Byla 2-1633-241/2016
Dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo R. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties ir 2016 m. birželio 20 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Toplit“, įgaliotas asmuo R. G., dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo R. M..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su 2016 m. gegužės 21 d. skundu dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus prašydamas įpareigoti BUAB „Tavilta“ bankroto administratorę UAB „Toplit“ bei jos vadovą R. G. imtis skubių veiksmų surinkti ir neutralizuoti į aplinką paskleistus naftos produktų teršalus pareiškėjo sklype, esančiame Švenčionių raj. Lygumų km., buvusioje asfaltbetonio bazėje ir iki 2016 m. birželio 1 d. atlaisvinti žemės sklypą. Skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo įpareigoti bankroto administratorę UAB „Toplit“ kuo skubiau pateikti banko arba draudimo bendrovės garantiją 300 000 Eur sumai.
  2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Tavilta“, bankroto administratore paskyrė UAB „Toplit“, pareiškėją patvirtino BUAB „Tavilta“ kreditoriumi. Iškėlus bankroto bylą UAB „Tavilta“ turtas – 13 metalinių talpų bei 300 tonų skysto bitumo, liko pareiškėjo sklype, esančiame Švenčionių raj. Lygumų k. 2014 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo-priėmimo aktu bankroto administratorė perėmė iš buvusio UAB „Tavilta“ direktoriaus 13 metalinių talpų, uždengtų laikinais dangčiais, ir 300 tonų skysto bitumo. Pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į bankroto administratorę prašydamas atlaisvinti žemės sklypą, tačiau aiškaus atsakymo negavo, sklypo atlaisvinimo darbų administratorė nevykdė. 2016 m. balandžio 24 d. pareiškėjas nustatė, kad metalinių talpų dangčiai įlinkę, pro atsiradusius tarpus į talpas su skystu bitumu pateko vanduo, naftos produktai pakilo iki talpų angų viršaus, išsiliejo per kraštus ir užteršė apie 100 m2 grunto. Apie tai pareiškėjas informavo bankroto administratorę. 2016 m. gegužės 8 d. patikrinus, kaip vykdomi BUAB „Tavilta“ priklausančio skysto bitumo aplinkos teršimo lokalizavimo darbai pareiškėjo sklype, buvo nustatyta, kad sandarinimo dangčiai dar nesutvarkyti. Bankroto administratorė 2016 m. gegužės 13 d. laiške nurodė, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą, nes bankrutuojančios bendrovės turtas 2016 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perėjo kito asmens nuosavybėn, ir jokių veiksmų nesiėmė.
  3. 2016 m. birželio 17 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas uždrausti BUAB „Tavilta“ bankroto administratorei UAB „Toplit“ atlikti grynųjų pinigų operacijas. Prašyme nurodyta, kad bankroto administratorė vengia pareigos atlaisvinti pareiškėjo sklypą, bendradarbiavimas nutrūkęs, atsirado dokumentų klastojimo požymių - bankroto administratorė per kasą atlieka mokėjimus grynais pinigais galimai surašydama mokėjimo dokumentus atgaline data.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą įpareigoti BUAB „Tavilta“ bankroto administratorę UAB „Toplit“ pateikti banko arba draudimo bendrovės garantiją 300 000 Eur sumai atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjas niekaip nemotyvavo ir neįrodė, kodėl būsimos, galimai jam palankios, teismo nutarties įvykdymui bankroto administratorė turėtų pateikti banko ar draudimo bendrovės garantiją net 300 000 Eur sumai.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą BUAB „Tavilta“ bankroto administratorei UAB „Toplit“ atlikti grynųjų pinigų operacijas.
  4. Teismo vertinimu tenkinus pareiškėjo prašymas uždrausti BUAB „Tavilta“ administratorei atlikti grynųjų pinigų operacijas sutrikdytų bankroto procedūras, pažeistų kitų kreditorių, iš kurių nei vienas neišreiškė nepasitenkinimo administratoriaus atliekamais veiksmais, interesus.

8III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9

  1. 2016 m. birželio 22 d. atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, nustatęs, kad į aplinką yra paskleisti naftos produktų teršalai, neteisingai taikė aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo įstatymus ir nepagrįstai nesivadovavo viešuoju interesu tokio pobūdžio bylose, nemotyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
  2. 2016 m. liepos 3 d. atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankrutuojančios įmonės sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo, administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos turi būti įneštos į kreditorių sąskaitą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų gavimo. Visi kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais, todėl teismo darytos prielaidos, kad uždraudus grynųjų pinigų operacijas būtų pažeisti kreditorių interesai prieštarauja įstatyme imperatyviai reguliuojamai tvarkai. Teismas nemotyvavo, kaip dar kitaip galėtų būti pažeisti kreditorių interesai.
    2. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus bei grėsmes, galėjo savo iniciatyva siekti apsaugoti visų kreditorių interesus ir išreikalauti iš administratorės kasos knygą už visą bankroto laikotarpį, siekdamas pašalinti bet kokias abejones ir užtikrindamas bankroto administratorės reputaciją.
  3. Atsiliepime į pareiškėjo atskiruosius skundus atsakovė BUAB „Tavilta“ bankroto administratorė UAB „Toplit“ prašo juos atmesti. Atsiliepimas į grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas, reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus, kurie yra suformuluoti jo skunde, privalo įrodyti, jog žemės sklype esančių metalinių talpų (cisternų) savininkas yra būtent BUAB „Tavilta“.
    2. Pagal 2016 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį atsiskaitymas už įsigytą turtą vyko grynaisiais pinigais, grynuosius pinigus įnešant į BUAB „Tavilta“ kasą. Kadangi BUAB „Tavilta“ turėjo neįvykdytų prievolių tretiesiems asmenims, su kuriais atsiskaitymas privalėjo būti vykdomas pagal administravimo išlaidų sąmatą, gautos piniginės lėšos buvo nedelsiant panaudotos atsiskaitymui su paslaugas teikusiais asmenimis. Dėl šios priežasties, gauti grynieji pinigai pagal 2016 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį nebuvo įnešti į BUAB „Tavilta“ sąskaitą banke.
    3. BUAB „Tavilta“ administratorė UAB „Toplit“ skystą bitumą iš buvusio UAB „Tavilta“ vadovo perėmė ne kaip chemines atliekas, o kaip turtą, įtrauktą į BUAB „Tavilta“ finansinę atskaitomybę.
    4. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti UAB „Toplit“ kuo skubiau pateikti banko ar draudimo bendrovės garantiją 300 000,00 Eur sumai - nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo remiantis jis prašo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
    5. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiškai nėra susijusios su pareikštais reikalavimais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje.
    6. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis jis prašo pateikti banko ar draudimo bendrovės garantiją 300 000,00 Eur sumai.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti pareikštos apeliacijos ribas, todėl nagrinėtinas atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas.
  3. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo skundo reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar jo neįvykdymui. Kadangi būsimu teismo sprendimu atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, tai nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-626-186/2015).
  5. Teismo priimtu ir šiuo metu jau išnagrinėtu skundu dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas prašė įpareigoti BUAB „Tavilta“ bankroto administratorę UAB „Toplit“ bei jos vadovą R. G. imtis skubių veiksmų surinkti ir neutralizuoti į aplinką paskleistus naftos produktų teršalus pareiškėjo sklype, esančiame Švenčionių raj. Lygumų km., buvusioje asfaltbetonio bazėje ir iki 2016 m. birželio 1 d. atlaisvinti žemės sklypą. Taigi materialiniu teisiniu skundo reikalavimu (dalyku) siekiama tam tikrų atsakovės veiksmų atlikimo. Šiems reikalavimams užtikrinti dviem prašymais pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti bankroto administratorę kuo skubiau pateikti banko arba draudimo bendrovės garantiją 300 000 Eur sumai ir uždrausti bankroto administratorei atlikti grynųjų pinigų operacijas. Dėl šių prašymų pirmosios instancijos teismas priėmė dvi nutartis, kurias nagrinėjamais atskiraisiais skundas kvestionuoja apeliantas.
  6. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam, kad užtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymą, jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Įvertinus byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo (skundo dalyko) ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, spręstina, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tiesiogiai ir ne tiek į byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimą, kiek į bankroto administratorės vykdomą veiklą UAB „Tavilta“ bankroto byloje.
  7. Pareiškėjo skundžiama 2016 m. birželio 15 d. nutartimi konstatuotas pirmos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrindimas. Su tokia teismo išvada nesutikti apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, įvertinus tai, kad piniginio pobūdžio reikalavimas byloje nepareikštas, o garantijos pareikalavimas niekaip neužtikrintų įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus įvykdymo.
  8. Prašymas taikyti bankroto administratorei draudimą atlikti grynųjų pinigų operacijas, kuris išspręstas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, taip pat nėra susijęs su skundo reikalavimais įpareigoti bankroto administratorę surinkti ir neutralizuoti į aplinką paskleistus naftos produktų teršalus pareiškėjo žemės sklype ir atlaisvinti žemės sklypą taip, kad šio draudimo netaikymas lemtų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo apsunkinimą ar, juo labiau, įvykdymo negalimumą. Kitaip tariant, nėra grėsmės, kad, netaikius apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jam palankaus teismo sprendimo (nutarties) įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomas.
  9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir netenkindamas apelianto prašymų priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis (CPK 144, 263 straipsniai). Atskirųjų skundų teiginiai teismo išvadų ir priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiamos nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir 2016 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai