Byla Iv-1445-480/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Albina Rimdeikaite, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškejui V. K., atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu atstovui, treciojo suinteresuoto asmens Kalejimu departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. K. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

2Pareiškejas V. K. kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio dali 1614,97 Lt (b. l. 4-5).

3Pareiškejas prašyme nurode, kad jis dirba Pravieniškiu 3-uose pataisos namuose Apsaugos ir priežiuros skyriaus sargybos viršininku. Laikotarpiu per 2007-2008 metus jam buvo neišmoketa 1614,97 Lt, darbo užmokescio priemoku suma. Del Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo buvo išmoketas ne visas priklausantis darbo užmokestis. Atsižvelgiant i tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, pareiškejui turejo buti išmoketas visas priklausantis darbo užmokestis.

4Atsakovas Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime nurode, kad su pareiškejo prašymu nesutinka (b. l. 11-14). Atsakovas apskaiciuodamas ir mokedamas darbo užmokesti pareiškejui veike teisetai, t.y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dydžius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Praše atsakovu del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo itraukti Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties.

5Administracines bylos proceso dalyviai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

6Prašymas tenkintinas.

7Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog už 2007 -2008 pareiškejui buvo neišmoketa 1614,97 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 26-29).

8Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Šiame kontekste pažymetina, kad valstybes tarnautoju darbo apmokejimo tvarka, be jokiu išlygu taikoma ir statutiniams valstybes tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

10Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 Linas Šarkis v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

12Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.

13Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškeju reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A¹-635/2005.

14 Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejos prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.

15Pažymetina, kad V. K. reikalavimui del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pažeistas teises del negauto darbo užmokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. rugpjucio 18 d. (b. l. 4), pareiškejas praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta treju metu senaties termina pareikšti reikalavimui del nesumoketos darbo užmokescio dalies priteisimo už 2007 metu gegužes menesi. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Pravieniškiu 3 –ieji pataisos namai pateiktame atsiliepime nepraše taikyti senaties termina. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, pareiškejo prašymas tenkintinas pilnutinai – pareiškejui priteistina neišmoketa darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2007 m. gegužes 1 d., kuria sudaro 1614,97 Lt (b. l. 26).

16Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams. Atsižvelgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pažymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teiseja

Nutarė

20Prašyma tenkinti.

21Priteisti pareiškejui V. K. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu neišmoketa darbo užmokescio dali 1614,97 litu (viena tukstanti šešis šimtus keturiolika litu 97 cnt.).

22Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

23Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.