Byla A-4046-756/2015
Dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. A. skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas M. U. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 2–6, 53–57), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“; 2) įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui D tipo nacionalinę vizą.

5Pareiškėjas paaiškino, kad yra ( - ) studentas, kuris ketindamas tęsti studijas Lietuvoje, nusprendė išmokti lietuvių kalbos. Tuo tikslu pateikė prašymą UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ ir buvo priimtas metus mokytis lietuvių kalbos. 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Ambasadą, prašydamas išduoti D tipo nacionalinę vizą, pateikė reikalaujamus dokumentus, tačiau Ambasada 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, motyvuodama tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka, teigia, kad jis pateikė išsamius dokumentus pagal nustatytą tvarką, todėl turėjo gauti vizą. Atsakovas nenurodė pateiktų dokumentų trūkumų. Dalyvaudamas 2014 m. rugsėjo 16 d. pokalbyje, jis tiksliai ir teisingai atsakė į visus klausimus, tačiau jam nebuvo nurodyta, koks jo atsakymas buvo neteisingas. Kad galėtų pakartotinai kreiptis dėl vizos išdavimo, pareiškėjui būtina žinoti priežastį, kuri tapo kliūtimi gauti vizą. Pareiškėjas, remdamasis Europos Sąjungos Teismingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje Nr. C-84/12, teigė, kad atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad jis yra studentas ir ketina studijuoti Lietuvoje.

6Atsakovas Užsienio reikalų ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 103–108) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Teigė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašymo pagrindu nurodė studijas, pateikė UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ raštą, pasirašytą bendrovės savininko pakistaniečio I. U. R. K., nurodantį, kad pareiškėjas yra priimtas mokytis 1 metus į lietuvių kalbos kursus. Tą pačią dieną Ambasadoje su pareiškėju įvyko pokalbis – interviu anglų kalba, pareiškėjas vykimo į Lietuvą tikslą nurodė norą mokytis lietuvių kalbos kursuose, organizuojamuose UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ savininko, o po to ketina mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje lietuvių kalba. Nors pareiškėjas pažymėjo, kad lietuvių kalba domėjosi anksčiau, tačiau apie pačią lietuvių kalbą – žodžius, gramatiką ir pan. – nieko nurodyti nesugebėjo. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2014 m. rugsėjo 25 d. Ambasadai konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) rekomendavo pareiškėjui vizos neišduoti. Įvertinęs visą turimą medžiagą, Ambasados darbuotojas atsisakė išduoti vizą tuo pagrindu, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinių vizų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą (toliau –ir ES) pavojų, nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo, todėl konsulinis pareigūnas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu bei teisėtumu. Pareiškėjas nepateikė reikiamų, patikimų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą ir sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtai ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę pakartotinai kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 130–131) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

9Nurodė, kad skundžiamas Ambasados sprendimas priimtas jos kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėtas, pagrįstas ir suverenus. VSD, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, teikė rekomendaciją neišduoti Lietuvos Respublikos vizos.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 160–164) pareiškėjo M. U. A. skundą atmetė.

12Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ ir prašė priimti jį lankyti lietuvių kalbos kursus. UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ direktorius I. U. R. K. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. priėmė M. U. A. į vienerių metų lietuvių kalbos kursus (b. l. 21). Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (b. l. 109–111). Ambasados konsulinis pareigūnas, spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, 2014 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri nurodė, kad kursai nėra studijos ir tai neturėtų būti pagrindas išduoti vizą (b. l. 114). Ambasados konsulinis pareigūnas 2014 m. rugsėjo 23 d. per konsulinių procedūrų valdymo sistemą (KPVS) kreipėsi konsultacijos į VSD, kuris 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė neigiamą išvadą ir, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 punktu, Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, rekomendavo pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizos neišduoti (b. l. 116). Ambasada 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavusi, kad jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų – negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (b. l. 112–113).

13Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) c punkte bei Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta analogiška sąlyga, kad atvykstantys trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Atsisakymo išduoti vizą pagrindus nustato Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, numatyta, kad vizą atsisakoma išduoti nustačius, jog prašymą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (a punkto ii papunktis). Nacionaliniame lygmenyje atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai įtvirtinti Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kurio 19 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą.

14Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. ( - ) yra įrašytas į šį priedą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas ( - ) piliečiu (b. l. 34–35), prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, Vizų režimo reglamente nustatyta tvarka privalo turėti vizą.

15Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vizos išdavimo pagrįstumo klausimą, turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-184/2014).

17Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą yra pagrįsta abejonė, kad pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus vizai gauti (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421-14).

18Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad Ambasada pagrįstai turėjo abejonių dėl pateiktos informacijos patikimumo bei dėl pareiškėjo tikslo ir galimybių studijuoti Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad Ambasados sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Vidaus reikalų ministerijos pareigūno pateiktą nuomonę, įvertinus 2014 m. rugsėjo 25 d. VSD išvadą, pokalbio metu gautą informaciją bei pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie buvo nepakankami pagrįsti pareiškėjo atvykimo tikslą ir sąlygas. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai pokalbio Ambasadoje metu (b. l. 116) patvirtina atsakovo išvadą, kad pareiškėjas negalėjo pagrįsti konkretaus vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas Ambasadai savo pasirinkimą grindė domėjimusi lietuvių kalba, nors nežinojo, kiek lietuvių kalbos abėcėlėje yra raidžių, kiek giminių, iš kur kalba kilusi, nemokėjo ir neatsiminė nei vieno žodžio lietuviškai, teigė, kad lietuvių kalba turi panašumų su prancūzų ir olandų kalbomis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl noro mokytis lietuvių kalbą, o vėliau studijuoti, nesant kitų įrodymų, vertintini kaip keliantys pagrįstas abejones. Abejones dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką deklaruojamu tikslu taip pat rodo ir VSD teismui pateikta riboto naudojimo informacija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ yra švietimo veiklą vykdanti įstaiga. Pareiga pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas remiantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu ir Įstatymo 19 straipsnio 1-2 punktais tenka pareiškėjui. Ambasada ginčijamą sprendimą priėmė kompleksiškai įvertinusi aplinkybių visumą, nustačiusi, kad pareiškėjo ir trečiųjų asmenų (VSD) pateikta informacija kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir sąlygų, o tai yra pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktus.

19Pareiškėjas teigė, kad nebuvo informuotas apie atsisakymo išduoti vizą sprendimo pagrindus. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo tipinę formą nustato Aprašo 9 priedas. Įstatyme ir Apraše nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga išsamiai informuoti suinteresuotą asmenį apie priimto sprendimo pagrindus, bendriausia prasme jie yra nurodyti skundžiamame sprendime, t. y., iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas. Tuo tarpu atsakovas nurodė teismui priimtą sprendimą pagrindžiančius motyvus, byloje yra surinkti jį patvirtinantys įrodymai. Tai, jog tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, konstatuota ir LVAT formuojamoje praktikoje (2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-619/14)

20Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad Ambasadai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytų numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų. Ginčijamas Ambasados 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

21Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

22III.

23Pareiškėjas M. U. A., atstovaujamas I. U. R. K., apeliaciniu skundu (b. l. 169–175) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat motyvais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

24Pareiškėjas papildomai nurodo, kad:

251. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir byloje pateiktus dokumentus: pirma, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas susimokėjo už lietuvių kalbos studijas UAB ,,Šviesios ateities kolegijoje“, be to, savo sąskaitoje ( - ) pareiškėjas turi 10 000 Eur išlaidoms, gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui (dėl šios priežasties teismo bei atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų apie lėšų, reikalingų jo buvimui Lietuvoje apmokėti turėjimą, nepagrįsti);

262. Atvykimo į Lietuvą, taip pat studijų UAB ,,Šviesios ateities kolegijoje“ priežastis – pareiškėjo ketinimas studijuoti Europos istoriją Vilniaus edukologijos universitete, kuriame ši programa dėstoma lietuvių kalba;

273. Atsakovo teiginiai dėl lietuvių kalbos abėcėlės ir kitų faktų nežinojimo, nepagrįsti, nes pareiškėjas dar nepradėjo studijų, o reikalavimų šiuos faktus žinoti nenustato joks teisės aktas;

284. Apelianto manymu, atsakovas nepateikė neabejotinų argumentų, pagrindžiančių vizos pareiškėjui neišdavimą, o savo sprendimą grindė vien tik prielaidomis;

295. Be to, pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą Migracijos departamento, nors pareiškėjas teikė tokį prašymą – Migracijos departamentas turėtų atsakyti į klausimą, kodėl lietuvių kalbos mokymas nėra laikomas edukacine veikla;

306. Nacionalinei D tipo vizai netaikomas Vizų kodeksas, todėl atsakovo sprendimas negalėjo būti priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas „neatitinka Šengeno sienų kodekso atvykimo sąlygų“.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 185–186) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32VSD teigimu, teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. VSD vizos pareiškėjui suteikimo aspektu teikė Ambasadai konsultaciją, kuri galėjo būti reikšminga priimant ginčo sprendimą. Informacija, kurios pagrindu VSD teikė šią konsultaciją, yra įslaptinta, todėl ji bus pateikta susipažinimui bylą nagrinėjančiam teisėjui iki teismo posėdžio.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Egipto Respublikoje (toliau vadinama – Ambasada) 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. LTU-44-00000000000000000000002805, kuriuo atsisakyta ( - ) piliečiui M. U. A., gim. ( - ), išduoti nacionalinę vizą (b. l. 12), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas teismo prašė įpareigoti Ambasadą išduoti jam D tipo nacionalinę vizą.

36Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 160–164) M. U. A. skundą atmetė, nes, teismo vertinimu, Ambasada ginčijamą sprendimą priėmė kompleksiškai įvertinusi aplinkybių visumą, nustačiusi, kad pareiškėjo ir trečiųjų asmenų (Valstybės saugumo departamento) pateikta informacija kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir sąlygų, o tai yra pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 ir 2 punktus.

37Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

38Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. sausio 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1/2014 ir kt.).

39Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

40Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

41Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 punktas), arba norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. sausio 16 d.) 80 punkte numatyta, kad nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (9 priedas); su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. LVAT yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (žr., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2613-822/2015).

42Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).

43Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal šio skirsnio 2.2 punktą diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būtų pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizai (žr., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-619/2014).

44Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo teiginį, kad jis Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus ir todėl jo prašymas išduoti nacionalinę vizą turėjo būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą, įskaitant ir Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytame pokalbyje su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu pateiktą informaciją. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusi asmenį informuoja naudodamas aptartą standartinę formą.

45Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardintų nuostatų, Ambasadai priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai.

46Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ginčijamas Ambasados 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ( - ) piliečiui M. U. A. priimtas motyvuojant tuo, kad „užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų“ (b. l. 12). Ši aplinkybė atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje (taip pat Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 str. 1 d. 1 ir 2 papunkčiuose) nustatytą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Su atsisakymu išduoti vizą pareiškėjas supažindintas 2014 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 12) pateikiant jam 2014 m. rugsėjo 25 d. standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą.

47Nors nagrinėjamu atveju minėtoje standartinėje formoje nuoroda daroma tik į Vizų kodeksą (nenurodant konkrečios šiuo atveju taikytinos kodekso nuostatos) ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnį (nenurodant atitinkamos šio straipsnio dalies), šis trūkumas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (jos toliau bus aptariamos šiame teismo procesiniame sprendime), konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu. Tokia išvada neprieštarauja šios kategorijos bylose administracinių teismų formuojamai praktikai (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. A-2613-822/2015).

48Iš Užsieniečių registro vizų modelio duomenų (b. l. 115–116, 149–150) matyti, jog ginčijamas Ambasados sprendimas priimtas atsižvelgiant į šias prašymo tyrimo metu nustatytas aplinkybes: „pareiškėjas priimtas į UAB „Šviesios ateities akademiją“, kuri galimai yra vienas iš nelegalios migracijos centrų; pareiškėjas mokysis lietuvių kalbos, nes šia kalba jis domėjosi ir anksčiau, tačiau apklausos metu nustatyta, kad jis nežino, kiek lietuvių kalbos abėcėlėje yra raidžių, kiek giminių, iš kur kilusi lietuvių kalba, nemoka ir neatsimena nei vieno žodžio lietuviškai; tačiau teigia, kad lietuvių kalba turi panašumų su prancūzų ir olandų kalbomis; Ambasados nuomone, vienerių metų kursai, kuriuos organizuoja galimai nelegalią migraciją įvairiais būdais skatinantis pakistanietis I. U. R. K., nėra studijos, todėl nėra pagrindo išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjo deklaruojami tikslai galimai neatitinka jo tikrųjų ketinimų.“.

49Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei apeliacinio skundo turinio matyti, jog minėtos atsisakymo išduoti vizą aplinkybės pareiškėjui iš esmės buvo žinomos (pareiškėjas nesutinka su atsakovo pastabomis dėl faktų apie lietuvių kalbą žinojimo, teigia, kad vienerių metų lietuvių kalbos studijos UAB „Šviesios ateities kolegijoje“ yra pakankamas pagrindas išduoti jam nacionalinę vizą, nurodo, jo manymu, su pastaruoju aspektu susijusias Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, b. l. 2–6, 53–57, 169–175). Į bylą pateiktas Ambasados darbuotojo J. V., priėmusio ginčo sprendimą, susirašinėjimo elektroniniu paštu su pareiškėjo M. U. A. atstovu I. U. R. K. išrašas (b. l. 19), iš kurio matyti, jog Ambasados darbuotojas, įteikdamas ginčo sprendimą, paaiškino pareiškėjui kokiu pagrindu nuspręsta neišduoti nacionalinės vizos (laiške dar kartą nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų). Be to, ir pats pareiškėjas, atstovaujamas I. U. R. K., pirmosios instancijos teismo prašė įtraukti į bylą Migracijos departamentą, kad šis paaiškintų, kodėl lietuvių kalbos mokymas nėra laikomas edukacine veikla (b. l. 142–143), o šiuo aspektu (t. y. dėl UAB „Šviesios ateities kolegijos“ organizuojamų lietuvių kalbos kursų, kurie, pasak pareiškėjo atstovo, yra pagrindas nacionalinei vizai išduoti, teikė paaiškinimus Ambasadai (b. l. 15, 17, 18)). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakymo išduoti nacionalinę vizą aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos. Todėl ir tariamas minėtų aplinkybių nežinojimas nesutrukdė pareiškėjui efektyviai realizuoti teisę į, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

50Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė.

51Pasisakydama dėl ginčo esmės – Ambasados atsisakymo M. U. A. išduoti nacionalinę vizą, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme Ambasadai išduoti nacionalinę vizą (b. l. 46–48, 109–111) kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė studijas UAB „Šviesios ateities kolegijoje“. Ambasadoje 2014 m. rugsėjo 16 d. su pareiškėju įvyko interviu (pokalbis) anglų kalba, kurio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog į Lietuvą vyksta mokytis lietuvių kalbos UAB „Šviesios ateities kolegijoje“, vėliau ketina studijuoti kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje lietuvių kalba. Minėto pokalbio metu pareiškėjas nurodė ir tai, kad lietuvių kalba domėjosi ir anksčiau, tačiau pokalbio metu negalėjo nurodyti jokių, su lietuvių kalba susijusių faktų (teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad nepradėjęs mokytis lietuvių kalbos, jis negalėjo žinoti tokių specifinių faktų kaip kad, kiek lietuvių kalbos abėcėlėje yra raidžių, kiek giminių, iš kur kilusi lietuvių kalba). Tačiau pareiškėjas, nors ir teigė domėjęsis lietuvių kalba, paklaustas, negalėjo prisiminti nė vieno lietuviško žodžio, taip pat nurodė, kad lietuvių kalba turi panašumų su prancūzų, olandų kalbomis. Tai paneigia pareiškėjo teiginį dėl jo domėjimosi lietuvių kalba.

52Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas Ambasadai pateikė dokumentus, kurie, jo manymu, pakankami tam, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl nacionalinės vizos išdavimo (šiuos dokumentus pareiškėjas išvardino skunde bei apeliaciniame skunde).

53Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti šie dokumentai: pareiškėjo M. U. A. paso kopija (b. l. 34, 35); UAB „Šviesios ateities kolegijos“ 2014 m. liepos 7 d. „Priėmimo į vienerių metų lietuvių kalbos kursus UAB „Šviesios ateities kolegijoje“, Vilniuje, laiškas“ Nr. BFC-2501, kuriame nurodyta, jog apsvarsčius studento M. U. A. prašymą, nuspręsta jį priimti į vienerių metų lietuvių kalbos kursus, studijos prasideda 2014 m. rugsėjo 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2 400 Eur mokestis už mokymus gautas į kolegijos sąskaitą (į bylą pateikta nepasirašyta ir įmonės spaudu nepatvirtinta šio rašto kopija, b. l. 20); UAB „Šviesios ateities kolegijos“ 2014 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. BFC-2501, kuriuo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. į vienerių metų lietuvių kalbos kursus priimamas M. U. A. (kopija, b. l. 21); Ambasadai adresuotas UAB „Šviesios ateities kolegijos“ 2014 m. liepos 15 d. „Prašymas išduoti nacionalinę daugkartinę vizą (D) Šviesios ateities kolegijos studentui A. M. U.“ Nr. BFC-2501 (kopija, b. l. 22); Migracijos departamentui adresuotas UAB „Šviesios ateities kolegijos“ 2014 m. liepos 15 d. „Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“ Nr. BFC-2501 (kopija, b. l. 23); Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučio-svečių namų 2014 m. liepos 15 d. raštas „Dėl vietos rezervavimo“, kuriame nurodyta, jog A. M. U. rezervavo vietą Lietuvos edukologijos universiteto bendrabutyje-svečių namuose laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau rezervacijos neapmokėjo (kopija, b. l. 24); AB SEB banko 2014 m. liepos 16 d. UAB „Šviesios ateities kolegijos“ sąskaitos išrašo Nr. 19 kopija, kurioje nurodyta, jog 2014 m. liepos 10 d. į įmonės sąskaitą įskaityta 2 500 Eur (pažymėtina, kad išrašas pateiktas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 16 d., o prieš 2014 m. liepos 10 d. įskaitant minėtus 2 500 Eur, sąskaitoje lėšų nebuvo, b. l. 25). Į bylą taip pat pateiktos šių dokumentų kopijos: pareiškėjo M. U. A. sąskaitos „Allied Bank“ (( - )) išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., kuriame nurodyta, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjo sąskaitoje buvo 1 375 000 ( - ) rupijų (b. l. 28, 29); 2014 m. rugpjūčio 27 d. „Allied Bank“ pažyma, kad M. U. A. „sąskaitos elgesys yra patenkinamas“ (b. l. 30, 31); Centrinės rajono ligoninės ( - ), ( - ) 2014 m. liepos 3 d. išduota M. U. A. sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 42 (b. l. 36, 37); Centrinio rajono policijos komisariato ( - ) (( - )) 2014 m. birželio 28 d. pažyma apie pareiškėjo kriminalinę praeitį Nr. 3394/s (b. l. 38, 39); pareiškėjo pasirašytas įsipareigojimas grįžti į ( - ) po studijų pabaigos (šis raštas patvirtintas ( - ) notaro 2014 m. rugsėjo 11 d., b. l. 40, 41); 2014 m. rugsėjo 9 d. išduotas AIG „Travel GUARD“ draudimo polisas (b. l. 42–43, 44–45).

54Įvertinusi nurodytų dokumentų turinį bei atsižvelgusi į aplinkybes nustatytas per su pareiškėju 2014 m. rugsėjo 16 d. vykusį interviu (pokalbį), apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ambasada galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo bei sąlygų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ yra švietimo veiklą vykdanti įstaiga (pagal ginčui aktualios redakcijos Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo 66 p. 2 p., daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui: studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą). Fakto, kad UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ yra švietimo veiklą vykdanti įstaiga neįrodo ir pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai. Be to, pareiškėjo prašymas išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateiktas 2014 m. rugsėjo 16 d. (Užsienio reikalų ministerijos pateikta šio prašymo kopija, b. l. 109–111), t. y. jau prasidėjus UAB „Šviesios ateities kolegijos“ raštuose nurodytiems kursams, tačiau duomenų, kad ši įmonė minėtu laikotarpiu būtų nuomavusi mokymui skirtas patalpas ir būtų įdarbinusi atitinkamus darbuotojus (ar būtų sudariusi sutartis dėl tokių paslaugų teikimo), nėra.

55Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ambasada, priimdama ginčijamą sprendimą, vertino ne tik pareiškėjo teisinį statusą, pareiškėjo bei jo atstovo (kuris, be kita ko, yra ir UAB ,,Šviesios ateities kolegija“ direktorius) pateiktus dokumentus, bet ir konsultavosi su Migracijos departamentu dėl vizos pareiškėjui išdavimo: 2014 m. rugsėjo 22 d. Ambasados konsulinis pareigūnas raštu kreipėsi į Migracijos departamento pareigūną A. T. konsultacijos vizos pareiškėjui išdavimo klausimu, o 2014 m. rugsėjo 23 d. specialaus elektroninio ryšio pagalba per Vizų informacinę sistemą (VIS) kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą dėl galimumo išduoti vizą pareiškėjui (b. l. 103–108). 2014 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamento pareigūnas A. T. raštu Ambasadai pateikė konsultaciją, kurioje nurodė, kad pareiškėjo nurodyti lietuvių kalbos kursai nėra studijos ir tai neturėtų būti pagrindas išduoti vizą (b. l. 114, 150). 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Ambasadai konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) pateikė neigiamą išvadą (b. l. 116).

56Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat susipažinus su Valstybės saugumo departamento teismui pateikta riboto naudojimo informacija, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Ambasados sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

57Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir vertino nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. U. A. apeliacinį skundą atmesti.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas M. 5. Pareiškėjas paaiškino, kad yra ( - ) studentas, kuris ketindamas tęsti... 6. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepime (b.... 7. Teigė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. Ambasadai pateikė specialios... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su skundu... 9. Nurodė, kad skundžiamas Ambasados sprendimas priimtas jos kompetencijos... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l.... 12. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas... 13. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 14. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje... 15. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje... 17. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog kompetentingos... 18. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad... 19. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo informuotas apie atsisakymo išduoti vizą... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė... 21. Teismui pripažinus, kad sprendimas... 22. III.... 23. Pareiškėjas M. 24. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad:... 25. 1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas ginčui išspręsti... 26. 2. Atvykimo į Lietuvą, taip pat studijų UAB ,,Šviesios ateities... 27. 3. Atsakovo teiginiai dėl lietuvių kalbos abėcėlės ir kitų faktų... 28. 4. Apelianto manymu, atsakovas nepateikė neabejotinų argumentų,... 29. 5. Be to, pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą Migracijos... 30. 6. Nacionalinei D tipo vizai netaikomas Vizų kodeksas, todėl atsakovo... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su apeliaciniu... 32. VSD teigimu, teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos... 36. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l.... 37. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje... 38. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei apeliaciniame... 39. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą... 40. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad, be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo... 42. Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d.... 43. Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms... 44. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta... 45. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju... 46. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ginčijamas Ambasados 2014 m.... 47. Nors nagrinėjamu atveju minėtoje standartinėje formoje nuoroda daroma tik į... 48. Iš Užsieniečių registro vizų modelio duomenų (b. l. 115–116, 149–150)... 49. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei apeliacinio skundo turinio matyti,... 50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 51. Pasisakydama dėl ginčo esmės – Ambasados atsisakymo... 52. Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas Ambasadai pateikė... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti šie dokumentai: 54. Įvertinusi nurodytų dokumentų turinį bei atsižvelgusi į aplinkybes... 55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ambasada, priimdama... 56. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat susipažinus su Valstybės saugumo... 57. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą... 60. Nutartis neskundžiama....