Byla 2A-772-492/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

2teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,

3sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

4dalyvaujant apelianto AB „Pagirių šiltnamiai“ atstovei adv. Simonai Augėnaitei,

5ieškovės atstovui adv. Albertui Bandžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-397-626/09 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui AB „Pagirių šiltnamiai“ dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovė R. G. prašė priteisti iš atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai" jos naudai 60 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui, mokėtiną vienkartine išmoka, procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas ieškinio sumos ribose nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad AB „Pagirių šiltnamiai" dirbo daržininke. 2004-06-03 darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ji buvo sunkiai sužalota. Nelaimingas atsitikimas įvyko tuomet, kai ji, stovėdama ant specialaus l m aukščio vežimėlio genėjo pomidorus, o vežimėliui privažiavus prie betoninio tako ir pakrypus vamzdiniam keliui bei vežimėlio ratui įkritus į tarpą tarp vamzdinio kelio ir betoninio tako, neišlaikiusi pusiausvyros krisdama susižeidė į metalinį strypą, naudojamą pomidorų stiebų apsukimui. Nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis ta, kad jos darbdavys - atsakovas - nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingo atsitikimo darbe kilimui - neužtikrino tinkamos darbinės aplinkos, kad darbo vieta ir darbo priemonės būtų saugios. Šiuo atveju nestabilus vamzdinis kelias bei susidaręs tarpas tarp dešiniosios vamzdžio kelio kraštinės ir išlūžusio betoninio tako, sukūrė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę. Dėl patirtų sužalojimų (makšties skliauto, plonžarnių pasaito plėštinės žaizdos, kraujo išsiliejimo į pilvo ertmę) ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, nes teko ir šiuo metu tenka iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir nepasitikėjimą savo jėgomis, aukščio baimę, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio praradimą, užtikrinusio turėtą gyvenimo lygį iki sunkaus sveikatos sutrikdymo. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu taikyti 3 metų senaties terminą, kadangi ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Prie tokių asmeninių neturtinių vertybių priskirtina ir sveikata, kuri buvo pažeista dėl darbdavio kaltės. Jei teismas nustatytų kitaip, prašė atnaujinti senaties terminą, nes jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Terminas skaičiuotinas nuo tada, kai buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl minėto nelaimingo atsitikimo, kurio metu ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, t.y. nuo 2006-06-02. Tik gavusi nutarimo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kopiją, ieškovė suprato, kad jos teisės į žalos atlyginimą nebus ginamos.

9Atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašė taikyti ieškinio senatį ir R. G. ieškinio dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2004-06-03, tai teisė į neturtinės žalos atlyginimą (teisė į ieškinį) ieškovei atsirado 2004-06-03 ir baigėsi 2007-06-04. Jei teismas netaikys senaties termino, prašė taikyti LR CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas, įvykus 2004-06-03 nelaimingam atsitikimui darbe, elgėsi sąžiningai, nebandė paneigti atsakomybės, nelaimingą atsitikimą tyrusiems pareigūnams suteikė visą informaciją bei paaiškinimus. Atsakovo atstovai pripažino, kad ne visiškai tinkamai įgyvendino ir kontroliavo įstatymų nustatytas priemones, užtikrinančias saugią ir sveiką darbo aplinką, tačiau mano, kad šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą. Ieškovė neįrodė, kad dėl nelaimingo atsikimo tapo iš dalies nedarbinga, jos nurodytos pasekmės nėra susijusios su 2006-06-03 įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir ieškovės nurodytų pasekmių.

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškovės R. G. naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, valstybei 500 Lt žyminio mokesčio bei 2,70 Lt pašto išlaidų. Nurodė, kad pagal LR CK l.127 str. l d., ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas pripažino, kad ieškovė apie teisę reikšti reikalavimą dėl žalos tapo žinoma ne nelaimingo atsitikimo dieną, o tuomet, kai ieškovė sužinojo apie savo neginamą teisę į žalos atlyginimą nutraukus ikiteisminį tyrimą, t.y. nuo 2006-06-02, vadinasi senaties termino nepraleido. Vertindamas neturtinę žalą teismas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nurodęs, kad tai specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys. Todėl jis, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės sužalojimu. Teismas nustatė, kad pagrindinė ir vienintelė žalos atsiradimo priežastis yra darbdavio padarytas pažeidimas - saugos darbe norminių aktų pažeidimas, kuris yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtomis neigiamomis pasekmėmis. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas pripažino, kad ieškovė R. G. patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą, kadangi ypatingai po nelaimingo atsitikimo jai teko iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, depresiją ir nepasitikėjimą savo jėgomis, aukščio baimę, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio praradimą, užtikrinusį turėtą gyvenimo lygį iki sveikatos sunkaus sutrikdymo, atsižvelgė į tai, kad, ieškovei iki šiol dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtų traumų nustatytas lengvas funkcinis sutrikimas, atsižvelgė į atsakovo gerą turtinę padėtį.

11Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškovės R. G. ieškinio dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo netenkinti; jei apeliacinės instancijos teismas konstatuos, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą prašė pakeisti, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį; priteisti iš ieškovės R. G. atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliantas AB „Pagirių šiltnamiai“ nurodė, kad pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dienos, o ne nuo sužinojimo apie galimumą ar negalėjimą tą teisę apginti. Nagrinėjamu atveju sužinojimas apie teisės pažeidimą sutampa su teisės pažeidimo momentu. R. G. negalėjo nesuvokti apie savo teisės pažeidimą jam įvykus, ypač dėl to, kad ikiteisminio tyrimo byloje jai buvo suteiktas nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės statusas. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu nebandė reikšti ieškinio BPK nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad pagrindinė ir vienintelė žalos atsiradimo priežastis yra darbdavio padarytas pažeidimas. Teigė, kad pirmos instancijos teismas, nenurodydamas jokių priežasčių, neįvertino didesnės įrodomosios galios rašytiniame įrodyme – nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą - išdėstytų motyvų ir argumentų dėl mišrios, taigi ir ieškovės, kaltės (t.y. ieškovė dirbo nesaugiomis sąlygomis, neužfiksavo vežimėlio stabdžių). Bylos nagrinėjimo metu tebuvo pateikti ieškovės paaiškinimai, pagrindžiantys ieškovės patirtą neturtinę žalą, tačiau jie negali būti pakankamas įrodymas neturtinės žalos buvimo faktui, o juo labiau dydžiui, nustatyti.

13Atsakovo AB „Pagirių šiltnamiai“ apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

14Nelaimingo atsitikimo darbe aktu 2004-06-03 Nr. 55 nustatyta, kad AB „Pagirių šiltnamiai“ daržininkė R. G. dirbant šiltnamyje atsistojusi ant specialiai skirto 1 m aukščio vežimėlio genėjo pomidorus, privažiavus prie betoninio tako ir pakrypus vamzdiniam keliui bei vežimėlio ratui įkritus į tarpą tarp vamzdinio kelio ir betoninio tako, neišlaikė pusiausvyros ir krisdama susižeidė į metalinį strypą, naudojamą pomidorų stiebų apsukimui (l. 12-13). Nukentėjusiajai buvo diagnozuota makšties skliauto, plonžarnių pasaito plėštinė žaizda, kraujo išsiliejimas į pilvo ertmę, hemoraginis šokas. Ligonė skubos tvarka buvo operuota, atlikta laporatomija, susiūtas plonžarnės pasaitas, pašalinta miomatoziškai pakitusi gimda su priedais, užsiūta makštis (l. 38). Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje 2004-09-13 Nr. G 4775/04(01) sužalojimas įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl minėto makšties prakiurimo su klubinės žarnos pasaito plyšimu (baudžiamoji byla Nr. 57-1-1031-04, l. 64). Šiuo metu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM dėl patirtų sužalojimų ieškovei konstatuoja lengvą funkcinį sutrikimą (l. 118 – 121). Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2006-06-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-1034-04 buvo nutrauktas, dėl nelaimingo atsitikimo konstatuota mišri kaltė, t.y. asmenys, atsakingi už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, neatsakingai netaisė ištrupėjusio betono betoniniuose takuose, ir daržininkė R. G., žinodama, kad tokiomis sąlygomis, kai ištrupėjęs betonas ir nelygūs vamzdiniai keliai, reikia atsisakyti dirbti bei apie tai pranešti vadovui, tačiau ji, kaip ir kiti darbuotojai, dirbo, be to, laiku nesuspėjo nuspausti stabdžių pedalo, ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė R. G. buvo pripažinta nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi (baudžiamoji byla Nr. 57-1-1031-04, l. 70, 187).

15Apeliantas AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškovės reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė sužalojus sveikatą nelaimingo atsitikimo darbe metu, prašė taikyti trejų metų senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d., teigė, kad apie sveikatai padarytą žalą ieškovei tapo žinoma nelaimingo atsitikimo metu – 2004-10-03, o ieškinys buvo pareikštas 2008-12-10, praleidus trejų metų senaties terminą. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi trejų metų senaties termino, nustatė, kad jis turi būti skaičiuojamas nuo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2006-06-02 nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-1034-04 buvo nutrauktas, priėmimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovei teisė reikalauti žalos atsirado nuo momento, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota jos sveikata – 2004-10-03. Nelaimingo atsitikimo darbe diena laikytina objektyviąja aplinkybe, lėmusia žalos ieškovės sveikatai padarymą, ir subjektyviuoju momentu, nuo kurio asmuo turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Tačiau sprendžiant dėl senaties termino praleidimo aplinkybių būtina įvertinti ieškovės pagrįstus lūkesčius įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje. Ikiteisminis tyrimas pripažintinas svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Nei ikiteisminio tyrimo trukmė, nei jo baigtis niekaip nėra susijusi su ieškovės valia. Kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į svarbias senaties termino praleidimo priežastis, senaties terminą ieškiniui dėl asmens sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo atnaujina.

16Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas, tačiau teismo sprendimo motyvų pakeitimas šioje sprendimo dalyje, senaties termino atnaujinimas nesudaro pagrindo keisti kitą sprendimo dalį, nes neturtinės žalos atlyginimo klausimas byloje išnagrinėtas iš esmės objektyviai ir teisingai, padarytos pagrįstos išvados tiek dėl darbdavio atsakomybės, tiek dėl neturinės žalos dydžio. Apeliacinio skundo argumentai dėl pačios ieškovės kaltės dėl patirtos žalos sveikatai bei dėl patirtos neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti.

17Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2004-06-03 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 55 11 p. nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastimi – nestabilus vamzdinis kelias bei susidaręs tarpas tarp dešinio vamzdžio kelio kraštinės ir išlūžusio betoninio tako. Tokia kelio eksploatacija buvo nesaugi ir rizikinga. Darbdavys pažeidė: 1999-12-22 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 p. reikalavimus ir 2003-07-01 LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46.1 p. reikalavimus, neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Darbdavys turi pozityvią, įstatymais nustatytą pareigą užtikrinti dirbantiesiems saugias darbo sąlyga; kai darbo aplinka kenksminga ar pavojinga dirbančiųjų sveikatai, gyvybei, darbai turi būti sustabdomi (DK 266 str.). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nustatyta, kad apie ištrupėjusį betoną takuose, judančius vamzdinius kelius buvo žinoma atsakingiems atsakovo asmenims, tačiau jie nesiėmė priemonių nei padėčiai ištaisyti, nei darbams sustabdyti. Kai tokiomis aplinkybėmis įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe ir darbuotojas patiria žalą, darbdavio, nevykdžiusio savo pozityvių pareigų, kaltė yra preziumuojama. Atsakovo aplaidus darbų saugos reikalavimų nevykdymas tapo tiesiogine ieškovės sveikatos sužalojimo priežastimi. Apelianto AB „Pagirių šiltnamiai“ argumentai, kad pačiai ieškovei tenka dalis atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo, nes ji turėjo atsisakyti dirbti nesaugiomis sąlygomis, nespėjo nuspausti vežimėlio stabdžių, atmestini, nes nurodomos aplinkybės nėra susiję reikšmingu priežastiniu ryšiu su kilusiomis neigiamomis pasekmės. Darbuotojo galimybės atsisakyti dirbti rizikingomis sąlygomis yra daugiau hipotetinės, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai. Daržininkės, nors matė nestabilius vamzdinius kelius ir išlūžusius betoninius takus, apie tai žodžiu pranešė darbdavio atstovams, visos toliau dirbo nesaugiomis sąlygomis, nes, tikėtina, neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo teisę atsisakyti dirbti tokiomis sąlygomis. Atsakovui tenka pareiga sustabdyti darbus kai darbo sąlygos tampa nesaugiomis. Kita aplinkybė – kad ieškovė nespėjo nuspausti stabdžių pedalo – taip pat laikytina nesusijusia priežastiniu ryšiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, nes, tikėtina, kad esant stabiliems vamzdiniams keliams ir neišlūžusiems betoniniams takams vežimėlis nebūtų pakrypęs ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

18Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgė į ieškovės po sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą didelį fizinį ir dvasinį skausmą, depresiją ir nepasitikėjimą savo jėgomis, atsiradusią aukščio baimę, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio praradimą, kurį turėjo iki sužalojimo. Nors ieškovė yra nedarbinga dėl kitų sveikatos sutrikimų, teismas įvertino, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtų traumų ieškovei iki šiol yra nustatytas lengvas funkcinis sutrikimas; atsižvelgė, kad atsakovo turtinė padėtis gera, įmonė yra siekianti pelno, bei siekdamas protingos nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros nustatė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apelianto argumentas, kad ieškovė neįrodė savo patirtų dvasinių išgyvenimų, yra atmestinas. Šiuo atveju ieškovės paaiškinimai laikytini pakankamu įrodymu, nes nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymas, kiekvienam asmeniui sukeltų daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, nes pažeista viena iš labiausiai teisės gintinų asmens neturtinių vertybių – sveikata, sužalojimo pasekmės (funkcinis sutrikimas) išlieka visam laikui; be to, ieškovei teko iškęsti skausmą, įvairius nepatogumus po operacijos, gydymosi metu, ji buvo ilgą laiką priversta atsisakyti įprastinės aplinkos, gyvenimo būdo, tai taip pat kiekvienam asmeniui sukeltų daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalota ieškovės sveikata, t.y. viena iš labiausiai gintinų (po gyvybės) asmens neturtinių vertybių, atsižvelgdama į ieškovės dėl to patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kitas pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

19Remiantis aukščiau aptartais argumentais, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš apelianto AB „Pagirių šiltnamiai“ į valstybės pajamas priteistina 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti į valstybės biudžetą iš apelianto AB „Pagirių šiltnamiai“ 5,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.