Byla 2A-226-117/2015

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų O. L. ir E. L. (E. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams E. L., O. L., L. L. (L. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas „Swedbank“, AB patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280; E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610; pripažinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteistą 150 000 eurų skolą ir priteistas 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 150 000 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bendra E. L. ir O. L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako jai bendrai su E. L. priklausančiu turtu.

6Nurodė, kad „Swedbank”, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) (toliau ir –Bankas) ir UAB „Naujos statybos technologijos – 1“ (toliau ir – Kredito gavėjas) 2006 m. liepos 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-046942-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią Kredito gavėjui buvo suteiktas 1 443 680 eurų kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2011 m. liepos 9 d. Kredito gavėjas nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas 2011 m. vasario 7 d. Kredito sutartį nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi Kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla. Užbaigus bankroto procedūrą, UAB „Naujos statybos technologijos – 1“ išregistruota iš juridinių asmenų registro.

7Ieškovas 2006 m. liepos 5 d. pasirašė laidavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Laidavimo sutartis) su atsakovu E. L., 2007 m. gegužės 15 d. pasirašė laidavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais su D. R.. Pagal laidavimo sutarčių 3.1 punktą laiduotojai ir Kredito gavėjas atsako kaip solidarūs skolininkai. Laiduotojai neįvykdė savo įsipareigojimų. Bankroto bylos Kredito gavėjui iškėlimo dieną, t. y. 2011 m. kovo 31 d. skola Bankui buvo 923 173,48 eurų. Ieškovas prašė priteisti iš laiduotojų dalį skolos, t. y. 150 000 eurų negrąžinto kredito. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteista solidariai iš atsakovų E. L. ir D. R. ieškovo naudai 150 000 eurų skola ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos.

8Atsakovai E. L. ir O. L. Laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo santuokoje, O. L. sutiko su šiuo sandoriu, nes pasirašė Laidavimo sutartyje. O. L. pareiga atsakyti kyla ir pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

9Pasak ieškovo, šioje byloje susipažinus su nekilnojamojo turto registro išrašu apie laiduotojui E. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, paaiškėjo, kad laiduotojas turėtą nekilnojamąjį turtą nesąžiningai perleido šeimos nariams. E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė santuokinio turto pasidalijimo sutartį (toliau – Pasidalijimo sutartis), pagal kurią O. L. asmeninės nuosavybės teise atiteko iki tol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 2000/10000 dalys 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo su 145,57 kv.m bendro ploto pastatu – sodybiniu gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartimi, kurios šalys yra laiduotojo šeimos nariai, L. L. padovanota 500/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo su pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini). Šiais sandoriais sumažėjo laiduotojo turto, į kurį Bankas gali nukreipti išieškojimą, kiekis ir vertė, todėl prašė šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

10Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad O. L. nėra pasirašiusi vėlesnių Laidavimo sutarties pakeitimo ir papildymo susitarimų, kuriais buvo padidinta laiduotojo atsakomybės apimtis, ir tam nedavė sutikimo, kuris būtinas pagal CK 6.87 str. 4 d., siekiant jos atsakomybės pagal pagrindinio skolininko prievoles. Dėl Padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia nurodė, kad už O. L. atitekusį nekilnojamąjį turtą E. L. atiteko perleisto turto vertė pinigais – 35 000 Lt, todėl po šio sandorio sudarymo E. L. turtinė padėtis niekaip nepakito, jis dėl sudarytojo sandorio netapo nemokus, jo turto masė nesumažėjo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280; E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610; pripažino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteistą 150 000 eurų skolą ir priteistas 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 150 000 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bendra E. L. ir O. L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako jai bendrai su E. L. priklausančiu turtu.

13Teismas nustatė, kad Kredito sutarties ir vėlesnių susitarimų pasirašymo metu E. L. buvo UAB „Naujosios statybos technologijos–1“ akcininkas ir generalinis direktorius, o 2007 m. birželio 3 d. išpirkęs akcijas iš D. R. – vienintelis akcininkas. Su ieškovu 2006 m. liepos 5 d. sudaryta Laidavimo sutartimi E. L. užtikrino UAB „Naujosios statybos technologijos–1“ kreditinių įsipareigojimų vykdymą. Po sutarties tekstu O. L. pasirašė, kad jai žinomos laidavimo sutarties, pagal kurią jos sutuoktinis E. L. laiduoja už UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ prievolių bankui tinkamą vykdymą, sąlygos, bei patvirtina, kad šios sąlygos neprieštarauja šeimos interesams. Pripažindamas iš atsakovo E. L. priteistą skolą bendra jo ir O. L. prievole, teismas vadovavosi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kadangi šiuo atveju atsakovas laidavo už verslą, kuris buvo santuokinė atsakovų nuosavybė, su atsakovės O. L. pritarimu sandoris laikytinas sudarytu šeimos interesais. Todėl teismas sprendė, kad išieškojimas šiuo atveju gali būti nukreipiamas į bendrą atsakovų santuokinį turtą.

14Teismas nustatė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, būtinas pripažinti ginčijamus turto pasidalijimo ir dovanojimo sandorius negaliojančiais. Pasak teismo, Laidavimo sutartis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, pagal kurį skola išieškoma iš laiduotojų, patvirtina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas konstatavo, kad atsakovai, sudarydami ginčo sandorius, sumažino turto, į kurį ieškovas gali nukreipti išieškojimą pagal prievoles, kylančias iš Laidavimo sutarties, bei pagal 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, mastą. Turto padalijimo sutartimi nekilnojamojo turto statusas iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės tapo asmenine atsakovės nuosavybe, tokiu būdu ieškovui atimta galimybė nukreipti išieškojimą tiek į atsakovo E. L. dalį jungtinėje nuosavybėje, tiek į sutuoktinių jungtinę nuosavybę. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad E. L. kaip kompensacija už sutuoktinei perleistą turtą išmokėti pinigai buvo perduoti Bankui, dengiant UAB „Naujos statybos technologijos–1“ skolą, nes atsakovai šiuos teiginius neginčijamai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, Banko apie turto masto sumažėjimą neinformavo. Tai, kad priteista suma iki šiol iš atsakovų nėra išieškota, ko ir patys atsakovai neginčija, savaime reiškia, jog galimybių išieškoti įsiskolinimo sumą iš kito turto nėra. Teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti šioje byloje skaičiuotinas nuo kredito sutarties nutraukimo datos – 2011 m. vasario 6 d., todėl laikė, jog ieškinys 2011 m. liepos 7 d. pareikštas nepraleidus vienerių metų termino. Kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie turėjo kokių nors kitokių prievolių ar kitokių priežasčių, dėl kurių privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas konstatavo, jog atsakovai sudaryti ginčo sandorių neprivalėjo. Teismas nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir atsakovai šios prezumpcijos nėra paneigę. Įvertinęs atsakovės O. L. pasirašytos laidavimo sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad atsakovė žinojo, jog laidavimas galios iki bus įvykdytos visos prievolės bankui, tame tarpe ir tos, kurios gali būti papildomai prisiimtos iš kredito gavėjo pusės pagal kredito sutarties pakeitimus ateityje, t. y. kad jos sutuoktinis yra prisiėmęs prievolę į ateitį solidariai atsakyti ir pagal pakeistas kredito sutarties sąlygas tol, kol bus įvykdytos visos prievolės bankui pagal sutartį. Prievolės bankui ginčijamų sandorio sudarymo metu nebuvo įvykdytos, paskolos gražinimo terminai buvo pratęsinėjamai, todėl teismas sprendė, kad atsakovai, sudarydami padalijimo sutartį, buvo nesąžiningi, o sandorio tikslas buvo išvengti skolos išieškojimo parduodant turtą priverstine tvarka. Byloje nėra duomenų kad atsakovai butų atsiskaitę pagal prievoles iš laidavimo sutarčių, atsakovai nėra nurodę kitokios galimybės išieškoti įsiskolinimą, nukreipiant išieškojimą į kokį nors kitą jiems priklausantį turtą, todėl akivaizdu, jog ieškovo reikalavimas bus nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamus sandorį turtą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantai E. L. ir O. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškovas, naujai pareikšdamas reikalavimą, nenurodė, kokiu pagrindu reikalauja O. L. atsakomybės, tuo pažeidė CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

182. Atsakovės O. L. parašas po prierašu E. L. pasirašytoje laidavimo sutartyje negali būti prilyginamas jos sutikimui bendrai prievolei prisiimti dėl prierašo lingvistinio aiškinimo, t. y. prierašu nėra teigiama, kad sandoris yra sudaromas šeimos interesais, o nurodoma, kad sandoris nepažeis šeimos interesų. Tokios formuluotės prierašą atsakovė O. L. suvokė kaip jos kaip sutuoktinės sutikimą, kad E. L., laiduodamas už juridinį asmenį, nepažeis šeimos interesų, nes šeima už jo prievolę nebus atsakinga, kadangi jis pagal laidavimo sutartį atsakys asmeniškai. Teismas prievolės bendrumą siejo ne su sutuoktinio sutikimo buvimu, o su šeimos intereso egzistavimu, ko ieškovas byloje neįrodinėjo ir tokiu pagrindu ieškinio nereiškė, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Teismas bylos duomenimis ir teisiniais argumentais nepagrindžia, kaip E. L. laidavimas už ribotos atsakomybės juridinį asmenį yra susijęs su šeimos interesais.

193. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokia yra bendroji atsakovų prievolė – solidarioji ar dalinė. Nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas.

204. O. L. nedavė sutikimo pasirašyti vėlesnius susitarimus, kuriais buvo padidinta laiduotojo atsakomybė. Jos sutikimas buvo būtinas ir pagal CK 6.87 str. 4 d. Jeigu O. L. būtų laikoma atsakinga už prievoles pagal pradinę laidavimo sutartį, tai būtina nustatyti, ar jai tenkanti pagrindinės prievolės dalis nesibaigė prievolės įvykdymu, kadangi bankrutavus BUAB „Naujos statybos technologijos – 1“, bankas perėmė didelės vertės nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu padengė ženklią dalį pagrindinės prievolės. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

215. Ieškovas proceso metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad E. L. perleidus dalį turto, o O. L. sumokėjus E. L. piniginę kompensaciją, sumažėjo pastarojo turto apimtis. Teismas sprendime nenustatė aplinkybių, kad pinigai E. L. nebūtų buvę sumokėti, arba kad sumokėta pinigų suma buvo neatitinkanti turto vertės. Nepaneigus šių faktų, teismo išvada, kad dėl sudaryto sandorio pablogėjo E. L. turtinė padėtis, yra nelogiška, kadangi jo turto vertė dėl sudaryto sandorio nepakito. Bylos duomenys patvirtina, kad E. L. padengė Bankui skolos dalį (apie 300 000 Lt), įskaitant ir pinigais, gautais O. L. išpirkus jo turto dalį. Taigi vienintelis naudos gavėjas dėl ginčijamo sandorio sudarymo buvo Bankas. Teismas nepaneigė šių aplinkybių ir nenurodė, kodėl nesivadovauja atsakovo pateiktais įrodymais.

22Ieškovas „Swedbank“, AB prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Pradiniame Banko ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas O. L. atžvilgiu, prašant nukreipti išieškojimą į jai priklausančio turto dalį, ir nurodytas tokio reikalavimo pagrindas. Šis reikalavimas buvo patikslintas atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, tačiau jo pagrindo tikslinti nereikėjo.

242. Teismas bendrą sutuoktinių prievolę konstatavo dviem pagrindais: 1) laidavimo sutartis buvo sudaryta su sutuoktinės pritarimu; 2) laiduota buvo už abiems sutuoktiniams priklausantį šeimos verslą. Teismo išvada, kad UAB „Naujos statybos technologijos – 1“ yra apeliantų šeimos verslas, pagrįsta ne prezumpcijomis, o bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde apeliantai nepaneigė byloje esančių įrodymų dėl UAB „Naujos statybos technologijos – 1“ priklausymo apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

253. Bankas nereikalavo ir byloje nebuvo kilęs ginčas, kad apeliantų prievolė yra solidari. Tiek iš pradinio ieškinio, tiek iš galutinai sutikslintų ieškinio reikalavimų matyti, kad Bankas siekia dalinės O. L. atsakomybės, pagal kurią ji atsakytų ne visu savo turtu, o tik ta dalimi, kuri apeliantams priklauso bendrai.

264. Aplinkybė, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. padalijimo sutartis sumažino E. L. priklausančio turto vertę, buvo konstatuota šioje byloje 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą net nebuvo būtina šią aplinkybę nustatinėti iš naujo. Be to, apeliantai neginčija, kad jų likusio turto nepakanka įvykdyti prievoles Bankui. Bankui kaip apeliantų kreditoriui nebuvo pranešta apie turto dalybų procesą ir vien šiuo atžvilgiu 2010 m. rugpjūčio 2 d. padalijimo sutartis pažeidė Banko interesus. Iš bylos duomenų nėra aišku, kaip buvo panaudotos pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. padalijimo sutartį gautos lėšos. Pačių apeliantų byloje pateikti įrodymai paneigia pagal padalijimo sutartį gautos 35 000 Lt kompensacijos atitikimą perduoto nekilnojamojo turto vertei. Iš apeliantų pateiktos rašytinės konsultacijos dėl turto kainos Nr. 07-05 matyti, kad vien tik O. L. perduoto gyvenamojo namo be žemės sklypo dalies rinkos vertė galėjo būti apie 90 000 Lt.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

30Dėl laiduotojo sutuoktinio atsakomybės

31Ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino vieno iš sutuoktinių sudarytos laidavimo sutarties pagrindu atsiradusią prievolę bendra abiejų sutuoktinių prievole, pagal kurią laidavęs sutuoktinis atsako visu savo turtu, o kitas – bendrai jiems priklausančiu turtu.

32Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; kt.). Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su ieškovu 2006 m. liepos 5 d. sudaryta Laidavimo sutartimi E. L. užtikrino UAB „Naujosios statybos technologijos–1“ kreditinių įsipareigojimų vykdymą. Po sutarties tekstu O. L. pasirašė, kad jai žinomos laidavimo sutarties, pagal kurią jos sutuoktinis E. L. laiduoja už UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ prievolių bankui tinkamą vykdymą, sąlygos, bei patvirtina, kad šios sąlygos neprieštarauja šeimos interesams. Toks prierašas iš esmės reiškia O. L. sutikimą, kad jos sutuoktinis sudarytų Laidavimo sutartį. Tai, kad apeliantė prierašo turinį suvokė kaip jos sutuoktinio asmeninę atsakomybę pagal Laidavimo sutartį, nesudaro pagrindo teigti, kad ji nesutiko su šiuo sandoriu.

34Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina ne antrajai, o pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

35Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad O. L. davė sutikimą savo sutuoktiniui E. L. sudaryti Laidavimo sutartį, pakanka, kad iš šio sandorio atsiradusi prievolė būtų pripažįstama bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad O. L. sutikimą davė pasirašydama tik pradinėje Laidavimo sutartyje. Vėlesniuose susitarimuose dėl Laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriais buvo padidinta laiduotojo E. L. atsakomybė, sutuoktinės pasirašyto sutikimo nėra. Vien tai, kad E. L., pasirašydamas minėtus susitarimus dėl Laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo, patvirtino, kad šie susitarimai yra sudaromi su jo sutuoktinės sutikimu, neįrodo, kad O. L. davė tokius sutikimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, O. L. kaip laiduotojo sutuoktinės atsakomybė apsiriboja tik ta prievolės apimtimi, kuri nustatyta su jos sutikimu sudarytoje Laidavimo sutartyje. Pradinėje Laidavimo sutartyje, kurią pasirašė O. L., nurodytas laiduojamo kredito dydis – 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur). Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą laiduotojui ir jo sutuoktinei, prašė priteisti tik dalį skolos, t. y. 150 000 Eur iš visos 923 173,48 Eur skolos. Taigi ieškovo prašoma priteisti skola neviršija pradinėje Laidavimo sutartyje numatytos laiduotojo atsakomybės apimties. Tačiau pažymėtina tai, kad pagrindinio skolininko UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas, be laidavimo, buvo užtikrintas ir nekilnojamojo turto įkeitimu, įskaitant dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių įsigijimui ir buvo suteiktas kreditas, įkeitimu (1 t., 6 b. l.). Iš byloje esančio BUAB „Naujosios statybų technologijos–1“ įmonės – pabaigos akto (2 t., 141-146) matyti, kad bankroto byloje minėti žemės sklypai kartu su juose pastatytais dviejų butų gyvenamaisiais namais 2012 m. vasario 7 d. buvo parduoti iš varžytynių ir Banko finansinis reikalavimas sumažintas 1 585 522,06 Lt suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovo reikalavimas ta apimtimi, už kurią O. L. sutiko, kad jos sutuoktinis laiduotų, yra patenkintas, todėl likusios skolos dalies išieškojimas jos atžvilgiu nebegalimas.

36Kaip minėta, iš bendro sutuoktinių turto taip pat vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (antroji prievolių grupė pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą). Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 str.).

37Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Laidavimo sutartis sudaryta šeimos interesais, nes atsakovas E. L. laidavo už verslą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nustatyta, kad Laidavimo sutartimi E. L. laidavo už UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ prisiimtų prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą, t. y. Laidavimo sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti šios bendrovės finansavimą. Vien ta aplinkybė, kad E. L. santuokos metu įsigijo visas UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ akcijas, nereiškia, kad ši bendrovė yra šeimos verslas, ir kad šios bendrovės naudai sudaromi sandoriai savaime laikytini sudarytais šeimos interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šioje byloje neįrodė, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta apeliantų šeimos interesais (CPK 185 str.). Todėl šiuo pagrindu pripažinti iš laiduotojo E. L. priteistą skolą bendra apeliantų prievole, pagal kurią O. L. atsakytų jai bendrai su E. L. priklausančiu turtu, taip pat negalima.

38Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas O. L. atsakomybės klausimą, neįvertino dalies byloje esančių įrodymų ir nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino kai kurias aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino iš Laidavimo sutarties atsiradusią prievolę, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš laiduotojo E. L. priteista 150 000 Eur skola, bendra sutuoktinių E. L. ir O. L. prievole. Nurodyti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė neteisingą ginčo dėl laiduotojo sutuoktinės atsakomybės išsprendimą, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinys atsakovės O. L. atžvilgiu atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

39Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

40Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai tik dėl Pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta negaliojančia E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartis Nr. 4610 (toliau – Dovanojimo sutartis), apeliantai iš esmės neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Pasidalijimo sutarties galiojimo.

41Pirmosios instancijos teismas Pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovai pasidalijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pripažino negaliojančia, konstatavęs esant visas actio Pauliana taikymui būtinas sąlygas (CK 6.66 str.).

42Apeliantų teigimu, E. L. perleidus sutuoktinei dalį turto už piniginę kompensaciją, jo turto apimtis nesumažėjo. Be to, pasak apeliantų, gautus pinigus pagal Pasidalijimo sutartį E. L. panaudojo dengdamas skolą Bankui. Taigi apeliantai nesutinka, kad Pasidalijimo sutartis pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, t. y. apeliantai neigia tik šios būtinos actio Pauliana sąlygos egzistavimą.

43Kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovas, aplinkybė, kad Pasidalijimo sutartis sumažino E. L. priklausančio turto vertę, šioje byloje jau buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-542/2013). Minėta nutartis kasacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Tai reiškia, kad minėta nutartis turi prejudicinę galią bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ir joje nustatytų aplinkybių šalys nebegali ginčyti (CPK 279 str. 4 d.).

44Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad O. L. sumokėtus pinigus pagal Pasidalijimo sutartį E. L. panaudojo dengdamas skolą Bankui. Pasidalijimo sutartyje nurodyta, kad O. L. iš asmeninių lėšų sumokėjo E. L. 35 000 Lt kompensaciją (1.2 p.). Pagal byloje esančius duomenis, E. L. paskolino UAB „Naujosios statybų technologijos–1“ 300 000 Lt sumą, kuri dviem mokėjimais 2010 m. gruodžio 1 d. buvo pervesta Bankui kaip skolos grąžinimas pagal 2006 m. liepos 5 d. kredito sutartį Nr. 06-046940-IN (2 t., 24-25 b. l.). Jokių įrodymų, kad pastariesiems mokėjimams buvo panaudotos ir O. L. sumokėtos lėšos, byloje nėra. Taigi nesant duomenų, kokiu pagrindu apeliantas įgijo 300 000 Lt, kuriuos panaudojo jam priklausančios bendrovės skolai dengti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sudarydami Pasidalijimo sutartį atsakovai pažeidė Banko kaip kreditoriaus teises. Juolab, kad iš byloje esančios rašytinės konsultacijos dėl turto kainos Nr. 07-05 matyti, jog vien tik O. L. perduoto gyvenamojo namo be žemės sklypo dalies rinkos vertė ginčo sandorio sudarymo momentu galėjo būti apie 90 000 Lt (1 t., 238 b. l.).

45Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados dėl visų būtinų actio Pauliana sąlygų, tarp jų ir tos, kad ginčijama Pasidalijimo sutartis pažeidžia Banko kaip kreditoriaus interesus, egzistavimo, todėl teismas pagrįstai šį sandorį pripažino negaliojančiu.

46Pripažinus negaliojančiomis Pasidalijimo sutartį ir Dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento, taikytina restitucija (CK 6.145 str. 1 d.). Nors ieškovas neprašo taikyti restitucijos, teismas turi išspręsti šį klausimą savo iniciatyva.

47CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinti restitucijos taikymo ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai).

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pripažinus Pasidalijimo sutartį ir Dovanojimo sutartį negaliojančiomis, restitucijos taikymas natūra, atkuriant iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią atsakovo E. L. turtinę padėtį, nepažeistų kreditoriaus ir ginčo sandorius sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Ši išvada darytina įvertinus tai, kad pagal byloje esančius duomenis perleisto turto vertė neviršija Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteistos 150 000 Eur skolos dydžio. Duomenų, kad šiai skolai padengti pakanka E. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, byloje nėra pateikta. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minėtus sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas CPK 326 str. 1 d. 3 p.), papildomai nurodant, kad taikoma restitucija, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamus sandorius, ir ieškovui priteistos skolos išieškojimą nukreipiant pirmiausia į atsakovui E. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant – į jam tenkančią dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2000/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo su gyvenamuoju namu bei 500/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo su pirtimi, esančių (duomenys neskelbtini) (CK 3.112 str.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.).

51Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir teismas šių išlaidų nepriteisė.

52Apeliacinės instancijos teisme apeliantai patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 445 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio dalį (211,70 Eur) apeliantai yra sumokėję, o likusios dalies (1 233,30 Eur) sumokėjimas jiems buvo atidėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi. Ieškovas jokių duomenų ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

53Iš dalies panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, atmetamas ieškinio reikalavimas dėl prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, kuris yra išvestinis ir neatskiriamai susijęs su pirmuoju pagrindiniu ieškinio reikalavimu (dėl kurio šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs), todėl atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Apeliacinis skundas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetamas, todėl visa likusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis priteistina valstybei iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 616,65 Eur.

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

55Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą.

56Sprendimo dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu iš atsakovo E. L. priteista 150 000 eurų skola ir priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 150 000 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažinta bendra E. L. ir O. L. prievole, pagal kurią atsakovas E. L. atsako visu savo turtu, o atsakovė O. L. atsako O. L. bendrai su E. L. priklausančiu turtu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės O. L. atžvilgiu atmesti.

57Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

58„Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento E. L. ir O. L. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį Nr. 6280 ir taikyti restituciją:

591) grąžinti E. L. ir O. L. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 2000/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu – sodybiniu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),

602) priteisti iš E. L. 10 136,70 Eur O. L. asmeninėn nuosavybėn;

61pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento E. L., O. L. ir L. L. 2009 m. birželio 19 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 4610 ir taikyti restituciją – grąžinti E. L. ir O. L. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 500/10000 dalis 1,0000 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu – pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).“

62Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

63Priteisti valstybei iš apeliantų E. L. (a. k. ( - ) ir O. L. (a. k. ( - ) po 616,65 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 65 ct) žyminio mokesčio.