Byla e2-711-328/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. L. (pradinis atsakovas) 157,92 Eur skolą, 3,87 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovė paskirta gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės administratoriumi. Atsakovė nemokėjo už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas nuo 2017 m. sauso mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., todėl susidarė 157,92 Eur skola ir 3,87 Eur delspinigiai.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies.

7Atsiliepime nurodė, jog atsakovė po E. L. mirties paveldėjo butą, esantį ( - ), kurį šiuo metu patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas, bei pinigines lėšas, kurias valdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie LR FM). Atsižvelgiant į nurodytą, mano, jog šioje byloje atsakove taip pat turi būti įtraukta ir VMI prie LR FM. Nurodė, jog sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 157,92 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, susidariusias per laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė nei sutarties, nei įstatymo ar kito teisės akto, kurio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 3,87 Eur delspinigius, todėl ieškinio dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina kaip neįrodyta. Mano, jog reikalavimas priteisti palūkanas nepagrįstas. Nurodė, jog mirusiojo E. L. teisių perėmimas įvyko dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, valstybė, paveldėjusi palikėjo turtą neperėmė prievolės mokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, nuo skolos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė E. L. neegzistavo. Pažymėjo, jog kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku, tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas. Priešingu atveju būtų paneigtas palūkanų tikslas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Dėl tų pačių priežasčių, mano, jog turi būti atmestas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovė), atsakovė (jos atstovė) nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas ieškovės prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant. Atsakovė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje prašė atsakovės atstovui nedalyvaujant.

9Civilinė byla nagrinėtina ieškovei (jos atstovei) ir atsakovei (jos atstovui) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

10Teismas konstatuoja:

11byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog E. L. (pradinis atsakovas) nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 8-9). Ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-615 ieškovė paskirta namo, esančio ( - ), administratoriumi (b. l. 4-5). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius matyti, jog už ieškovės suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. susidarė 157,92 Eur skola, ieškovė apskaičiavo 3,87 Eur delspinigių (b. l. 6). Nustatyta, jog ( - ) pradinis skolininkas E. L. mirė (b. l. 16). Testamentų registro išrašo duomenimis, palikimą atsiradusį po palikėjo E. L. mirties priėmė Lietuvos Respublika, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 21). 2018 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas valstybei, kuriuo patvirtina, jog po palikėjo E. L. mirties valstybės paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos banko sąskaitose (b. l. 35). 2018 m. sausio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu patvirtinta, jog valstybei paveldėjimo teise taip pat perėjo nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu ( - ) (b. l. 37-40). Teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, pradinis atsakovas E. L. pakeistas po teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (b. l. 23-24).

12Dėl VMI prie LR FM įtraukimo į bylą

13Atsakovė atsiliepime nurodė, jog palikėjo E. L. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos kredito įstaigose, prašo į bylą atsakove įtraukti ir VMI prie LR FM, kuriai patikėjimo teise perduota paveldėto turto dalis – piniginės lėšos.

14Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso šalimis pripažįstami ieškovas ir atsakovas (Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalis). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalis).

15Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog palikimą po skolininko E. L. mirties paveldėjo valstybė. Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03963) 2 punktą, nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus be statinių) administruoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, šiuo atveju valstybės įmonė Turto bankas (Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis).

16Šioje byloje ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir kitas paslaugas, reikalavimas kildinamas iš nekilnojamojo turto savininko pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo, administravimo išlaidų dengimo. Taigi reikalavimas kildinamas iš savininko prievolės tinkamai prižiūrėti nekilnojamojo turto objektą, kuris šiuo atveju patikėjimo teise yra perduotas valdyti valstybės įmonei Turto bankas, todėl būtent šiam subjektui tenka pareiga patikėtojo interesais valdyti, naudoti ir disponuoti jai patikėtą turtą, dengti tokio turto išlaikymo sąnaudas (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, 4.47 straipsnis, 4.83 straipsnis, 4.82 straipsnis, 4.84 straipsnis, 6.953 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakove šioje byloje yra Lietuvos Respublika, o ne valstybės įmonė Turto bankas.

17Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog atsakovės prašymas šioje byloje atsakove įtraukti VMI prie LR FM nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 41 straipsnis, Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalis).

18Dėl ieškinio reikalavimų

19Ieškovė prašo iš Lietuvos Respublikos, priėmusios palikimą po skolininko mirties, priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Taigi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo valstybės vardu bei įpėdinio, priėmusio palikimą, atsakomybės už palikėjo skolas.

20Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

21Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (civilinio kodekso 4.47 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

22Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03963), kurių 2 punktas numato, jog nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus be statinių) administruoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis numato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teises ir pareigas įgyvendina VĮ Turto bankas. Valstybės paveldėtas turtas apskaitomas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (Taisyklių 3.4 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog palikimą, atsiradusį po skolininko E. L. mirties priėmė Lietuvos Respublika, 2018 m. sausio 18 d. įpėdinei išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei palikimo perėjimo valstybei liudijimas į paveldėtą turtą.

23Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmoka proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 9 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė teikė gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), administravimo, komunalines ir bendrojo naudojimo objektų techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau už teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. susidarė 157,92 Eur įsiskolinimas. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2-.6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinis skolininkas 2017 m. birželio 28 d. mirė, po skolininko mirties palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko.

24Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad pradinis skolininkas įgijo prievolę sumokėti jos reikalaujamas sumas, tačiau šios prievolės nevykdė (Civilinio kodekso 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovei po palikėjo mirties priėmus palikimą, atsakovė perėmė ir skolininko skolinį įsipareigojimą ieškovei, tačiau pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalį, už palikėjo skolą atsakovė atsako neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 157,92 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) (aktuali redakcija 2015-08-13 (TAR, 2015, Nr. 2015-12236)) Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatų 8 punktas, 10 punktas).

25Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolės įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis). už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 3 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3,87 Eur delspinigių, tačiau šio reikalavimo nepagrindžia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų, ieškovė nenurodo, kuo grindžia savo reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,87 Eur delspinigius nėra pagrįstas, todėl netenkintas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

26Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pastebėtina, jog Valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais privatinių teisinių santykių dalyviais (Civilinio kodekso 2.35 straipsnis, 2.36 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, atsakovės prašymas nepriteisti procesines palūkanas, negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog pareigą skolininkui mokėti procesines palūkanas įtvirtina įstatymas. Be to, Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 2 dalis numato, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Nagrinėjamu atveju iškėlus teise civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, skolininkui kyla prievolė mokėti įstatyme įtvirtinto dydžio procesines palūkanas. Aplinkybės, jog atsakovei teisė į palikimą atsirado iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, nepašalina atsakovės pareigos mokėti procesines palūkanas po to, kai teisme pradėta civilinė byla, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė prievolės sumokėti įsiskolinimą nėra įvykdžiusi, toliau naudojasi kreditorei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, todėl privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas.

27Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Teismui ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 14,55 Eur sumai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, pripažįstant, jog byloje patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (juridinio asmens kodas 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 157,92 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,55 Eur (keturiolikos eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos bendrabutis“, juridinio asmens kodas 140597134, naudai.

32Kitą ieškinio dalį atmesti.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 5. Ieškinyje nurodė, jog yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš... 7. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė po E. L. mirties paveldėjo butą, esantį (... 8. Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovė), atsakovė (jos atstovė) nedalyvavo,... 9. Civilinė byla nagrinėtina ieškovei (jos atstovei) ir atsakovei (jos... 10. Teismas konstatuoja:... 11. byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog E. L. (pradinis atsakovas)... 12. Dėl VMI prie LR FM įtraukimo į bylą ... 13. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog palikėjo E. L. palikimą sudaro... 14. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį... 15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog palikimą po skolininko E.... 16. Šioje byloje ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą už... 17. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog atsakovės prašymas šioje... 18. Dėl ieškinio reikalavimų ... 19. Ieškovė prašo iš Lietuvos Respublikos, priėmusios palikimą po skolininko... 20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog... 22. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja... 23. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų... 24. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam... 25. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai... 26. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat... 27. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 30. ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (juridinio asmens kodas... 32. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...