Byla Iv-1192-406/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Gintaras Cekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo G. B. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e :

2Pareiškejas G. B. kreipesi i teisma, prašydamas priteisti neišmoketa darbo užmokescio dali už 2008 metus viso sumoje 1031,63 Lt.

3Pareiškejas skunde nurode, kad atsakovas jam nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 1031,63 Lt neišmoketo darbo užmokescio skirtumas, kuri prašo priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima.

4Atsakovas Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime nurode, kad su pareiškejo prašymu nesutinka (b.l.12-15). Atsakovas, mokedamas pareiškejui darbo užmokesti ir nesumokedamas darbo užmokescio dalies, kai priedu ir priemoku suma viršijo i Valstybes tarnybos istatymu nustatyta 70 procentu pareigines algos riba, vadovavosi tiek Valstybes tarnybos istatyme, tiek Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute itvirtintomis nuostatomis. Istatymas ar litas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teiseti ir pagristi, pareiškejai mokant darbo užmokesti, griežtai laikantis istatymu reikalavimu. Prašo atsakovu itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes. Tuo atveju, jei teismas manys, kad pareiškejai priklauso darbo užmokescio nepriemoka, prašo teismo remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del visuotinai žinomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti.

5Prašymas tenkintinas.

6 Del atsakovo byloje. Pareiškejas G. B. teismo prašo priteisti iš atsakovo negauta darbo užmokescio dali. Atsakovu byloje nurodo Pravieniškiu 3-uosius pataisos namus. Taciau atsakovas atsiliepime i prašyma prašo atsakovu itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, o Pravieniškiu 3-uosiu pataisos namus laikyti treciuoju suinteresuotu asmeniu.

7Pareiškejas G. B. yra statutinis valstybes tarnautojas, todel gincas del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo yra kiles iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Nagrinejamu atveju, kaip matyti iš pareiškejo prašymo argumentacijos, keliamas gincas yra ne iš viešojo administravimo subjekto veiklos, skirtos istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti, neteisetumo, o iš prieštaraujancio Lietuvos Respublikos Konstitucijai istatymo (jo dalies) vykdymo. Todel tiesiogines pasekmes pareiškejui sukele butent konkrecios valstybes institucijos (darbdavio), kuris mokejo jam darbo užmokesti, veiksmai. Be to, administraciniu bylu teisenos istatymas administraciniu bylu teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisines situacijos, kai del neišmoketo darbo užmokescio priteisimo reikalavimai reiškiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todel del nurodytu priežasciu atsakingu subjektu del neišmoketos darbo užmokescio dalies pareiškejui yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai. Tokia teisine praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracineje byloje pagal pareiškejo A.L. prašyma atsakovams Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).

8 Del prašymo pagristumo. Reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso šaliu nera. Teismui pateiktoje pažymoje apie neišmoketa darbo užmokesti nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškejui G. B. buvo neišmoketa 1031,63 Lt priskaiciuotu priedu ir priemoku prie darbo užmokescio (b.l. 16). Iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu pateiktos pažymos apie pareiškejui priskaiciuota ir neišmoketa darbo užmokesti matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškejui susidare darbo užmokescio nepriemoka.

9Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

12Pareiškejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

13Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A¹-635/2005. Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.

14Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo užmokescio pagristas, todel tenkintinas, priteistina 1031,63 Lt neišmoketo darbo užmokescio pagal pateikta atsakovo pažyma.

15Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi šiu metu patvirtintame istaigos biudžete nera numatytos lešos darbo nepriemokai sumoketi. Atsižvelgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas

Nutarė

18Prašyma tenkinti.

19Priteisti pareiškejui G. B. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu neišmoketa 1031,63 Lt darbo užmokescio dali.

20Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

21Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.