Byla 2A-578/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. J. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-92-623/2010 tenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bedrovės ,,Gigaleda“ ieškinys atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pridėtinės vertės mokesčio permokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas BUAB ,,Gigaleda“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Vilniaus apskrities VMI 2009 m. birželio 29 d. raštą Nr. (11.2)-46-20601 dėl mokesčio permokos negrąžinimo neteisėtu, priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities VMI ieškovo BUAB ,,Gigaleda“ naudai 264 628,69 Lt PVM permoką ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankroto proceso metu pagal perimtus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui 264 628,69 Lt dydžio PVM permoką. Ieškovas 2006 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovui nustatytos formos prašymą grąžinti minėtą mokesčio permoką. Atsakovas 2007 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2007.2873-573/609756/275-9561 netenkino pareiškėjo prašymo, negrąžino permokos ir atliko šios permokos įskaitymą įmonės mokestinei nepriemokai padengti. Ieškovo teigimu, Įmonių bankroto įstatymas draudžia vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas mokestines prievoles, todėl atsakovo 2007 m. sausio 17 d. sprendimas yra nepagrįstas. Dėl šio sprendimo vyko mokestinis ginčas, kuris buvo išspręstas 2009 m. gegužės 22 d. centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu. Šiuo sprendimu atsakovo sprendimas negrąžinti PVM permokos buvo panaikintas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d. pakartotinai pateikė prašymą atsakovui grąžinti PVM permoką, tačiau atsakovas, ignoruodamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, 2009 m. birželio 26 d. raštu pranešė ieškovui, kad grąžinti permokos ieškovui nėra pagrindo, nes šio mokesčio permokos (skirtumo) nenustatyta.

4Atsakovas Vilniaus apskrities VMI prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad bendrovė nepagrįstai padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą, todėl mokesčių mokėtojo apskaitos kortelėje fiksuojamas PVM skirtumas nėra realus. Atsakovas PVM skirtumo negrąžino, tačiau ir neįskaitė, kadangi realiai PVM skirtumo nebuvo. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 69-127 panaikino atsakovo 2007 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2007.2873-573/609756/275-9561, tačiau įpareigojo atsakovą grąžinti tik mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje egzistuojantį PVM skirtumą. Atsakovas 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. (11.2)-46-20601 informavo ieškovą, kad atlikus bendrovės patikrinimą PVM skirtumo likutis nenustatytas, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo. Atsakovas pažymėjo, jog patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, susijusios su PVM skirtumo pagrįstumu, yra neabejotinos, kadangi 2006 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas yra patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (27.183)256-328. Mokestinis ginčas dėl 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo yra baigtas. Centrinis mokesčių administratorius 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 69-493 ir 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 69-118 patvirtinto atsakovo 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (27.183)-256-328.

5Dublike ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 14 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 05-06-10-35, kuriame atsakovas patvirtino ieškovo 264 628,69 Lt PVM permokos (skirtumo) egzistavimą. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas atsakovo 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-328. Pažymėjo, kad nei patikrinimo akte, nei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra jokių išvadų, kad apskaityta 264 628,69 Lt PVM permoka (skirtumas) yra nepagrįsta arba realiai neegzistuoja. Atsakovas 2007 m. sausio 17 d. surašė sprendimą Nr. 2007.2873-573/609756/275-9561 dėl permokos negrąžinimo (įskaitymo) bei 2007 m. gruodžio 13 d. pranešimą Nr. (18.1)-46-43106, kuriuo informavo ieškovą apie permokos negrąžinimą (įskaitymą). Ieškovas teigė, kad šie dokumentai patvirtina faktą, kad atsakovas PVM permoką (skirtumą) įskaitė.

6Triplike atsakovas nurodė, jog patikrinimo akte jis nepatvirtino, kad egzistuoja reali 264 628,69 Lt PVM permoka (skirtumas), o tik konstatavo, kad 264 628, 69 Lt PVM permoka yra apskaitoma atsakovo Apskaitos ir analizės skyriaus vedamoje PVM mokėtojo kortelėje. Pagal PVM įstatymo nuostatas bendrovė, gavusi Vilniaus teritorinės muitinės teikimus, privalėjo 457 972 Lt sumažinti atskaitytą importo PVM sumą ir atsakovui pateikti patikslintas 2004 m. rugpjūčio bei lapkričio mėnesių deklaracijas. Tačiau bendrovė pažeidė minėtas PVM įstatymo nuostatas, importo PVM neperskaičiavo ir patikslintų deklaracijų nepateikė. Bendrovei patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 457 972 Lt mokėtino į biudžetą PVM. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2007 m. sausio 17 d. sprendimu neįskaitė permokos, o atsisakė ją grąžinti, kadangi nebuvo ką įskaityti, reali permoka neegzistavo.

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų – pirminių buhalterinių dokumentų, jog PVM permoka yra neteisinga, nors atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad VMI atliko UAB „Gigaleda“ buhalterinių dokumentų patikrinimą (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovas pripažino 264 628,69 Lt permoką, atlikdamas įskaitymą 2007 m. sausio 17 d. sprendimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nei 2006 m. liepos 14 d. patikrinimo akte, nei 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra jokių išvadų, kad apskaityta 264 628,69 Lt PVM permoka (skirtumas) yra nepagrįsta arba realiai neegzistuoja. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovo PVM mokesčio permokos realiai nebuvo ir todėl ji nebuvo įskaityta paneigia atsakovo Vilniaus apskrities VMI 2007 m. gruodžio 13 d. pranešimas Nr. (18.1)-46-43016 apie mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymą, kuriuo pranešama, jog ieškovo 264 628,69 Lt dydžio PVM permoka (skirtumu) įskaityta tokio pat dydžio ieškovo PVM nepriemoka, taip pat atsakovo pateiktas bankroto administratoriui prašymas įtraukti atsakovą į ieškovo kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu į kurio sumą nėra įskaičiuota 264 628,69 Lt mokesčio nepriemoka. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Taip pat tai reiškia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kadangi UAB „Gigaleda“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi, o 2006 m. liepos 14 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta 264 628,69 Lt dydžio PVM mokesčio permoka buvo įskaityta įmonės mokestinei nepriemokai padengti po to, kai įmonei iškelta bankroto byla, nors Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, teismas nusprendė, kad Vilniaus apskrities VMI ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai buvo negalimi nepriklausomai nuo to, kad reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, nes joks kreditorius negali turėti privilegijos vienašališkai įskaityti tarpusavio reikalavimus.

8Atsakovas Vilniaus apskrities VMI apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, formaliai vertino VMI 2006 m. liepos 14 d. patikrinimo aktą bei 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl neįsigilino į patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Teigia, jog ieškovui pateikus PVM deklaracijas VMI, duomenys iš deklaracijų buvo perkelti į VMI vedamą Apskaitos ir analizės skyriaus PVM mokėtojo kortelę, pagal kurią suvedus duomenis buvo fiksuojamas PVM skirtumo likutis 264 628,69 Lt. Aplinkybė, kad duomenys perkeliami automatiškai, netikrinant deklaracijose nurodytų duomenų pagrįstumo, buvo nurodyta ir patikrinimo akte, todėl mokesčio mokėtojo deklaruota permoka, kuri fiksuojama apskaitos kortelėje, nėra reali, kol neatliekamas bendrovės mokestinis tyrimas arba mokestinis patikrinimas, permokos pagrįstumui nustatyti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas 2002 m. vasario 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu už įgytas prekes į PVM atskaitą įtraukė 1 921 700 Lt importo PVM. Vilniaus teritorinės muitinės 2004 m. rugpjūčio 26 d. teikimu Nr. 37 ir 2004 m. lapkričio 22 d. teikimu Nr. 46 ieškovui buvo perskaičiuoti importo mokesčiai ir pataisyti duomenys bendrojo dokumento rinkinyje. Bendrojo dokumento rinkiniuose minėtu ataskaitiniu laikotarpiu muitinės apskaičiuotas ir ieškovo sumokėtas importo PVM sumažintas 457 972 litų. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 65 straipsnį, PVM ataskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje, atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Taigi ieškovas, gavęs muitinės teikimus, privalėjo 457 972 Lt sumažinti atskaitytą importo PVM sumą ir VMI pateikti patikslintas 2004 m. rugpjūčio bei lapkričio mėnesių deklaracijas, tačiau pažeisdamas įstatymo nuostatas to nepadarė, todėl patikrinimo metu jam buvo papildomai apskaičiuota 457 972 Lt mokėtino į biudžetą PVM. Teismas nepagrįstai sprendė, jog VMI nepateikė įrodymų – pirminių buhalterinių dokumentų, jog PVM permoka yra neteisinga. VMI išdėstytas aplinkybes dėl permokos realumo grindė 2006 m. liepos 14 d. patikrinimo aktu, patvirtintu 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės yra neabejotinos, o mokestinis ginčas baigtas. VMI pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuotais faktais nėra pagrindo abejoti. Tuo atveju, jei teismas manė, kad byloje, susijusioje su viešojo intereso gynimu, nepakanka įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti, privalėjo būti aktyvus ir išsireikalauti trūkstamus įrodymus. Apeliantas taip pat pažymi, jog VMI minėtais sprendimais neįskaitė minėtos PVM permokos, bet atsisakė ją grąžinti.

9Ieškovas BUAB ,,Gigaleda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, kurių byloje buvo surinkta pakankamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tokiose bylose suformuotą teismų praktiką. Po bankroto bylos iškėlimo, gavęs ieškovo prašymą dėl PVM permokos grąžinimo, atsakovas atliko ieškovo mokestinį patikrinimą, nes teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dieną pas atsakovą buvo duomenys, jog ieškovas valstybei nėra skolingas ir, kad jam apskaityta PVM permoka. Atsakovas, atlikęs patikrinimą, konstatavo PVM permokos egzistavimą, pagal kurį apskaičiavo ieškovui mokestinių nepriemokų ir delspinigių sumas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Nei patikrinimo akte, nei jį patvirtinusiame sprendime nėra jokių išvadų, kad apskaityta PVM permoka yra nepagrįsta arba realiai neegzistuoja. Atvirkščiai, šiuose dokumentuose aiškiai kalbama apie ketinimą įskaityti šią permoką ieškovo mokestinei nepriemokai padengti jau po bankroto bylos iškėlimo. Šį ketinimą atsakovas realizavo 2007 m. sausio 17 d. sprendimu. Įskaitymo faktą patvirtina ir atsakovo 2007 m. gruodžio 13 d. pranešimas apie mokesčių permokos įskaitymą. Mokesčio permokos įskaitymo faktą patvirtina ir paties atsakovo pateiktas prašymas bankroto administratoriui įtraukti atsakovą į ieškovo kreditorių sąrašą su 2 815 110,40 Lt finansiniu reikalavimu, kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis patikrinimo aktu ir jį patvirtinusiu sprendimu.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „ Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007).

12Mokesčių permokas, jų įskaitymą ir grąžinimą reglamentuojančio Mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsnyje nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymo būdai, vienas iš jų – turimos permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčių mokėtojo prašymu grąžinamos tos mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti (Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 5 d.). Tačiau įstatymo leidėjas yra nustatęs atvejus, kada įskaitymo teisė gali būti ribojama (CK 6.134 str.). Šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta UAB ,, Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009). CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Remiantis šia Įmonių bankroto įstatymo nuostata nurodytos Mokesčių administravimo įstatymo 82, 87 straipsnių nuostatos dėl mokesčių permokų įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti netaikytinos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nes jų taikymas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, kuriame nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta UAB ,,Justiniškių sporto centras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-261/2010).

13Pripažįstant mokesčių administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, tokios teisės vykdymas yra sustabdomas įmonės bankroto atveju iki bus išnagrinėta bankroto byla teismine tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Aumida“ v. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-178/2010 ir kt.).

14Įmonės bankroto atveju, kai negalimas mokesčių permokų įskaitymas, yra aktuali Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Taigi tokiu atveju, kai įmonei iškeliama bankroto byla, mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir privalo grąžinti bankrutuojančiai įmonei jos mokesčių permokas tam, kad jos kartu su kitu turtu būtų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą, turint omenyje tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Taigi įmonės bankroto atveju Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalies nuostata, kad mokesčių mokėtojui (jo prašymu) grąžinamos tik tos jo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, netaikytina, bankrutuojančiai įmonei grąžinamos visos mokesčių permokos, o dėl mokesčių nepriemokų mokesčių administratorius teikia savo kaip kreditoriaus reikalavimus įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta UAB ,,Justiniškių sporto centras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-261/2010).

15Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Gigaleda“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2006 m. gegužės 1 d.. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. liepos 14 d., t.y. po bankroto bylos UAB ,,Gigaleda“ iškėlimo, atliko mokesčių mokėtojo BUAB ,,Gigaleda“ patikrinimą. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Apskaitos ir analizės skyriaus vedamą PVM mokėtojo kortelę BUAB ,,Gigaleda“ nustatyta sumokėto iki bankroto bylos iškėlimo susidariusi PVM mokesčio permoka, kurios likutis yra 264 628,69 Lt. Šį patikrinimo aktą patvirtino Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-328. Apeliantas nurodo, jog ieškovui pateikus PVM deklaracijas VMI, duomenys automatiškai iš deklaracijų buvo perkelti į VMI vedamą Apskaitos ir analizės skyriaus PVM mokėtojo kortelę, pagal kurią, suvedus duomenis, buvo fiksuojamas PVM skirtumo likutis 264 628,69 Lt. Pasak apelianto, aplinkybė, kad duomenys perkeliami automatiškai, netikrinant deklaracijose nurodytų duomenų pagrįstumo, buvo nurodyta ir patikrinimo akte, todėl mokesčio mokėtojo deklaruota permoka, kuri fiksuojama apskaitos kortelėje, nėra reali, kol neatliekamas bendrovės mokestinis tyrimas arba mokestinis patikrinimas permokos pagrįstumui nustatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal UAB ,,Gigaleda“ pateiktas deklaracijas 2006 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities VMI įskaitė UAB ,,Gigaleda“ 264 628,69 Lt PVM mokesčio permoką (b.l. 42). Priešingai nei teigia apeliantas, vėliau, t.y. 2006 m. liepos 14 d., atlikusi bankrutuojančios UAB ,,Gigaleda“ mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tik dar kartą konstatavo, jog PVM skirtumo likutis 264 628,69 Lt egzistuoja ir yra realus (b.l. 11). Kadangi minėti sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti juose užfiksuotais duomenimis, todėl laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog PVM permoka realiai neegzistavo, todėl neturėjo būti grąžinta BUAB ,,Gigaleda“.

16Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija iš tiesų ne įskaitė minėtą PVM permoką, bet 2007 m. sausio 17 d. sprendimu atsisakė ją grąžinti BUAB ,,Gigaleda“. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gruodžio 13 d. pranešimo apie mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymą Nr. (18.1)-46-43016 matyti, jog 2006 m. gegužės 3 d., jau po nutarties iškelti UAB ,,Gigaleda“ bankroto bylą įsiteisėjimo ir dar prieš atliktą mokestinį patikrinimą, buvo įskaityta UAB ,,Gigaleda“ 264 628,69 Lt mokestinė permoka dengti tokios paties sumos mokestinę PVM nepriemoką, nurodant, jog įskaitymas buvo atliktas 2006 m. gegužės 3 d. (b.l. 42). Todėl, nors vėliau, 2009 m. birželio 26 d. raštu Nr. (11.2)-46-20601 ,,Dėl PVM grąžinimo“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad inspekcijai pateiktos UAB ,,Gigaleda“ PVM deklaracijos nebuvo teisingos ir realiai 264 628,69 Lt PVM biudžete permokos nebuvo, todėl ji negalėjo būti grąžinama BUAB ,,Gigaleda“, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokia permoka apskritai neegzistavo, nes jos apskaičiavimą, kaip jau buvo minėta, vėliau patvirtino pačios Vilniaus apskrities VMI atliktas patikrinimas ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas. Tai, kad PVM permoka realiai egzistavo ir buvo įskaityta patvirtina ir atsakovo bankroto administratoriui pateiktas prašymas įtraukti atsakovą į ieškovo kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu į kurio sumą nėra įskaičiuota 264 628,69 Lt mokesčio nepriemoka (b.l. 43), vadinasi pats atsakovas pripažįsta, jog nepriemoka jau anksčiau buvo įskaityta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini ir apelianto teiginiai, jog duomenys į mokesčių mokėtojo apskaitos kortelę buvo perkelti automatiškai, netikrinant deklaracijose nurodytų duomenų pagrįstumo. Priešingai nei teigia apeliantas, patikrinimas buvo atliktas ir jo metu pasitvirtino, jog 264 628,69 Lt PVM permoka buvo reali. Dėl to, kad UAB ,,Gigaleda“, gavusi Vilniaus teritorinės muitinės teikimus nesumažino 457 972 Lt atskaitytos importo PVM sumos ir nepateikė VMI patikslintų 2004 m. rugpjūčio bei lapkričio mėnesių PVM deklaracijų, jai papildomai buvo priskaičiuota ši suma, kaip mokėtinas į biudžetą PVM. Be to, UAB ,,Gigaleda“ už teisės aktų nesilaikymą buvo paskirta 228 986 Lt PVM bauda ir 749 056 Lt akcizo bauda (b.l. 11, 18).

17Minėti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 264 628,69 Lt pridėtinės vertės mokesčio permoka realiai egzistavo. Kita vertus, dėl to, kad UAB ,,Gigaleda“ PVM permoka buvo įskaityta dengti tokios paties sumos mokestinę PVM nepriemoką, ir tai buvo padaryta po bankroto bylos UAB ,,Gigaleda“ iškėlimo, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija privalo šią permoką grąžinti BUAB ,,Gigaleda“. Kaip jau buvo minėta, tuomet, kai įmonei iškeliama bankroto byla, mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir privalo grąžinti bankrutuojančiai įmonei jos mokesčių permokas tam, kad jos kartu su kitu turtu būtų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą.

18Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas BUAB ,,Gigaleda“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Atsakovas Vilniaus apskrities VMI prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad... 5. Dublike ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 14 d. buvo surašytas patikrinimo... 6. Triplike atsakovas nurodė, jog patikrinimo akte jis nepatvirtino, kad... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 8. Atsakovas Vilniaus apskrities VMI apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 9. Ieškovas BUAB ,,Gigaleda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą ginčija... 10. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 11. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 12. Mokesčių permokas, jų įskaitymą ir grąžinimą reglamentuojančio... 13. Pripažįstant mokesčių administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti... 14. Įmonės bankroto atveju, kai negalimas mokesčių permokų įskaitymas, yra... 15. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta... 16. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apskrities valstybinė... 17. Minėti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą....