Byla 2A-344-524/2013
Dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, vykdanti savo veiklą per filialą Lietuvoje, UAB DK „PZU Lietuva“, bei ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei R. C. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys „BTA Insurance Company“ SE, vykdanti savo veiklą per filialą Lietuvoje, UAB DK „PZU Lietuva“, bei ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 19555 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2007-08-10 automobiliu ( - ) valst. Nr. ( - ) važiavo Sausio 15-osios gatve, Klaipėdoje, antrąja eismo juosta. Privažiavęs prie sankryžos su Minijos gatve sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ieškovas pradėjo važiuoti į sankryžą ir pamatė, kad šalia važiuojantis automobilis HONDA sustojo, ir tik tada pamatė Minijos gatve važiuojantį automobilį HYUNDAY ACCENT, valst. Nr. ( - ) vairuojamą atsakovės, kuris važiavo Galinio Pylimo gatvės link ir atsitrenkė į ieškovo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iš karto po eismo įvykio prisipažino, kad išvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Ieškovo teigimu, atsakovė eismo įvykio metu padarė 19555 Lt dydžio žalą, t. y. sugadino ieškovo automobilį.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo D. J. 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. C.. Nurodė, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui. Teismo nuomone, tuo atveju, jeigu ieškovas, užsidegus leidžiančiam eismą šviesoforo signalui, būtų leidęs išvažiuoti iš sankryžos jo automobilio kertama kryptimi iš kairės į dešinę važiavusiam atsakovės vairuojamam automobiliui, susidūrimo būtų išvengta. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog dėl eismo įvykio kaltas ieškovas, nes jis neleido atsakovei, įvažiavusiai į sankryžą, užbaigti manevro. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio. Ieškovas taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė tam tikrą žalą, taip pat įrodymų apie konkretų žalos dydį, todėl konstatavo, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir gal būt atsiradusios tam tikro dydžio žalos. Teismas taip pat nurodė, kad praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė.

4Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, o atsakovė degant draudžiamam. Tokiu būdu atsakovė pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismų taisyklių 117.7 p. ir 207 p. reikalavimus, o šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir buvo eismo įvykio priežastis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertina tiek kiekvieną įrodymą šioje byloje, tiek bendrą visų įrodymų visumą, motyvuodamas priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas prieštarauja tiek pats sau, tiek byloje pateiktiems įrodymams. Paaiškina, kad ieškovas grįsdamas padarytos žalos dydį pateikė teismui dvejopo pobūdžio duomenis, t. y. 2008-04-16 sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir UAB „Pajūrio autorika“ 2010-12-03 preliminarią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 2010123-3, kurioje nurodyta, kad nuostoliai sudaro 19555 Lt. Pirmosios instancijos teismas visiškai atmesdamas pateiktus duomenis, tikrojo žalos dydžio net nenustatinėjo, tokiu būdu pažeisdamas kasacinio teismo formuojamą praktiką. Apelianto nuomone, byloje esantys duomenys pagrindžia visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą sietina ne tik su žalos padarymu, tačiau ir su atsakingo asmens nustatymu. Apeliantas siekė nustatyti dėl žalos padarymo atsakingą asmenį, todėl buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Dėl šių aplinkybių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-03-25, jo apeliantas nepraleido.

5Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl atsakovės vairuojamo automobilio ieškovas patyrė žalos, taip pat neįrodė konkretaus žalos dydžio.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Dėl ieškinio senaties termino.

8Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą: pavyzdžiui, sunki asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo pradžios nustatymo klausimą. Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, nes šios bylos ginčas kyla iš žalos, padarytos autoįvykio metu, teisinių santykių, kurie yra specifiniai ta prasme, jog šiame institute galioja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apsauga. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo autoįvykis įvyko 2007-08-10. Administracinė byla įrodo, jog nutarimas, kuriuo ieškovas buvo pripažintas šio autoįvykio kaltininku, buvo priimtas 2007-08-21(Administracinė byla t.1, b.l.6), jį ieškovas apskundė 2007-09-06. Šioje byloje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-18 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-10-31 nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo (Administracinė byla t.1, b. l.79). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-01-29 nutartimi buvo panaikintas 2007-08-31 nutarimas, tačiau byla perduota institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, kurio metu 2009-07-13 vėl ginčo autoįvykio kaltininku buvo pripažintas ieškovas, kuris šį nutarimą 2009-07-23 apskundė teismui (Administracinė byla t. 2, b.l.18), kuris 2009-10-26 nutartimi šį nutarimą panaikino ir grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai(Administracinė byla t. 2, b.l.110-112) ir tik 2010-03-25 nutarimu ši administracinė byla buvo nutraukta suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui (t.1, b.l. 12-13), todėl byloje įrodyta, jog autoįvykio kaltininkas turi būti nustatytas šioje byloje. Ši aplinkybė reikšminga ieškinio senaties terminui dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, nes atsakovės automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir atsakovės draudimo bendrovė 2010-12-21 atsisakė atlyginti ieškovui žalą, nes atsakovė nebuvo nustatyta autoįvykio kaltininke (t.1, b.l. 94-95), todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties termino eigos pradžia šioje byloje reikalavimui pareikšti, nes nuo šios datos ieškovas sužinojo, kad draudimo bendrovė jam padarytos žalos neatlygins. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str., 15 str. nuostatas pretenzija dėl žalos atlyginimo gali būti pareikšta draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, su tokia pretenzija būtina pateikti duomenis apie kaltininką. Šioje byloje paminėti įrodymai įrodo, kad šio autoįvykio kaltininkas nėra nustatytas iki šiol, tačiau šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovas teismo keliu siekė įrodyti atsakovės kaltę ir pretenzijos jos draudimo bendrovei pareiškimas įrodo, jog jis tikėjosi pasinaudoti įstatymo nustatyta draudimo apsauga. Tokiu būdu pagrįstai tikėjosi žalos atlyginimo pagal paminėto įstatymo nuostatas. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija,bylos Nr. 3K-3-133/2013, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Šioje byloje ši nuostata reikšminga ta prasme, kad 2010-12-21, gavęs atsakovės draudimo bendrovės atsakymą (t.1, b. l. 94-95), jog nebus atlyginta žala iš atsakovės draudimo bendrovės, ieškovas realiai sužinojo, kad jam žala nebus atlyginta pagal paminėtas draudimo įstatymo nuostatas, ir ši data laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia žalai atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškinio senaties termino pradžios momento pagal subjektyvųjį kriterijų. Ieškinys buvo pareikštas 2011-11-03, todėl ieškovas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, kurio pradžia skaičiuojama nuo 2010-12-21 (t.1, b. l. 94-95) pagal paminėtus motyvus.

9Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

10Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) teisės pažeidimu padarytus nuostolius. Kaip civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamos tam tikros aplinkybės (sąlygos), kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Nagrinėjamoje byloje yra įrodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tarp įvykusio eismo įvykio fakto bei atsakovės, pažeidusios Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus pridėtoje administracinėje byloje, kurioje atsakovės pirminiai paaiškinimai, rašyti po autoįvykio, įrodo, jog ji pripažįsta, kad važiavo iš Minijos gatvės nesustodama ir pravažiavusi perėją pamatė, jog dega geltonas šviesoforo signalas, ji jau buvo įvažiavusi į sankryžą ir ketino baigti manevrą (administracinė byla b.l.62), kitas jos paaiškinimas taip pat įrodo, jog ji pripažįsta faktą, jog važiavo per geltoną šviesoforo signalą ir pripažįsta savo kaltę (administracinė byla b. l. 61). Šią aplinkybę, jog atsakovė įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui patvirtina ir duodamas tikėtiną išvadą ekspertas administracinėje byloje (administracinė byla b.l. 27). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovės pirminius paaiškinimus, be to, byloje nėra pakankamų įrodymų, kuris leistų padaryti išvadą, jog ieškovas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Ieškovas atsakovės kaltę įrodinėja specialisto išvada (t.1, b.l. 14), pirminiais atsakovės paaiškinimais. Atsakovė savo atsikirtimus įrodinėja tikėtina eksperto išvada administracinėje byloje (administracinė byla b.l.27) bei administracine byla , kurioje autoįvykio kaltininkas nenustatytas. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įrodymų ir specialisto išvados vertinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepritaikė lanksčiosios priežastinio ryšio doktrinos analizuojant šalių elgesį Kelių eismo taisyklių pažeidimo prasme. Šioje byloje paminėti įrodymai - specialisto išvada, eksperto išvada, administracinė byla, liudytojų parodymai įrodo, jog ieškovas įvažiavo į sankryžą degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, todėl šiuos įrodymus sugretinus su administracinės bylos įrodymu – Minijos-Pilies šviesoforų taktais(administracinė byla, b.l. 48), darytina išvada, kad atsakovė įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo siganalui, nes paminėti bylos įrodymai įrodo, jog ji degant geltonam signalui buvo sankryžoje. Iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, jog ji matė žalią šviesoforo siganalą artėdama prie sankryžos, tačiau šviesoforų taktų pažyma ir ekspertizės aktas leidžia padryti išvadą, kad tai buvo žalias mirksintis signalas. Kelių eismo taisyklių 117.3 p. žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo (Kelių eismo taisyklių 53 punktas), todėl akivaizdu, jog atsakovė nesilaikė šio kelių eismo taisyklių punkto, nepasitikrino šviesoforo signalo prieš įvažiuodama į sankryžą, nepaisė įspėjamojo signalo, kurį akivaizdžiai turėjo matyti. Byloje nustačius, kad ieškovas įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, atsakovė niekaip negalėjo įvažiuoti į tą pačią sankryžą degant taip pat leidžiamam šviesoforo signalui, tokia išvada akivaizdžiai prieštarautų šviesoforo veikimo principams šioje sankryžoje. Todėl atsakovė savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 117.7p., 207p., 53p. ir šie atsakovės veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su autoįvykio kilimu. Tačiau kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti ir ieškovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovo, vairavusio automobilį, elgesio ir kilusių padarinių akivaizdus. Jeigu ieškovas būtų taip pat pakankamai atidus Kelių eismo taisyklių 53 p. prasme, šių dviejų transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes byloje įrodyta, kad atsakovės automobilis buvo sankryžoje, kada degant žaliam šviesoforo signalui pajudėjo ieškovo automobilis, todėl pagal Kelių eismo taisyklių 202 p. draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismą. Ieškovas, prieš įvažiuodamas į sankryžą, privalėjo matyti atsakovės automobilį, todėl jo paminėti veiksmai taip pat pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Byloje yra įrodytos tokios faktinės aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, kad paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

11Dėl žalos dydžio. Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl ieškovo automobilio, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai susieti su teisinio santykio dalyvių veiksmais. Didesnio nei faktiškai atsakovės patirto žalos dydžio atlyginimas dėl ieškovės veiksmų reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas jam padarytos žalos dydį įrodinėja preliminaria vertinimo ataskaita (t.1, b.l.96-102), atlikta 2010-12-03, tačiau pažymoje pažymėta, kad automobilis įvertintas 2007 m. rugpjūčio mėnesio kainomis ir joje nurodyta, kad nuostoliai įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio yra 19 555 Lt. Tačiau nustatant teisingą padarytos ieškovui žalos dydį būtina įvertinti tą aplinkybę, jog ši preliminari vertinimo ataskaita buvo padaryta iš nuotraukų, t.y. tada, kai ieškovo automobilis buvo parduotas (t.2, b.l.20-21).Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad apgadintą automobilį jis pardavė už porą tūkstančių litų (t.2, b.l.24) ir šį paaiškinimą įrodo 2008-04-16 sutartis (t.1, b. l. 159). Iš eksperto, atlikusio šį vertinimą, paaiškinimo nustatyta, kad jis automobilio neapžiūrėjo, jam buvo pateiktos tik nuotraukos, iš vertinimo ataskaitos nustatyta, kad remonto darbų, keistinų detalių kalkuliacija paruošta su 21 procentu PVM mokesčiu ir transporto priemonės atkuriamoji vertė atėmus nusidėvėjimą buvo nurodyta 25 378 Lt. Be to, iš eksperto D. G. paaiškinimo teisme nustatyta, kad jis jautė spaudimą atliekant šią ekspertizę (t.2, b .l.20-21). Visos šios paminėtos aplinkybės privalo būti įvertintos nustatant teisingą padarytos žalos ieškovui dydį. Pagal CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė neįrodė, jog paminėtas vertinimas buvo atliktas ne ieškovo automobilio. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, nes administracinėje byloje nurodyta, jog ginčo autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovo BMW markės automobilis, valst. Nr. ( - ) Administracinėje byloje buvo nurodyti tokie ieškovo automobilio sugadinimai- priekinis buferis, priekiniai žibintai su posūkiais, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, abu priekiniai sparnai (administracinė byla, b.l.25, 58). Būtent šiuos sugadinimus ir aptarė ekspertas ieškovo automobilio prekinės vertės netekimo akte. Byloje akivaizdu, jog dėl autoįvykio ieškovui buvo padaryta žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, todėl šioje byloje įvertinama aplinkybė, jog atliekant automobilio vertinimą ieškovas jau buvo pardavęs automobilį už 2000 Lt, todėl vertintojo nurodyta 19 555 Lt suma mažintina šia suma, nes ieškovas šią sumą už automobilį gavo. Be to, prekinės vertės netekimo ataskaitoje visos ieškovo automobilio keistinos detalės ir atliekami remonto darbai buvo apskaičiuoti su PVM. Priteisiant PVM mokestį būtina aiškintis, kokiu būdu buvo atliekami automobilio remonto darbai, pirktos detalės, be to, autoįvykio padarymo metu iki 2008 m. pabaigos galiojo 18 procentų PVM tarifas, todėl atsižvelgiant į paminėtus D. G. parodymus, į tai, kad ieškovo automobilis yra parduotas ir jis jo neremontuos, į kalkuliacijos detalizaciją, kuri įrodo, jog transporto priemonės atkuriamoji vertė buvo apskaičiuota su PVM, o likutinės automobilio vertės skaičiavimo formulei turėjo įtakos apskaičiuota transporto priemonės atkuriamoji vertė, apskaičiuota su PVM, todėl 19 555 Lt suma mažintina 4404 Lt paskaičiuotu PVM, kuris buvo įtrauktas į 25 378 Lt- transporto priemonės atkuriamąją vertę. Todėl darytina išvada, kad dėl ginčo autoįvykio ieškovui buvo padaryta 13 151 Lt žala (19 555 Lt -2000 Lt, gauti už parduotą automobilį ir 4404 Lt apskaičiuoto PVM).

12Atsižvelgiant į paminėtus įrodymus ir faktines aplinkybes, leidžiančias padaryti išvadą, kad paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos ieškovui žalos dydis mažintinas 50 procentų ir iš atsakovės ieškovui priteistini 6575,50 Lt žalos atlyginimo.

13Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 326 str. 1d.2p., 330 str.).

14Dėl procesinių palūkanų.

15Ši ieškinio dalis tenkintina ir priteistini 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, nes nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu ir jos teismų praktikoje vadinamos procesinėmis palūkanomis.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, priima naują teismo sprendimą, tai jis atitinkamai keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją. Ieškovas prašė teismo priteisti 19 555 Lt žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teisme ši suma sumažinta iki 6575, 50 Lt, todėl patenkintų reikalavimų suma sudaro 34 procentus., o atmestų - 66 procentus. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos - ieškovo 2455 Lt (587 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 968 Lt sumokėti už specialisto išvadą, 900 Lt užstatas už eksperto apklausą, t.1, b.l.9, t.2, b.l. 13, 32), 4000 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (t.1, 155, t.2, b.l. 8-9, 11) ir atsakovės 2000 Lt advokato pagalbai sumokėti pirmosios instancijos teisme ( t.1, b.l.156) perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistini 2194, 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, apskaičiuotų atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų 34 procentus, o iš ieškovo atsakovei 1360 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, apskaičiuotų atsižvelgiant į atmestų reikalavimų 66 procentus.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

19Tokiu pat CPK 93 str. 2 d., 3 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas sumokėjo 587 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovės jam priteistini 369, 58 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

20Atsakovė pateikė kvitą jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 7000 Lt (t.2, b.l. 87). Pagal LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Ši suma nebuvo detalizuota, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paminėtose rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą -1275 Lt- atsakovės procesiniam dokumentui paruošti, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, todėl atsižvelgiant į atmestų reikalavimų proporciją -66 procentai skaičiuoti nuo 1275 Lt sumos ir iš ieškovo atsakovei priteistini 841,50 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

21Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą ir ieškinį patenkinti iš dalies.

23Priteisti D. J. iš R. C. 6575,50 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

24Priteisti D. J. iš R. C. 2194,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš D. J. R. C. – 1360 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

25Priteisti D. J. iš R. C. 369,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš D. J. R. C. 841,50 išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 19555 Lt nuostolių, 5 procentų... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį atmetė;... 4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Dėl ieškinio senaties termino.... 8. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK... 9. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.... 10. Civilinės atsakomybės taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem... 11. Dėl žalos dydžio. Pinigais įvertinti netekimai, susidarę dėl ieškovo... 12. Atsižvelgiant į paminėtus įrodymus ir faktines aplinkybes, leidžiančias... 13. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Dėl procesinių palūkanų.... 15. Ši ieškinio dalis tenkintina ir priteistini 5 procentai metinių palūkanų... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 17. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 19. Tokiu pat CPK 93 str. 2 d., 3 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu... 20. Atsakovė pateikė kvitą jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą... 21. Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 22. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą ir... 23. Priteisti D. J. iš R. C. 6575,50 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių... 24. Priteisti D. J. iš R. C. 2194,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš D. J. R. C.... 25. Priteisti D. J. iš R. C. 369,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš D. J. R. C....