Byla 3K-3-261/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Justiniškių sporto centras“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių permokų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo mokesčių administratoriaus teisės, reglamentuotos Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje, patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas yra bankrutuojanti įmonė, įgyvendinimo problema, taip pat palūkanų pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius priteisimo iš mokesčių administratoriaus nepagrįsto atsisakymo grąžinti mokesčio permoką mokesčių mokėtojui atveju klausimas.

6Ieškovas BUAB „Justiniškių sporto centras“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 11 343,20 Lt mokesčių permokų (atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą – 38,37 Lt, gyventojų pajamų mokesčio – 1172,70 Lt, delspinigių už laiku negrąžintą gyventojų pajamų mokestį – 23,53 Lt, pelno mokesčio – 780 Lt, pridėtinės vertės mokesčio – 9328,60 Lt), delspinigius pagal Mokesčių administravimo įstatymą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2008 m. birželio 4 d. pasirašytas mokestinių prievolių likučių suderinimo aktas patvirtina ieškovo mokesčių permokas, kurios turi būti jam grąžintos. Atsakovas nusprendė mokesčių permokų negrąžinti, nes ieškovas pateikė ne visus privalomus finansinės atskaitomybės dokumentus. Nors prašymai dėl mokesčių permokų grąžinimo atsakovui pateikti 2008 m. liepos 2 d., mokesčių permokos nepagrįstai negrąžintos iki šios dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalį atsakovas turi sumokėti ir palūkanas.

8Byloje teismų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Justiniškių sporto centras“ iškėlė bankroto bylą. Šalys 2008 m. birželio 4 d. pasirašė mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą, nustatydamos mokestinių prievolių likučių dydį – 11 345,20 Lt (atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą – 38,37 Lt; gyventojų pajamų mokesčio – 1172,70 Lt; delspinigių už laiku negrąžintą gyventojų pajamų mokestį – 25,53 Lt; pelno mokesčio – 780 Lt; pridėtinės vertės mokesčio – 9328,60 Lt). 2008 m. liepos 2 d. ieškovo administratorius kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti mokesčių permokas. 2008 m. liepos 16 d. atsakovas priėmė sprendimus mokesčių permokų negrąžinti, nes bendrovė pateikė ne visus privalomus finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl atsakovas neturi galimybės nustatyti realios ieškovo atsiskaitymo su biudžetu būklės. 2008 m. liepos 31 d. ieškovo administratorius šiuos sprendimus apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuri 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 69-160 panaikino atsakovo sprendimus negrąžinti mokesčių permokų, o ieškovo skundo dalis dėl prašymo grąžinti 9328,60 Lt pridėtinės vertės mokesčio permoką ir dėl prašymo grąžinti 780 Lt pelno mokesčio permoką paliko nenagrinėtas. Ieškovo administratorius papildomai kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti mokesčių permokas, tačiau atsakovas atsisakė, nurodydamas, kad prašymai nebus nagrinėjami dėl dokumentų nepateikimo.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovo 11 345,20 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo 2009 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Teismas nurodė, kad papildomų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas negali daryti įtakos sprendimų dėl mokesčių permokų negrąžinimo priėmimui, nes šalys jau 2008 m. birželio 4 d. suderino mokesčių permokas; šis suderinimo aktas pasirašytas atsakovo atstovo ir nenuginčytas, todėl mokesčių permokų realumas buvo nustatytas jau pasirašant šį aktą. Be to, suderinimo aktu yra fiksuojamos mokesčių permokos, jis buvo pasirašytas pagal deklaracijas, kurių duomenys nepaneigti. Net jei pateikus papildomus finansinės atskaitomybės dokumentus ir būtų suformuota mokestinė prievolė, tarpusavio reikalavimų įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo negalimas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsnio 3 punktą, 94 straipsnį sprendžiant įmonės turimų permokų įskaitymo ir grąžinimo klausimus turi būti vadovaujamasi Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt., taip pat tai reiškia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Atsakovas, pasirašydamas su ieškovu mokesčių permokų suderinimo aktą, jas pripažino, tarpusavio prievolių įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo negalimas, todėl iš atsakovo priteistina 11 345,20 Lt mokesčių permokų. Kadangi Mokesčių administravimo įstatyme delspinigių skaičiavimas mokesčių administratoriui nenumatytas, tai ieškinio dalis dėl delspinigių priteisimo netenkinama. Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, kad sprendimu priteista ieškovui iš atsakovo skolos suma yra 11 343,20 Lt.

13Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad atsakovo reikalaujamų mokestinės atskaitomybės dokumentų pateikimas gali turėti įtakos tik formuojant ar tikslinant atsakovo finansinio reikalavimo dydį ieškovo bankroto byloje, tačiau negali daryti įtakos susidariusių mokesčių permokų grąžinimui. Net ir nustačius, kad ieškovo skola dėl nesumokėtų mokesčių valstybės biudžetui padidėjo, užfiksuota mokesčių permoka negalės būti mažinama (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Šalių mokesčių permokų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių atstovų, todėl negalima teigti, kad jis nesukelia atsakovui pareigos grąžinti suderintas (aktu neginčijamas) ieškovo mokesčių permokas. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad trūkstami dokumentai buvo surasti ir perduoti įmonės administratoriui. Ieškovas, siekdamas kilusį ginčą išspręsti taikiai, geranoriškai pasiūlė atsakovui reikalaujamus mokestinės atskaitomybės dokumentus, tačiau atsakovas atsisakė juos priimti. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas proceso šalies bendradarbiavimas, siekiant, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Teismas UAB „Justiniškių sporto centras“ bankroto byloje iki bankroto bylos iškėlimo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų pagrindu patvirtino atsakovo finansinius reikalavimus. Ieškovas šių dokumentų pagrindu, t. y. remdamasis iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatęs mokesčių permokas, atitinkamai prašė jas grąžinti, tačiau atsakovas tokį reikalavimą tenkinti atsisakė. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui, nes atsakovui negali būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos prieš privačius asmenis, t. y. jeigu remiantis iki bankroto bylos iškėlimo įmonės pateiktais dokumentais galima nustatyti ir tvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinius reikalavimus, tai pagal šiuos dokumentus turėtų būti leidžiama nustatyti bankrutuojančios įmonės reikalavimus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 69-160 nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog negrąžindama mokesčių permokų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija disponuoja bankrutuojančios įmonės lėšomis, o Įmonių bankroto įstatymas teisę valdyti bankrutuojančios įmonės turtą suteikia tik administratoriui, darytina išvada, kad jos sprendimai negrąžinti mokesčių permokų naikintini.

14Dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. I. v. antstolė A. Rimaitė-Žičkuvienė, bylos Nr. 3K-3-373/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, ir teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007, išdėstytais išaiškinimais, nustatė, kad atsakovo pareiga grąžinti ieškovui susidariusias mokesčių permokas yra piniginė prievolė, įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Ji atsirado bankrutavusios įmonės administratoriui prašymais pareikalavus grąžinti susidariusias mokesčių permokas, t. y. 2008 m. liepos 2 d. Įstatymų nenustatyta, kad, atsakovui vengiant grąžinti susidariusias mokesčių permokas, palūkanos neskaičiuojamos. Priešingai, Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje nustatyta taisyklė, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, netaikytina.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti nauja sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

171. Dėl mokesčių permokų grąžinimo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje teisės normų pažeidimai susiję su viešuoju interesu, nes mokesčių administravimas kaip vykdomosios valdžios vykdoma veikla susijusi su valstybės biudžeto formavimu visuomenės ir valstybės viešųjų poreikių tenkinimu (Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Be to, byloje keliamas klausimas taip pat siejasi su specifiniu finansų teisės institutu – skolų suderinimu, todėl reikšminga, kad mokesčių ir finansų teisės institutai būtų aiškinami analizuojant teisės normas sistemiškai ir vientisai, būtų užtikrinamas viešasis interesas.

18Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalį mokesčių administratorius turi įsitinkinti, kad faktiškai mokesčio mokėtojo atliktų ūkinių operacijų pagrindu susidarė mokesčio permoka. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti, kad mokesčio permoka būtų reali ir apskaičiuota pradinių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Taip būtų apginamas viešasis interesas - užkertama galimybė daryti žalą valstybės biudžetui ir valstybės turtiniams interesams. Įgyvendinamas šią teisę mokesčių administratorius gali reikalauti papildomų dokumentų, būtinų mokesčio permokos realumui nustatyti, ir nurodyti mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Jei per nustatytą terminą šie dokumentai nepateikiami, mokesčių administratorius prašymo nenagrinėja (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 38, 39 punktai). Taigi, mokesčių administratoriaus prašymas paaiškinti mokesčio permokos susidarymo priežastis ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius fiksuojamas mokesčių permokas, yra pagrįstas imperatyviosiomis teisės normomis.

192. Dėl mokesčių administratoriaus kaip kreditoriaus reikalavimo nustatymo bankroto byloje. Mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 40 straipsnio 4, 5 punktai). Priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose teisės aktuose nustatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad įstatymų pagrindu mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas bei kitus dokumentus (Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nustatė prezumpciją, kad mokesčio deklaracijoje pateikiami duomenys yra teisingi, todėl mokesčių administratorius tik teisės aktų nustatytais atvejais gali nesutikti su deklaracijoje nurodytais duomenimis ir juos tikrinti. Mokesčių administratorius, teikdamas kreditoriaus reikalavimą, jį suformuoja pagal bendrovės pateikiamas deklaracijas, nes mokesčių administratoriui nėra teisinio pagrindo nagrinėti pirminius apskaitos dokumentus ir jų pagrindu formuoti savo kaip kreditoriaus reikalavimą ieškovo bankroto byloje.

203. Dėl mokesčių permokų suderinimo akto. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad įmonės privalo inventorizuoti turtą, taigi ir gautinas skolas, ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 13 dalis, 15 straipsnio 10 dalis (2008 m. birželio 26 d. redakcija), Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktas (2008 m. balandžio 17 d. redakcija), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-314 patvirtintų Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 4 punktas (2006 m. sausio 31 d. redakcija). Inventorizacijos metu nustatoma reali įmonės ūkinė būklė, ir jos duomenys privaloma atskleisti metinėje ataskaitoje. Šiuo atveju skolų suderinimas yra viena iš inventorizacijos procedūrų, kurios metu surašomas suderinimo aktas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-314 patvirtintų Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 2 punktas). Suderinimo aktas, rengiamas pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis ir Mokesčių administravimo įstatymo normas, nėra tas dokumentas, kurio pagrindu išmokamos mokesčių permokos. Jų nustatymo ir grąžinimo tvarka reglamentuota Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje, 7 dalies 1 punkte, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 6 dalyje, kur nustatyta mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo atlikimo galimybė. Mokesčių administravimo įstatymo teisės normos traktuotinos kaip specialiosios teisės normos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-314 patvirtintų Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių atžvilgiu.

21Atliekant mokestinį tyrimą, buvo nustatytas turimų duomenų nepakankamumas ieškovo mokesčių permokų realumui nustatyti. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokesčio permokos gražinimo, turi teisę prašyti pateikti būtinus mokestinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtintų mokesčio permokos pagrįstumą. Priešingu atveju būtų toleruojamas mokesčių permokų, nepagrįstų mokestinės atskaitomybės dokumentais, grąžinimas, nes, nesąžiningiems mokesčių mokėtojams nepateikus šių dokumentų, būtų galima grąžinti iš valstybės biudžeto faktiškai neegzistuojančias mokesčių permokas ir valstybės lėšomis apmokėti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas bei kitų kreditorių reikalavimus taip pažeidžiant viešąjį interesą – valstybės turtinius interesus. Tokiais veiksmais taip pat būtų pažeidžiama sąžininga konkurencija.

224. Dėl palūkanų priteisimo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš jo 6 proc. palūkanas (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnis (galioja iki 2010 m. kovo 31 d.), Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis).

23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. v. antstolė A. Rimaitė-Žičkuvienė, bylos Nr. 3K-3-373/2006) vienas iš kriterijų, kuriais remiantis galima priteisti palūkanas, – praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad mokesčių administratorius mokesčio permokas grąžina per 30 dienų nuo papildomų dokumentų pateikimo (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Prievolės įvykdymo praleidimas galimas tik konstatavus reikšmingas aplinkybes: 1) mokesčių mokėtojas pateikė papildomus dokumentus, 2) mokesčių administratorius negrąžino mokesčio permokos per 30 dienų nuo dokumentų gavimo. Tik konstatavus šias aplinkybes, galimas palūkanų priteisimas. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad palūkanos už ne laiku grąžintą mokesčio permoką skaičiuojamos iki ji bus grąžinta. Palūkanų priteisimas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti palūkanas pagal Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus. Vadinasi, pritaikius ginčo atveju CK 6.210 straipsnį iš valstybės biudžeto atsakovas turės išmokėti dvigubas palūkanas.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti iš esmės nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, sumažinant pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteistų palūkanų dydį iki 5 proc. ir papildomai priteisiant 644,29 Lt palūkanų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalį. Nurodomi šie atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:

251. Dėl papildomų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Ieškovo nuomone, šių dokumentų pateikimas negali turėti įtakos sprendimams dėl suderinimo aktu nustatytų mokesčių permokų grąžinimo, nes prievolių vykdymas įskaitymu po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo negalimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB ,,Tauro bankas“, bylos Nr. 3K-7-95/2001; 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus vija“ v. A. Ž. IĮ, bylos Nr. 3K-3-1335/2002; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB ,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, byloje Nr. 3K-3-484/2004). Taigi nepriklausomai nuo to, ar atsakovas po finansinių apskaitos dokumentų patikrinimo nustatys ieškovui papildomas mokestines prievoles, jų įvykdymas įskaitymu po bankroto bylos iškėlimo bus draudžiamas. Pažymėtina, kad, negrąžindamas ieškovui 11 343,20 Lt mokesčių permokų, atsakovas disponuoja ieškovo lėšomis, tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame nustatyta išimtinė įmonės administratoriaus teisę nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu.

26Atsakovas nurodo, kad šalys po bankroto bylos įsiteisėjimo dienos pasirašė 2008 m. birželio 4 d. mokesčių permokų suderinimo aktą, kuriuo suderino likučius pagal 2007 m. vasario 26 d. duomenis ir nustatė bendrą 11 343,20 Lt ieškovo mokesčių permoką. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2003 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-314 Mokestinių prievolių likučių suderinimo akto FR0299 formos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 punktu suderinimo aktu buvo įformintas ieškovo atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais bei valstybės pinigų fondais faktas.

272. Dėl bendradarbiavimo pareigos vykdymo. Atsakovas privalo grąžinti suderintą ir nenuginčytą ieškovo mokesčių permoką. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad mokesčių deklaracijoje pateikiami duomenys yra teisingi, todėl mokesčių administratorius tik teisės aktų nustatytais atvejais gali nesutikti su deklaracijoje nurodytais duomenimis ir juos tikrinti (Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis). Šalys po bankroto bylos iškėlimo pasirašė suderinimo aktą, kuris, kaip nurodo atsakovas, buvo rengiamas pagal ieškovo pateiktas mokesčių deklaracijas. Atsakovas, norėdamas paneigti savo pareigą grąžinti ieškovui 11 343,20 Lt mokesčių permoką, pirmiausia turėtų nuginčyti ieškovo deklaracijose esančius ir teisingais preziumuojamus duomenis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas geranoriškai nurodė, kad gali pateikti visus dokumentus, būtinus mokesčių permokų realumui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas atsakovui pasiūlė bendradarbiauti su ieškovu ir priimti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau atsakovas atsisakė. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas proceso šalies bendradarbiavimas, siekiant, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis).

283. Dėl mokesčių permokų suderinimo akto. Atsakovas ne(nu)ginčijo pagal ieškovo deklaracijos duomenis nustatytų mokesčių permokų, todėl darytina išvada, kad tokių deklaracijų pagrindu pasirašytas suderinimo aktas turėtų būti laikomas teisingu. Negrąžindamas mokesčių permokų atsakovas užkerta kelią ieškovui tinkamai panaudoti permokėtas lėšas, nors ir pats negalės jų panaudoti, nes mokesčių permokų įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo yra draudžiamas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

294. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Palūkanų pritesimas pagal CK 6.37 straipsnį ieškovui neužkerta kelio reikalauti palūkanų už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalį. Teismų sprendimais ieškovui priteistos tik procesinės palūkanos, bet ne Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatytos palūkanos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005, yra išskiriamos dvi palūkanų rūšys: 1) palūkanos už termino prievolei įvykdyti praleidimą ir 2) procesinės palūkanos. Pirmosios palūkanos skaičiuojamos nuo pareigos įvykdyti piniginę prievolę atsiradimo dienos (šiuo atveju – nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d.) iki bylos iškėlimo teisme dienos (iki 2008 m. gruodžio 24 d.), antrosios – nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo nuomone, jam turėtų būti priteistos ir Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatytos palūkanos, kurias, kaip pažymi atsakovas, jis privalės sumokėti ieškovui. Pagal prievolės įvykdymo metu galiojusį finansų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 1K-207 delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydis – 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi atsakovo mokėtinos palūkanos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalį – 644,29 Lt. Ieškovas sutinka, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatydamas viešiesiems juridiniams asmenims (CK 2.34 straipsnio 2 dalis) taikomą palūkanų dydį pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, teismas nuosekliai laikydavosi pozicijos, kad tokiu atveju priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-578/2005; kt.).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl mokesčių permokų grąžinimo

33Mokesčių permokas, jų įskaitymą ir grąžinimą reglamentuojančio Mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsnyje nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymo būdai, vienas iš jų – turimos permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Mokesčių mokėtojo prašymu grąžinamos tos mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalis). Tačiau įstatymo leidėjas yra nustatęs atvejus, kada įskaitymo teisė gali būti ribojama (CK 6.134 straipsnis). Šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009). CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Remiantis šia Įmonių bankroto įstatymo nuostata nurodytos Mokesčių administravimo įstatymo 82, 87 straipsnių nuostatos dėl mokesčių permokų įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti netaikytinos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nes jų taikymas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, kuriame nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pripažįstant mokesčių administratoriaus viešuosius įgalinimus atlikti teritorinės mokesčių inspekcijos ir įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą, tokios teisės vykdymas yra sustabdomas įmonės bankroto atveju iki bus išnagrinėta bankroto byla teismine tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos yra paskirstomos kreditoriams bendra tvarka tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB ,,Tauro bankas“, bylos Nr. 3K-7-95/2001, Teismų praktika 15, p. 242-245; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Edisa“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Aumida“ v. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-178/2010; kt.).

34Įmonės bankroto atveju, kai, minėta, negalimas mokesčių permokų įskaitymas, yra aktuali Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Taigi tokiu atveju, kai įmonei iškeliama bankroto byla, mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir privalo grąžinti bankrutuojančiai įmonei jos mokesčių permokas tam, kad jos kartu su kitu turtu būtų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą, turint omenyje tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Taigi įmonės bankroto atveju Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalies nuostata, kad mokesčių mokėtojui (jo prašymu) grąžinamos tik tos jo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, netaikytina, bankrutuojančiai įmonei grąžinamos visos mokesčių permokos, o dėl mokesčių nepriemokų mokesčių administratorius teikia savo kaip kreditoriaus reikalavimus įmonės bankroto byloje.

35Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad mokesčių administratorius, prieš grąžindamas mokesčių permoką, turi teisę patikrinti, ar faktiškai mokesčio mokėtojo atliktų ūkinių operacijų pagrindu susidarė mokesčio permoka, ar ji reali, pagrįsta įmonės apskaitos dokumentais, ir ši mokesčių administratoriaus teisė neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši nuostata ir kasatoriaus pozicija dėl teisės patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą prieštarauja asmenų lygybės įstatymui principui (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), nes, pagal apeliacinės instancijos teismą, mokesčių administratoriui negali būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos prieš privačius asmenis, t. y. remiantis iki bankroto bylos iškėlimo įmonės pateiktais dokumentais nustatyti ir tvirtinti mokesčių administratoriaus finansinius reikalavimus bankroto byloje, atimant iš mokesčių mokėtojo teisę pagal tuos pačius dokumentus nustatyti bankrutuojančios įmonės reikalavimus – grąžintinos mokesčių permokos dydį – mokesčių administratoriui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu įpareigojo bankrutuojančios įmonės administratorių pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikti jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalį administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp jų – ir mokesčių administratoriaus, reikalavimų bankroto byloje patikrinimo mechanizmą, todėl nėra pagrindo konstatuoti asmenų lygybės pažeidimo taikant Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią mokesčių administratoriaus teisę patikrinti mokesčių mokėtojų, tarp jų – ir bankrutuojančių įmonių, prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą. Nežiūrint į tai, kad nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai nėra teisingi, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl kasatoriaus pareigos grąžinti ieškovui mokesčių permokas yra pagrįstos.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. birželio 4 d. pasirašė mokesčių permokų suderinimo aktą nustatydamos mokestinių prievolių likučių dydį – 11 345,20 Lt (atskaitymų nuo realizavimo pajamų pagal Kelių fondo įstatymą – 38,37 Lt; gyventojų pajamų mokesčio – 1172,70 Lt; delspinigių dėl negrąžinto gyventojų pajamų mokesčio – 25,53 Lt; pelno mokesčio – 780 Lt; pridėtinės vertės mokesčio – 9328,60 Lt), t. y. susitarė, kad akte apskaitytos ieškovo mokesčių permokos laikomos suderintomis. Šis mokesčių permokų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių atstovų, nenuginčytas. Kasatorius nurodo kasaciniame skunde, kad šis aktas buvo pasirašytas kitu tikslu – atliekant bendrovės inventorizaciją siekiant suderinti bendrovės ir mokesčių administratoriaus skolas pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis-deklaracijas, t. y. pasirašant šį aktą nebuvo tikrinamas mokesčių permokų realumas pagal bendrovės turimus apskaitos dokumentus. Teismai sprendė, kad šis suderinimo aktas lemia atsakovo pareigą grąžinti suderintas ieškovo mokesčių permokas, ir kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia teismų išvada. Minėta, kasatorius neginčija šio akto, jis pasirašytas abiejų šalių ir kasatorius nenurodo kito dokumento, kuris turėtų patvirtinti ar paneigti mokesčių permokų pagrįstumą. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad trūkstami dokumentai buvo surasti ir perduoti įmonės administratoriui. Ieškovas, siekdamas kilusį ginčą išspręsti taikiai, geranoriškai pasiūlė atsakovui reikalaujamus dokumentus, tačiau šis juos priimti atsisakė. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad toks kasatoriaus elgesys patvirtina, jog kasatoriui nėra poreikio pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teise patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą išsireikalaujant tam tikslui būtinus papildomus dokumentus, tai reiškia, kad iš esmės tokio poreikio nebuvo ir kasatoriui atsisakant grąžinti ieškovui mokesčių permoką dėl nepateiktų dokumentų.

37Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovui mokesčių permokas, ir ši išvada sutampa su centrinio mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos tyrimo išvadomis, išdėstytomis 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 69-160. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš kasatoriaus nepagrįstai laiku negrąžintas mokesčių permokas (Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Dėl palūkanų priteisimo

39Bylą nagrinėję teismai priteisė iš kasatoriaus procesines palūkanas – 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindu. Kasaciniame skunde keliama CK teisės normų taikymo šioje byloje problema.

40Mokesčių permokų grąžinimas vykdomas pagal specialiame Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas taisykles, taigi šis procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama mokesčių administratoriaus veikla, susijusi su mokesčių permokų grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004 m. birželio 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje AB „Klaipėdos energija“ v. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, bylos Nr. A10-310/2004; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje UAB „Eitomis“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. A-438-232/2010) yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, t. y. šioje teisės normoje nustatyta tik bendro pobūdžio taisyklė tokio pobūdžio nuostoliams skaičiuoti, iš kurios nustatyta ir išimtis – „jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio“. Palūkanų mokėjimas už laiku negrąžintą mokesčio permoką yra neatskiriamas nuo mokesčio permokos ir yra sudėtinė mokesčių grąžinimo instituto, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo (1995 m. birželio 28 d. redakcija) 38 straipsnyje, dalis. Taigi ginčas tiek dėl palūkanų už mokesčio permokos negrąžinimą laiku, tiek dėl šios mokesčio permokos grąžinimo yra mokestinis ginčas. Dėl to žalos dydis dėl negautų pajamų turi būti nustatomas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalies ir 99 straipsnio taisykles. Taigi pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kai iš mokesčių administratoriaus prašoma priteisti palūkanas už laiku negrąžintą mokesčio permoką mokesčių mokėtojui, jos apskaičiuojamos ir priteisiamos specialiojo – Mokesčių administravimo – įstatymo pagrindu, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai nepagrįstai priteisė ieškovui iš kasatoriaus 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau ši išvada nelemia, kad kasatorius, minėta, nepagrįstai laiku negrąžinęs mokesčių permokų ieškovui, neturi mokėti ieškovui palūkanų pagal Mokesčių administravimo įstatymą, nes reikalavimas priteisti palūkanas už laiku negrąžintas mokesčių permokas byloje buvo pareikštas.

41Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta; palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį; delspinigių dydis nustatomas šią palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų (Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnis).

42Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo (kasatoriaus) palūkanas už nepagrįstai negrąžintas mokesčių permokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, remdamasi ieškovo suformuluotu prašymu ir vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalies, 99 straipsnio nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui skaičiuotinos ir priteistinos palūkanos pagal ieškinyje suformuluotą (klaidingai nurodant palūkanų dydį) prašymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Pagal byloje esančius duomenis, ši civilinė byla iškelta 2008 m. gruodžio 24 d. (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 115 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Remiantis finansų ministro 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1K-261, 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-421, 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-052 patvirtintas delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydis – 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, o 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1K-058, 2009 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1K-180, 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 1K-309, 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1K-428 – 0,05 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Kadangi šis dydis yra kintamas, nes nustatomas konkrečiam ketvirčiui, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistinos iš kasatoriaus konkrečios palūkanos už laiku negrąžintas mokesčių permokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. gruodžio 24-osios iki kasacinio teismo nutarties šioje byloje priėmimo dienos – 2010 m. birželio 4-osios pagal Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnyje nustatytą apskaičiavimo būdą, iš viso – 2772,14 Lt. Kita palūkanų už laiku negrąžintas mokesčių permokas dalis, t. y. nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo dienos – 2010 m. birželio 4-osios iki pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo įvykdymo, t. y. iki priteistų mokesčių permokų grąžinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalis), apskaičiuotina teismo sprendimo vykdymo proceso metu pagal finansų ministro atitinkamam metų ketvirčiui nustatytą delspinigių už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokestį dydį.

44Taigi teismams netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias palūkanas už laiku negrąžintą mokesčio permoką, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti šias bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Priteisti valstybei iš bylos šalių po 12,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis dėl palūkanų ieškovui BUAB „Justiniškių sporto centras“ iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priteisimo pakeisti ir šią Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį išdėstyti taip:

49Priteisti ieškovui BUAB „Justiniškių sporto centras“ iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2772,14 Lt (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du Lt 14 ct) palūkanų už laiku negrąžintą mokesčio permoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. gruodžio 24-osios iki kasacinio teismo nutarties šioje byloje priėmimo dienos – 2010 m. birželio 4-osios. Palūkanų už laiku negrąžintą mokesčių permoką dalį nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo dienos – 2010 m. birželio 4-osios iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo įvykdymo apskaičiuotina teismo sprendimo vykdymo proceso metu pagal finansų ministro atitinkamam metų ketvirčiui nustatytą delspinigių dydį.

50Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

51Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB „Justiniškių sporto centras“ ir kasatoriaus Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos po 12,60 Lt (dvylika Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo mokesčių administratoriaus teisės, reglamentuotos Mokesčių... 6. Ieškovas BUAB „Justiniškių sporto centras“ prašė teismo priteisti iš... 7. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2008 m. birželio 4 d. pasirašytas... 8. Byloje teismų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 13 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino dalį... 11. Teismas nurodė, kad papildomų finansinės atskaitomybės dokumentų... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai... 14. Dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 17. 1. Dėl mokesčių permokų... 18. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalį mokesčių... 19. 2. Dėl 20. 3. Dėl 21. Atliekant mokestinį tyrimą, buvo nustatytas turimų duomenų nepakankamumas... 22. 4. Dėl palūkanų priteisimo. Kai... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti iš esmės... 25. 1. Dėl papildomų finansinės... 26. Atsakovas nurodo, kad šalys po bankroto bylos įsiteisėjimo dienos pasirašė... 27. 2. Dėl bendradarbiavimo pareigos... 28. 3. Dėl mokesčių permokų suderinimo... 29. 4. Dėl procesinių palūkanų... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl mokesčių permokų grąžinimo... 33. Mokesčių permokas, jų įskaitymą ir grąžinimą reglamentuojančio... 34. Įmonės bankroto atveju, kai, minėta, negalimas mokesčių permokų... 35. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. birželio 4 d. pasirašė... 37. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius... 38. Dėl palūkanų priteisimo... 39. Bylą nagrinėję teismai priteisė iš kasatoriaus procesines palūkanas – 6... 40. Mokesčių permokų grąžinimas vykdomas pagal specialiame Mokesčių... 41. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad... 42. Ieškovas ieškinyje suformulavo prašymą priteisti iš atsakovo (kasatoriaus)... 43. Pagal byloje esančius duomenis, ši civilinė byla iškelta 2008 m. gruodžio... 44. Taigi teismams netinkamai taikius teisės normas, reglamentuojančias... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Priteisti valstybei iš bylos šalių po 12,60 Lt išlaidų, susijusių su... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 49. Priteisti ieškovui BUAB „Justiniškių sporto centras“ iš atsakovo... 50. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 51. Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB „Justiniškių sporto centras“ ir... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...