Byla 2-485-180/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4876-619/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aljos statyba“, dalyvaujant kreditoriams A. B. (A. B.), V. B., advokatui D. G., K. R., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, uždarajai akcinei bendrovei „Ekoprojektas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei SKĮ „Alja“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilmesta“, dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo BUAB „Aljos statyba“ 2014 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimus antru, ketvirtu, šeštu, dešimtu ir vienuoliktu klausimais.

4Nurodė, kad BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus sudaryti neatlygintiniai sandoriai dėl prisijungimo prie neparduotų varžytynėse tinklų, pažeidžia tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek visų kreditorių interesus. Apie neatlygintiną sutikimo išdavimą nėra paminėta bankroto administratoriaus ataskaitoje (nutarimas Nr. 2). Tai leidžia daryti prielaidą, kad kreditoriai, kurie iš anksto balsavo raštu, nežinojo, kad po bankroto bylos iškėlimo ir po turto pardavimo administratorius nemokamai dalino sutikimus prisijungti prie registruotų inžinerinių tinklų.

5Mano, kad neišsprendus UAB „JGK statyba“ kreditinio reikalavimo dėl inžinerinių tinklų 70 proc. statybos finansavimo tvirtinimo arba netvirtinimo klausimo, nebuvo galima į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti neregistruotų inžinerinių tinklų pardavimo tvarkos nustatymo bei siūlyti administratoriui perduoti šių tinklų dokumentaciją šešiabučio namo savininkams (nutarimas Nr. 6). Administratorius susirinkimo metu paaiškino, kad šešiabučio namo savininkams pagal papildomą susitarimą prie sudarytos taikos sutarties buvo perduoti turimi dokumentai, jog tinklai būtų įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš tokio paaiškinimo galima daryti prielaidą, kad bankroto administratorius savarankiškai sudarė sandorį dėl neregistruotų tinklų dokumentacijos perdavimo.

6Atsižvelgdamas į tai, prašo panaikinti nutarimą Nr. 2, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita, ir nutarimą Nr. 6, kuriuo pavesta administratoriui perduoti inžinerinių tinklų dokumentaciją šešiabučio namo savininkams.

7Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 buvo nutarta pardavinėti subnuomos teises į sklypą Nr. 130 ir sklypą Nr. 146. Subnuomos teisių pardavimas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra negalimas. Tą patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2014 m. vasario 24 d. rašte bei Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 23 d. rašte. Subnuomos teisių pirkėjai negalės statyti statinių, numatytų patvirtintame detaliajame plane, ir vykdyti subnuomos sutartimi su UAB „JGK statyba“ prisiimtų įsipareigojimų – naudoti žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys turi teisę įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, užstatytus šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, užstatytus jų nuomojamais statiniais. Nacionalinės žemės tarnybos manymu, bet kokie asmenų susitarimai, neatitinkantys nustatytų teisės normų, yra neteisėti ir negaliojantys.

8Administratoriaus siekis kreditorių susirinkime gauti išankstinį kreditorių pavedimą sudaryti likvidacinį aktą ir balansą (nutarimas Nr. 10) ir kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos (nutarimas Nr. 11) yra neteisėtas. Negali būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, kol nėra išspręsti visų kreditorių reikalavimai.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą atmetė.

11Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta dalis UAB „JGK statyba“ kreditinio reikalavimo. Nors pareiškėjas skundo padavimo dieną (2014-07-04) nebuvo kreditorius, tačiau teismas sprendė, jog yra pagrindas skundą priimti ir nagrinėti.

12Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo

13Teismas nustatė, kad ataskaitoje nurodyti administratoriaus atlikti darbai, informacija apie įmonės turtą, dokumentus, inicijuotas civilines bylas ir ikiteisminius tyrimus, debitorius, kokie veiksmai buvo ir yra atliekami, siekiant nuginčyti sandorius. Ataskaitoje taip pat pateikta informacija apie įmonės turtą, sudarytas sutartis, peržiūrėtus įmonės sandorius, kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nenustatė, kad šie administratoriaus pateikti duomenys neatitiktų tikrovės ir kad administratorius ataskaitiniu laikotarpiu būtų netinkamai vykdęs pareigas. Konstatavo, kad kreditoriai turi teisę prašyti administratoriaus patikslinti ir papildyti savo ataskaitą, siekdami įsitikinti, kad administratorius administruoja įmonę laikydamasis ĮBĮ. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra paminėta apie po bankroto bylos iškėlimo ir turto pardavimo sudarytus neatlygintinus sandorius, kurie gali pažeisti kreditorių teises. Sprendė, kad tokie pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais argumentais. Už administratoriaus ataskaitą balsavo dauguma kreditorių, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir negali būti panaikinamas dėl vieno kreditoriaus subjektyvia nuomone ir samprotavimais paremto skundo.

14Dėl subnuomos teisių pardavimo, kainos ir tvarkos nustatymo

15Teismas nustatė, kad už administratoriaus pasiūlymą subnuomos teises į sklypą Nr. 130 ir sklypą Nr. 146 pardavinėti pagal patvirtintą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, nustatant pradines pardavimo kainas sklypui Nr. 130 – 30 000 Lt ir sklypui Nr. 146 – 15 000 Lt, balsavo 90,21 proc. kreditorių, prieš – 9,79 proc. kreditorių. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad parduoto turto pirkėjams buvo perduotos subnuomos teisės į žemės sklypo dalį, kuri yra būtina turtui naudoti. Administratorius kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad liko dvi apie 29 a ir 7 a subnuojamojo sklypo dalys. Kadangi atsirado pasiūlymų įsigyti subnuomos teises į šiuos sklypus, bankroto administratorius nusprendė kreditorių susirinkimui siūlyti pritarti šiam klausimui. Dauguma kreditorių šiam pasiūlymui pritarė. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai, jog subnuomos teisių pardavimas nėra galimas, nepagrįsti, todėl atmestini. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Bankroto administratoriui pardavus turimas subnuomos teises, įmonė gautų daugiau lėšų atsiskaitymams su kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad priimtas nutarimas dėl subnuomos teisių pardavimo nepažeidžia kreditorių teisių.

16Dėl neregistruotų inžinierinių tinklų pardavimo, kainos ir tvarkos nustatymo

17Teismas nustatė, jog didžiausias BUAB „Aljos statyba“ kreditorius VĮ Turto bankas susirinkimo metu pateikė pasiūlymą pavesti administratoriui perduoti inžinierinių tinklų dokumentaciją šešiabučio namo savininkams (( - ), sklypo Nr. 125/126). Šiam siūlymui pritarė dauguma kreditorių. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog toks nutarimas turi būti panaikintas, nes pažeidžia kreditorių interesus. Kreditorių ir administratoriaus priimtas sprendimas leisti aplinkinių namų (statinių) savininkams prisijungti prie inžinierinių tinklų yra pagrįstas. Statytojas UAB „Aljos statyba“ privalo užtikrinti pastatytų namų tinkamą prijungimą prie inžinierinių tinklų. Priešingu atveju nekilnojamas turtas, kuris nėra aprūpintas inžinieriniais tinklais, negali būti priduotas kaip baigtas statyti statinys, negali būti disponuojamas, todėl tokio turto rinkos vertė tampa labai maža. Teismas nenustatė jokio pažeidimo, priimant skundžiamą nutarimą. Kadangi neregistruotų inžinerinių tinklų administratoriui nepavyko realizuoti pagal nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, buvo siūlyta kreditorių susirinkimui šį turtą nurašyti kaip nerealizuotą.

18Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentas, kad bankroto administratorius nepasirūpino laiku informuoti visų kreditorių apie J. G. siūlomus nutarimo projektus, todėl susirinkimo dieną buvo balsuota tik už VĮ Turto banko pateiktą projektą. Teismo sprendimu, pareiškėjas šio savo argumento nepagrindė jokiais įrodymais.

19Dėl likvidacinio akto ir balanso sudarymo bei įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos

20Teismas nustatė, kad klausimai dėl likvidacinio akto ir balanso bei dėl įmonės pabaigos į kreditorių susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti 10 ir 11 klausimu. Nutarimuose nurodyta, kad tik atlikus kreditorių pavestus darbus ir patenkinus kreditorių pareikštus reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka bus sudaromas likvidacinis balansas bei bus kreiptasi į teismą dėl įmonės pabaigos. Taigi bankroto administratorius sudarys įmonės likvidacinį balansą ir kreipsis į teismą dėl įmonės pabaigos tik tuomet, kai bus išspręsti visi kreditorių reikalavimai. Nurodė, jog teismas nepriima sprendimo dėl įmonės pabaigos, jeigu tokio prašymo pateikimo dieną teisme yra neišspręstų ginčų dėl kreditorių reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo reikalavimus panaikinti paminėtus kreditorių susirinkimo nutarimus atmetė kaip nepagrįstus.

21III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo skundas dėl atsakovo BUAB „Aljos statyba“ 2014 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų ketvirtu, šeštu, dešimtu ir vienuoliktu darbotvarkės klausimais ir šiuos nutarimus panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Iš teisinio reglamentavimo (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 p., 43 p.) matyti, kad valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuoma ar subnuoma negalima, jei tame sklype (jo dalyje) nėra teisėtai pastatytų statinių ar įrenginių. Nei byloje, nei Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad dviejuose valstybinės žemės sklypuose atsakovui subnuomotose dalyse yra kokių nors statinių ar įrenginių, kuriems naudoti būtinos minėto sklypo dalys. Subnuomos teisių perleidimas (pardavimas) nėra teisiškai galimas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Bankrutuojanti bendrovė, jei tam yra būtinybė ir teisinis pagrindas, turi teisę perleisti tik tuos objektus, kuriuos ji turi ir (ar) pagal teisės aktus gali perleisti kitų asmenų nuosavybėn. Kadangi atsakovas subnuomos teisių į neužstatytas sklypo dalis negali perleisti, jis ar kiti asmenys tose sklypo dalyse statinių (įrenginių) nėra pastatę, toks subnuomos teisių perleidimas negalimas. Tai, kad kelios įmonės (UAB „Elotėja“, UAB „Lovesta“) administratoriui pateikė pasiūlymus įsigyti subnuomos teises į valstybinės žemės sklypo dalis, nedaro subnuomos teisių perleidimo galimu. Be to, nei administratorius, nei teismas netikrino, ar pasiūlytos kainos (30 000 Lt-40 000 Lt ir 15 000 Lt) atitinka rinkos kainas.
  2. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad BUAB „Aljos statyba“ yra (buvo) neregistruotų inžinerinių tinklų statytojas arba bent techninio projekto užsakovas. Minėtų tinklų techninio projekto užsakovas ir statytojas yra pareiškėjas UAB „JGK statyba“, o ne atsakovas, todėl ne atsakovui, o UAB „JGK statyba“ priklauso teisė disponuoti inžinerinių tinklų dokumentacija. Visas BUAB „Aljos statyba“ vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas pagal su UAB „JGK statyba“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas turėjo būti prijungtas prie apelianto pastatytų ir jau iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo veikiančių vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, sudaryta jungtinės veiklos sutartis pasibaigė, taip pat pasibaigė ir teisė jungtis prie UAB „JGK statyba“ veikiančių inžinerinių tinklų. Atsakovo administratorius, elgdamasis sąžiningai, privalėjo arba iš naujo sudaryti sutartį dėl prisijungimo prie veikiančių apelianto inžinerinių tinklų ir jų neterminuoto naudojimo, arba bent nesiekti kitam statytojui (UAB „JGK statyba“) priklausančio turto ir (ar) teisių jį neatlygintinai ir neterminuotai naudoti.
  3. Nesuprantama kokiais duomenimis remdamasis teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo administratoriui neregistruotų inžinerinių tinklų nepavyko realizuoti pagal nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Šie tinklai išvis nebuvo realizuojami, negali būti parduodami, nes nepriklauso atsakovui, o jų pardavimo tvarka niekada nebuvo patvirtinta. Negalima kreditorių susirinkimui siūlyti nustatyti svetimų inžinerinių tinklų, kurių savininkas ne atsakovas, o apeliantas, kainos ir pardavimo tvarkos, kuomet iš VĮ Registrų centro yra gautas neigiamas atsakymas registruoti inžinerinius tinklus UAB „Aljos statyba“ vardu.
  4. Nepaisant to, kad nėra išspręstas UAB „JGK statyba“ kreditinio reikalavimo patvirtintimo klausimas, susirinkime buvo patenkintas bankroto administratoriaus prašymas sudaryti bankrutavusios įmonės likvidacinį aktą ir balansą bei kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Atsakovo administratorius 2014 m. lapkričio 11 d. atsiskaitė su visais BUAB „Aljos statyba“ kreditoriais, išskyrus UAB „JGK statyba“. Atsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidų ir visiems kreditoriams išmokėtos sumos yra žymiai mažesnės, nei atsakovo visų gautų pajamų iš realizuoto turto suma, į tai, kad po bankroto bylos iškėlimo administratorius nepriėmė sprendimo nutraukti žemės subnuomos sutarties su UAB „JGK statyba“, darytina išvada, kad administratorius privalėjo ne gauti išankstinį kreditorių sutikimą sudaryti likvidacinį aktą ir balansą bei kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, bet informuoti teismą, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su visais įmonės kreditoriais tam, kad byla būtų nutraukta pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

23Atsakovas BUAB „Aljos statyba“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas. UAB „JGK statyba“ finansiniai reikalavimai skundo padavimo dieną nebuvo patvirtinti.
  2. Priimant kreditorių susirinkimo nutarimus, buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos procedūros, nutarimai priimti daugumos valia, neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nepažeidžia nei kreditorių, nei pačios įmonės teisių. Subnuomos teisė yra turtinė teisė, kuri gali būti perleidžiama. Pareiškėjas neįvardijo jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų žemės sklypo subnuomotojui perleisti savo subnuomos teisę kitam asmeniui.
  3. Skundžiamu nutarimu Nr. 6 nutarta perduoti inžinerinių tinklų dokumentaciją, taip pat ir statybą leidžiantį dokumentą, kuriame statytojais įvardinti du asmenys – UAB „Aljos statyba“ ir UAB „JGK statyba“. Sprendimas perduoti neregistruotų inžinerinių tinklų dokumentaciją nėra nuosavybės teisės ar kokių kitų teisių perdavimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad neregistruoti inžineriniai tinklai ir teisė jais disponuoti priklauso tik UAB „JGK statyba“. Inžinerinių tinklų dokumentacijos perdavimas namo savininkams nepažeidžia nei bankrutavusios įmonės, nei jos kreditorių teisių.
  4. Nutarimai Nr. 10 ir Nr. 11 priimti nepažeidžiant bei bankrutavusios bendrovės, nei kreditorių teisių. Įmonės likvidacinis aktas ir balansas, kreipimasis į teismą dėl įmonės pabaigos bus galimas tik tenkinant dvi sąlygas: atlikus kreditorių pavestus darbus ir patenkinus kreditorių reikalavimus. Kol nebus išspręsti visi ginčai dėl kreditorių reikalavimų, tol nei likvidacinis aktas, nei likvidacinis balansas nebus sudaromi.

24Kreditorius advokatas D. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nurodė, kad asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, tik esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Apelianto kreditinis reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas tik 2014 m. spalio 3 d. Kadangi pareiškėjas skundo padavimo metu nebuvo įmonės kreditorius, todėl taikytina CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostata ir byla nutrauktina. Atskirajame skunde pateikti formalūs ir teisiškai nepagrįsti argumentai.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacijos dalykas – neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

28CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, visiškai neatskleidė bylos esmės, neišreikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino, o pagal byloje esančius duomenis neišspręstų reikalavimų dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti apeliacinėje instancijoje nėra galimybės, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29Dėl apelianto UAB „JGK statyba“ teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

30Atsakovo BUAB „Aljos statyba“ ir kreditoriaus advokato D. G. teigimu, civilinė byla pagal UAB „JGK statyba“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi būti nutraukta, nes skundo pirmosios instancijos teismui padavimo metu pareiškėjas nebuvo bankrutavusios įmonės kreditorius.

31Remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2013), teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus suteikta teismo nutartimi patvirtintiems kreditoriams. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises.

32Byloje nustatyta, kad UAB „JGK statyba“ skundą pirmosios instancijos teismui dėl BUAB „Alja statyba“ 2014 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų pateikė 2014 m. birželio 16 d., o jo (UAB „JGK statyba“) finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. vasario 17 d. (LITEKO duomenys). Taigi sutiktina su atsakovu BUAB „Aljos statyba“ ir kreditoriumi D. G., kad skundo padavimo metu apeliantas iš tiesų nebuvo BUAB „Aljos statyba“ kreditorius, todėl neturėjo teisės skųsti nutarimų. Kita vertus, šiuo metu jau esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria patvirtintas UAB „JGK statyba“ finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, nutraukti bylą nebėra pagrindo, nes apeliantas, būdamas bankrutavusios bendrovės kreditoriumi, neprarastų teisės kreiptis į teismą su skundu ir ginčyti tuos pačius kreditorių susirinkimo nutarimus. Taigi bylos nutraukimas šiuo atveju būtų formalus ir tik nepagrįstai užvilkintų bankroto procesą.

33Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo

34Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

35Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. buvo sušauktas BUAB „Aljos statyba“ kreditorių susirinkimas. Iš byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir savo nuomonę žodžiu ar raštu dėl kiekvieno nutarimo išreiškė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 1 168 047,41 Lt (100 proc. kreditorių).

36Ginčijamu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl žemės sklypo dalies subnuomos teisių pardavimo, kainos ir tvarkos nustatymo. Kreditorių balsų dauguma (90,21 proc. – „už“, 9,79 proc. – „prieš“) nutarta subnuomos teises į sklypą Nr. 130 ir sklypą Nr. 146 pardavinėti pagal patvirtintą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, nustatant pradines pardavimo kainas sklypui Nr. 130 – 30 000 Lt, sklypui Nr. 146 – 15 000 Lt. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu, teigia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinės žemės sklypo (jo dalies) subnuomos teisių perleidimas (pardavimas) nėra teisiškai galimas, todėl toks kreditorių nutarimas yra neteisėtas.

37Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su UAB „JGK statyba“ reikalavimu panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4, iš esmės atkartojo administratoriaus kreditorių susirinkimo metu išsakytą poziciją (išdėstyta 2014 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo protokole), jog parduoto turto pirkėjams buvo perduotos subnuomos teisės į žemės sklypo dalį, kuri būtina turtui naudoti, tačiau liko dvi apie 29 arus ir 7 arus subnuomojamo žemės sklypo dalys ir atsirado pasiūlymų įsigyti subnuomos teises į šiuos sklypus. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad bankroto administratoriui pardavus turimas subnuomos teises, įmonė gautų daugiau lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl priimtas nutarimas dėl subnuomos teisių pardavimo nepažeis kreditorių interesų.

38Taigi priimto nutarimo dėl subnuomos teisių pardavimo teisėtumą teismas iš esmės siejo su įmonės galimybe gauti lėšų, kurios būtų naudojamos kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau visiškai nebuvo vertinamas pareiškėjo (apelianto) argumentas, jog valstybinės žemės sklypo subnuomos teisių pardavimas teisiškai nėra galimas.

39Valstybinės žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja CK 6 knygos XXIX skyriaus nuostatos, Žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės). Remiantis CK 6.553 straipsnio 1 dalimi, žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Žemės subnuomos sutartis sudaroma laikantis žemės nuomos sutarčių nustatytų reikalavimų (CK 6.553 str. 3 d.). Pagal Taisyklių 43 punktą žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams.

40Taigi kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, subnuomoti išsinuomotą žemės sklypą galima tik pagal žemės nuomos sutartyje įtvirtintus reikalavimus ir sąlygas bei gavus rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, laikantis CK, Žemės įstatyme bei Taisyklėse nustatytų sąlygų.

41Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant ginčui dėl galimybės perleisti (šiuo atveju parduoti) žemės sklypo subnuomos teises, visiškai nevertino pareiškėjo (apelianto) skundo argumentų, jog tokia teisė, remiantis teisiniu reglamentavimu, nėra galima. Byloje nėra, o teismas iš šalių ir nereikalavo pateikti valstybinės žemės nuomos bei subnuomos sutarčių. Tik išreikalavus paminėtas sutartis ir išanalizavus jų (sutarčių) sąlygas, galima būtų nustatyti, kokios yra subnuomos sąlygos ir tvarka, ar paminėtose sutartyse buvo aptarta subnuomos teisių perleidimo galimybė ir kokios tokios teisės perleidimo sąlygos. Jei tokia situacija nėra aptarta, teismas, remdamasis valstybinės žemės nuomą bei subnuomą reglamentuojančiais teisės aktais, turėtų spręsti ar bankrutavusios bendrovės kreditorių nutarimas parduoti subnuomos teises yra teisėtas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui neišreikalavus paminėtų sutarčių ir net nevertinus jų sąlygų, liko neištirtos ir nenustatytos faktinės aplinkybės, pvz., kada buvo sudarytos nuomos ir subnuomos sutartys, kas šias sutartis sudarė (sutarčių šalys) ir pan. Neištyrus faktinių ginčo aplinkybių, neįvertinus valstybinės žemės nuomos bei subnuomos sutarčių sąlygų bei valstybinės žemės nuomą ir subnuomą reglamentuojančių teisės aktų, liko visiškai neatskleista bylos esmė, nes neatsakyta į esminį skundo argumentą, ar yra galimas valstybinės žemės sklypo subnuomos teisių perleidimas (pardavimas), netirta, ar, siekiant perleisti (parduoti) subnuomos teises, buvo laikytasi CK, Žemės įstatymo bei Taisyklėse įtvirtintų sąlygų, pvz., ar yra būtinas nuomotojo ir (ar) subnuomotojo sutikimas ir ar jis buvo gautas.

42Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neištyrus faktinių aplinkybių, neatsakius į esminį pareiškėjo skundo argumentą dėl subnuomos teisių pardavimo, buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis, įpareigojanti teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo (pareiškėjo) pareikštų reikalavimų, atskleidžiant bylos esmę.

43Ginčijamu šeštu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl neregistruotų inžinerinių tinklų pardavimo, kainos ir tvarkos nustatymo. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo, kreditoriams buvo pasiūlyta teisę į neregistruotus inžinerinius tinklus (šalto vandens, lietaus ir fekalinės kanalizacijos), nutiestus nuo jau įregistruotų inžinerinių tinklų iki daugiabučio namo, sklypuose Nr. 125/126, pardavinėti komplekse pagal nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, nustatant 30 000 Lt pradinę pardavimo kainą ir 40 proc. kainos mažinimo intervalą nuo prieš tai buvusios kainos, taip pat nustatant 14 dienų pardavimo terminą, o turto nerealizavus per 5 etapus – nurašyti jį (turtą) kaip nerealizuotą. Susirinkimo metu kreditorių balsų dauguma (60,88 proc. – „už“, 9,79 proc. – „prieš“) buvo nutarta pritarti kreditoriaus VĮ Turto banko siūlymui pavesti bankroto administratoriui perduoti inžinerinių tinklų dokumentaciją šešiabučio namo (Salotės km., Vilnius, sklypo Nr. 125/126) savininkams. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu, teigia, jog paminėtų inžinerinių tinklų savininkas yra ne atsakovas BUAB „Aljos statyba“, o jis – UAB „JGK statyba“, todėl ne atsakovui, o apeliantui priklauso teisė disponuoti inžinerinių tinklų dokumentacija.

44Pažymėtina, jog šios aplinkybės – kas yra inžinerinių tinklų, kurių dokumentaciją nutarta perduoti namo gyventojams, savininkas ir jei savininkas iš tiesų yra ne atsakovas, o apeliantas, ar administratorius, atstovaujantis bankrutavusią bendrovę, iš tiesų turi teisę disponuoti neregistruotų inžinerinių tinklų dokumentacija ir ją perduoti namo gyventojams, pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos. Nustatyta, kad teismas, atmesdamas UAB „JGK statyba“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštu darbotvarkės klausimu panaikinimo, iš esmės sutiko su vieno iš kreditorių (BUAB SKĮ „Alja“) atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, juos iš esmės atkartodamas ir nurodydamas, jog statytojas UAB „Aljos statyba“ privalo užtikrinti pastatytų namų tinkamą prijungimą prie inžinierinių tinklų. Priešingu atveju, nekilnojamas turtas, kuris nėra aprūpintas inžinieriniais tinklais, negali būti priduotas kaip baigtas statyti statinys, negali būti disponuojamas, todėl tokio turto rinkos vertė tampa labai maža.

45Taigi pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, visiškai nesiaiškino, kas yra ginčo inžinerinių tinklų savininkas, nereikalavo šalių pateikti dokumentus, įrodančius paminėtų tinklų nuosavybę, nesiaiškino kodėl dokumentai nėra perduodami tinklų savininkui (jei jų savininkas iš tiesų yra apeliantas). Jei pasitvirtintų apelianto argumentai, kad ne atsakovas, o UAB „JGK statyba“ yra neregistruotų inžinerinių tinklų savininkas, spręstinas klausimas ar bankrutavusi bendrovė iš tiesų turi teisę disponuoti jai nepriklausančių tinklų dokumentacija ir spręsti ką su jais (dokumentais) daryti. Taigi šiuo atveju vėl liko neištirtos ir nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, lėmusios tai, jog liko neatskleista bylos esmė.

46Minėta, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 str. 1 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs UAB „JGK statyba“ skundą, ne tik nevertino jame nurodytų argumentų, susijusių su subnuomos teisių perleidimo (pardavimo) negalimumu, neregistruotų inžinerinių tinklų dokumentacijos perdavimu, bet ir visiškai netyrė faktinių bylos aplinkybių, t. y. kada ir tarp ko buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos bei subnuomos sutartys (sutarčių šalys), kas yra neregistruotų inžinerinių tinklų savininkas ir ar atsakovas turi teisę disponuoti paminėtų tinklų dokumentacija, taip pat neišreikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų, t. y. nuomos bei subnuomos sutarčių, neregistruotų inžinerinių tinklų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir pan.

47CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Taigi įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, reikalautinų papildomų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

48Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija.

49Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas taip pat yra kilęs ir dėl BUAB „Aljos statyba“ 2014 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dešimtu darbotvarkės klausimu, kuriuo balsų dauguma nutarta įpareigoti administratorių, atlikus kreditorių pavestus darbus ir patenkinus kreditorių pareikštus reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka sudaryti likvidacinį aktą ir balansą, o ginčijamu vienuoliktu darbotvarkės klausimu balsų dauguma nutarta atlikus kreditorių pavestus darbus ir patenkinus kreditorių pareikštus reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Tik išsprendus prieš tai aptartų 2014 m. gegužės 29 d. BUAB „Aljos statyba“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų ketvirtu ir šeštu darbotvarkės klausimu teisėtumą, bus galima nuspręsti ir dėl šių dviejų nutarimų (dešimtu ir vienuoliktu darbotvarkės klausimais) pagrįstumo ir teisėtumo.

50Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ 2014 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 4, 6, 10 ir 11 darbotvarkės klausimais panaikinimo ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas... 4. Nurodė, kad BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus sudaryti... 5. Mano, kad neišsprendus UAB „JGK statyba“ kreditinio reikalavimo dėl... 6. Atsižvelgdamas į tai, prašo panaikinti nutarimą Nr. 2, kuriuo patvirtinta... 7. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 buvo nutarta pardavinėti subnuomos... 8. Administratoriaus siekis kreditorių susirinkime gauti išankstinį kreditorių... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB... 11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi... 12. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo... 13. Teismas nustatė, kad ataskaitoje nurodyti administratoriaus atlikti darbai,... 14. Dėl subnuomos teisių pardavimo, kainos ir tvarkos nustatymo... 15. Teismas nustatė, kad už administratoriaus pasiūlymą subnuomos teises į... 16. Dėl neregistruotų inžinierinių tinklų pardavimo, kainos ir tvarkos... 17. Teismas nustatė, jog didžiausias BUAB „Aljos statyba“ kreditorius VĮ... 18. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentas, kad bankroto administratorius... 19. Dėl likvidacinio akto ir balanso sudarymo bei įpareigojimo administratoriui... 20. Teismas nustatė, kad klausimai dėl likvidacinio akto ir balanso bei dėl... 21. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 23. Atsakovas BUAB „Aljos statyba“ pateikė atsiliepimą, prašydamas... 24. Kreditorius advokatas D. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį... 25. Nurodė, kad asmuo įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 27. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai... 28. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 29. Dėl apelianto UAB „JGK statyba“ teisės skųsti kreditorių susirinkimo... 30. Atsakovo BUAB „Aljos statyba“ ir kreditoriaus advokato D. G. teigimu,... 31. Remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kreditoriai, kurių reikalavimus... 32. Byloje nustatyta, kad UAB „JGK statyba“ skundą pirmosios instancijos... 33. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo... 34. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti... 35. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. buvo sušauktas BUAB „Aljos... 36. Ginčijamu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl žemės... 37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su UAB „JGK... 38. Taigi priimto nutarimo dėl subnuomos teisių pardavimo teisėtumą teismas iš... 39. Valstybinės žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja... 40. Taigi kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, subnuomoti išsinuomotą žemės... 41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant ginčui dėl... 42. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 43. Ginčijamu šeštu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl neregistruotų... 44. Pažymėtina, jog šios aplinkybės – kas yra inžinerinių tinklų, kurių... 45. Taigi pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, visiškai nesiaiškino, kas... 46. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai,... 47. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo... 48. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir... 49. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas taip pat yra kilęs ir... 50. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337... 51. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį...