Byla I-3900-643/2012

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal B. B. ir A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „LITGRID“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „A. Žilinskio ir ko“, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai B. B. ir A. B. skundu (I t., b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

6Teigė, kad yra savininkai žemės sklypų, patenkančių į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai (toliau – ir Elektros linija) teritoriją. Specialiuoju planu jų žemės sklypams nustatyti servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ). Šiems nuosavybės, valdymo bei naudojimosi žeme teisės apribojimams pareiškėjai nedavė sutikimo, todėl Skundžiamas įsakymas yra neteisėtas. Pažymėjo, jog SAZ yra nuosavybės teisės ribojimas, kurį draudžiama nustatyti be žemės sklypų savininkų sutikimo, ir servitutas yra žemės sklypą ribojanti priemonė, kuri neturi būti nustatoma be savininko sutikimo. Pabrėžė, kad iki patvirtinant specialųjį planą privalo būti įvykdytos visos teisinės sąlygos, kurioms esant galimas servituto, kurio pagrindu planuotojas ketina naudoti pareiškėjų sklypus, nustatymas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 ,,Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 9.5 punktu, kuriame nurodyta, kad norint nustatyti servitutą, būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo A. B. žemės sklypas dar prieš patvirtinant poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą buvo įkeistas bankui, hipoteka įregistruota, tačiau banko sutikimas dėl servituto nėra gautas iki šios dienos, o neįgijus visų būtinų sąlygų servitutui nustatyti, nėra pagrindo teigti, kad servituto pagrindu galima statyti Elektros liniją pareiškėjo sklype. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas pareiškėjų apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjai skundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (1-15)-D8-7439 patvirtintos PAV ataskaitos. Jei pareiškėjų apeliacinis skundas būtų patenkintas turėtų būti panaikintas ir Skundžiamas įsakymas.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 39?41), kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančia PAV ataskaita, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (l-15)-D8-7439 (toliau – PAV ataskaita). Ūkio ministerija nėra poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas tvirtinanti ir vertinanti jų teisėtumą valstybės institucija, todėl, analizuodama pateiktą tvirtinti Specialiojo plano projektą, Aplinkos ministerijos, kaip kompetentingos institucijos, sprendimo patvirtinti PAV nekvestionavo ir negalėjo kvestionuoti. Ūkio ministerija, rengdama įsakymą dėl specialiojo plano tvirtinimo, buvo gavusi pareiškėjo A. B. 2010 m. birželio 9 d. prašymą netvirtinti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai statybos Specialiojo plano iki to momento, kol nebus užbaigtas ginčas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos teisėtumo ir nebus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo žemės sklypo panaudojimo teisėtumo. Išnagrinėjusi visą gautą informaciją, susijusią su Specialiojo plano rengimu, ir nenustačiusi pažeidimų bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 18 straipsniu, Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ 5 punktu, atsižvelgdama į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330, 23.2 punktą ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) teigiamą išvadą, Ūkio ministerija Specialųjį planą patvirtino. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (toliau – ir Nacionalinė energetikos strategija), yra numatyta, kad „iki 2010 m. reikia pastatyti 330 kV liniją Telšiai-Klaipėda“, Ūkio ministerija negalėjo stabdyti specialiojo plano tvirtinimo proceso, kadangi tokiu būdu būtų buvęs pažeistas viešasis interesas ir valstybės vakarinės dalies gyventojų teisėti lūkesčiai turėti saugų ir nenutrūkstamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu jiems nėra užtikrintas, nebūtų buvusi išspręsta Klaipėdos ir Telšių teritorijų aukštos įtampos elektros tinklų užžiedinimo problema. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Specialiajame plane yra nurodyti tik suplanuoti servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalimi ir Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ir pažymėjo servitutų nustatymas nėra nei specialiojo teritorijų planavimo objektas, nei uždavinys, todėl specialiuoju planu jie nebuvo nustatyti. Atkreipė dėmesį, kad SAZ yra nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, kuriose nėra numatyta jokia sanitarinė apsaugos zona oro linijoms, todėl specialiuoju planu ji nebuvo ir negalėjo būti nustatoma. Pastebėjo, kad Specialiajame plane specialiosios žemės naudojimo sąlygos pareiškėjų žemės sklypams buvo projektuotos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, kuriame yra numatytas minėtos elektros linijos tiesimas.

9Tretysis suinteresuotas asmuo AB „LITGRID“ (trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėjas, (II t., b. l. 37?58) pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 126?130), kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad nei ginčo Specialiuoju planu, nei Skundžiamu įsakymu negalėjo būti ir nebuvo nustatyti servitutai pareiškėjų žemės sklypams. Nesant tarp šalių susitarimo dėl servitutų nustatymo pareiškėjų žemės sklypams, servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu. Administraciniu aktu gali būti nustatyti servitutai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, patenkinti. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininko sutikimo. Joks teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimą, nenustato, jog iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotas servitutas, patvirtinimo turi būti gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Hipotekos kreditoriaus sutikimas teikiamas institucijai, priimančiai administracinį aktą dėl servituto nustatymo pagal jau patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Pastebėjo, jog įstatymai nustato išimtį, kad bendro naudojimo elektros tinklai gali būti tiesiami per privačią žemę be žemės savininkų sutikimo. Sanitarinės apsaugos zona yra elektros tinklų nutiesimo pasekmė. SAZ yra skirta apsaugoti gyventojus nuo žalingo veikiančių elektros oro linijų elektrinio lauko poveikio. Pagal ginčo specialųjį planą suplanuota SAZ sutampa su servitutu ir elektros linijos apsaugos zona. Todėl ir SAZ nustatymui tokiu atveju nereikalaujama žemės sklypų savininkų sutikimo. Šio ginčo atveju pareiškėjų žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra suprojektuotos įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją ir Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, kuriuose numatytas ginčo elektros linijos tiesimas, bei vadovaujantis Žemės įstatymu, kuris numato, kad bendrojo naudojimo elektros linijų tiesimui ir eksploatavimui nėra būtina gauti žemės savininkų sutikimo. Nors pareiškėjai nesutinka tik su dalimi Specialiojo plano, kiek tai susiję su jų žemės sklypais, tačiau ginčija visą Specialųjį planą ir prašo panaikinti Skundžiamą įsakymą visa apimtimi. Specialiuoju planu yra suplanuota apie 89 km ilgio elektros linijos trasa, nusidriekusi per trijų savivaldybių teritorijas. Per pareiškėjų žemės sklypus einanti elektros linijos atkarpa yra palyginti trumpa. Ginčo elektros linija yra strateginės reikšmės objektas, kurio statybai numatyti griežti terminai ir jau dabar atsiliekama nuo įstatymais nustatyto grafiko. Tokio masto specialiojo planavimo procedūroms atlikti prireikė daugiau nei 2 metų. Todėl dėl kelių sklypų panaikinus visą Specialųjį planą visuose 552 sklypuose, patenkančiuose į elektros linijos apsaugos zoną, ir visa apimtimi pripažinus Skundžiamą įsakymą neteisėtu, būtų pažeisti ne tik teisingumo ir protingumo principai, bet ir visos visuomenės interesai į saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ? ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 138?140) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Todėl Inspekcija, prieš teikdama Ūkio ministerijai tvirtinti specialųjį planą, išsamiai ir objektyviai patikrino bei įvertino visą specialiojo planavimo procedūrą, dokumentus bei sprendinius. Inspekcija nenustatė, kad specialusis planas prieštarautų teisės aktams, todėl pateikė teigiamą išvadą, t. y. 2010 m. gegužės 12 d. patvirtino Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP5-7, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

13Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą (I t., b. l. 174?175), teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad UAB „Sweco Lietuva“ nuomonė byloje ginčijamu klausimu sutampa su trečiojo asmens AB „Lietuvos energija“ nuomone, išdėstyta AB „Lietuvos energija“ atsiliepime į skundą. UAB „Sweco Lietuva“ pritaria AB „Lietuvos energija“ argumentams, pareiškimams ir nesutikimo su skundu motyvams.

15Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „A. Žilinskio ir ko“ atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 185?187) teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Pažymėjo, kad sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Lietuvos energija“ atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai atkreipė dėmesį, kad sustabdžius specialiojo plano galiojimą būtų pažeistas ne tik viešasis interesas, padaryta didelė žala projekto eiga, bet kartu neišvengiamai lemtų didelių nuotolių visoms projekto šalims.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Energetikos ministerija) atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 1?4) prašė pareiškėjų skundą atmesti.

18Rėmėsi iš esmės analogiškais, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktiems, argumentais.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas pateikė atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 6?13), kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Nurodė iš esmės analogiškus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktiems, argumentus.

21II.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (V t., b. l. 31?45) pareiškėjų skundą atmėtė.

23Teismas rėmėsi CK 4.124 straipsnio, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007, pažymėjo, kad ginčo Elektros linija yra skirta tenkinti visos Lietuos viešąjį interesą, be to, ji yra vienas iš prioritetinių energetikos objektų Lietuvoje ir yra pripažinta kaip būtina, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką pagal Nacionalinės energetikos strategijos 31 punktą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjų sutikimo dėl servitutų nustatymo nereikėjo. Pabrėžė, kad tarnaujančio žemės sklypo savininkui, administraciniu aktu nustačius servitutus, įstatymas nustato kompensacinio pobūdžio teisines garantijas. Taip pat pažymėjo, kad sanitarinės apsaugos zonos yra elektros tinklų nutiesimo pasekmė, skirta apsaugoti gyventojus nuo žalingo veikiančių oro linijų elektrinio lauko poveikio. Reikalavimas gauti žemės sklypo savininkų sutikimo dėl sanitarinės apsaugos zonų teisės aktai nenustato. Atkreipė dėmesį, kad nustatyta sanitarinė apsaugos zona suderinta su Klaipėdos ir Telšių visuomenės sveikatos centrais rengiant Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Teismas pažymėjo ir tai, jog Skundžiamu įsakymu pareiškėjų sklypams servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos nebuvo nustatyti, o tik suprojektuoti. Tai įrodo ir byloje esantys duomenys. Sprendime taip pat nurodyta, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-797-460/2012 pagal AB „LITGRID“ ieškinį dėl servituto nustatymo pareiškėjo A. B. žemės sklypui negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo. Iš to seka išvada, kad pareiškėjų argumentai apie ginčijamo įsakymo neteisėtumą negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo nustatant servitutus, nepagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl Skundžiamo įsakymo neteisėtumo dėl to, kad nebuvo gauti pareiškėjų bei hipotekos kreditoriaus sutikimai dėl servitutų ir sanitarinės apsaugos zonų nustatymo, vertintini, kaip nepagrįsti.

24Dėl poveikio aplinkai vertinimo, teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. (1-15)-D8-7439 teisėtumą patvirtino įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. I-428-602/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. A822-681/2011, todėl sprendime plačiau apie atliktą PAV teisėtumą procedūrų prasme nepasisakė, tačiau aptarė pareiškėjų argumentus, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės suplanuoti elektros liniją ne per pareiškėjų žemės sklypus arba suplanuoti požeminę liniją, kuri sukeltų žymiai mažesnius jų teisių suvaržymus. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad projektavimo dokumentai yra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti sprendimui, kad būtinybė tiesti elektros liniją per pareiškėjų žemės sklypus buvo objektyvi ir pasirinkti daiktinės teisės suvaržymai yra proporcingi. Tuo pačiu atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad buvo vadovaujamasi tik finansiniu kriterijumi. Kaip nepagrįstas vertintas ir pareiškėjų argumentas, kad rengiant Specialųjį planą nebuvo išnagrinėtos galimybės Elektros linijos trasą vesti per valstybinę žemę apeinant jų žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Elektros linijos trasa buvo parinkta įvertinus eilę prioritetų ir išnagrinėjus daugybę trasos parinkimo variantų ir alternatyvų, kurių analizė sąlygojo faktą, kad apeinant pareiškėjų žemės sklypus ir nepažeidžiant Elektros linijos trasos parinkimo prioritetų bei kitų svarbių kriterijų, nutiesti Elektros liniją yra neįmanoma. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, jog buvo išnaudotos visos objektyvios galimybės parenkant elektros linijos trasą, einančią per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, ir šis faktas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigtas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai neįrodė, kad antžeminė elektros linija sąlygoja žymiai didesnius apribojimus nei požeminiai kabeliai.

25Dėl pareiškėjų LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-12/2011 grindžiamų argumentų, jog rengiant ginčo Specialųjį planą buvo būtina atlikti ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – ir SPAV), teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos administracinės bylos Nr. A492-12/2011 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl šiuo atveju ja negali būti remiamasi. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai buvo numatyta jau 2002 metų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, o strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros Lietuvoje buvo įvestos vėliau, t. y. po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais. Direktyvos 2001/42 EB prasme elektros linijos statybos projekto vystymo pagrindai buvo sukurti dar iki ginčo specialiojo planavimo pradžios. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu. Elektros linija, kaip inžinierinės infrastruktūros dalis, atitinkamai yra numatyta Telšių bei Klaipėdos apskričių teritorijų bendruosiuose planuose ir Telšių, Plungės bei Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose. Visų šių planų SPAV buvo atlikti. Be to, 2007 m. buvo atliktas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2007-2012 metais plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Atkreipė dėmesį, kad Kiaulių kompleksų byloje buvo skundžiami detalieji planai, o nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl specialiojo plano, kuriam rengti taikomos kitos taisyklės.

26Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ argumentu kad, Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime yra išaiškinęs, kad nustačius, jog atliktas vertinimas gali būti laikomas suderintos arba bendros procedūros išraiška ir jeigu jis apima visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus, atlikti naują vertinimą pagal pastarąją Direktyvą nebereikia. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visa pagal Direktyvą privaloma informacija yra aptarta ir detaliai aprašyta PAV ataskaitoje, visuomenė ir valdžios institucijos apie specialiojo plano sprendinius buvo informuotos ir su jomis buvo pradėta konsultuotis prieš pradedant specialiojo plano baigiamąjį etapą, kuomet dar nebuvo vėlu nagrinėti ir rinktis tinkamiausią plano sprendinių alternatyvą, po to, kai atsižvelgiant į visą informaciją apie aplinką, buvo konkretizuoti specialiojo plano sprendiniai, dar buvo atliktas specialiojo plano pasekmių vertinimas, specialiojo plano sprendiniai buvo rengiami tik visapusiškai ir kompleksiškai įvertinus elektros linijos statybos pasekmes aplinkai, visa informacija buvo paskelbta viešai ir plačiai, kaip to reikalauja Direktyva. Teismas sutiko su trečiojo asmens išvada, kad ginčo atveju atlikti specialiojo plano pasekmių aplinkai vertinimai apima visus Direktyvos 2001/42/EB reikalavimus. Pažymėjo, kad rengiant elektros linijos statybos specialųjį planą buvo užtikrinta, kad bus kompleksiškai įvertintos ir bus atsižvelgta į visas poveikį aplinkai galinčias daryti aplinkybes. Ginčo specialiojo plano formalios SPAV procedūros atlikimas būtų atliktų procedūrų dubliavimas, o pagal Direktyvos 2001/42/EB 1 straipsnio 2 dalį leidžiama nedaryti dvigubo vertinimo.

27Remdamasis nurodytais argumentais teismas darė išvadą, kad panaikinti Skundžiamą įsakymą nėra pagrindo.

28III.

29Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 57?62), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

301) Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog SPAV galėjo būti neatliktas, nes ES direktyva dėl SPAV leido nedubliuoti PAV ir SPAV procedūrų. Toks argumentas nepagrįstas, remiantis LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. A492-12/2011 padaryta išvada, kad Lietuva tokia galimybe nepasinaudojo ir tokios išimties nepadarė. Be to, teismas nenurodė Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriose ši išimtis būtų įtvirtinta. Remiasi Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu byloje Valčiukienė ir kt. (C-295/10), Direktyvomis 85/337 ir 2001/42, Aplinkos apsaugos įstatymu, minėta LVAT nutartimi Nr. A492-12/2011 ir nesutinka su teismo išvada, kad byloje atliktas PAV apima ir SPAV.

312) Atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kodėl nukrypo nuo nutartyje Nr. A492-12/2011 suformuluotų taisyklių trimis konkrečiais klausimais – dėl PAV ir SPAV santykio; dėl galimybės nedaryti SPAV, jei atliktas PAV; kokias pasekmes sukelia vien tai, jog SPAV nebuvo atliktas. Pažymi, kad pareiškėjai rėmėsi konkrečiomis minėtoje byloje suformuotomis taisyklėmis, o atsakovai ir teismas akcentavo tik nesusijusius su šia byla jos aspektus ir vien dėl jų ja nesirėmė. Mano, kad atsakovų ir teismo nurodyti tariami bylų faktinių aplinkybių skirtumai ne tik nepanaikina pagrindo šioje byloje remtis nurodyta nutartimi, bet priešingai – turi būti pripažįstami pagrindu šių taisyklių laikytis ypač griežtai.

323) Nesutinka su teismo išvada, kad buvo įvertintos visos alternatyvos ir parinkta vieta geriausia. Pabrėžia, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmesti konkretūs pareiškėjų teiginiai. Mano, kad neatlikus SPAV, neįmanoma parinkti konkrečios trasos iš kelių alternatyvų. Teigia, kad tik pareiškėjai gali spręsti koks variantas – oro ar požeminė linija ? jiems, o ne atsakovams priimtinesnis. Teigia, kad išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. buvo pradėjęs žemės sklypo paskirties iš žemės ūkio į gyvenamąją keitimo procedūrą nepagrįsta. Priešingą išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai.

334) Pastebi, kad teismas nepasisakė dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo nebuvimo prieš tvirtinant Specialųjį planą įtakos Specialiojo planavimo teisėtumui. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 9.5 punktu ir daro išvadą, kad minėtas sutikimas buvo būtinas.

34Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 69?82) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

351) Nesutinka su apeliantu argumentu, kad teismas neteisingai pritaikė teisės normas dėl PAV ir SPAV santykio. Remiasi LVAT nutartimi Nr. A492-12/2011 ir Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu byloje Valčiukienė ir kt. (C-295/10), ir pažymi, kad juose pateikti išaiškinimai turi būti suprantami ne taip, kaip juos aiškina apeliantai. Jie suponuoja tai, kad jei atliktas PAV gali būti laikomas suderintos arba bendros procedūros išraiška ir apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus ir teismas pastarąją aplinkybę nustato išsamiai išnagrinėjęs konkrečioje byloje esančią PAV atskaitą ir kitus PAV dokumentus, negalima pripažinti, jog teritorijų planavimo dokumentas, vien dėl neatlikto SPAV, yra neteisėtas. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo pritarta Elektros linijos statybai pagal atliktą PAV atskaitą, teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusia LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-681/2011. Teigia, jog konstatavus, kad Elektros linijos PAV apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus, atlikti naujo vertinimo pagal pastarąją direktyvą nereikia. Tokią teismo išvadą pagrindžia aptarta LVAT ir Teisingumo Teismo praktika, todėl teismas neprivalėjo nurodyti tai patvirtinančių teisės aktų. Taip pat pažymi, kad ir Aplinkos ministerija yra patvirtinusi, jog neprieštarauja, kad rengiant ginčo Specialųjį planą, SPAV nebūtų atliekamas. Nurodo, kad apeliantų teiginiai dėl bendrųjų planų SPAV sąveikos su Elektros linijos PAV nepagrįsti.

362) Pastebi, kad LVAT nutartyje, kuria remiasi apeliantai, išaiškinimai pateikti įvertinus konkrečios bylos situaciją, kad PAV neapima visų SPAV aspektų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta priešinga aplinkybė, todėl apeliantų nurodomos minėtoje nutartyje suformuotos taisyklės šiuo atveju netaikytinos. Pažymi, kad teismas paaiškino ir motyvavo, kodėl nesivadovauja apeliantų nurodyta LVAT nutartimi, motyvuotai atsakė į apeliantų nurodytus klausimus. Pastebi, kad skirtingos ir iš esmės priešingos bylų aplinkybės dėl PAV ataskaitų turinio ir jų galiojimo yra ypač reikšmingos, bei neleidžia vadovautis minėtoje LVAT nutartyje suformuotomis taisyklėmis. Teigia, kad apeliantų nurodyti faktai dėl šių bylų identiškumo nereikšmingi.

373) Teigia, kad teismas aiškiai argumentavo ir visiškai motyvuotai atmetė apeliantų teiginius dėl jų nuosavybės teisių apribojimų. Tai matyti iš teismo sprendimo 11?13 lapų. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė remiantis kuo darė išvadą, kad būtinybė tiesti Elektros liniją per apeliantų žemės sklypus buvo objektyvi, pasirinkta įvertinus visas galimas alternatyvas, pasirenkant tą alternatyvą, kuri lėmė mažiausią neigiamą poveikį aplinkai (gyvenvietėms, gyventojams, miškams). Sprendime taip pat nurodyti argumentai, dėl kurių buvo atmesti apeliantų teiginiai dėl požeminės elektros linijos tiesimo per apeliantų sklypus galimybės. Pastebi, kad apeliantų nurodyta aplinkybė, kad parengus Elektros linijos PAV ataskaitą ir atliekant jos viešą svarstymą, bet prieš priimant sprendimą dėl Elektros linijos PAV ataskaitos tvirtinimo, patikslinus duomenis paaiškėjo, kad A. B. yra pradėjęs žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą, imperatyviai neįpareigojo Specialiojo plano rengėjo Specialųjį planą tikslinti. Kartu pabrėžia, jog rengiant Specialųjį planą ir jį tvirtinant galiojantys Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai neleido A. B. sklype statyti gyvenamųjų namų. Pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas užtikrina apeliantams, kaip tarnaujančių sklypų savininkams, teisėtą ir pagrįstą nuostolių atlyginimą.

384) Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 8 punktu ir pastebi, kad kreiptis į hipotekos kreditorių dėl servituto žemės sklypui nustatymo privaloma tik patvirtinus detaliojo planavimo dokumentus. Todėl aplinkybė, kad A. B. žemės sklypo hipotekos kreditorius nepateikė sutikimo dėl servituto nustatymo, šiuo atveju nėra reikšminga.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LITGRIND“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 84?95) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

401) Pabrėžia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad PAV ataskaitoje buvo detaliai įvertinta ir aprašyta visa informacija, kuri turi būti nustatoma SPAV procedūrų metu pagal Direktyvą 2001/42/EB, Direktyvoje numatytos konsultavimosi ir informacijos paskelbimo procedūros buvo tinkamai atliktos, specialiojo plano sprendiniai konkretizuoti tik visapusiškai ir kompleksiškai įvertinus Elektros linijos statybos pasekmes aplinkai. Atsižvelgiant į tai, teisėta ir pagrįsta ir teismo išvada, jog vien dėl to, jog formaliai nebuvo atliktos SPAV procedūros (tačiau visi minėtos Direktyvos reikalavimai įgyvendinti), nėra pagrindas naikinti teisėtą Specialųjį planą. Kartu pastebi, kad apeliantai apeliaciniame skunde nurodytais teismų sprendimais remiasi atsietai nuo viso konteksto, todėl daro neteisingas išvadas dėl jų taikymo šioje byloje, o ir skundžiamą teismo sprendimą aiškina ne pagal tai, kas jame nurodyta. Be to, apeliantai neteisingai suvokia SPAV esmę ir tikslus.

412) Teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo LVAT nutartyje Nr. A492-12/2011 suformuluotomis taisyklėmis, nustatęs, kad reikšmingos bylų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi. Tokią išvadą teismas pagrindė, įvardindamas konkrečius reikšmingus bylų skirtumus. Apeliantai pagrįstų šiuos skirtumus paneigiančių argumentų nepateikė, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nereikšmingi. Nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime išsamiai ir tinkamai išnagrinėjus šios bylos faktines aplinkybes, reikšmingai skirtingas nuo minėtos LVAT nutarties, atsispindi teismų praktikos raida, kuri pateisinama ir objektyviai būtina, be kita ko, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

423) Teismo išvada, kad būtinybė tiesti Elektros liniją per apeliantų žemės sklypus buvo objektyvi, tokia alternatyva parinkta įvertinus eilę prioritetų ir išnagrinėjus daugybę alternatyvų, teisinga ir išsamiai pagrįsta sprendimo 11?13 lapuose. Teismas įvertino objektyvius bylos duomenis, kad antžeminė Elektros linija sąlygoja žymiai mažesnius apribojimus nei požeminiai kabeliai, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai nepateikė objektyvių priešingą išvadą pagrindžiančių įrodymų. Ši išvada motyvuotai pagrįsta sprendime. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog Elektros linijos trasa eis per apeliantų žemės sklypus, buvo numatyta PAV metu ir aprašyta PAV atskaitoje. Remiantis ja, Aplinkos ministerijos priimtas sprendimas, kuriuo pritarta Elektros linijos statybai pagal pateiktą PAV atskaitą pripažintas teisėtu įsiteisėjusia LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-681/2011, todėl apeliantų argumentai, dėl to, kuriuo metu atliekant Elektros linijos alternatyvų poveikio aplinkai vertinimą Elektros linijos trasa buvo perkelta ant jų žemės sklypų, nėra reikšmingi.

434) Teismo išvada, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl servitutų nustatymo nebuvo būtinas yra teisėta ir pagrįsta teisės normomis. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal AB „LITGRIND“ ieškinį dėl servituto A. B. žemės sklypui nustatymo negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 97?100) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

451) Teismas pagrįstai, atsižvelgęs į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, nustatė, jog būtinybė tiesti Elektros liniją konkrečiai per apeliantų žemės sklypus yra objektyvi. Apeliantai nenurodė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad jų žemės sklypai ribojasi su laisva valstybine žeme. Be to, šią aplinkybę nurodo tik dabar, apeliacinės instancijos teisme. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad apeliantai Specialiojo plano rengimo metu būtų pradėję rengti detaliuosius planus, kuriais būtų numatyta žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio pakeisti į kitą, nustatant naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos. Kartu pastebi, jog naikinti Specialųjį planą, tuo pagrindu, kad jis užkerta kelią apeliantams įgyvendinti gyvenvietės statybą negalima, nes tokios teisės apeliantai neturi ir, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, negali įgyti. Pritaria teismo išvadai, kad mažesnius apribojimus apeliantų žemės sklypams sąlygoja orinės, o ne požeminės elektros linijos tiesimas.

462) Teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl šioje byloje negali būti taikomos LVAT nutartyje Nr. A492-12/2011 suformuluotos taisyklės. Nors kai kuriais aspektais šios bylos ir panašios, tačiau iš esmės nagrinėjamos situacijos skirtingos.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 107?112) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

48Be argumentų, kurie iš esmės analogiški atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytiems, pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas ir Elektros linijos projektas glaudžiai susijęs su Lietuvos ir Švedijos jungties projektu, kuris ypač reikšmingas Lietuvai, kaip vienas iš būdų įgyvendinti 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos siekį integruoti energetikos sistemas į atitinkamas Europos Sąjungos sistemas. Todėl šio projekto terminų laikymasis taip pat reikšmingas.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A. Žilinskio ir ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 115?118) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis. Remiasi iš esmės analogiškais atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktiems argumentais.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas atmestinas.

54Pareiškėjai su Skundžiamu įsakymu nesutinka dėl keleto aspektų – jų nuomone Elektros linija suplanuota neišnaudojus visų galimybių ją tiesti ne per jų žemės sklypus ar mažiau jų teises ribojančiu būdu; atitinkamai jų žemės sklypams neteisėtai nustatyti servitutai ir sanitarinės apsaugos zonos, tam negavus nei jų, nei hipotekos kreditoriaus sutikimo; atliktas poveikio aplinkai vertinimas, pareiškėjų nuomone, neteisėtas; be to, neatliktas būtinas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

55Siekiant nuoseklaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, bei teisėto sprendimo, teismas dėl kiekvieno šių argumentų pasisakys atskirai.

56Dėl Elektros linijos trasos parinkimo ir visuomeninės reikšmės

57Ginčo Elektros linijos tiesimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos bendrajame plane, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje (13.6 p.; 14.1 p. 30 p.; 31.6 p.), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtinto Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane (4.1 p.).

58Taigi ši Elektros linija yra strateginės reikšmės objektas, būtinas jungties su Švedija funkcionavimui, kurio sėkmingas įgyvendinimas susijęs su visos Lietuvos viešuoju interesu tolygiai plėtoti atskirus šalies regionus ir siekiant susijungti su kitų šalių elektros energetikos sistemomis, užtikrinti elektros tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į Europos Sąjungos rinką (Nacionalinės energetikos strategijos 31.6 p.), turėti saugų, kokybišką, nenutrūkstamą ir patikimą elektros tiekimą visoje šalies teritorijoje, užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą. Dėl šių priežasčių jos tiesimas yra būtinas ir neišvengiamas, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti pareiškėjų argumentus dėl neva netinkamai parinktos Elektros linijos trąsos, esą ją projektuojant buvo galima aplenkti privačius jų žemės sklypus ar pasirinkti jų teises mažiau varžantį variantą – požeminę, o ne antžeminę Elektros liniją.

59Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konkretus Elektros linijos tiesimas būtent tokia trasa, kaip numatyta Specialiajame plane, nėra atsitiktinis, o parinktas įvertinus eilę kriterijų, atsižvelgiant į probleminius aspektus, siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių gyventojams, jų sveikatai, saugomoms teritorijoms kultūros paveldo objektams, naudingųjų iškasenų gavybos plotams, derinant viešąjį ir privatų interesus.

60Iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto (I t., b. l. 43?81) matyti, kad esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijoms nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros linijos trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ir skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Juos adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50000 arba ortoforografiniam žemėlapiui M 1:10000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai. Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardijami elektros perdavimo linijos plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų šalių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisykles“, „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda-Telšiai išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui. Taip pat nurodyta, kad įgyvendinant projektą, buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, savininkais ar nuomotojais, siūlant finansinę kompensaciją. Su dalies privačių žemės sklypų savininkais sudarytos sutartys dėl servitutų nustatymo ir nuostolių kompensavimo. Nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai bus nustatomi administraciniu aktu (I t., b. l. 48). Specialiojo plano sprendiniuose pateiktas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos variantas, optimaliai išsidėstęs gyvenamųjų vietovių, saugomų teritorijų, kultūros paveldo, naudingų iškasenų telkinių atžvilgiu bei projekto įgyvendinimo finansiniu aspektu. Oro linijos trasa suformuota siekiant išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo gyvenamųjų namų (beveik visur ne mažesniu kaip 250 m atstumu); nustatyta sanitarinė apsaugos zona suderinta su visuomenės sveikatos apsaugos institucijomis; trasa nekerta nekilnojamų kultūros vertybių teritorijų ir apsaugos zonų, nors nepavyko jos parinkti taip, kad neitų per saugomas teritorijas; išvengta oro linijos statybai nepalankių durpės telkinių; trasa aplenkia didesnius vandens telkinius; stengtasi aplenkti sklypus, kuriuose rengiami ar parengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai, oro linijos apsaugos zonoje vyrauja žemės ir mišk ūkio paskirties sklypai; buvo atsižvelgta į infrastruktūros objektų apsaugos zonas, bei projekto įgyvendinimo sąnaudų optimizavimą minimizuojant bendrą trasos ilgį ir posūkio kampų skaičių (I t., b. l. 52?54). Pastebėtina, jog trasos parinkimo kriterijai prioriteto tvarka išsidėsto taip: 1) gyventojų sveikatos užtikrinimas; 2) saugomų teritorijų apsauga; 3) kultūros paveldo objektų apsauga; 4) naudingų iškasenų gavybos plotų aplenkimas; 5) specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai; 6) teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, prioritetas teikiamas valstybinei žemei, siekiama kirsti kuo mažesnį privačių sklypų skaičių; 7) poveikis miškams; 8) techniniai reikalavimai oro linijos įrengimui; 9) reljefo ypatybės (I t., b. l. 55-56). Šiuos teiginius patvirtina toliau Specialiojo plano aiškinamajame rašte pateikiami duomenys (I t., b.l. 57?81), bei PAV ataskaita (IV t., b. l. 115?138).

61Akcentuotina ir tai, jog rengiant Specialųjį planą buvo atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, iš kurio ataskaitos matyti, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo nagrinėtos įvairios trasos alternatyvos, siekiant kuo didesnės gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų (IV t., b. l. 129?130). Projektas buvo koreguotas atsižvelgiant į gautas suinteresuotos visuomenės pastabas ir prašymus. Gyventojų siūlomai alternatyvai buvo pateikti dar keli papildomi variantai, optimaliausias iš kurių buvo pasirinktas pritarus Stručių ir Baičių kaimų gyventojams. Pažymėtina, kad parenkant trasą, kuri kerta pareiškėjų sklypus, toks variantas buvo parinktas palyginus visas alternatyvas, atsižvelgiant į tai, kad pirminė trasa kirto naujus sklypus, kuriuose numatoma vykdyti kaimo turizmą, gyvenamuosius namus, taip pat 0,6 ha kertinę miško buveinę šalia Minijos ir 0,8 ha II grupės apsauginius miškus, neišlaikė 250 m atstumo iki gyvenamųjų namų. Taigi trasa pakoreguota atsižvelgiant į gyventojų pastabas ir siūlymus, bei į aplinkosauginius aspektus, tokius kaip kertinės buveinės (siūloma alternatyva jų nekerta), bei II grupės miškų (siūloma alternatyva kerta tik 0,3 ha II grupės miško). Be to, atsidaro galimybė dalį naujos Elektros linijos trasos sutapatinti su jau esama 330 kV linija, taip sumažinant apribojimus naujuose sklypuose, kuriuose planuojama veikla (IV t., b. l. 129).

62Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties (I t., b. l. 8?9; III t., b. l. 28?32), kurioje statyba neleidžiama, juose nėra esamų ar suprojektuotų namų, pareiškėjai juose negyvena, patys sklypai užima didelį plotą (kurį būtų sudėtinga aplenkti ir tai nepagrįstai didintų projekto kaštus), be to, tokiu atveju linija būtų priartėjusi prie gyvenamųjų teritorijų, įsiterptų miškų masyvus (tai pažeistų aukščiau išdėstytus prioritetinius kriterijus), darytina išvada, jog, atsižvelgiant į visumą Elektros linijos trasos parinkimo aspektų, jos tiesimas kertant pareiškėjų sklypus yra objektyviai pateisinamas. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia paneigti pareiškėjų argumentus dėl to, jog projektuojant Elektros liniją prioritetu buvo laikomas tik finansinis aspektas.

63Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SWECO“ argumentais, pagrįstais teisės aktų nuostatomis, konkrečiais skaičiavimais ir moksline literatūra, dėl pareiškėjams akivaizdžiai kur kas mažiau apribojimų sukeliančios antžeminės Elektros linijos tiesimo (III t., b. l. 24), nes Elektros linija tiesiama 9?10 m (ties atramomis 12?15 m) aukštyje; žemės kasimo ir statybos darbai vykdomi tik toje vietoje, kur statoma atrama (kiekviename iš pareiškėjų sklypų numatoma tik po vieną atramą), atitinkamai tik toje vietoje bus apribota galimybė naudotis žemės sklypais (B. B. žemės sklype tai sudaro 0,03 proc. sklypų ploto, A. B. atitinkamai tik 0,0045 proc.). Tuo tarpu tiesinat požeminę liniją per visą pareiškėjų žemę, susidarytų mažiausiai 20 m pločio žemės juosta, kurioje būtų taikomi elektros linijos apsaugos zonos reikalavimai, siekiant apsaugoti kabelius visame šiame plote būtų draudžiami žemės darbai, o kabelius klojant, prireikus remontuoti ar keisti, žemė būtų iškasama. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog, kabelinė požeminė elektros linija sumažina Elektros linijos patikimumą dėl įvairių techninių priežasčių. Kartu atmestinas pareiškėjų argumentas, jog požeminės Elektros linijos, kertančios pareiškėjų sklypus, tiesimas jų teises pažeistų mažiau.

64Pažymėtina, jog tą aplinkybę, kad Elektros linijos tiesimas būtent šia, Specialiajame plane nustatyta, trasa yra objektyviai būtinas ir jokie procedūriniai ar kiti reikalavimai, parenkant tame tarpe ir trasos išdėstymą, nėra pažeisti, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-428-602/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-681/2011, kuria buvo pripažinta, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (1-15)-D5-7439, patvirtinęs PAV ataskaitą, yra teisėtas.

65Dėl servitutų ir sanitarinių apsaugos zonų

66Nustačius, jog Specialiuoju planu suprojektuota pareiškėjų žemės sklypus kertanti Elektros linija, įvertinus ir atsižvelgus į daugybę kriterijų, šioje vietoje yra objektyviai būtina, aptartinas su šios Elektros linijos tiesimu susijusių servitutų ir sanitarinių apsaugos zonų nustatymo teisėtumas.

67Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjų argumentus, kad Skundžiamu įsakymu jų sklypams servitutai ir SAZ buvo nustatyti neteisėtai.

68Šiuo aspektu, pirmiausia svarbu pažymėti, jog Specialusis planas (projektas) pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį yra – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Taigi, pačiu Specialiuoju planu, patvirtintu Skundžiamu įsakymu servitutai pareiškėjų sklypams nebuvo nustatyti, o tik suprojektuoti.

69CK numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (4.124 str. 1 ir 2 d.). Ginčo santykiams aktualios CK redakcijos 4.127 straipsnio 2 dalis taip pat numatė, kad hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu.

70Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (23 str. 1 d.). Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (23 str. 2 d. 4 p.). Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas (23 str. 3 d.). Sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (23 str. 4 d.). Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (23 str. 5 d.). Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų (23 str. 6 d.). Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis (23 str. 7 d. ). Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. (23 str. 8 d.).

71Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką.

72Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 9 punktas nustato, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas rašytinis kreditorių sutikimas, kad servitutas būtų nustatytas (jeigu žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas, įkeistas hipotekos tvarka).

73Aptartų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad servitutas, suteikiantis teisę tiesti Elektros liniją, ja naudotis bei aptarnauti, pagal patvirtintą Specialųjį planą, nustatomas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ? Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam administraciniam aktui priimti iki teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju – Specialiojo plano – patvirtinimo, prašymu Nacionalinei žemės tarnybai dėl siūlomo servituto turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Tarnaujančiojo(-iųjų) sklypo savininko(-ų) valia, sutikimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra reikalingas, tačiau jam (jiems), šalims susitarus ar teismo sprendimu, atlyginami dėl nustatytų servitutų atsirandantys nuostoliai. Be to, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu dėl servituto nustatymo (jau priimtu sprendimu, o ne viešpataujančiojo daikto savininko valia), tarnaujančiojo sklypo savininkas turi teisę tokį sprendimą skųsti ABTĮ numatyta tvarka. Kaip minėta, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.

74Taigi, pačiu Specialiuoju planu, patvirtintu Skundžiamu įsakymu, pareiškėjų žemės sklypams servitutai nebuvo nustatyti, o tik suprojektuoti, tam, kaip beje ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimui, tarnaujančiaisiais tampančių sklypų savininkų sutikimas nebuvo reikalingas, todėl pareiškėjų argumentas, jog tokio sutikimo nesant, Skundžiamas įsakymas turi būti naikinamas, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sutinka, kad Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimus dėl Specialiajame plane numatytų servitutų nustatymo pareiškėjų teisės bus ribojamos, tačiau už tai teisės aktai aiškiai numato sąžiningą kompensavimo tvarką, kurios pareiškėjai taip pat neneigia. Be to, tokie suvaržymai, taip kaip minėta, objektyviai būtini siekiant derinti viešąjį ir privatų interesą.

75Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjos B. B. sklype servitutas buvo nustatytas 2010 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž12-597 (II t., b. l. 88), kuriuo nustatyta pareiškėjai per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamo turto registre, išmokėti 6 243, 32 Lt vienkartinę kompensaciją. Apie šio įsakymo skundimą ABTĮ numatyta tvarka byloje žinių nėra, todėl darytina išvada, jog pareiškėja su šiuo įsakymu sutiko ir įgyvendino savo teisę į kompensaciją dėl servituto nustatymo.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir pareiškėjų argumentą dėl Skundžiamo įsakymo neteisėtumo ir naikinimo dėl to, jog nustatant servitutus nebuvo gautas pareiškėjo A. B. žemės sklypo hipotekos kreditoriaus sutikimo. Kaip minėta, Skundžiamu įsakymu servitutas šiam sklypui buvo tik suplanuotas, o nustatytas jis galėjo būti tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pareiškėjų nurodomas hipotekos kreditoriaus sutikimas reikalingas būtent šioje stadijoje, prieš Nacionalinei žemės tarnybai priimant minėtą sprendimą, tačiau šie veiksmai nėra tiesiogiai susiję su Skundžiamu įsakymu ir nėra šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

77Atsakant į pareiškėjų argumentus dėl jų sklypams nustatytų sanitarinių apsaugos zonų, taip pat būtina atlikti jas reglamentuojančių teisės aktų analizę.

78Pagrindines sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisykles reglamentuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, kurio 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

79Vyriausybė, 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1610, yra tokią tvarką pavedusi nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, kuris 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtino Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 punktą, jos privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos. Taisyklių 4.11 punkte pateikiamas SAZ apibrėžimas ? aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

80Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, apibrėžiamų kaip įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių (Žemės įstatymo 2 str. 4 d.), nustatymo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Ginčai dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (22 str. 6 d.). Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas (22 str. 9 d.).

81Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog SAZ ribų nustatymo tikslai yra apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos; suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką; suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus (Taisyklių 5 p.).

82Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad SAZ yra Specialiojo plano pasekmė, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, jų gyvenamąją aplinką nuo taršos, formuoti kiek įmanoma sveikesnę gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką. Taigi šių zonų nustatymu pareiškėjų sklypuose, kartu siekiama apsaugoti ne tik viešąjį, tačiau ir privatų, pačių pareiškėjų interesą, į sveikatą ir sveiką aplinką. Atitinkamai dėl šios priežasties, įstatymas nenumato reikalavimo prieš tokių zonų nustatymą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, gauti šiomis sąlygomis apribojamo žemės sklypo savininko(-ų) sutikimo(-ų), o yra būtinas tik jo(-ų) informavimas. Tačiau, kaip ir servitutų nustatymo atveju, žemės sklypo savininkas(-ai) turi teisę į nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimą, šalių susitarimu ar teismo tvarka. Pažymėtina, jog šia tvarka pasinaudoti galima tik per įstatyme nustatytą terminą, t. y. dėl nuostolių atlyginimo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie šių sąlygų nustatymą gavimo dienos. Kaip minėta, ginčai dėl tokias sąlygas numatančio teritorijų planavimo dokumento ar jo tikslinimo, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

83Taigi, šiuo atveju taip pat konstatuotina, jog nors SAZ ir riboja pareiškėjų teises, tačiau įstatymų leidėjas, atsižvelgiant į šių zonų nustatymo tikslus, nenumatė reikalavimo šiam procesui gauti sklypų savininkų sutikimo, tačiau, kaip minėta, siekiant viešojo ir privataus interesų derinimo numatė aiškią dėl to atsiradusių nuostolių kompensavimo tvarką, kuria pareiškėjai galės pasinaudoti.

84Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjų argumentai dėl Skundžiamo įsakymo neteisėtumo dėl to, jog nustatant servitutus ir sanitarinės apsaugos zonas nebuvo gauti jų ir hipotekos kreditoriaus sutikimai, atmestini kaip nepagrįsti, ir Skundžiamo įsakymo remiantis nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo.

85Dėl poveikio aplinkai vertinimo

86Pareiškėjai taip pat kvestionuoja poveikio aplinkai vertinimo teisėtumą. Šio vertinimo ataskaita buvo patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimu Nr. (1-15)-D5-7439. Atitinkamai remiantis ja, Ūkio ministerija Skundžiamu įsakymu patvirtino Specialųjį planą.

87Pastebėtina, jog PAV ataskaitos teisėtumą pareiškėjai, kaip patys akcentavo skunde, jau yra ginčiję teisme. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-428-602/2010, tiek pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-681/2011 nenustatė jokių aplinkybių, galėjusių būti priežastimis minėto Aplinkos ministerijos sprendimo neteisėtumui konstatuoti, bei pripažino jį teisėtu.

88ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

89Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą galutinę nutartį dėl šio administracinio akto, jo teisėtumas negali būti kvestionuojamas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako.

90Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo

91Pareiškėjų nuomone, rengiant Specialųjį planą, be jau aptarto poveikio aplinkai vertinimo, turėjo būti atliktas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jo neatlikus Specialusis planas ir Skundžiamas įsakymas yra neteisėti ir naikintini. Šią poziciją pareikėjai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-12/2011. Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju taikytina konkreti minėtoje byloje nustatyta taisyklė – neatlikus SPAV, kai jis pagal teisės aktus buvo būtinas, teritorijų planavimo procesas laikinas neteisėtu, o teritorijų planavimo dokumentas naikintinas kaip neteisėtas.

92Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

93Atsakant į minėtą pareiškėjų argumentą, visų pirma pažymėtina, jog Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.

94Pirmosios instancijos teismas sprendime, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir pareiškėjų nurodytos LVAT bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl pareiškėjų nurodytoje nutartyje, įvertinus konkrečias tos bylos aplinkybes, ir tik atsižvelgiant į jas, suformuluotos taisyklės šiuo atveju negali būti taikomos, nes konkrečios aplinkybės iš esmės skiriasi. Šią išvadą teismas pagrindė išsamiais argumentais (V t., b. l. 44), su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Esminiu skirtumu laikytina tai, jog byloje Nr. A492-12/2011 LVAT, tik įvertinęs visą bylos medžiagą ir pripažinęs, kad atliktas PAV neaprėpia visų SPAV aspektų, konstatavo, kad buvo neatlikta būtina SPAV procedūra, kurios neatlikus, naikintinas ir teritorijų planavimo dokumentas. Taigi, minėta taisyklė – teritorijų planavimo dokumento naikinimas, kai neatliktas SPAV galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ir šioje byloje, ištyrus visas aplinkybes, būtų konstatuota, jog SPAV reikalavimai nebuvo įgyvendinti. Be to, bylose yra ir kitų reikšmingų skirtumų, kurie neleidžia taikyti pareiškėjo nurodytoje byloje suformuluotos taisyklės. Skiriasi bylų dalykai – pareiškėjų nurodytoje nutartyje tai detalusis planas 11 kiaulių komplekso statybai, o šioje – specialusis planas, kuriame numatytas Elektros linijos tiesimas; pirmuoju dokumentu konkretiems žemės sklypams numatytos konkrečios naudojimo sąlygos, o Specialiajame plane konkretizuojami Lietuvos Respublikos, Klaipėdos ir Telšių apskričių, Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendrieji planai, kuriuose Elektros linijos tiesimas jau buvo numatytas. Be to, visiems šiems bendriesiems planams buvo atlikti SPAV (III t., b. l. 103?136; III t., b. l. 139?154; 158?172; III t., b. l. 174?199; IV t., b. l. 3?28). Be to, pareiškėjų nurodytoje byloje teismas pripažino negaliojančia PAV, tuo tarpu šioje byloje, įsiteisėjusia teismo nutartimi PAV atskaita ir jos patvirtinimas pripažinti teisėtais. Pareiškėjų nurodyti aptariamų bylų panašumai nėra reikšmingi, tiek, kad leistų joje nurodytas teisės taikymo taisykles taikyti ir šioje byloje.

95Antra, šiuo atveju aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. prejudiciniame sprendime byloje Valčiukienė ir kiti vs. Pakruojo rajono savivaldybė ir kiti (Nr. C-295/10) suformuluotos taisyklės. Nors šis sprendimas priimtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreipusis būtent dėl aukščiau aptartos bylos Nr. A492-12/2011, šis sprendimas aktualus ir taikytinas tiek, kiek aiškina bendrąjį PAV ir SPAV santykį. Pastebėtina, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat remiasi minėtu sprendimu, tačiau tik 58?60 sprendimo pastraipose esančiais teismo argumentais, netinkamai jį aiškina, bei neatsižvelgia į visą sprendimo kontekstą.

96Prejudiciniame sprendime, Teisingumo Teismas pažymėjo, jog remiantis Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 1 dalimi, atliekant aplinkosauginį vertinimą pagal šią direktyvą nepažeidžiami Direktyvos 85/337 reikalavimai. Iš to aišku, kad aplinkosauginis vertinimas pagal Direktyvą 85/337, kai to reikia remiantis jos nuostatomis, papildo pagal Direktyvą 2001/42 atliekamą vertinimą. Taip pat pagal Direktyvą 85/337 atliekamu pasekmių aplinkai vertinimu nepažeidžiami Direktyvoje 2001/42 įtvirtinti reikalavimai, o jį atlikus neatleidžiama nuo pareigos atlikti pastarąja direktyva reikalaujamą aplinkosauginį vertinimą siekiant įvykdyti joje suformuluotus specifinius aplinkosauginius reikalavimus. Pagal direktyvas 2001/42 ir 85/337 atliekami vertinimai keliais atžvilgiais skiriasi, todėl būtina kartu taikyti abiejų šių direktyvų reikalavimus. <...> Jeigu atitinkama valstybė narė numato suderintą ar bendrą procedūrą, iš Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad per šią procedūrą būtina patikrinti, ar aplinkosauginis vertinimas atliktas pagal visas įvairiose susijusiose direktyvose įtvirtintas nuostatas. Šiomis aplinkybėmis <...> teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje pagal Direktyvą 85/337 atliktas vertinimas gali būti laikomas suderintos arba bendros procedūros išraiška ir ar jis apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus. Jeigu taip yra, nebetaikoma pareiga atlikti naują vertinimą pagal pastarąją direktyvą. <...> Direktyvos 2001/42 11 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad atlikus aplinkosauginį vertinimą pagal Direktyvą 85/337 neatleidžiama nuo pareigos atlikti tokį vertinimą pagal Direktyvą 2001/42. Tačiau <...> teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje atliktas vertinimas pagal Direktyvą 85/337 gali būti laikomas suderintos arba bendros procedūros išraiška ir ar jis apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus. Jeigu taip yra, nebetaikoma pareiga atlikti naują vertinimą pagal pastarąją direktyvą.

97Tai reiškia, jog tuo atveju kai teisės aktai reikalauja rengiant teritorijų planavimo dokumentus atlikti ne tik PAV, tačiau ir SPAV, o teismas, išsamiai išnagrinėjęs PAV ataskaitą ir kitus PAV dokumentus konstatuoja, jog atliktas PAV apima ne tik Direktyvoje Nr. 85/337 PAV numatytus reikalavimus, tačiau ir SPAV Direktyva Nr. 2001/42 nustatytus reikalavimus, atliktas PAV gali būti pripažįstamas pakankamu, leidžiančiu šio vertinimo pagrindu priimtą teritorijų planavimo dokumentą laikyti teisėtu ir priimtu nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. Taigi, Teisingumo Teismas, nors ir netapatina PAV ir SPAV procedūrų ir numato, kad tai dvi skirtingos procedūros, leidžia išvengti dvigubo tų pačių aplinkybių vertinimo, tuo atveju (tik tuo atveju) jei konstatuojama, kad atliktas PAV yra pakankamai išsamus ir apima visus SPAV aspektus.

98Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina įvertinti ar šioje byloje atliktas PAV yra pakankamai išsamus, kad jį būtų galima pripažinti suderinta, bendros išraiškos procedūra, apimančia ir visus SPAV reikalavimus, numatytus Direktyvoje Nr. 2001/42.

99Direktyvos Nr. 2001/42 Įžanginės dalies 14 punktas numato, kad jeigu pagal šią direktyvą vertinimas yra privalomas, turėtų būti parengta aplinkos apsaugos ataskaita, kurioje būtų išdėstyta tam tikra šioje direktyvoje nurodyta informacija, nustatanti, aprašanti ir įvertinanti plano ar programos įgyvendinimo galimas reikšmingas pasekmes aplinkai, taip pat nurodytos pagrįstos alternatyvos, kuriose būtų atsižvelgta į plano ar programos tikslus ir geografinę taikymo sritį. 15 punkte numatyta, jog siekiant prisidėti prie skaidresnio sprendimų priėmimo ir užtikrinti, kad vertinimui pateikiama informacija būtų išsami ir patikima, būtina numatyti, kad, vertinant planus ir programas, būtų konsultuojamasi su už tam tikrus aplinkos apsaugos klausimus atsakingomis valdžios institucijomis ir visuomene, taip pat, kad būtų duota pakankamai laiko konsultacijoms, įskaitant nuomonės pareiškimą. 17 punkte nustatyta, kad rengiant planą ar programą ir prieš juos priimant ar pateikiant svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą, turėtų būti atsižvelgta į aplinkos apsaugos ataskaitą ir atitinkamų valdžios institucijų bei visuomenės nuomonę, taip pat į visų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus.

100Atitinkamai Direktyvos Nr. 2001/42 dėstomosios dalies 5 straipsnio Aplinkos apsaugos ataskaita 1 dalis numato ? tais atvejais, kai pagal 3 straipsnio 1 dalį reikia atlikti aplinkosauginį vertinimą, parengiama aplinkos apsaugos ataskaita, kurioje nustatomos, aprašomos ir įvertinamos plano ar programos įgyvendinimo galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, taip pat priimtinos alternatyvos atsižvelgiant į plano ar programos tikslus bei geografinę taikymo sritį. Informacija, kurią reikia pateikti šiam tikslui, yra nurodyta I priede. 6 straipsnio Konsultacijos 1 ir 2 dalyse numatyta: plano ar programos projektas ir 5 straipsnyje nustatyta tvarka parengta aplinkos apsaugos ataskaita pateikiami 3 dalyje nurodytoms valdžios institucijoms ir visuomenei. 3 dalyje nurodytoms valdžios institucijoms ir 4 dalyje apibrėžtai visuomenei turi būti suteikta galimybė prieš priimant planą ar programą arba prieš pateikiant juos svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą kuo anksčiau ir veiksmingiau per pagrįstai nustatytą laikotarpį pareikšti savo nuomonę apie plano ar programos projektą ir pridedamą aplinkos apsaugos ataskaitą. 8 straipsnis Sprendimo priėmimas numato, jog rengiant planą ar programą ir prieš juos priimant arba pateikiant svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą, atsižvelgiama į pagal 5 straipsnį parengtą aplinkos apsaugos ataskaitą, pagal 6 straipsnį pareikštas nuomones ir visų pagal 7 straipsnį pradėtų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus. 9 straipsnyje Informacija apie sprendimą nurodyta, kad Valstybės narės užtikrina, kad priėmus planą ar programą, 6 straipsnio 3 dalyje nurodytos valdžios institucijos ir visuomenė bei kiekviena valstybė narė, su kuria buvo konsultuotasi pagal 7 straipsnį, būtų informuotos ir jos galėtų susipažinti su: a) priimtu planu ar programa; b) pranešimu, kuriame būtų glaustai paaiškinta, kaip aplinkos apsaugos klausimai buvo įtraukti į planą ar programą, kaip pagal 8 straipsnį buvo atsižvelgta į pagal 5 straipsnį parengtą aplinkos apsaugos ataskaitą, pagal 6 straipsnį pareikštas nuomones ir pagal 7 straipsnį pradėtų konsultacijų rezultatus, ir kuriame būtų nurodytos priežastys, dėl kurių buvo pasirinktas priimtas planas ar programa atsižvelgiant į kitas svarstytas priimtinas alternatyvas; c) pasirinktomis monitoringo priemonėmis, taikytinomis pagal 10 straipsnį. 10 straipsnis Monitoringas numato, jog valstybės narės atlieka planų ir programų įgyvendinimo reikšmingų pasekmių aplinkai monitoringą, kad inter alia laiku nustatytų nenumatytas neigiamas pasekmes ir galėtų imtis tinkamų veiksmų, reikalingų susidariusiai padėčiai ištaisyti.

101Atskaitoje turinti būti pateikta informacija nurodyta Direktyvos Nr. 2001/42 I priede ? a) plano ar programos turinys, pagrindiniai tikslai ir ryšys su kitais atitinkamais planais ir programomis; b) atitinkami dabartinės aplinkos būklės aspektai ir jų galima raida, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti; c) teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos; d) visos aplinkos apaugos problemos, susijusios su planu ar programa, visų pirma įskaitant tas, kurios yra susijusios su bet kuriomis aplinkosauginiu požiūriu svarbiomis teritorijomis, būtent teritorijomis, apibrėžtomis pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB; e) tarptautiniu, Bendrijos arba valstybės narės lygiu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu ar programa, ir tai, kaip buvo atsižvelgta į šiuos tikslus ir visus aplinkos apsaugos klausimus rengiant planą ar programą; f) galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, gyventojus, žmonių sveikatą, fauną, florą, dirvožemį, vandenį, orą, klimato veiksnius, materialų turtą, kultūros paveldą, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, kraštovaizdį ir šių veiksnių tarpusavio sąveiką; g) priemonės, numatytos užkirsti kelią bet kokioms plano ar programos įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kuo geriau kompensuoti; h) priežastys, dėl kurių buvo pasirinktos svarstytos alternatyvos, ir vertinimo, įskaitant visus sunkumus (techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais buvo susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas; i) pagal 10 straipsnį taikyti numatytų monitoringo priemonių aprašymas; j) ankstesnėse dalyse nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.

102Šių Direktyvos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad atliekant SPAV turi būti: (1) parengta ataskaita, kurioje nurodyti Direktyvos I priede nurodyta informacija; (2) ataskaita turi būti pateikta susipažinti atitinkamoms valstybės institucijoms ir visuomenei, šie subjektai gali pareikšti savo nuomonę pastabas dėl projekto, siūlyti alternatyvas (3) į kurias turi būti atsižvelgta; (4) priėmus planą ar projektą, atitinkamos valstybės institucijos ir visuomenė turi turėti galimybę susipažinti su priimtu planu ar projektu, pranešimu apie aplinkos apsaugos klausimų įtraukimą į planą ar programą, bei pasirinktomis monitoringo priemonėmis.

103Iš esmės analogiški reikalavimai SPAV ir SPAV ataskaitai nustatyti ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše (18?42 punktai ir 2 priedas).

104Taigi, siekiant nuosekliai ir teisingai išspręsti bylą, būtina įvertinti ar atliktas PAV atitinka visus šiuos kriterijus.

105Tai, kad PAV ataskaita atitinka Direktyvos I priede nurodytą SPAV ataskaitoje būtiną pateikti informaciją, patvirtina PAV ataskaitos analizė.

106Plano ar programos turinys, pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais ir programomis nurodyti PAV ataskaitos Įvade 1 skyriuje Bendrieji duomenys (IV t., b. l. 35?43). Atitinkami dabartinės aplinkos būklės aspektai ir jų galima raida (pokyčiai) planas nebus įgyvendintas atsispindi PAV ataskaitos 4 skyriuje Galimas poveikis aplinkos komponentams ir poveikį aplinkai mažinančios priemonės (IV t., b. l. 45?109). Šiame skyriuje taip pat pateiktos teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos; aplinkos apsaugos problemos, susijusios su planu, atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su aplinkos apsaugai svarbiomis teritorijomis; tarptautiniu, Europos Bendrijos arba nacionaliniu lygmeniu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu, nurodyta kaip rengiant planą ar programą atsižvelgta į šiuos tikslus ir aplinkos apsaugą; galimos reikšmingos pasekmės aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, gyventojus, žmonių sveikatą, fauną, florą, dirvožemį, vandenį, orą, klimato veiksnius, materialų turtą, kultūros paveldą, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, kraštovaizdį ir šių veiksnių tarpusavio sąveiką; priemonės, numatytos užkirsti kelią bet kokioms plano ar programos įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kuo geriau kompensuoti. Priežastys, dėl kurių buvo pasirinktos svarstytos alternatyvos, ir vertinimo, įskaitant visus sunkumus (techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais buvo susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas atsispindi PAV ataskaitos 7 skyriuje Alternatyvų analizė (IV t., b. l. 115?138). Numatytų monitoringo priemonių aprašymas pateiktas PAV ataskaitos 5 skyriuje Monitoringas (IV t., b. l. 110?111). Ankstesnėse dalyse nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka pateikta PAV ataskaitos 8 skyriuje Santrauka (IV t., b. l. 139?144).

107PAV ataskaitoje papildomai pateikta informacija apie technologinius procesus, kurioje nurodyta, kokių darbai numatomi atlikti (IV t., b. l. 43?44), apie su statybos procesu susijusias atsirasiančias atliekas ir jų tvarkymą (IV t., b. l. 44) bei informacija apie galimas ekstremalias situacijas, jų riziką, galimas priežastis, pasekmes, jų prevencijos priemonės (IV t., b. l. 112?115).

108Tai, kad PAV ataskaita buvo pateikta atitinkamoms valstybės institucijoms ir visuomenei ir šie subjektai turėjo teisę pareikšti savo pastabas bei siūlyti alternatyvas ir į tai buvo atsižvelgta, patvirtina, ne tik jau minėtas įsiteisėjusi LVAT nutartis dėl PAV atskaitos teisėtumo (patvirtinta, kad PAV atskaita teisėta, t. y. priimta nepažeidžiant taip pat ir procedūrinių reikalavimų), tačiau ir PAV ataskaitoje pateikti duomenys (IV t., b. l. 115?116; 120?121; 128?130; 137?138) bei tai, kad rengiant PAV bei Specialųjį planą dalyvavo ir sprendimus priėmė kompetentingos institucijos (Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, teritorijų planavimo ir Statybos inspekcija).

109Su Specialųjį planą patvirtinusiu Skundžiamu įsakymu (kartu su Specialiojo plano sprendiniais) visuomenė turi galimybę susipažinti, nes jis paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (2010 Nr. 74-3752) bei prieinamas internetu (pavyzdžiui www.lrs.lt).

110Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atliktas PAV apima visus Direktyvos 2001/42 reikalavimus, yra pakankamai išsamus ir gali būti laikomas suderintos bendros procedūros su SPAV išraiška, todėl, Specialiojo plano rengėjas neturėjo pareigos papildomai atlikti SPAV. Atitinkamai ir šiuo aspektu Ūkio ministerijos priimtas Skundžiamas įsakymas, patvirtinęs Specialųjį planą laikytinas teisėtu ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

111Papildomai pažymėtina ir tai, jog nors Specialiojo plano SPAV ir nebuvo atliktas, tačiau Elektros linija, kaip minėta, buvo numatyta Lietuvos Respublikos, Klaipėdos ir Telšių apskričių, Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajono savivaldybių detalieji planai, kurių SPAV buvo atlikti (III t., b. l. 103?136; III t., b. l. 139?154; 158?172; III t., b. l. 174?199; IV t., b. l. 3?28), taip pat buvo atliktas Nacionalinės energetikos strategijos, kurioje Elektros linija taip pat numatyta, SPAV (IV t., b. l. 30?31). Tai leidžia daryti išvadą, kad Specialiojo plano SPAV naujų aplinkybių nenustatytų bei dubliuotų ne tik atliktą PAV, tačiau ir minėtuosius SPAV.

112Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog būtent tas faktas, jog rengiant ir Skundžiamu įsakymu tvirtinant Specialųjį planą SPAV nebuvo atliktas pareiškėjų teisių tiesiogiai nepažeidžia, jie taip pat nėra tinkami subjektai kreiptis dėl neatlikto SPAV siekiant ginti viešąjį interesą, patys šio argumento nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nėra tinkami subjektai, kvestionuoti tokio vertinimo atlikimo būtinybę.

113Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra nei vieno ABTĮ 89 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų Skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir naikintinu.

114Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai iš visapusiškai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

115Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

116pareiškėjų B. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

117Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

118Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjai B. B. ir A. B. skundu (I t., b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus... 6. Teigė, kad yra savininkai žemės sklypų, patenkančių į numatomos statyti... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio... 8. Nurodė, kad Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančia PAV... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „LITGRID“ (trečiojo suinteresuoto asmens... 10. Nurodė, kad nei ginčo Specialiuoju planu, nei Skundžiamu įsakymu negalėjo... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 12. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, 18... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą (I... 14. Nurodė, kad UAB „Sweco Lietuva“ nuomonė byloje ginčijamu klausimu... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „A. Žilinskio ir ko“ atsiliepimu į... 16. Pažymėjo, kad sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Lietuvos... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija... 18. Rėmėsi iš esmės analogiškais, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio... 20. Nurodė iš esmės analogiškus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 21. II.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (V... 23. Teismas rėmėsi CK 4.124 straipsnio, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies... 24. Dėl poveikio aplinkai vertinimo, teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos... 25. Dėl pareiškėjų LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje... 26. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens AB „LITGRID“ argumentu... 27. Remdamasis nurodytais argumentais teismas darė išvadą, kad panaikinti... 28. III.... 29. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 57?62), kuriuo prašo... 30. 1) Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog SPAV galėjo būti... 31. 2) Atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kodėl nukrypo nuo nutartyje Nr.... 32. 3) Nesutinka su teismo išvada, kad buvo įvertintos visos alternatyvos ir... 33. 4) Pastebi, kad teismas nepasisakė dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo... 34. Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l.... 35. 1) Nesutinka su apeliantu argumentu, kad teismas neteisingai pritaikė teisės... 36. 2) Pastebi, kad LVAT nutartyje, kuria remiasi apeliantai, išaiškinimai... 37. 3) Teigia, kad teismas aiškiai argumentavo ir visiškai motyvuotai atmetė... 38. 4) Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr.... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LITGRIND“ atsiliepimu į apeliacinį... 40. 1) Pabrėžia, kad teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad PAV... 41. 2) Teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo LVAT nutartyje Nr. A492-12/2011... 42. 3) Teismo išvada, kad būtinybė tiesti Elektros liniją per apeliantų... 43. 4) Teismo išvada, kad hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl servitutų... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 45. 1) Teismas pagrįstai, atsižvelgęs į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus,... 46. 2) Teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl šioje byloje negali būti... 47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepimu į... 48. Be argumentų, kurie iš esmės analogiški atsakovo ir kitų trečiųjų... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „A. Žilinskio ir ko“ atsiliepimu į... 50. Sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais ir padarytomis... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. Pareiškėjai su Skundžiamu įsakymu nesutinka dėl keleto aspektų – jų... 55. Siekiant nuoseklaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, bei teisėto... 56. Dėl Elektros linijos trasos parinkimo ir visuomeninės reikšmės... 57. Ginčo Elektros linijos tiesimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.... 58. Taigi ši Elektros linija yra strateginės reikšmės objektas, būtinas... 59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konkretus Elektros linijos tiesimas... 60. Iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto (I t., b. l. 43?81) matyti, kad... 61. Akcentuotina ir tai, jog rengiant Specialųjį planą buvo atliktas Elektros... 62. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų žemės sklypai yra žemės ūkio... 63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su trečiojo suinteresuoto... 64. Pažymėtina, jog tą aplinkybę, kad Elektros linijos tiesimas būtent šia,... 65. Dėl servitutų ir sanitarinių apsaugos zonų... 66. Nustačius, jog Specialiuoju planu suprojektuota pareiškėjų žemės sklypus... 67. Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjų argumentus, kad... 68. Šiuo aspektu, pirmiausia svarbu pažymėti, jog Specialusis planas (projektas)... 69. CK numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo... 70. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka numatyti Žemės... 71. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541... 72. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės... 73. Aptartų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad servitutas,... 74. Taigi, pačiu Specialiuoju planu, patvirtintu Skundžiamu įsakymu,... 75. Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjos B. B. sklype servitutas buvo... 76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir... 77. Atsakant į pareiškėjų argumentus dėl jų sklypams nustatytų sanitarinių... 78. Pagrindines sanitarinių apsaugos zonų nustatymo taisykles reglamentuoja... 79. Vyriausybė, 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1610, yra tokią tvarką pavedusi... 80. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, apibrėžiamų kaip įstatymais ar... 81. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog SAZ ribų nustatymo tikslai yra apsaugoti... 82. Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad SAZ yra Specialiojo... 83. Taigi, šiuo atveju taip pat konstatuotina, jog nors SAZ ir riboja... 84. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjų... 85. Dėl poveikio aplinkai vertinimo... 86. Pareiškėjai taip pat kvestionuoja poveikio aplinkai vertinimo teisėtumą.... 87. Pastebėtina, jog PAV ataskaitos teisėtumą pareiškėjai, kaip patys... 88. ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendimui įsiteisėjus, šalys ir... 89. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus... 90. Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo... 91. Pareiškėjų nuomone, rengiant Specialųjį planą, be jau aptarto poveikio... 92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.... 93. Atsakant į minėtą pareiškėjų argumentą, visų pirma pažymėtina, jog... 94. Pirmosios instancijos teismas sprendime, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir... 95. Antra, šiuo atveju aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m.... 96. Prejudiciniame sprendime, Teisingumo Teismas pažymėjo, jog remiantis... 97. Tai reiškia, jog tuo atveju kai teisės aktai reikalauja rengiant teritorijų... 98. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina įvertinti ar šioje byloje... 99. Direktyvos Nr. 2001/42 Įžanginės dalies 14 punktas numato, kad jeigu pagal... 100. Atitinkamai Direktyvos Nr. 2001/42 dėstomosios dalies 5 straipsnio Aplinkos... 101. Atskaitoje turinti būti pateikta informacija nurodyta Direktyvos Nr. 2001/42 I... 102. Šių Direktyvos nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad atliekant... 103. Iš esmės analogiški reikalavimai SPAV ir SPAV ataskaitai nustatyti ir 2004... 104. Taigi, siekiant nuosekliai ir teisingai išspręsti bylą, būtina įvertinti... 105. Tai, kad PAV ataskaita atitinka Direktyvos I priede nurodytą SPAV ataskaitoje... 106. Plano ar programos turinys, pagrindiniai tikslai ir sąsaja su kitais planais... 107. PAV ataskaitoje papildomai pateikta informacija apie technologinius procesus,... 108. Tai, kad PAV ataskaita buvo pateikta atitinkamoms valstybės institucijoms ir... 109. Su Specialųjį planą patvirtinusiu Skundžiamu įsakymu (kartu su Specialiojo... 110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 111. Papildomai pažymėtina ir tai, jog nors Specialiojo plano SPAV ir nebuvo... 112. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog būtent tas faktas, jog rengiant ir... 113. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra nei vieno ABTĮ 89... 114. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 115. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 116. pareiškėjų B. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.... 117. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 118. Nutartis neskundžiama....