Byla T-87-2013
Dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, iš esmės ginčydamas Vilniaus pataisos namų 2013 m. kovo 21 d. sprendimą „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ Nr. 42-66(2) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų“ Nr. 25-1399.

4Pareiškėjas paaiškino, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo jo skundą, kuriuo buvo skundžiamas Vilniaus pataisos namų sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Tiek Vilniaus pataisos namai, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikosi pozicijos, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebeliko nuostatos, jog lygtinai iš pataisos įstaigų gali būti paleidžiami asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra jokio pagrindo prašymą nagrinėti. Pareiškėjas formalųjį kriterijų atitiko ir du kartus Vilniaus pataisos namų buvo teikiamas lygtiniam paleidimui. Dėl to pareiškėjas manė, kad jo atžvilgiu ir toliau turi būti taikomi tie patys lygtinio paleidimo kriterijai, nes nuo 2012 m. liepos 1 d. nebetaikant lygtinio paleidimo galimybės, pareiškėjo teisinė padėtis pabloginama.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad šioje byloje vertintina, ar pareiškėjo atžvilgiu, pasikeitus Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinį paleidimą, gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nors ginčijamuose sprendimuose išaiškinta sprendimų apskundimo tvarka pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį, tačiau tai negali pakeisti materialiojo teisinio santykio esmės, t. y. lygtinio paleidimo taikymo galimybės pareiškėjo atžvilgiu. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas. Taigi taikyti ar ne lygtinio paleidimo galimybę pareiškėjo atžvilgiu turi teisę spręsti bendrosios kompetencijos teismas ir tokio pobūdžio ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje.

6Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

7Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

8Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 25-1399 ir Vilniaus pataisos namų 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 42-66(2), kuriuose, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nurodyta, kad nebėra pagrindo nei pareiškėjo nurodomu kriterijumi pagrįsto prašymo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimui, nei teikimui teismui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad jo atžvilgiu turi būti taikomi iki Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo galioję lygtinio paleidimo kriterijai, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla. Pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl ginčas perduotinas bendrosios kompetencijos teismui pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai, 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Ž. A. v. Alytaus pataisos namai).

9Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

10Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

11Bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

12Nutartis dėl teismingumo neskundžiama. L. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Česlovas Jokūbauskas

Proceso dalyviai
Ryšiai