Byla 2A-665/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pažangių technologijų prekyba“ ieškinys ir priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ 17 411,14 Lt, taip pat 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, civilinėje byloje Nr. 2-529-159/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pažangių technologijų prekyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ dėl 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių, 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitos akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys: A. K., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arada“ (dabar jau išregistruotas iš juridinių asmenų registro), R. J. individuali įmonė „Argus“ saugos tarnyba, A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Autostelė“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Avenesta“ (dabar jau išregistruotas iš juridinių asmenų registro), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Global Communication Systems“ (šiuo metu bankrutavęs ir likviduojamas dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Transit Rail“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltva“ (šiuo metu bankrutavęs ir likviduojamas dėl bankroto), D. Š., D. A., uždaroji akcinė bendrovė „Elektros ir elektronikos sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Efiko“, uždaroji akcinė bendrovė „ELTI“, uždaroji akcinė bendrovė „Euro IT“ (šiuo metu bankrutuojantis), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eurosistema“ (dabar jau išregistruotas iš juridinių asmenų registro), uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, V. G. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „INFOBUS“, uždaroji akcinė bendrovė „ITDU“, uždaroji akcinė bendrovė „JV KOMUNIKACIJOS“, uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisatos servisas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elsika“ (šiuo metu bankrutavęs), uždaroji akcinė bendrovė „Transporto sistemos“ (šiuo metu bankrutuojantis), uždaroji akcinė bendrovė „SIT“, V. Ž. individuali įmonė „Apsauga“

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi UAB „Pažangių technologijų prekyba“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Ieškovas BUAB ,,Pažangių technologijų prekyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitos aktą negaliojančiais; taikyti restituciją: pripažinti, kad visos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis (skolininkus), kurios pagal reikalavimo perleidimo sutartis perleistos atsakovui UAB „Baltų tinklo prekyba“, priklauso BUAB „Pažangių technologijų prekyba“; iš atsakovo UAB „Baltų tinklo prekyba“ priteisti 17 411,14 Lt nepagrįstai gautas sumas pagal reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 03, 08, 17, 18, 22, 26; paaiškėjus, kad atsakovas UAB „Baltų tinklo prekyba“ gavo daugiau lėšų iš trečiųjų asmenų pagal 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 31, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, šias lėšas priteisti ieškovo BUAB „Pažangių technologijų prekyba“ naudai; pripažinti, kad trečiojo asmens UAB „ELTI“ sumokėtas 471,90 Lt įsiskolinimas ieškovei BUAB „Pažangių technologijų prekyba“ priklauso ieškovui BUAB „Pažangių technologijų prekyba“; atsakovą UAB „Baltų tinklo prekyba“ įpareigoti ateityje nepagrįstai gavus lėšas iš trečiųjų asmenų šias lėšas pervesti ieškovui BUAB „Pažangių technologijų prekyba“; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, jog buvęs BUAB „Pažangių technologijų prekyba“ vadovas perdavė bankroto administratoriui bendrovės debitorių įsiskolinimų sąrašą nurodydamas, kad iš viso bendrovei pirkėjai (tretieji asmenys) skolingi 169 879,21 Lt. Pareiškus pretenzijas, dauguma skolininkų tvirtino nesą skolingi ieškovui, kadangi reikalavimo teisės perleistos atsakovui. Pastarasis nurodė, kad už reikalavimo teisių perleidimą buvo anuliuotas ieškovo 179 183,04 Lt įsiskolinimas atsakovui. Ieškovo teigimu, už reikalavimo perleidimo sutartis UAB „Pažangių technologijų prekyba“ 179 183,04 Lt įsiskolinimas realiai nebuvo sumažintas. Pagal 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitymo aktą ieškovo įsiskolinimas atsakovui buvo sumažintas 3 415,17 Lt. Ieškovas mano, kad 2010 m. kovo 22 d. su atsakovu sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitos aktas yra neteisėti, nes pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir interesus, dėl to pripažintini negaliojančiais nuo sandorio sudarymo pradžios actio Pauliana pagrindais. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nurodė, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti su atsakovu reikalavimo perleidimo sutarčių bei tarpusavio užskaitos akto, be to, sudaryti sandoriai turėjo didelę įtaką ieškovo mokumui, nes ieškovas prarado 197 420,10 Lt reikalavimo teises į debitorius. Ieškovas pažymėjo, jog už perleistas reikalavimo teises bendrovė negavo jokio atsiskaitymo ir realiai nebuvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriams. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog UAB „Pažangių technologijų prekyba“ vadovui, kuris buvo ir bendrovės akcininkas, buvo žinoma apie sudėtingą bendrovės finansinę situaciją, įmonės nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, gresiantį bankrotą ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl ieškovas žinojo ir turėjo žinoti, kad reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Atsakovo nesąžiningumas preziumuotinas, nes atsakovui priklauso 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Pažangių technologijų prekyba“ akcijų.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog reikalavimo perleidimo sutartys neatlygintinės, kadangi ieškovo kreditorinio įsipareigojimo atsakovui dalis sumažinta grąžinant atsakovui jo pateiktas prekes, kita dalis užskaityta iš ieškovo perimtais debitoriniais įsiskolinimais. Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys atitiko tuo metu galiojusią įprastą verslo praktiką. Ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikštas tik praėjus metams nuo jų sudarymo, todėl nėra pagrindo taikyti restitucijos. Vykdant perleistų skolų išieškojimą daliai įmonių (skolininkų) buvo inicijuotos bankroto bylos, iš fizinių asmenų skolos išieškotos kitais įstatymo numatytais būdais, atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl skolų išieškojimo, mokėjo žyminį mokestį, todėl restitucijos taikymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais ieškovo ir atsakovo sudarytus sandorius: 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 bei 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitos aktą; taikė restituciją – pripažino, jog visos reikalavimo teisės pagal 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 priklauso ieškovui. Klaipėdos apygardos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 17 411,14 Lt, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad trečiojo asmens UAB „ELTI“ sumokėtas 471,90 Lt įsiskolinimas yra ieškovo BUAB „Pažangių technologijų prekyba“ priklausančios lėšos. Ieškinį likusioje dalyje teismas atmetė.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra atlygintinės, tačiau atsakovas neįrodė, kad tokiu būdu jis sumažino ieškovo įsiskolinimą. Atsakovas taip pat neįrodė atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės, jog dalis ieškovo įsiskolinimo atsakovui sumažinta grąžinant atsakovui jo pateiktas prekes, kita dalis užskaityta iš ieškovo perimtais debitoriniais įsiskolinimais. Padaręs tokias išvadas pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys buvo neatlygintinės, o tai sąlygojo ieškovo finansinės padėties pabloginimą. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, įmonė faktiškai veiklos nevykdė ir buvo nemoki, todėl tokių reikalavimo perleidimo sutarčių ir skolų tarpusavio užskaitymo akto sudarymas turėjo neigiamos įtakos bendrovės finansinei būklei. Teismas padarė išvadą, jog ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo kreditorių teises. Be to, ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes jie bendrovei nebuvo ekonomiškai naudingi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius buvo nesąžiningos, kadangi atsakovui priklausė 50 procentų paprastųjų vardinių UAB „Pažangių technologijų prekyba“ akcijų, todėl atsakovui turėjo būti žinoma ieškovo finansinė padėtis bei galima neigiama ginčijamų sandorių įtaka ieškovo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 03, 08, 17, 18, 22, 26 atsakovui buvo pervesta 17 411,14 Lt, todėl pripažinus nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, šią sumą atsakovas privalo grąžinti ieškovui. Tuo pačiu pagrindu teismas pripažino, jog ieškovui trečiojo asmens UAB „ELTI“ pervestos 471,90 Lt lėšos priklauso ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu į teismo depozitinę sąskaitą trečiųjų asmenų UAB „Mikrovisatos servisas“, UAB „Baltic Transit Rail“ ir A. G. pervestas lėšas teismas nusprendė pervesti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą ateityje nepagrįstai iš trečiųjų asmenų gautas lėšas pervesti ieškovui, o paaiškėjus, kad atsakovas gavo daugiau lėšų iš trečiųjų asmenų pagal ginčijamas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, šias lėšas priteisti ieškovo naudai, kadangi minėti ieškinio reikalavimai yra sąlyginiai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltų tinklo prekyba“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 17 411,14 Lt, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą, išdėstant jį taip: priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3 915,17 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už 3 915,17 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas taip pat prašo proporcingai sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovas prašo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kai kuriems jų nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią, todėl klaidingai nustatė pinigų sumas, kurias atsakovas privalo grąžinti ieškovui. Ieškinyje ieškovas kelis kartus nurodė, jog atsakovas sumažino ieškovo skolą tik 3 415,17 Lt suma, gauta iš debitorių. Tokios aplinkybės nustatytos iš 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų užskaitos akto. Šiame dokumente matyti, jog iš R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnybos jokios lėšos nebuvo gautos. Atsakovas pats pripažino gavęs tik 3 415,17 Lt, tačiau su likusia ieškovo reikalavimo dalimi niekada nesutiko.
  2. Ieškovo į bylą pateiktas elektroninis laiškas negali būti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnybos skolos grąžinimą. Iš šio dokumento neaišku, kas, kokiam adresatui ir kokiu klausimu siuntė laišką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė ieškovo pateiktam elektroniniam laiškui, nes teismų praktikoje piniginių prievolių įvykdymo patvirtinimas yra pagrindžiamas kitokio pobūdžio oficialiais įrodymais – banko patvirtintu pavedimo išrašu, firminiu pinigų poėmio kvitu, patvirtinimu apie atsiskaitymą.
  3. Dėl nepagrįsto ir nemotyvuoto teismo sprendimo atsakovui atsirado poreikis apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus. Šie įrodymai pagrindžia apelianto dėstomus argumentus, akivaizdžiai patvirtina tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes bei neužvilkina bylos nagrinėjimo, todėl jie turėtų būti priimti.
  4. Apeliantas su R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnyba yra sudaręs ilgalaikę prekybos ir prekių tiekimo sutartį. Susitarime numatytas ilgalaikis prekių tiekimas, už kurias pirkėjas R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnyba atsiskaito išsimokėtinai. Atsakovo pateikta skolų apyvartos pažyma patvirtina, jog prekyba su trečiuoju asmeniu vykdoma iki šiol. Todėl teismo sprendime nurodytas elektroninis laiškas galėjo reikšti bet kurį atsiskaitymą pagal tarpusavyje sudarytas sutartis. Iš atsiskaitymo laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2012 m. vasario 28 d. išrašo matyti, jog 13 495,97 Lt suma atsakovui niekada nebuvo pervesta, o iš mokėjimo nurodymų paskirties matyti, jog trečiasis asmuo niekada neatliko mokėjimo pagal 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03. Dėl šio priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma atsitinkamai mažintina šia 13 495,97 Lt suma.

13Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo pateiktas įrodymas, tariamai patvirtinantis aplinkybę, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakovu, nėra pasirašytas nei trečiojo asmens, nei atsakovo, todėl neturi juridinės galios. Iš pateikto skolų apyvartos dokumento matyti, jog trečiasis asmuo 2010 m. balandžio mėnesio – 2012 metų sausio mėnesio laikotarpiu atsakovui nebuvo skolingas. Pateiktame dokumente nėra nurodytos 2010 m. kovo mėnesio operacijos. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik metus, tačiau atsakovas, atstovaujamas advokato, tokio įrodymo ar rašytinių paaiškinimų dėl skolos dydžio nepateikė. Ieškovas nurodė manąs, jog atsakovas skleidžia melagingą informaciją, todėl prašo pastarajam skirti 5 000 Lt baudą. Skolos dydį patvirtinantys įrodymai pateikti į bylą, todėl nėra reikalo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu būdu atsakovas siekia užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

17Kaip minėta, apeliantas UAB „Baltų tinklo prekyba“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir naujus įrodymus: skolų apyvartos už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2012 m. vasario 28 d. pažymos kopiją, skolų tarpusavio užskaitos akto kopiją bei elektroninio laiško kopiją (t. 3, b. l. 43-48), kuriuos prašo priimti. Atsakovas nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodymai: skolų tarpusavio užskaitos akto kopija bei elektroninio laiško kopija bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateikti dar pirmosios instancijos teismui ir priimti (t. 1, b. l. 112, 139), todėl prašymas dėl jų priėmimo yra perteklinis. Iš apeliacinio skundo turinio nenustatytos priežastys, trukdžiusios naujo įrodymo – skolų apyvartos už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2012 m. vasario 28 d. pažymos kopijos pateikimą kartu su atsiliepimu į ieškinį. Nenustatyta, kad atsakovas šiuos dokumentus būtų teikęs Klaipėdos apygardos teismui, o teismas būtų atsisakęs juos priimti (CPK 178 straipsnis). Argumentas, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Nustačius, jog atsakovas (apeliantas) šio įrodymo nenurodė esant jo atsikirtimo į ieškinį pagrindu (vienam iš pagrindų), laikytina, kad tokiu būdu atsakovas siekia teismo sprendimo priėmimo metu egzistavusiomis, tačiau dėl neaiškių priežasčių pirmosios instancijos teismui nenurodytomis aplinkybėmis papildomai argumentuoti atsikirtimus į ieškinį (ieškovo reikalavimus), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo priimti pateiktą įrodymą. Priešingas šios aplinkybės vertinimas akivaizdžiai prieštarautų proceso įstatyme įtvirtintiems šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principams (CPK 12, 17 straipsniai). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

18Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

19Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

20Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, iš esmės nesutariama tik dėl ieškovo pateiktų įrodymų bei jų pakankamumo vertinimo. Be to, apeliantas visiškai nemotyvuoja, kodėl, jo manymu, bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys turėjo galimybę išsakyti savo pozicijas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

21Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas.

23Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

24Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti 2010 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. skolų tarpusavio užskaitos aktą (toliau - ginčijami sandoriai) negaliojančiais bei taikyti restituciją, taip pat pareigoti atsakovą ateityje nepagrįstai iš trečiųjų asmenų gavus lėšas pervesti jas ieškovui. Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus iš dalies, t .y. pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius bei taikius restituciją, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 17 411,14 Lt, apeliaciniame skunde atsakovas neginčija actio Pauliana taikymo sąlygų, o skundžia tik pirmosios institucijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Apeliantas nesutinka su iš jo priteistų lėšų suma (17 411,14 Lt), prašo ją sumažinti iki 3 915,17 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu atsakovas apibrėžia šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Nurodytu pagrindu teisėjų kolegija šioje byloje nagrinėja tik restitucijos taikymo klausimą, t. y. tiria, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė ginčijamų sandorių pagrindu gautas lėšas – 17 411,14 Lt.

25Dėl įrodymų vertinimo

26Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas UAB „Pažangių technologijų prekyba“ ir atsakovas UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2010 m. kovo 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 01, 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 31, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, kurių pagrindu ieškovas perleido atsakovui reikalavimus į debitorių 197 420,10 Lt skolas, taip pat 2010 m. rugpjūčio 16 d. sudarė skolų tarpusavio užskaitos aktą. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovui iškėlus bankroto bylą, ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčydamas šiuos sandorius. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 03, 08, 17, 18, 22, 26 atsakovui yra pervesta 17 411,14 Lt, todėl pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais, šias lėšas priteisė iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su pastarąja pirmosios instancijos teismo nuostata, apeliaciniame skunde aiškina, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 03 nėra gavęs iš trečiojo asmens R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnybos 13 495,97 Lt sumos. Apeliantas prašo šia suma atitinkamai mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas lėšas. Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su teismo nuostata dėl priteistinų lėšų, nurodė, jog su tokiu ieškovo reikalavimu niekada nesutiko, teismo posėdyje ginčijo įsiskolinimo sumą, be to, įrodymas, kuris, teismo vertinimu, patvirtina trečiojo asmens skolos grąžinimą, neturi patikimos įrodomosios galios, kadangi jis nepatvirtina atliktos bankinės operacijos ar galutinio atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Pasak apelianto, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktam įrodymui – elektroniniam laiškui suteikė didesnę įrodomąją galią, o tai sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

27Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, nusprendęs, jog ieškovas šioje byloje įrodė išdėstytas aplinkybes, pagrindžiančias ieškinio reikalavimus, susijusius su restitucijos taikymu. Tokią išvadą teismas pagrindė sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog atsakovas ginčijamų sandorių pagrindu iš trečiųjų asmenų gavo būtent 17 411,14 Lt sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtas elektroninis laiškas, patvirtinantis trečiojo asmens prievolės atsakovui įvykdymą (t. 1, b. l. 139), neturi patikimos (pakankamos) įrodomosios galios. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu įrodymų vertinimo procese turėjo būti nagrinėjami ir atsakovo pateikti įrodymai, paneigiantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tokie įrodymai būtų pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas elektroninis laiškas atitinka įstatyme įtvirtintus leistinumo kriterijus (CPK 177 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas jį vertino kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste; nenustatyta, kad teismas būtų jam suteikęs didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko skundo argumentą, jog iš ieškovo pateikto įrodymo – elektroninio laiško nėra aiškumo, kas, kam ir kokiu klausimu šį laišką siuntė. Iš laiko turinio matyti, jog elektroninį laišką siuntė UAB „Baltų tinklo prekyba“ vyr. buhalterė E. T.. Iš laiško gavėjo elektroninio pašto adreso matyti, jog laiškas siųstas R. B. (ieškovo bankroto administratoriaus darbuotojai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto teiginys, jog minėtu laišku galėjo būti patvirtintas bet koks trečiojo asmens R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnybos atsiskaitymas su atsakovu. Tokia apelianto išvada remiama bylos duomenimis nepagrįstais samprotavimais, nes akivaizdu, jog ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, neturėjo pagrindo ar reikalo domėtis ilgalaikiais, kaip teigia apeliantas, trečiojo asmens ir atsakovo verslo santykiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrodymą vertino, kaip patvirtinantį trečiojo asmens R. J. IĮ „ARGUS“ saugos tarnybos atsiskaitymą su atsakovu pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis ginčijo šio įsiskolinimo (grąžintinos sumos) dydį. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas būtų ginčijęs įsiskolinimo sumą – 17 411,14 Lt (sumą lėšų, kurias pagal ginčijamas sutartis jam pervedė tretieji asmenys). Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas su šia įsiskolinimo suma sutiko. Minėtas aplinkybes patvirtina tokie bylos duomenys: atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 19-29) ginčijo ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais sandorius ir taikyti restituciją pagrįstumą, 2011 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, prašydamas atidėti teismo posėdį, teismui atskleidė taikos sutarties derybų esmę – patvirtino, jog tariamasi dėl maždaug 17 000 Lt įsiskolinimo grąžinimo, atsakovui paliekant jo patirtas skolų išieškojimo sąnaudas, o likusią sumą grąžinant ieškovui (t. 2, b. l. 168-169). Iš byloje esančių BUAB „Pažangių technologijų prekyba“ 2011 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolų Nr. 3 ir Nr. 4 nustatyta, kad šiuose susirinkimuose ieškovo kreditoriai svarstė klausimą dėl pritarimo taikos sutarties pagal atsakovo UAB „Baltų tinklo prekyba“ pasiūlymą sudarymui (t. 2, b. l. 183-184, 186). Bankroto administratorius ieškovo kreditorių susirinkimui taip pat pristatė atsakovo pasiūlytos taikos sutarties esmę ir sąlygas. Iš kreditorių susirinkimo protokolų nustatyta, jog atsakovas pripažįsta pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis gavęs 17 411,14 Lt sumą, kurią siūlo padalinti sekančia tvarka: 2/3 sumos liktų atsakovui kaip išieškojimo, administravimo bei teisinės išlaidos, o 1/3 sumos atitektų ieškovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas ginčijamų sandorių pagrindu iš trečiųjų asmenų gavo 17 411,14 Lt lėšų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tik įvertinęs vieną ieškovo pateiktą dokumentą (elektroninį laišką), yra nepagrįstas. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog tokią pirmosios instancijos teismo išvadą lėmė ne tik minėtas įrodymas (elektroninis laiškas), bet bylos nagrinėjimo metu surinktų faktinių duomenų visuma (atsiliepime į ieškinį išdėstyta atsakovo pozicija, atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, atsakovo pasiūlytos taikos sutarties projekto svarstymas ieškovo kreditorių susirinkime ir kt.).

28pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis), restitucijos taikymą, laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl tenkindamas ieškovo BUAB ,,Pažangių technologijų prekyba“ ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

30Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamoje byloje dalyvavo bankrutavusi įmonė (ieškovas BUAB „Pažangių technologijų prekyba“), todėl kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu taikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį ir kasacinį skundą. Atsakovas neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jam grąžintina 405 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ (juridinio asmens kodas 300051535) 405 Lt (keturis šimtus penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal „Swedbank“, AB pateiktą 2012 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 11747.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi UAB... 5. Ieškovas BUAB ,,Pažangių technologijų prekyba“, atstovaujamas bankroto... 6. Ieškovas nurodė, jog buvęs BUAB „Pažangių technologijų prekyba“... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltų tinklo prekyba“ prašo panaikinti... 13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320... 16. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 17. Kaip minėta, apeliantas UAB „Baltų tinklo prekyba“ kartu su apeliaciniu... 18. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio... 20. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 21. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 22. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 23. Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius... 24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas ieškiniu prašė teismo... 25. Dėl įrodymų vertinimo... 26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas UAB... 27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo... 28. pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skirti atsakovui baudą už... 30. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiama... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 33. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“...