Byla eI-4475-821/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovui pagal įgaliojimą D. Č., advokatui Vaidui Rakauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Mindaugui Berniūnui, trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams Dovilei Balsytei ir Linui Rudžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) advokatas su skundu (I t. b. l. 1-8), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr.2-12662 ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo pasiūlymą privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, bet ne per pareiškėjo V. J. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

5Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) bei jame esantis pastatas – sandėlis (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ). Susipažinus su rengiamo Bendrojo plano sprendiniais bei situacijos brėžiniu, paaiškėjo, jog per pareiškėjo sklypą yra planuojamas kelias ir geležinkelis. Pažymi, jog aktyviai dalyvauja Bendrojo plano rengimo ir viešinimo procese, ne vieną kartą teikė pasiūlymus, kaip būtų galima planuoti privažiuojamą kelią bei geležinkelį ne pareiškėjo žemės sklype, kuris nepatenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, bet pačioje uosto teritorijoje. 2017-01-26 pareiškėjas pateikė planavimo organizatoriui bei rengėjui pasiūlymą su alternatyviais patekimo variantais. Visi pasiūlymai buvo atmesti vadovaujantis tuo, kad jo siūlomi sprendiniai negali būti įgyvendinti techniškai. Skunde nurodoma, kad bendrojo plano rengimo iniciatoriui ir rengėjui dar 2017 m. buvo tiksliai žinoma, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka pareiškėjo teikiami pasiūlymai ir jau tada buvo visiškai aiški tiek konkreti planuojamo kelio ir geležinkelio įrengimo vieta, šių darbų apimtys ir pan. Baigiamojo susirinkimo – konferencijos, vykusios 2018-08-07, metu pareiškėjo atstovas kėlė klausimus: 1) ar per pareiškėjo sklypą einantis privažiavimo kelias ir geležinkelis nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų; 2) pasiūlė privažiavimo kelią ir geležinkelį tiesti esamos uosto teritorijos ribose; 3) klausė, kada bus rengiamas specialusis planas, kurio metu per pareiškėjo žemės sklypą bus tiksliomis ribomis nustatytas privažiavimo kelias ir geležinkelis.

6Atsakovas atsakymus pateikė 2018-08-17 rašte Nr.2-12662, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Pirma, 2017 m. į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta, jog jie neatitinka konkrečių įstatymo reikalavimų, tuo tarpu skundžiamame sprendimo nurodyta, kad privažiuojamojo kelio ir geležinkelio ribos yra jau tik iliustraciniai sprendiniai, kurie jokių pasekmių į šią teritoriją patenkančiam turtui nesukuria. Mano, kad patvirtinus tokį Bendrąjį planą ir jo sprendinius ir tik koncepcijoje nurodžius privažiavimo kelius, vėliau rengiami susisiekimo komunikacijų specialieji planai nebegalės prieštarauti tai pačiai Bendrojo plano koncepcijai ir sprendiniams. Pareiškėjo interesai jau dabar yra pažeidžiami, nes bet kuris potencialus pareiškėjo nekilnojamojo turto pirkėjas, susipažinęs su Bendrojo plano sprendiniais ir koncepcija arba iš viso atsisakys įsigyti žemė sklypą, arba įsigis jį už ženkliai mažesnę kainą. Pažymi, jog šiuo raštu pažeidžiamas nuosavybės neliečiamumo principas. Su pareiškėju niekas nederino koncepcijos, kad per jo žemės sklypą ateityje eis privažiuojamasis kelias ir geležinkelis. Mano, kad dar kartą turi būti svarstomas pareiškėjo siūlymas kelią ir geležinkelį nustatyti uosto teritorijoje. Antra, pareiškėjas savo žemė sklype neapibrėžtą laiką negalės užsiimti jokia ūkine ar komercine veikla. Trečia, skunde pažymima, jog individualus teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, tačiau rašto turinys yra nelogiškais ir prieštaringas. Nurodoma, kad Bendrojo plano koncepcija jokių teisinių pasekmių nesukelia, tačiau tuo pačiu nurodoma, kad įgyvendinant koncepciją sklypas vis tiek bus paimtas visuomenės poreikiams. Mano, kad raštas yra nemotyvuotas.

7Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, atsakovas) atsiliepime (II t., b. l. 1-7) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Susisiekimo ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas ministerijos raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsiliepime pažymima, kad raštu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjo žemė sklypas nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas, nustatytas Susisiekimo ministro 2014-09-26 įsakymu Nr.3-370-(E) patvirtintoje Bendrojo plano planavimo darbų programoje, ir dėl šios priežasties už planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniais sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, yra iliustraciniai ir negali būti laikomi teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, sukeliančiais teisines pasekmes į šią teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo nuogąstavimus dėl nuosavybės teisės apribojimų, pareiškėjui buvo paaiškintos Žemės įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatos. Pažymi, jog pareiškėjas Bendrojo plano rengimo metu planavimo organizatoriui, Direkcijai ir plano rengėjui nuolat teikė panašius pasiūlymus ir jie buvo išsamiai išnagrinėjami ir į juos gauti motyvuoti atsakymai. Visi planavimo procedūros metu pareiškėjui pateikti atsakymai turi būti įvertinti sistemiškai. Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. aptariami pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, tačiau turi būti laikomasi joje nurodytų procedūrų bei, atmetus gautus pasiūlymus, apie tai motyvuotai raštu pranešama. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad plano sprendiniai pažeidžia jo nuosavybės teises ir teisėtus interesus, nes į planuojamą teritoriją nepatenka pareiškėjo sklypas. Susisiekimo komunikacijos bus planuojamos atskirais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais – inžinerinės infrastruktūros vystymo planais, ir tik tuomet bus nustatytos konkrečios susisiekimo komunikacijų vietos. Jeigu pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius būtų nuspręsta valstybinės reiškėmės kelią ir geležinkelį tiesti per privačios nuosavybės sklypą, prieš tai jį reikėtų paimti visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau - ir Direkcija) atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 54-57).

10Direkcijos nuomone, pareiškėjai pateiktas skundžiamas sprendimas, kuriame nurodyti jo priėmimo argumentai ir teisiniai pagrindai, laikytinas motyvuotu bei atitinkančiu Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 5 d.

11Atsiliepime nurodoma, kad Bendrasis planas yra rengiamas planuojamai teritorijai, į kurią pareiškėjo sklypas nepatenka. Įgyvendinant Planavimo darbų programos 14.6 punktu nustatytą uždavinį Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo etape buvo parengti planuojamoje teritorijoje esamos geležinkelių infrastruktūros optimizavimo koncepciniai inžineriniais sprendiniai. Bendrojo plano rengimo metu nustatyta, kad, siekiant Baltijos jūros akvatorijoje planuojamas naujas sausumos teritorijas pritaikyti uosto veiklai, planuojamos teritorijos susisiekimo ir inžinerinėmis komunikacijomis turi būti sujungtos su atitinkamomis komunikacijomis, esančiomis žemyninėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, tiek Bendrojo plano koncepcinių, tiek konkretizuotų sprendinių brėžiniuose vaizduojamos preliminarios siūlomų susiekimo infrastruktūros koridorių trasos, galinčios eiti per pareiškėjui priklausantį sklypą, kurios po Bendrojo plano patvirtinimo galėjų būti suformuotos tik rengiant atskirus teritorijų planavimo dokumentus – susisiekimo komunikacijų specialiuosius planus.

12Atsiliepime pažymima, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį (giliavandenį) uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo planas nustato, kad tik atlikus patvirtintame plane nurodytas procedūras bei nustačius išorinio (giliavandenio) uosto vietą (Būtingėje arba Melnragėje) bus rengiamas valstybei svarbus susisiekimo jungties su išoriniu uostu specialusis planas, kurio uždaviniai, manytina, turėtų apimti tiek susisiekimo komunikacijų sprendinius, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Ši informacija ir paaiškinimai pareiškėjo atstovui buvo pateikti baigiamojo susirinkimo - konferencijos metu. Visi pareiškėjo alternatyvūs siūlymai dėl susisiekimo komunikacijų planavimo uosto teritorijoje buvo analizuojami ir vertinami Bendrojo plano bendrųjų sprendinių formavimo etape.

13Pareiškėjui prašant atsakyti į baigiamojo susirinkimo metu pareiktus klausimus, skundžiamu sprendimu taip pat buvo atsakyta į klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo tvarkos.

14Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

15Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos atstovai pareiškėjo skundą prašė atmesti, palaikydami atsiliepime išdėstytus argumentus.

17Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

18Teismas

konstatuoja:

19Byloje ginčas kilo dėl Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 2-12662 (I t., b. l. 16-18), teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo svarstyti pareiškėjo pasiūlymą privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.

20Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2014-06-05 nuosavybės teise priklauso 0,3530 ha žemė sklypas su statiniais, kurio naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ).

21Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (II t., b. l. 126-128) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pagal minėto nutarimo priedėlio, nustatančio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos Respublikoje ruožų sąrašą, 13 punktą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (Vandens transporto infrastruktūros kompleksas). Šio Seimo nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

22Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ (II t., b. l. 131) nusprendė parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą (toliau – ir Bendrąjį planą). Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 (II t., b. l. 124-125) 2 ir 4 punktais Direkcijai pavesta atlikti darbus susijusius su Seimo nutarimo įgyvendinimu vandens transporto infrastruktūros komplekse ir su kitomis institucijomis pavesta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus.

232014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ (II t., b. l. 132-141) buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa.

24Parengus Bendrąjį planą, visuomenei buvo pateikta informacija ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėjas apie parengtą Bendrąjį planą buvo informuotas registruotu laišku (II t. b. l. 15-17), nurodant, jog su parengtais Bendrojo plano konkretizuotais sprendiniais galima susipažinti nuo 2018 m. birželio 4 d. iki rugpjūčio 6 d. Direkcijos patalpose ir tinklapyje, o 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyks baigiamasis susirinkimas – konferencija. Byloje nekyla ginčas dėl Bendrojo plano viešinimo ir pareiškėjo tinkamo informavimo.

25Baigiamojo susirinkimo – konferencijos metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą (II t. b. l. 58-59), kuriame nurodė, jog nesutinka su Bendrojo plano sprendiniais, kurie turi tiesioginės įtakos jo turto vertei Pažymėjo, jog teikė pasiūlymus geležinkelį ir automobilinio transporto jungtį numatyti uosto teritorijoje, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, reikalavo iš naujo svarstyti 2017-01-26 pasiūlymus dėl alternatyvaus siūlymo privažiuojamąjį kelią ir geležinkelį planuoti uosto teritorijoje, o ne per pareiškėjo sklypą. Taip pat pareiškėjas 2018-08-06 pateikė pasiūlymą papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros už uosto teritorijos sprendiniais (I t. b. l. 32). Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr.2-12662, su kuriuo pareiškėjas nesutinka (I t. b. l. 16-17).

26Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

28Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei LVAT praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas, vertins ginčijamo Susiekimo ministerijos rašto teisėtumą ir pagrįstumą atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu, t. y. ar atsakovas išnagrinėjo visus pareiškėjo pasiūlymus ir ar pasiūlymų atmetimas buvo pakankamai motyvuotas.

29Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė TPĮ 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasikreipus į atsakovą, atsakovas per 10 darbo dienų išnagrinėjo pareiškėjo siūlymą ir, motyvuotai 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu (nepraleidžiant 10 darbo dienų) atsakė pareiškėjui.

30Kaip matyti iš pareiškėjo pasiūlymų Bendrojo plano rengėjui bei pateikto pareiškimo turinio, pagrindiniai aspektai, dėl kurių pareiškėjas nesutiko su Bendrojo sprendiniais buvo: 1) per pareiškėjo sklypą einantis privažiavimo kelias ir geležinkelis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes turi įtakos turto vertei ir galimybėm jį naudoti; 2) pakartotinai siūlė privažiavimo kelią ir geležinkelį tiesti esamos uosto teritorijos ribose.

31Pažymėtina, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo viešinimo procedūrose ir Bendrojo plano rengimo metu, teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui, Direkcijai, kuriai pavesta rengi Bendrąjį planą, taip pat plano rengėjui.

32Pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. planavimo organizatoriui bei rengėjui pateikė pasiūlymą įvertinti alternatyvų šiaurinės Valstybinio Klaipėdos juosto dalies transporto infrastruktūros sprendinį (I t. b. l. 23). Pareiškėjo pasiūlymas buvo analizuojamas ir vertinimas, o 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr.VĮ-216/17 (I t. b. l. 26) bei 2017 m. vasario 6 d. raštu Nr.UD-9.1.6.-436 (II t. b. l. 27) pareiškėjui buvo pateikti plano rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ ir Direkcijos atsakymai, kuriuose argumentuotai paaiškinta, jog siūlomi sprendiniai negali būti įgyvendinti techniškai, nes pareiškėjo siūlomų geležinkelio kelių posūkių spinduliai yra ženkliai mažesni už leistinus norminius posūkių spindulius, taip pat siūlomos transporto infrastruktūros objektų trasos neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, taikomų naftos produktų saugyklos aplinkoje, be to, siūlomi sprendiniai turėtų neigiamą įtaką Klaipėdos uosto teritorijos ir infrastruktūros išnaudojimo efektyvumui, nes pareiškėjo siūlomi išorinio uosto transporto jungtims užtikrinti būtini susisiekimo koridoriai vaizduojami ant efektyviai uoste krovai naudojamų krantinių ir teritorijų. Gavęs minėtus atsakymus 2017 m. vasario 15 d. raštu pareiškėjas paprašė nurodyti, kokie konkrečiai parametrai nėra išlaikomi (I t. b. l. 28), ir 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr.V1-400/17 buvo išsamiai informuotas apie tai, jog pateikdamas atsakymą plano rengėjas vadovavosi Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-06 įsakymu Nr.3-250/D1-249, numatančiomis, jog geležinkelio linijoms rekomenduojami kreivių spinduliai 400 – 2000 m, esant sudėtingoms sąlygoms – 300 m, o jungiamųjų geležinkelio kelių spindulys turi būti ne mažesnis kaip 200 m. Taip pat pareiškėjui nurodyta, jog buvo vadovautasi Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-06-21 įsakymu Nr.138 patvirtintu RSN „Naftos produktų sandėliai. Priešgaisriniais reikalavimai, kurių normose nurodyta, jog turi būti išlaikytas 60 m atstumas nuo gaisro – sprogimo atžvilgiu pavojingų I kategorijos naftos rezervuarų iki planuojamo geležinkelio.

33Taigi, pareiškėjui buvo atsakyta į visus Bendrojo plano rengimo metu jo pateiktus pasiūlymus, išsamiai išdėstyti argumentai, kodėl jo siūlomos jungiamojo geležinkelio kelio alternatyvos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakant į pareiškėjo siūlymą pakartotinai svarstyti jo siūlomas jungiamojo geležinkelio kelio alternatyvas ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 17 d. Susisiekimo ministerijos raštu buvo nurodyta, jog Bendrojo plano sprendiniai pagal pareiškėjo siūlymus nebus keičiami. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra reikšminga, kuriame etape ir kas (plano rengėjas ar organizatorius) pateikė atsakymus į pareiškėjo siūlymus, o reikšminga tai, jog visi pareiškėjo alternatyvūs siūlymai buvo analizuojami, vertinami ir dėl jų buvo pateikti išsamūs ir motyvuoti atsakymai. Prašydamas pakartotinai svarstyti 2017 m. sausio 26 d. pateiktus pasiūlymus pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų ir nepaneigė planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo raštuose išdėstytų teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų.

34Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo atsakymas yra prieštaringas, nes 2017 m. į jo siūlymus buvo atsakyta, jog jie neatitinka konkrečių įstatymo reikalavimų, tuo tarpu skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodyta, kad privažiuojamojo kelio ir geležinkelio ribos yra jau tik iliustraciniai sprendiniai.

35Teisėjų kolegija pažymi, jog jokių prieštaravimų, tarp pareiškėjui ankstesniuose 2017 m. raštuose ir ginčijame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime pateiktų atsakymų, nėra. Minėtame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo siūlymą papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros už uosto teritorijos sprendiniais bei argumentus, jog Bendrojo plano sprendiniais galimai pažeidžiamas privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Būtent atsakant į šį siūlymą ir argumentus atsakovas nurodė, jog pareiškėjo sklypas nepatenka į Bendrojo plano planuojamos teritorijos ribas.

36Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Bendrasis planas galėtų būti papildytas sprendiniais už uosto teritorijos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą Bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas. Šiuo planu planuojamos teritorijos ribos nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014-09-26 įsakymu Nr.3-370-(E) patvirtintoje Bendrojo plano darbų programoje (II t. 72-80). Kaip matyti iš į bylą pateiktos Ištraukos iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano pagrindinio brėžinio (II t. b. l. 171) pareiškėjo sklypas (( - )) nepatenka į planuojamos teritorijos ribas, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog brėžinyje pavaizduoti geležinkelis ir projektiniai gatvių pasiūlymai yra iliustraciniais ir neįpareigojantys sprendiniai. Pažymėtina, jog Planavimo darbų programos 14.6 punkte planavimo procesui nustatytas uždavinys suplanuoti optimalią uosto transporto sistemą, jos jungtis, kurios leistų optimizuoti krovinių srautų paskirstymą ir vežimą miesto ir uosto teritorijoje, suplanuoti inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, todėl buvo parengti transporto infrastruktūros optimizavimo koncepciniai sprendiniai, kurie pavaizduoti kaip preliminarios siūlomų infrastruktūros koridorių trasos. Šios susisiekimo jungtys galėtų būti formuojamos tik rengiant atskirus teritorijų planavimo dokumentus – susisiekimo komunikacijų specialiuosius planus, kaip numatyta TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Kaip paaiškino atsakovas ir Direkcija, toks susisiekimo jungties su išoriniu (giliavandeniu) uostu specialusis planas galėtų būti rengiamas tik nustačius išorinio (giliavandenio) uosto vietą (Būtingėje arba Melnragėje), todėl brėžiniuose ir buvo pavaizduotos preliminarios siūlomos infrastruktūros trasos. Tačiau, konkretūs komunikacijų sprendiniai bei sprendimai dėl konkrečių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (taip pat galimai ir per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą) galėtų būti parengti tik specialiųjų planų rengimo proceso metu. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. baigiamojo susirinkimo – konferencijos, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 6 d., protokolo, ši informacija pareiškėjo atstovui D. Č. buvo pateikta susirinkimo metu (II t. 82-87).

37Skunde pareiškėjas nurodo, jog dėl Bendrojo plano sprendinių savo žemė sklype jis neapibrėžtą laiką negalės užsiimti jokia ūkine ar komercine veikla. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 2 ir 16 dalys nustato, jog uosto žemė, tai Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas, o uosto rezervinė teritorija - uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama Direkcijos sudaromais sandoriais. Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą matyti, jog uosto plėtra gali būti vykdoma prijungiant rezervines uosto teritorijas, į kurias pareiškėjo sklypas nepatenka, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog Bendruoju planu yra ribojama ūkinė ar komercinė veikla pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje esančiame pareiškėjo žemė sklype.

38Teismas, įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymų atmetimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl Bendrojo plano. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar teikiant informaciją dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso metu buvo įvertinti visi pareiškėjo pasiūlymai, jie buvo detaliai išanalizuoti ir pateikti išsamūs ir motyvuoti paaiškinimai, kodėl šie pasiūlymai atmetami. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamame atsakovo rašte buvo pateikti motyvuoti atsakovo paaiškinimai dėl pareiškėjo iškelto siūlymo papildyti Bendrojo plano sprendinius susisiekimo infrastruktūros sprendiniais už uosto teritorijos, taip pat pateiktas paaiškinimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taikymo tvarkos, todėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas negali būti panaikintas skunde išdėstytais ir kitais pagrindais, ir nėra pagrindo atsakovę įpareigoti pakartotinai vertinti pareiškėjo pasiūlymus dėl privažiuojamojo kelio ir geležinkelio. Dėl šių argumentų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

40Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) advokatas su skundu (I t. b.... 5. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas... 6. Atsakovas atsakymus pateikė 2018-08-17 rašte Nr.2-12662, su kuriuo... 7. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir... 8. Susisiekimo ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog skundžiamas... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio... 10. Direkcijos nuomone, pareiškėjai pateiktas skundžiamas sprendimas, kuriame... 11. Atsiliepime nurodoma, kad Bendrasis planas yra rengiamas planuojamai... 12. Atsiliepime pažymima, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros,... 13. Pareiškėjui prašant atsakyti į baigiamojo susirinkimo metu pareiktus... 14. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi... 15. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens Direkcijos atstovai pareiškėjo skundą prašė... 17. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco“ atstovas teismo posėdyje... 18. Teismas... 19. Byloje ginčas kilo dėl Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d.... 20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2014-06-05 nuosavybės teise priklauso... 21. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl... 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl... 23. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr.... 24. Parengus Bendrąjį planą, visuomenei buvo pateikta informacija ir jis buvo... 25. Baigiamojo susirinkimo – konferencijos metu 2018 m. rugpjūčio 6 d.... 26. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad... 28. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei LVAT praktikoje... 29. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines... 30. Kaip matyti iš pareiškėjo pasiūlymų Bendrojo plano rengėjui bei pateikto... 31. Pažymėtina, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo viešinimo procedūrose ir... 32. Pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. planavimo organizatoriui bei rengėjui... 33. Taigi, pareiškėjui buvo atsakyta į visus Bendrojo plano rengimo metu jo... 34. Pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovo atsakymas yra prieštaringas, nes... 35. Teisėjų kolegija pažymi, jog jokių prieštaravimų, tarp pareiškėjui... 36. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Bendrasis planas galėtų... 37. Skunde pareiškėjas nurodo, jog dėl Bendrojo plano sprendinių savo žemė... 38. Teismas, įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymų atmetimo turinį, daro išvadą,... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 40. Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 41. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...