Byla eI-3084-815/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) atstovui advokatui Tomui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Gardine dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas H.?as A.?as A.?s (H. A. A.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Tomo Ivanausko (2017 m. kovo 24 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

51.1. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine (toliau – ir Konsulatas) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui (toliau – ir Sprendimas);

61.2. įpareigoti Konsulatą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui trumpalaikę C tipo Šengeno vizą;

71.3. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

82. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

92.1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi į Konsulatą, prašydamas išduoti trumpalaikę C tipo Šengeno vizą ir 2017 m. kovo 20 d. gavo Konsulato sprendimą, kuriame atsisakoma išduoti prašomą vizą, kadangi nebuvo galima nustatyti, jog pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

102.2. Pareiškėjas yra ( - )valstybės pilietis, šiuo metu studijuoja, dirba ir gyvena ( - ). Remdamasis galiojančiais reikalavimais dėl Šengeno trumpalaikės vizos (toliau – ir Viza) išdavimo, pareiškėjas sumokėjo nustatytą 60 Eur konsulinį mokestį už dokumentų Vizai gauti priėmimą ir nagrinėjimą, pateikė galiojantį kvietimą atvykti į Lietuvą, kurį patvirtinto atsakingas Migracijos valdybos asmuo. Pažymėtina, kad teikdami tokio pobūdžio prašymus besikreipiantieji privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą, prašymą išduoti vizą, nustatyto dydžio nuotrauką, galiojantį sveikatos draudimą 30 000 Eur sumai, dokumentus, nurodančius asmens kelionės tikslą, taip pat dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą arba įrodymus dėl pakankamo lėšų kiekio apgyvendinimui, dokumentus, įrodančius, jog besikreipiantis asmuo turi pakankamai lėšų gyvenimui (40 Eur vienai dienai) tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, bei papildomą informaciją, kuri padėtų įvertinti, ar besikreipiantis dėl Vizos asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti Vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju, jeigu Viza besikreipiančiam asmeniui išduodama kvietimo pagrindu, lėšų dydis, reikalingas atvykstančiam asmeniui, turi būti 20 Eur vienai dienai. Pareiškėjas pateikė kelionės dokumentą – pasą, jo galiojimo laikas – iki 2017 m. rugsėjo 27 d., tai atitinka reikalavimą, kad kelionės dokumentas turi galioti ilgiau negu 3 mėnesius, negu prašomos Vizos galiojimo laikotarpis. Prašymas ir nuotraukos taip pat buvo pateikti. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl Vizos išdavimo, pateikė iki 2017 m. lapkričio 9 d. galiojantį draudimo polisą 40 000 Eur sumai. Pareiškėjo kelionės tikslas buvo nurodytas patvirtintame kvietime – šeimos ar draugų lankymas. Pareiškėjas teikdamas prašymą, kartu pateikė ir banko patvirtintą išrašą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų, iš išrašo matyti, kad pareiškėjo turima pinigų suma doleriais ir konvertavus ją į eurus sudarė apie 12 042 Eur, todėl prašyme dėl Vizos nurodytam laikotarpiui (2017 m. balandžio 10 d. – 2017 m. balandžio 30 d.) pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, kad atitiktų reikalavimus dėl apgyvendinimo, gyvenimo ir grįžimo atgal į gyvenamosios vietos valstybę. Prašymas dėl Vizos buvo teikiamas kvietimo pagrindu, todėl akivaizdu, jog ir lėšų dydis vienai dienai turėjo būti mažesnis, be to, kviečiantysis asmuo, pareiškėjo draugas, įsipareigojo prireikus padengti atvykusio asmens grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar gyvenamosios vietos valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, sąnaudas. Pareiškėjas pateikė pažymą iš ( - ) švietimo ministerijos, kurioje akivaizdžiai nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. mokosi universitete pagal rusų kalbos užsieniečiams programą. Studijos yra mokamos, tai įrodo, jog pareiškėjas yra suinteresuotas grįžti į ( - ), nes turi tikslą užbaigti šį kursą, už kurį yra sumokėjęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas jau buvo gavęs Vizą (2016 m. gruodžio 15 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. laikotarpiui), tačiau susiklosčius tam tikros aplinkybėms Viza nepasinaudojo.

112.3. Vizą išduodanti institucija, šiuo atveju – Konsulatas, matydamas, jog papildomos informacijos gali nepakakti nustatant, ar prašantis išduoti Vizą asmuo Vizos galiojimo laikotarpiui pasibaigus išvyks iš valstybės narės teritorijos, gali pareikalauti papildyti informaciją. Pareiškėjas jokio papildomo paklausimo ar prašymo iš Konsulato negavo. Pareiškėjas, teikdamas dokumentus per Vizų prašymo centrą („Visa Application Center“) pasiteiravo, ar reikalingas kelionės bilietas ir gavo atsakymą, kad tai nėra privaloma. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra įsigijęs lėktuvo bilietus laikotarpiui 2017 m. balandžio 21 d. – 2017 m. balandžio 27 d.

122.4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) II priede B dalyje nurodytas pavyzdinis sąrašas dokumentų, kuriais remiantis įvertinamas prašymas išduoti Vizą: pagal 2 punktą turi būti pateiktas finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas, pagal 5 punktą – integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis, be to, 14 punkte nustatyta, kokie yra patvirtinamieji dokumentai. Minėta, kad pareiškėjas pateikė Konsulatui visus reikalingus dokumentus, be to, banko išrašas įrodo, jog pareiškėjo finansinės lėšos gyvenamosios vietos šalyje atitinka keliamus reikalavimus atvykimui į Lietuvos Respubliką: pagal išrašą 2016 m. spalio 24 d. – 2017 m. vasario 8 d. įplaukos į banko sąskaitą sudarė 26 102,23 USD, išlaidos 2016 m. lapkričio 15 d. – 2017 m. vasario 13 d. – 16 189,51 USD, galutinis balansas 2017 m. vasario 9 d., kurį patvirtino banko atstovė, yra 13 090,03 USD (apytiksliai 12 042 Eur). Taigi, akivaizdu, jog per 4 mėnesius pareiškėjo išlaidos neviršijo jo pajamų ir esamos sumos visiškai užtektų jo gyvenimui, apgyvendinimui ir išvykimui iš Lietuvos Respublikos, pasibaigus prašomam Vizos laikotarpiui, taip pat akivaizdu, jog ( - ) švietimo ministerijos išduota pažyma rodo, jog pareiškėjas yra integravęsis gyvenamosios vietos šalyje, savo ateities planus sieja su šia valstybe, be kita ko, yra įregistravęs savo įmonę ( - ).

132.5. Nepaisant to, kad Sprendimo priėmimas yra įgaliotos institucijos, šiuo atveju – Konsulato – diskrecijos teisė, bet ši teisė nėra absoliuti, priimami sprendimai neturi pažeisti objektyvumo principo. Konsulatui kilusios abejonės turi būti pagrįstos, o atsisakymo išduoti Vizą priežastys asmeniui turi būti aiškios ir suprantamos. Šiuo atveju Konsulatas, atmesdamas prašymą išduoti Vizą, nepateikė objektyvių įrodymų ir nemotyvuotai nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos negalima nustatyti, jog pareiškėjas ketina išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos iki Vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti dokumentai / informacija Konsulatui buvo pateikti, todėl atsisakymas išduoti Vizą pareiškėjui Sprendime nurodytu pagrindu yra nemotyvuotas. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas būtiną informaciją, reikalingą Vizos gavimui, Konsulatui pateikė. Taigi, Sprendimas yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinkantis nurodytų teisės aktų reikalavimų.

14II

15Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

161. Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į Konsulatą dėl Šengeno vizos vykti į Lietuvą gavimo, be kita ko, pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą (toliau – ir Prašymas), galiojantį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (29–30 punktai), kelionės tikslas – turizmas (21 punktas), kviečiantis asmuo – M. B. (31 punktas); kartu pareiškėjas pateikė Migracijos valdybos pareigūnės N. L. 2017 m. vasario 10 d. pasirašytą kvietimą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog M. B. kviečia pareiškėją atvykti į Lietuvą, atvykimo tikslas – šeimos ar draugų lankymas, užsienietis bus apgyvendintas ( - ). Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie draugystės ryšius su kviečiančiu asmeniu, nepateikė leistinų įrodymų apie pareiškėjui tinkamą apgyvendinti vietą Lietuvoje. Pareiškėjo Prašymo dalyje „užsienietis bus apgyvendintas“ nurodė adresą: ( - ), tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų konsului nepateikė.

172. Ministerijos konsulinis pareigūnas Gardine, spręsdamas Prašymą, iš susirašinėjimo medžiagos su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl kito ( - ) piliečio A. A. K. pateikto prašymo gauti Šengeno vizą pagal M. B. pakvietimą, gavo informaciją, kad N. L. kvietimų netvirtina, kad tokio kvietimo numerio nėra, kad M. B. neteikė prašymo patvirtinti kvietimą A. A. K. Konsulinis pareigūnas 2017 m. kovo 9 d. privaloma tvarka kreipėsi konsultacijos į Departamentą dėl vizos (ne)išdavimo pareiškėjui. Valstybės saugumo departamentas 2017 m. kovo 14 d. Užsieniečių registro vizų modulyje pateikė konsultacijos atsakymą: pagal Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktą, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktus, 32 straipsnio 1 punkto a), ii) punktus rekomenduoja neišduoti Lietuvos Respublikos vizos. Konsulinis pareigūnas 2017 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. 25, kuriame nusprendė atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, sprendimą grindžiant priežastimi – nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

183. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (toliau- ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c punktą trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos: jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai lėšų gyvenimui numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Atsakovė nurodo Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio d punktą, 38 straipsnį, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto (toliau – ir Statutas) 10 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 3 straipsnį, nurodo, kad šiuose teisės aktuose konsulo pareigybę užimančiam asmeniui suteikiami įgalinimai atstovauti valstybei, nustatyti išskirtinio asmeninio ir profesinio patikimumo reikalavimai, tai lemia, kad šią pareigybę užimančiam asmeniui objektyviai keliami padidinti veiksmų teisėtumo, profesinio kompetentingumo, tarnybinės etikos reikalavimai.

194. Vizų kodekse viena iš svarbiausių vizų politikos sričių nurodomas neteisėtos imigracijos sustabdymas (Preambulės 3 straipsnis). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę, vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Taigi, reikia ypatingo budrumo, bendraujant su „rizikos grupėms” priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų: ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pavyzdžiui, politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekse nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jeigu kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, taip pat ir abejonių dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

205. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: numatomos kelionės tikslas; apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; kad asmuo turi pakankamai gyvenimo lėšų gyvenimui tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje nurodyta, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai 3 paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 punktą lėšų gyvenimui įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Aptariamame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių konsuliniams pareigūnams išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai, tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 punktas). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

216. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 straipsnio 2 dalis), kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras kaitų su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie nėra ES valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines ES sienas, privalo turėti vizas, Įstatyme nustatytos dviejų rūšių vizos: Šengeno viza ir nacionalinė viza.

227. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 1V-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau –ir Tvarkos aprašas) (2013 m. vasario 22 d. redakcija) nustato dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą. Tvarkos aprašo VII skyriuje „Konsultacijų vykdymas“ nustatyta vizų tarnybos konsultavimosi dėl vizos išdavimo tvarka. Vadovaudamasis Tvarkos aprašu, ambasados konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl nacionalinės vizų išdavimo kreipiasi į Departamentą, kuris Tvarkos apraše nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) bei Valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD), kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertina turimą informaciją.

238. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse (toliau – ir Gairės) nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

249. Atsakovė, pagrįsdama savo poziciją, remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniu sprendimu byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A822-184/2014, Nr. A822-73/2014, Nr. A858-619/2014, Nr. A-2573-858/2015, Nr. eA-4840-756/2016).

2510. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu Šengeno vizos išdavimą, ir bylos medžiaga darytina išvada, kad Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo Prašymą kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo pateikto kvietimo suklastojimo, taigi, dėl vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl Ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jam adresuoto atsisakymo išduoti vizą negalima suprasti. Nagrinėjant pareiškėjo Prašymą pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti dokumentus ir paaiškinimus raštu bei žodžiu, pareiškėjui konsulas žodžiu ir raštu paaiškino atsisakymo išduoti vizą priežastis (pagrindą) ir sprendimo apskundimo tvarką, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe įstatyme nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą pateikti skundą teismui su visa reikiama medžiaga, skundas priimtas nagrinėjimui teisme, o skunde tėra bendro pobūdžio teiginys, kad negalima suprasti pareiškėjui adresuoto atsisakymo išduoti vizą.

26III

27Teismo posėdyje pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) atstovas advokatas T. Ivanauskas iš esmės rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

28Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

29I

30Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

311. Ministerijos konsulinei pareigūnei svarstant kito ( - ) piliečio A. A. K. prašymą nustatyta, kad to asmens pateiktas kvietimas buvo klastotė, nes M. B. neteikė prašymo patvirtinti kvietimą, kvietimo tokiu numeriu nėra, o N. L. netvirtina kvietimų (žr. 2017 m. vasario 15 d. susirašinėjimą elektroniniu paštu).

322. Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. pateikė 2017 m. kovo 7 d. prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: dabar gyvena šalyje, kuri nėra turimos pilietybės šalis, turi leidimą gyventi; pagrindinis kelionės tikslas – turizmas; prašo leisti atvykti daug kartų, numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data – 2017 m. balandžio 1 d., išvykimo – 2017 m. balandžio 30 d.; per paskutinius 3 m. jam buvo išduota Šengeno viza; laikino apgyvendinimo vieta – ( - ); lėšos gyvenimui – grynieji. Su Prašymu pareiškėjas pateikė, be kita ko: kelionės dokumentą – ( - ) piliečio pasą; kvietimą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad kviečiantis asmuo – M. B., kviečiamas asmuo – H.?as A.?as A.?s (H. A. A.), atvykimo data – 2017 m. balandžio 1 d., išvykimo data – 2017 m. balandžio 30 d., atvykimo tikslas – šeimos ar draugų lankymas, pareiškėjas bus apgyvendintas ( - ), kvietime jį tvirtinančiu asmeniu nurodyta Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų vyresnioji specialistė N. L.; savanorišką nelaimingų atsitikimų ir ligų kelionės užsienyje metu draudimo polisą Nr. 1791378, pagal kurį draudimo suma – 40 000 Eur; ( - ) švietimo ministerijos 2017 m. vasario 14 d. pažymą Nr. 292, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra ( - ) valstybinio universiteto papildomo mokymo fakulteto klausytojas, mokymo forma – dieninės studijos, mokymo kurso programa – „Rusų kalba kaip užsienio kalba“, studijų trukmė – nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d., mokslas mokamas; lėšų pakankamumą patvirtinančius dokumentus.

333. Valstybės saugumo departamentas Užsieniečių registro vizų modulyje 2017 m. kovo 14 d. pateikė konsultacijos atsakymą, kad pagal Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktą, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktus, 32 straipsnio 1 punkto a), ii) punktus rekomenduoja neišduoti Lietuvos Respublikos vizos.

344. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus dokumentus, informaciją, gautą pokalbio su pareiškėju ambasadoje metu, VSD rekomendaciją, vadovaudamasis Bendrijos vizų kodeksu, 2017 kovo 16 d. sprendime atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. 25 atsisakė išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, sprendimą grindžiant priežastimi, kad nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad buvo pateikta kvietimo kopija, bet susisiekus su Migracijos valdyba išaiškėjo, kad kvietimas suklastotas.

35II

361. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo H.?o A.?o A.?o skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine 2017 m. kovo 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktas), įpareigoti Konsulatą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui trumpalaikę C tipo Šengeno vizą.

372. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2014 m. sausio 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1/2014, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015 ir kt.).

38Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

39Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

40Pažymėtina ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. LVAT yra pažymėjęs, kad minėta nuostata reiškia tai, jog priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, tačiau nėra pateikiama išsami informacija apie nustatytas aplinkybes (žr., LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-2613-822/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A-4046-756/2015).

41Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12) išaiškino, kad kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti vizą tik tais atvejais, kai gali remtis vienu iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 6 dalyje išvardytų atsisakymo pagrindų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).

42Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausiai patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Pagal šio skirsnio 2.2 punktą diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga priima sprendimus remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būtų pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizai (žr., LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį adm. byloje Nr. A858-619/2014).

433. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o todėl skundžiamas sprendimas, esą, pažeidžia pareiškėjo teises, yra priimtas pažeidžiant administracinės diskrecijos teisę. Pasak pareiškėjo, jis Konsulatui pateikė visus būtinus dokumentus ir todėl jo prašymas išduoti Šengeno vizą turėjo būti tenkinamas. Teismas pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas aptartą standartinę formą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvardytų nuostatų, Konsulatui priimant ginčo sprendimą, buvo laikytasi tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Konsulato pareigūnai nustatė, jog M. B. kitam ( - ) piliečiui organizavo kvietimą, kuris buvo įvertintas kaip klastotė (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Atitinkamai, Konsulato pareigūnai vertino, kad minėti nustatyti objektyvūs duomenys apie M. B. ankstesnį kvietimą sudaro abejonių ir pareiškėjui išduoto kvietimo autentiškumu (įvardintas kaip suklastotas); juolab, kad kvietime nurodyta Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų vyresnioji specialistė N. L. netvirtina kvietimų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus). Dar daugiau, Valstybės saugumo departamentas Užsieniečių registro vizų modulyje 2017 m. kovo 14 d. pateikė konsultacijos atsakymą, kad pagal Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktą, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktus, 32 straipsnio 1 punkto a), ii) punktus rekomenduoja neišduoti Lietuvos Respublikos vizos pareiškėjui (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą).

44Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine 2017 m. kovo 16 d. sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Konsulatą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui trumpalaikę C tipo Šengeno vizą.

454. Pareiškėjas prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (pateikta 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra 784,31 Eur sumai), tačiau, netenkinus pareiškėjo skundo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir šį pareiškėjo prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsniu,

Nutarė

47Pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas H.?as A.?as A.?s (H. A. A.) (toliau – ir pareiškėjas),... 5. 1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine (toliau –... 6. 1.2. įpareigoti Konsulatą priimti naują sprendimą – išduoti... 7. 1.3. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 8. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 9. 2.1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi į Konsulatą, prašydamas... 10. 2.2. Pareiškėjas yra ( - )valstybės pilietis, šiuo metu studijuoja, dirba... 11. 2.3. Vizą išduodanti institucija, šiuo atveju – Konsulatas, matydamas, jog... 12. 2.4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.... 13. 2.5. Nepaisant to, kad Sprendimo priėmimas yra įgaliotos institucijos, šiuo... 14. II... 15. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 16. 1. Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į Konsulatą dėl Šengeno vizos... 17. 2. Ministerijos konsulinis pareigūnas Gardine, spręsdamas Prašymą, iš... 18. 3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr.... 19. 4. Vizų kodekse viena iš svarbiausių vizų politikos sričių nurodomas... 20. 5. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą... 21. 6. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir... 22. 7. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos... 23. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29... 24. 9. Atsakovė, pagrįsdama savo poziciją, remiasi Europos Sąjungos Teisingumo... 25. 10. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu Šengeno vizos... 26. III... 27. Teismo posėdyje pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) atstovas advokatas T.... 28. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 29. I... 30. Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:... 31. 1. Ministerijos konsulinei pareigūnei svarstant kito ( - ) piliečio A. A. K.... 32. 2. Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. pateikė 2017 m. kovo 7 d. prašymą... 33. 3. Valstybės saugumo departamentas Užsieniečių registro vizų modulyje 2017... 34. 4. Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine konsulinis pareigūnas,... 35. II... 36. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo H.?o A.?o A.?o... 37. 2. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 38. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą... 39. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 40. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas... 41. Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d.... 42. Pažymėtina, kad Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms... 43. 3. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas kaip nepagrįstus atmeta... 44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos... 45. 4. Pareiškėjas prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (pateikta... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 47. Pareiškėjo H.?o A.?o A.?o (H. A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 48. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...