „ECH Baltics“ prievolių įvykdymui užtikrinti. UAB „ECH Baltics“, UAB „Vilsarma“, UAB „Linkmena“, UAB „Čilija“ ir ieškovas 2001 m. spalio 9 d. sudarė naują sutartį, kuria pakeista 2001 m. vasario 16 d. sutartis, kitokiu grafiku išdėstyti UAB „ECH Baltics“ atsiskaitymo terminai, atsisakyta 100 proc. UAB „Kruzas“ akcijų įkeitimo. UAB „ECH Baltics“, UAB „Vilsarma“, UAB „Linkmena“, UAB „Čilija“ ir ieškovas 2002 m. gegužės 8 d. sudarė naują sutartį, kuria dar kartą pakeitė 2001 m. vasario 16 d. sutartį, UAB „ECH Baltics“ atsiskaitymo grafiką ir terminus, nustatė kitą palūkanų sumą ir atsisakė sąlygos dėl valiutų kursų pokyčių. Skolininkas UAB „ECH Baltics“ neatsiskaitė su ieškovu, todėl šis 2006 m. gegužės 25 d. pateikė skolininkui ir laiduotojams pretenzijas sumokėti 636 tūkst. Lt skolą. Skolininkas ir laiduotojai atsisakė sumokėti skolą, todėl ieškovas 2008 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Skolininkas UAB „ECH Baltics“ yra bankrutavęs ir likviduojamas, laiduotojui UAB „Linkmena“ iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškovas reikalauja skolos tik iš likusių laiduotojų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovų suteiktas laidavimas yra pasibaigęs ir ieškovas pareiškė reikalavimus laiduotojams po laidavimo pabaigos. Teismas pripažino, kad šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, nes juo užtikrinta terminuota prievolė – skolos ieškovui grąžinimas dalimis ir šios sutartinės prievolės įvykdymas turėjo baigtis 2003 m. gruodžio 15 d. (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ginčo šalių sutartas terminuotas laidavimas baigėsi ieškovui nepareiškus ieškinio laiduotojams per trijų mėnesių nuo užtikrintos prievolės įvykdymo galutinio termino pabaigos, t. y. iki 2004 m. kovo 16 d. (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pretenziją ir ieškinį laiduotojams ieškovas pareiškė pasibaigus laidavimui, t. y. atitinkamai 2006 m. gegužės 25 d. ir 2008 m. vasario 22 d.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad šalys nesusitarė dėl laidavimo termino, todėl nesusitarė ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo. Teismas sprendė, kad akcijų sutartyse šalys susitarė tik dėl laiduotojų atsakomybės apimties, bet ne galiojimo termino (iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo). Tai patvirtina sutarties formuluotė ir sąlyga, kad laiduotojai „laiduoja už įsipareigojimų, kylančių iš akcijų sutarčių ir šios sutarties tinkamą ir laiku vykdymą“. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užtikrinta terminuota prievolė, bet padarė priešingą negu pirmosios instancijos teismas išvadą dėl laidavimo rūšies. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad terminuotą prievolę atsiskaityti už akcijas šalys susitarė užtikrinti neterminuotu laidavimu, nes sutartyje sulygo, jog laidavimas nėra ribojamas jokiais terminais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netaikė nurodyto šalių susitarimo dėl neterminuoto laidavimo pabaigos, nes pripažino, kad toks susitarimas prieštarauja imperatyviajai įstatymo nuostatai – CK 6.88 straipsnio 1 daliai, todėl ginčui spręsti vadovavosi šioje teisės normoje nustatytais laidavimo pabaigos terminais. Atsižvelgęs į sutarčių laisvės principą ir į tai, kad sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad, nors sutarties šalys ir pasirinko neterminuotą laidavimą, bet juo buvo užtikrinta terminuota prievolė, todėl, vertinant laidavimo pabaigą, turi būti taikoma imperatyvioji teisės norma – CK 6.88 straipsnio 1 dalis, nes joje nustatyta laidavimo pabaiga tuo atveju, kai laiduojama už terminuotą prievolę. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad dėl kitokios negu nurodytoje teisės normoje nustatyta laidavimo pabaigos, t. y. kad laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais, ieškovas ir laiduotojai negalėjo susitarti, nes CK 6.88 straipsnio 1 dalies nuostata dėl laidavimo pabaigos yra imperatyvioji teisės norma ir joje nenustatyta galimybės šalims susitarti dėl kitokio laidavimo pabaigos termino. Teismas pabrėžė, kad skolininkas pagal 2002 m. gegužės 8 d. sutartį turėjo atsiskaityti iki 2003 m. gruodžio 15 d., o to nepadarius ieškovas turėjo teisę per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (iki 2004 m. kovo 15 d.) kreiptis su ieškiniu į teismą dėl skolos pritesimo, bet šį terminą praleido. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl galimybių jį atnaujinti ar pratęsti. Remdamasi nurodytais argumentais, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė grąžinti ieškovui primokėtą dalį žyminio mokesčio už ieškinį – 1274 Lt, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai indeksavo, nors turėjo neindeksuoti paprasto žyminio mokesčio dalį.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo (CK 6.193 straipsnis)

  1. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalį, nes netaikė jame nustatytų sutarties aiškinimo taisyklių. Kasatorius teigia, kad teismų išvada, jog šalys nesusitarė dėl laidavimo iki visiško prievolės grąžinti skolą įvykdymo, yra neteisinga, nes neištyrė ir neįvertino tikrųjų šalių ketinimų ir tikslų, sutarties esmės, neanalizavo šalių elgesio po sutarties sudarymo, bet rėmėsi vien gramatiniu sutarčių aiškinimu. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai rėmėsi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į tai, kokią prasmę ginčijamoms sutartims tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
  2. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytą sutarčių aiškinimo taisyklę sutarties sąlygas aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį ir sutarties esmę bei tikslą, nes sistemiškai neaiškino šalių sudarytų 2001 m. vasario 16 d. sutarties 4–6 punktų ir 2001 m. spalio 9 d. sutarties 4–6 punktų, iš kurių visumos, kasatoriaus vertinimu, matyti, kad šalys susitarė dėl laidavimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo. Tą patvirtina ir sutarties esmė bei tikslas.
  3. Kasatorius pabrėžia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. vasario 20 d. civilinėje byloje UAB „Givita“ v. A. K. Č. Turizmo firma, „Litimpeks“ bankas, byla Nr. 3K-37/1996; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., byla Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, byla Nr. 3K-3-813/2003; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, byla Nr. 3K-3-231/2008; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainio“ v. Bartkevičiaus firma „ARUM“, byla Nr. 3K-3-406/2005).

12Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo

  1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalį, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog nurodytoje teisės normoje nenustatyta galimybės laidavimo sutarties šalims susitarti dėl kitokio laidavimo pabaigos negu įtvirtinta šioje teisės normoje, kuri yra imperatyvioji, todėl kasatorius ir laiduotojai negalėjo susitarti dėl kitokios laidavimo pabaigos, t. y. dėl jokiais terminais neribotos laiduotojų atsakomybės. Kasatorius tvirtina, kad CK nedraudžiama šalims susitarti dėl kitokių negu CK 6.88 straipsnio 1 dalyje ir 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1995 m. gruodžio 20 d. nutarimas „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas, kuriose paskolos sutarčių vykdymas užtikrintas įkeitimo, laidavimo bei garantijos sutartimis, apibendrinimo rezultatų“.
  2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad, esant šalių susitarimui dėl įsipareigojimo užtikrinti paskolos visišką ir laiku grąžinimą, laikoma, kad garantijos sutartis galioja iki visiško paskolos grąžinimo ir tokia aplinkybė vertintina kaip 1964 m. CK 219 straipsnio 2 dalies nustatytas sandorio šalių kitoks susitarimas, todėl nurodytame straipsnyje įtvirtintas trijų mėnesių garantijos pasibaigimo terminas netaikomas ir prievolės užtikrinimo priemonė galioja tol, kol bus grąžinta visa paskola (šiuo atveju pats garantas laisva valia siekė tokių teisinių pasekmių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. vasario 20 d. civilinėje byloje UAB „Givita“ v. A. K. Č. Turizmo firma, „Litimpeks“ bankas ir kt., byla Nr. 3K-37/1996).

13Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai UAB „Čili bistro“ ir UAB „Vilsarma“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsileipimas grindžiamas tokiais argumentais:

14Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis)

  1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai išanalizavo ir įvertino tai, kokios sutartys ir kokia seka buvo sudarytos. Atsakovų vertinimu, teismai tinkamai konstatavo, kad byloje kilo šalių ginčas ne dėl sutarties rūšies, bet dėl laidavimo rūšies ir jo galiojimo.
  2. Atsiliepime nurodoma, kad akcijų sutartyse vartojama frazė „atsakomybė neribojama jokiais terminais“ vidutiniškai protingam žmogui negali būti suprantama kaip frazė „laiduojama iki visiško prievolių įvykdymo“. Be to, kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl kitokių laidavimo terminų, negu nustatyta akcijų sutartyse.
  3. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorius elgėsi nesąžiningai, nes, skolininkui neįvykdžius prievolės laiku, delsė pareikšti reikalavimus laiduotojui ir tik po to, kai skolininkas tapo nemokus, pradėjo siekti perkelti visą atsakomybę už prievolės neįvykdymą laiduotojams.
  4. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatorius neįrodė, jog tikrieji šalių ketinimai dėl laidavimo terminų buvo kitokie, negu nustatyta akcijų sutartyse. Šį argumentą atsakovai grindžia tuo, kad kasatorius, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatvyko nė į vieną teismo posėdį ir neišdėstė savo pozicijos, nepateikė ją pagrindžiančių įrodymų, t. y. kasatorius nepasinaudojo visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasatoriaus pozicija dėl laidavimo terminų skyrėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme kasatorius teigė, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, o apeliacinės instancijos teisme – kad susitarta dėl terminuoto laidavimo. Atsakovų vertinimu, toks kasatoriaus pozicijos nepastovumas reiškia jo nesąžiningumą ir patvirtina tai, kad tikrieji šalių ketinimai nustatyti būtent akcijų sutarčių tekste, todėl sutarčių sąlygų negalima aiškinti kaip nors kitaip negu lingvistiškai. Atsakovai teigia, kad šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo, kuris pasibaigia praėjus dvejiems metams nuo tokio susitarimo sudarymo (CK 6.89 straipsnio 1 dalis).

15Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo

  1. Atsiliepime teigiama, kad laidavimas yra pasibaigęs nepriklausomai nuo to, kaip kvalifikuotinas šalių susitarimas – dėl terminuoto ar neterminuoto laidavimo. Jeigu būtų pripažinta, kad laidavimas terminuotas, tai jo pasibaigimo diena būtų 2004 m. kovo 15 d. Jeigu būtų laikoma, kad laidavimas neterminuotas, tai jo pabaiga būtų 2004 m. vasario 16 d. Iki šių datų kasatorius nepareiškė reikalavimų nei skolininkui, nei laiduotojams. Atsakovai tvirtina, kad kasatorius neįrodė, jog šalys susitarė dėl laidavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Atsiliepime akcentuojama tai, kad laidavimas yra šalutinė prievolė ir negali baigtis vėliau negu juo užtikrinta prievolė, jeigu šalys aiškiai taip nesusitarė. Laidavimas gali baigtis anksčiau ir jo pabaiga nebūtinai sutampa su tinkamu prievolės įvykdymu. Atsakovų nuomone, šalys negali susitarti, kad laidavimas galioja visiškai neribotai, nes toks susitarimas būtų nesuderinamas su laidavimo instituto prigimtimi ir suteiktų galimybę skolininkui bei kreditoriui piktnaudžiauti savo teise, perkeliant atsakomybę laiduotojui.
  2. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiu, kad šalys sudarė kitą susitarimą dėl laidavimo galiojimo. Pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. Šalys sudarė tik rašytines akcijų sutartis ir jose aptarė laidavimą, kitokių rašytinių susitarimų nesudaryta.
  3. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus argumentai neatitinka logikos dėsnių, nes kasatorius teigia, kad šalys susitarė dėl laidavimo, neribojamo jokiais terminais, t. y. laidavimo iki visiško prievolės įvykdymo, ir kad laidavimas kvalifikuotinas kaip terminuotas pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį.
  4. Atsiliepime pabrėžiama, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, nes šie dokumentai po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 19 d. nutarimo negali būti laikomi teisės šaltiniais.
  5. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi priėmė sprendimą dėl UAB „ECH Baltics“ (buvęs pavadinimas UAB „SARMA“), kuri yra kasatoriaus skolininkė, pabaigos. Jeigu iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme pabaigos UAB „ECH Baltics“ bus likviduota, t. y. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis), tai pasibaigs laidavimu užtikrinta prievolė ir laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis, 6.128 straipsnio 3 dalis).

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą, ar nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

19Dėl laidavimo santykių kvalifikavimo (laidavimo rūšies nustatymo)

20Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai terminai (terminai) (CK 6.88, 6.89 straipsniai). Tai, kokia atsakovų kasatoriui suteikto laidavimo rūšis yra nagrinėjamu atveju, nustatytina aiškinant ginčijamo sutarties sąlygas vadovaujantis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Bylą nagrinėjusių teismų ginčijamoje 2001 m. vasario 16 d. sutartyje ir jos pakeitimuose šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, nes juo užtikrinta terminuota prievolė – skolos grąžinimas ieškovui dalimis. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai nurodo priešingai, t. y. kad sutarties šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo.

21Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004).

22Byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad ginčijamoje 2001 m. vasario 16 d. sutartyje ir jos pakeitimuose šalys susitarė, kad „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Iš tokios sąlygos dėl laiduotojų atsakomybės formuluotės darytina išvada, kad prievolės sumokėti kainą už akcijas įvykdymą šalys susitarė užtikrinti neterminuotu laidavimu. Pažymėtina, kad kitoje sutarties sąlygoje nustatyta, jog jeigu skolininkas pradelsia atlikti mokėjimus, nustatytus šioje sutartyje, ilgiau kaip trisdešimt dienų, tai tokiu atveju, kasatoriui pareikalavus, skolininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti visą nesumokėtą pinigų sumą iš karto, neatsižvelgdamas į šioje sutartyje nustatytus terminus (2001 m. vasario 16 d. sutarties 2.4 punktas; 2001 m. spalio 9 d. sutarties 2.7 punktas; 2002 m. gegužės 8 d. sutarties 2.24 punktas). Taigi nurodyta sąlyga sutarties šalys visos prievolės, bet ne dalinio (tarpinio) mokėjimo terminą apibūdino pareikalavimo momentu. Sistemiškai vertindama aptartas sutarties sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, susitardamos, jog laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais, ir visos užtikrintos prievolės įvykdymo terminą apibūdindamos pareikalavimo momentu, šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo ir atribojo jį nuo tarpinių (dalinių) užtikrintos prievolės terminų. Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, kodėl šalys ginčijamoje sutartyje įrašė kitokius ketinimus, negu iš tikrųjų turėjo omenyje. Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai pažymima, kad kasatoriaus pozicija bylą nagrinėjant skirtingų instancijų teismuose skyrėsi. Pirmosios instancijos teisme kasatorius įrodinėjo, kad laidavimas yra neterminuotas, o apeliacinės instancijos teisme – kad terminuotas. Be to, svarbu tai, kad atsakovai nuosekliai visą laiką tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir iki bylos iškėlimo pripažino, jog šalys susitarė dėl neterminuoto laidavimo. Tai, kad kasatoriaus pozicija dėl laidavimo rūšies buvo skirtinga pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, patvirtina, kad šalys neturėjo kitokių ketinimų, negu nustatyta ginčijamoje sutartyje ir jos pakeitimuose, ir tokiu atveju, esant šalių ginčui, laidavimo rūšį nustato teismas. Taigi bylą nagrinėję teismai, padarę išvadą, kad laidavimas terminuotas, neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles laidavimo rūšiai nustatyti, šalių santykių nevertino sutarties laisvės principo kontekste. Šalių civilinius teisinius santykius kvalifikavus kaip neterminuotą laidavimą, jo pabaigai nustatyti turi būti taikomas CK 6.89 straipsnis, kuriame reglamentuojama neterminuoto laidavimo pabaiga.

23Dėl laidavimo pabaigos

24Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas.

25Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys ginčijamoje sutartyje ir jos pakeitimuose įrašė, kad laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais. Kasatoriaus teiginys, kad nurodyta sutarties sąlyga šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, nepagrįstas. Teismai įvertino ginčijamos sutarties šalių santykius, išanalizavo sutarties sudarymo ir keitimo aplinkybes, todėl šiuo aspektu (dėl sutarties sąlygos „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ atitikties sąlygai „laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo“) tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šio ginčo atveju nesusitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo. Sutarties sąlygos formuluotė „laiduotojų atsakomybė yra neribojama jokiais terminais“ nereiškia, kad laiduojama iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo. Frazių „atsakomybė neribojama jokiais terminais“ ir „laiduojama iki visiško prievolių įvykdymo“ esmė yra skirtinga. Dėl to šių žodžių junginių prasmės negalima tapatinti. Ginčijama sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo kasatoriui ir prievolės užtikrinimo laidavimu sudaryta 2001 m. vasario 15 d., vėliausias pakeitimas, kuriuo modifikuoti šalių teisiniai santykiai, taip pat ir pakeistas sutarties galiojimo terminas, priimtas 2002 m. gegužės 8 d. Kasatorius pareiškė ieškinį atsakovams ieškovas 2008 m. vasario 22 d. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo laiduota neterminuotam laikui ir ginčijamoje sutartyje bei jos pakeitimuose nesusitarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui suteiktas laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (nuo 2002 m. gegužės 8 d. iki 2004 m. gegužės 8 d.), nes kasatorius per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojams (atsakovams) (CK 6.89 straipsnio 1 dalis). Dėl to žemesniųjų instancijų teismų sprendimas ir nutartis, kuriais atmestas kasatoriaus ieškinys, yra pagrįsti, tačiau netinkamai motyvuoti, t. y. neteisingai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos.

26Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties. Kasacinis teismas turi teisę taikyti teisės normas žemesniųjų instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, jeigu nereikia nustatyti naujų faktų (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus ginčijamai neterminuoto laidavimo pabaigai turėjo būti taikomas CK 6.89 straipsnis, bet ne 6.88 straipsnis. Kasaciniam teismui kitaip išaiškinus teisės normas, rezultatas nesikeičia, todėl byloje priimti teismų sprendimas ir nutartis paliktini galioti, bet kitais teisiniais motyvais.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 73,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2009 m. liepos 10 d. pažyma. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatoriaus (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniais, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti valstybei iš ieškovo R. A. ( - ) 73,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalių ginčas kilo dėl laidavimo rūšies ir galiojimo pabaigos.... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 636 tūkst. Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m.... 11. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo (CK 6.193 straipsnis) 12. Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo
    13. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai UAB „Čili bistro“ ir UAB... 14. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis)
      15. Dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo
        16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos... 19. Dėl laidavimo santykių kvalifikavimo (laidavimo rūšies nustatymo)... 20. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už... 21. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas... 22. Byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad ginčijamoje 2001 m.... 23. Dėl laidavimo pabaigos... 24. Pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat... 25. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys ginčijamoje sutartyje ir jos... 26. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos... 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 73,80 Lt bylinėjimosi... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 32. Priteisti valstybei iš ieškovo R. A. ( - ) 73,80 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...