Byla Iv-1192-406/2010
1Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Gintaras Cekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo G. B. prayma atsakovui Pravienikiu 3-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos del neimoketos darbo užmokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e :
2Pareikejas G. B. kreipesi i teisma, praydamas priteisti neimoketa darbo užmokescio dali už 2008 metus viso sumoje 1031,63 Lt.
3Pareikejas skunde nurode, kad atsakovas jam nepagristai nesumokejo priklausanciu priedu ir priemoku nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ir del to susidare 1031,63 Lt neimoketo darbo užmokescio skirtumas, kuri prao priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teise gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima.
4Atsakovas Pravienikiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime nurode, kad su pareikejo praymu nesutinka (b.l.12-15). Atsakovas, mokedamas pareikejui darbo užmokesti ir nesumokedamas darbo užmokescio dalies, kai priedu ir priemoku suma virijo i Valstybes tarnybos istatymu nustatyta 70 procentu pareigines algos riba, vadovavosi tiek Valstybes tarnybos istatyme, tiek Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute itvirtintomis nuostatomis. Istatymas ar litas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prietaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti istatymu nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Mano, kad atsakovo veiksmai buvo teiseti ir pagristi, pareikejai mokant darbo užmokesti, griežtai laikantis istatymu reikalavimu. Prao atsakovu itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes. Tuo atveju, jei teismas manys, kad pareikejai priklauso darbo užmokescio nepriemoka, prao teismo remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del visuotinai žinomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti.
5Praymas tenkintinas.
6 Del atsakovo byloje. Pareikejas G. B. teismo prao priteisti i atsakovo negauta darbo užmokescio dali. Atsakovu byloje nurodo Pravienikiu 3-uosius pataisos namus. Taciau atsakovas atsiliepime i prayma prao atsakovu itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, o Pravienikiu 3-uosiu pataisos namus laikyti treciuoju suinteresuotu asmeniu.
7Pareikejas G. B. yra statutinis valstybes tarnautojas, todel gincas del neimoketos darbo užmokescio dalies priteisimo yra kiles i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Nagrinejamu atveju, kaip matyti i pareikejo praymo argumentacijos, keliamas gincas yra ne i vieojo administravimo subjekto veiklos, skirtos istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti, neteisetumo, o i prietaraujancio Lietuvos Respublikos Konstitucijai istatymo (jo dalies) vykdymo. Todel tiesiogines pasekmes pareikejui sukele butent konkrecios valstybes institucijos (darbdavio), kuris mokejo jam darbo užmokesti, veiksmai. Be to, administraciniu bylu teisenos istatymas administraciniu bylu teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisines situacijos, kai del neimoketo darbo užmokescio priteisimo reikalavimai reikiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todel del nurodytu priežasciu atsakingu subjektu del neimoketos darbo užmokescio dalies pareikejui yra Pravienikiu 3-ieji pataisos namai. Tokia teisine praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracineje byloje pagal pareikejo A.L. prayma atsakovams Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).
8 Del praymo pagristumo. Reikalavimas kyla i valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžiu tarp proceso aliu nera. Teismui pateiktoje pažymoje apie neimoketa darbo užmokesti nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareikejui G. B. buvo neimoketa 1031,63 Lt priskaiciuotu priedu ir priemoku prie darbo užmokescio (b.l. 16). I atsakovo Pravienikiu 3-uju pataisos namu pateiktos pažymos apie pareikejui priskaiciuota ir neimoketa darbo užmokesti matyti, jog iuo laikotarpiu pareikejui susidare darbo užmokescio nepriemoka.
9Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virijant nustatyta darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 Linas arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas idestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.
12Pareikejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios darbo užmokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareikejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
13Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravienikiu 3-ieji pataisos namai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005. Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
14Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareikejo praymas del priteisimo negauto darbo užmokescio pagristas, todel tenkintinas, priteistina 1031,63 Lt neimoketo darbo užmokescio pagal pateikta atsakovo pažyma.
15Atsakovas prao atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi iu metu patvirtintame istaigos biudžete nera numatytos leos darbo nepriemokai sumoketi. Atsižvelgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika i esmes analogikose bylose butu formuojama vieninga linkme (prieingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal ias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu praymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju aliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar idestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.
16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas
Nutarė
18Prayma tenkinti.
19Priteisti pareikejui G. B. i atsakovo Pravienikiu 3-uju pataisos namu neimoketa 1031,63 Lt darbo užmokescio dali.
20Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.
21Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.