Byla 3K-3-132/2013
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams A. D., akcinei bendrovei Ūkio bankui, tretieji asmenys J. R., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Moderus Lt“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Moderus“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų A. D. ir AB Ūkio banko 2007 m. liepos 16 d. laidavimo sutartį Nr. 04-547/07. Ieškovė nurodė, 2007 m. liepos 16 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. KR04-545/07, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „Moderus“ 3 800 000 Lt kreditą. Šios sutarties pagrindu 2007 m. liepos 16 d. buvo pasirašytos laidavimo sutartys: Nr. 04-547/09 su UAB „Moderus Lt“ ir Nr. 04-547/07 su A. D.. 2009 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas AB Ūkio banko ieškinys dėl 3 789 795,05 Lt skolos priteisimo iš atsakovų A. D., J. R. ir UAB „Moderus Lt“.

6Laidavimo sutartimis UAB „Moderus Lt“ ir A. D. laidavo už UAB „Moderus“ tinkamą prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. Atsakovas A. D. laidavo už kredito gavėją UAB „Moderus“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu. Ieškovė apie šią laidavimo sutartį sužinojo tik susipažinusi su nurodyta byla. Ji nurodė, kad 2007 m. liepos 16 d. laidavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir turi būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta be jos žinios. Ieškovės ir atsakovo A. D. turtas nepadalytas, jie nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl sandoriai, pagal kurių sąlygas sutuoktinis įsipareigoja įvykdyti prievoles už trečiuosius asmenis, atsakydamas visu savo turtu, negali būti sudaryti be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Be to, ieškovės sutuoktinis laidavimo sutarties sudarymo momentu jokios asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neturėjo, jo prisiimta atsakomybė sukelia riziką sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei, todėl ieškovė niekada nebūtų pritarusi sandoriui, kuris keltų grėsmę vieninteliam šeimos būstui. Atsakovui AB Ūkio bankui buvo žinoma, kad laidavimo sutartis sudaryta kitam sutuoktiniui nežinant, iš ieškovės jokio sutikimo nebuvo pareikalauta, ieškovė įgaliojimo sutuoktiniui veikti jos vardu taip pat nėra išdavusi, todėl atsakovas šios sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningas, be to, jam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, sudarant sandorius, kurie yra susiję su fizinių asmenų turtine atsakomybe.

7Atsakovas A. D. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad laidavimo sutartį rengė AB Ūkio banko teisininkai, kurie neinformavo, kad reikalingas sutuoktinės sutikimas. Apie laidavimo sutartį ieškovei nieko nesakė, nes tikėjosi, kad kreditą grąžins.

8Atsakovas AB Ūkio bankas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis nėra turto disponavimo sandoris, nes laidavimu nesuvaržomas turtas ar turtinės teisės į tą turtą. Notarai, tvirtindami laidavimo sandorius, kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja. CK 3.92 straipsnio 4 dalies normą ieškovė nepagrįstai pritaikė laidavimo sandoriui ginčyti. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo AB Ūkio banko nesąžiningumo, sudarant laidavimo sandorį. CK 3.92 straipsnio 3 dalis nustato prezumpciją, kad vieno sutuoktinio sudaromi sandoriai yra žinomi kitam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija nepaneigta. Ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį sužinojo ne 2010 m. rugsėjo 15 d., o nuo sandorio sudarymo dienos, todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė yra pradėjusi vykdyti laidavimo sutartį, vadinasi, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino AB Ūkio banko ir A. D. 2007 m. liepos 16 d. laidavimo sutartį Nr. 04-548/07.

11Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė J. D. anksčiau nei 2010 m. rugsėjo 15 d. sužinojo apie jos teises pažeidžiančią laidavimo sutartį, o atsakovo AB Ūkio banko prielaida, kad ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį žinojo nuo sandorio sudarymo dienos, nesudaro pagrindo ieškinyje taikyti senaties terminą.

12Atsakovo AB Ūkio banko teiginį, kad ieškovė yra pradėjusi laidavimo sutartį vykdyti, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti, laikė nepagrįstu, nustatęs, kad 2010 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimas atsirado atsakovo AB Ūkio banko reikalavimu pervesti 50 000 Lt skolai dengti, nes kitaip AB Ūkio bankas nesutiko panaikinti areštą J. D. ir A. D. jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam Vilniaus r., Bendorių k., Valančiaus g. 5, kurį buvo būtina parduoti, kad jie galėtų atsiskaityti su AB Swedbank už gautą kreditą žemės sklypui įsigyti ir namui statyti.

13Teismas sprendė, kad ginčijamoje laidavimo sutartyje AB Ūkio bankas yra stipresnioji sutarties šalis, jo naudojimasis tokios sutarties šalies galiomis ir sudarė galimybę laidavimo sutartyje be ieškovės valios jai numatyti teises ir pareigas. CK 3.92 straipsnyje 2 dalis nustato atvejus, kada sutarčiai sudaryti kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas. Kadangi CK 3.92 straipsnyje 2 dalyje nėra įvardytos laidavimo sutarties, tai bankas, atsižvelgdamas į įsipareigojimus laidavimo sutartyje ieškovei bei nustatydamas banko teises į ieškovės asmens duomenis ir konstitucines teises, privalėjo reikalauti kito sutuoktinio, t. y. ieškovės J. D., sutikimo. Teismas, nustatęs, kad laidavimo sutartis prieštarauja CK 3.92 straipsnio 4 daliai ir Konstitucijos 22 straipsniui, ieškinį tenkino.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškinį atmetė.

15Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo A. D. pasirašytas laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo. Dėl to nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje laidavimo sutarties, kurią pasirašė tik ieškovės sutuoktinis, pripažinti negaliojančia kaip sandorį neatitinkantį CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog ginčijama laidavimo sutartimi yra pažeidžiamos teisės į jos nuosavybę; taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad jos sutuoktinis, sudarydamas su trečiuoju asmeniu laidavimo sutartį, apsprendė ir jai jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto likimą. Tuo atveju, jei kiltų klausimas dėl laidavimo sutarties vykdymo, nevykdant skolininkui prievolės pagal kredito sutartį ir pradėjus išieškojimą pagal laidavimą, ieškovė turės galimybę ieškinio motyvais įrodinėti savo prisidėjimą arba neprisidėjimą prie laidavimo ir taip bus nuspręstas ieškovei priklausančio jungtinės nuosavybės teise turto likimas, taip pat išspręstas klausimas, ar ji yra solidarioji skolininkė pagal ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sutartį nei šalys, nei tretieji asmenys nekelia. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas asmens duomenų apsaugos (nors nenurodė teisės normos) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimas nebuvo ieškinio pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pažeidimų, išėjo už ieškinio ribų. Kadangi teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra ginamos teisės, tai nesvarstė ieškinio senaties termino taikymo galimybės, t. y. nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes ieškinį atmetė kitu pagrindu.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą.

19Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

201. Dėl laidavimo sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų taikymo (CK 3.92 straipsnio 4 dalies, 3.96 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo). Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008) sutartis yra negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Teletower“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011). Toks įsakmus paliepimas yra nustatytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta imperatyvi nuostata dėl kito sutuoktinio sutikimo, sudarant sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Šios normos tikslas – apsaugoti sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio ir kreditorių interesus. Nagrinėjamoje byloje laidavimo sutarčiai sudaryti buvo būtinas rašytinis atsakovo sutuoktinės sutikimas, nes pagal 2007 m. liepos 16 d. laidavimo sutarties Nr. 04-547/07 2.1 punktą laiduotojas atsako bankui visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įgytu turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių. Vadinasi, prievolės neįvykdymo atveju išieškojimas pagal laidavimo sutartį bus vykdomas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Per siauras materialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, aiškinimas nepagrįstai pasunkina sutuoktinio, nedalyvavusio sudarant laidavimo sutartį bei nežinojusio apie tokią sutartį, jos turinį, sąlygas ir teisinius padarinius, padėtį. Siaurai aiškinant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą, sutuoktinis, nedalyvavęs sudarant laidavimo sutartį, nukreipus išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, turės įrodinėti, kad prievolė nėra bendra sutuoktinių prievolė kreditoriui. Kadangi laidavimo sutarties padariniai turės įtakos sutuoktinio, nedalyvavusio ir nežinojusio apie tokios sutarties sudarymą, turtinėms teisėms, tai apeliacinės instancijos teismo išvada, kad laidavimo sutartimi nėra nulemiamas kasatorei jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto likimas, nepagrįsta.

21Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kreditoriaus interesus laikė svarbesniais nei sutuoktinių. Atsakovui AB Ūkio bankui buvo žinoma apie atsakovo A. D. santuoką, (laidavimo sutarties 2.1, 6.5 punktai), todėl, būdamas atidus, rūpestingas savo srities profesionalas, privalėjo pareikalauti rašytinio sutuoktinio sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad bankams taikomi didesni atidumo ir profesionalumo standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vileka“ v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-1345/2000; kt.). Tačiau bankas tokio sutikimo nereikalavo, o kasatorė atsakovui A. D., kaip sutuoktiniui, sutikimo laiduoti už trečiojo asmens imamus kreditus nedavė. Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatą ginčijamą sandorį be kito sutuoktinio sutikimo atsakovas AB Ūkio bankas laidojimo sutartį galėjo sudaryti tik tada, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų, tačiau tokių faktinių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandorio šalys, sudarydamos 2007 m. liepos 16 d. laidavimo sutartį Nr. 04-548/07, derino savo valią dėl sandorio sudarymo, jo sąlygų, atsižvelgė į tam tikras jų pasirinkimą lėmusias aplinkybes, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl sandorio sąlygų ir jo padarinių. Kadangi kasatorė nėra sandorio šalis ir nežinojo apie laidavimo sutarties sudarymą, tai ji neturėjo galimybės duoti (neduoti) sutikimo ir išreikšti valią dėl sudaromo laidavimo sandorio, kuris turi tiesioginę įtaką ieškovės jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto likimui. Laidavimo sutarties 2.1 punkto sąlyga, kad atsakovas A. D. atsako visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu prieštarauja ne tik ieškovės, bet ir laiduotojo šeimos interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad laidavimo sutartis prieštarauja kasatorės ir jos šeimos turtiniams interesams, taip pat imperatyvioms įstatymo normoms, todėl naikintina.

222. Dėl proceso teisės normų (CPK 176–185, 197, 199 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies) pažeidimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir sprendimo motyvavimo taisykles. Teismo išvada turi būti pagrįsta visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Svarbiausia teismo pareiga yra apginti įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik neteisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Nagrinėdami bylas teismai negali pažeisti šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, teisės į nešališką teismą principų. Tačiau šiuos principus apeliacinės instancijos teismas pažeidė, atmesdamas, neįvertindamas bei iki galo neištirdamas kasatorės pateiktų argumentų bei bylai reikšmingų aplinkybių. Vadaudamasis nurodytomis teisės normomis, jose įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas privalėjo ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti visus prieštaravimus, motyvuoti, kodėl atmetami kasatorės argumentai, tačiau skundžiamame sprendime pateiktas tik paviršutiniškas ir abstraktus bylos aplinkybių įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes.

23Atsakovo AB Ūkio banko nuolatinė veikla yra susijusi su kredito bei laidavimo sutarčių sudarymu, todėl jis privalėjo pareikalauti atsakovo (laiduotojo) sutuoktinės rašytinio sutikimo, t. y. atsakovas AB Ūkio bankas žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad ginčijamas laidavimo sandoris sudaromas pažeidžiant imperatyviąją įstatymo nuostatą, įtvirtintą CK 3.92 straipsnio 4 dalyje. Tačiau bankas nepateikė įrodymų, kad jis, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, prieš sudarydamas ginčo sutartis, ėmėsi kokių nors priemonių dėl ieškovės kaip laiduotojo sutuoktinės rašytinio sutikimo gavimo, tokių duomenų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 185, 314 straipsniai). Šiuo atveju bankas veikė savo rizika, o bendros teisinės pareigos elgtis (veikti) atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas vertintinas kaip nesąžiningas elgesys. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas neįvertino, nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių, kodėl buvo atmesti argumentai dėl bankui taikomų didesnių rūpestingumo ir atidumo standartų, taip pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas CPK 176–188 straipsniuose.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Ūkio bankas prašo ieškovės J. D. kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatorė nepagrįstai CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, 3.96 straipsnio 2 dalyje, 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas aiškina plečiamai. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti tik du atvejai, kai sudarant sandorį reikalingas kito sutuoktinio sutikimas: toks sandoris turi būti susijęs su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu arba suvaržymu. Visais kitais atvejais kito sutuoktinio sutikimo įstatyme nereikalaujama. Kasatorė nepasisako, kokio pobūdžio sandoriui ji priskiria ginčijamą laidavimo sutartį – susijusio su turto disponavimu ar su to turto suvaržymu. Atsakovo nuomone, laidavimas nėra susijęs nei su turto disponavimu, nei su jo suvaržymu. Jei įstatymo leidėjas būtų siekęs laidavimo sutartį laikyti sandoriu, kuriam reikalingas kito sutikimas, įstatyme taip būtų ir nurodyta.

27Ginčijama laidavimo sutartimi atsakovas A. D. įsipareigojo AB Ūkio bankui atsakyti visu savo, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės turtu. Atsakovas AB Ūkio bankas pažymi, kad net ir savo dalies bendrojoje nuosavybėje nekilnojamojo turto disponavimo ar suvaržymo sandorį vienas iš sutuoktinių gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, todėl laidavimo teisiniams santykiams neturėtų galioti griežtesnės taisyklės. Atsakovo AB Ūkio banko nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė laidavimo sandorio susijusiu su bendrojoje jungtinės sutuoktinių nuosavybėje esančio turto disponavimu ar suvaržymu. Jei bus pradėtas išieškojimas pagal laidavimo sutartį, kasatorė turės galimybę įrodinėti savo prisidėjimą ar neprisidėjimą prie laidavimo, ir taip bus sprendžiamas ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto likimas. Jei kasatorė įrodys, kad ji nedalyvavo sudarant ginčijamą laidavimo sutartį ir nežinojo apie sutuoktinio laidavimą, ši laidavimo sutartis jos turtinėms teisėms įtakos neturės.

282. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie AB Ūkio banko neteisėtus veiksmus ir įstatymo pažeidimus neatitinka realybės. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė, be to, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių aplinkybių, išėjo už ieškinio ribų. Atsakovas AB Ūkio bankas sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog ginčijamas laidavimas pažeidžia jos teises į nuosavybę. Teiginys, kad įrodinėjimo procesas yra kasatorės teisių pažeidimas, nepagrįstas. Laikantis kasatorės pozicijos, teisme iškeltą civilinę bylą būtų galima laikyti tos bylos šalių ir kitų proceso dalyvių teisių pažeidimu. Tačiau civilinio proceso tikslai ir principai paremti ne bylinėjimosi dalyvių teisių pažeidimu, o priešingai, jų apsauga (CPK 2 straipsnis, 5–21 straipsniai). Dėl to galimas bylinėjimasis dėl prievolių pagal laidavimo sutartį pobūdžio, kurio iniciatorė būtų ieškovė, jos teisių nepažeistų. Kasatorės skunde nurodomi proceso teisės pažeidimai kildinami iš jos nurodomų materialiosios teisės pažeidimų, kurių pagrindu padarytos kasatorei nepalankios apeliacinės instancijos teismo išvados. Toks proceso teisės pažeidimo pagrindo formulavimas laikytinas nepagrįstu.

293. Dėl senaties termino. Kasatorė, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsniu, turėjo galimybę sužinoti apie atsakovo A. D. pasirašytą laidavimą nuo AB Ūkio banko ir UAB „Moderus“ 2007 m. liepos 16 d. kredito sutarties Nr. KR04-545/07 pasirašymo dienos, nes šios kredito sutarties 1.9.2 punkte teigiama, kad šios sutarties pagrindu sudaromos laidavimo sutartys su šiais laiduotojais: A. D. ir J. R.. Vadinasi, kasatorė yra praleidusi CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą jos sutuoktinio sudarytam sandoriui ginčyti. Dėl to atsakovas AB Ūkio bankas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl vieno sutuoktinio sudarytos laidavimo sutarties

33Kasatorė savo reikalavimus grindžia CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, ir CK 3.96 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuotas sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, negaliojimas. Kasatorės manymu, taikant šias normas ginčo teisiniams santykiams būtina atsižvelgti į tai, kad vienas iš sutuoktinių sudarė laidavimo sutartį, kuria prievolės įvykdymą užtikrino visu savo santuokoje ir ne santuokoje įgytu ar ateityje įsigytu turtu, todėl sprendžiant ginčą turėtų būti sistemiškai taikomos teisės normos, nustatančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, disponavimo taisykles, ir normos, reglamentuojančios laidavimo sutartį.

34Laidavimo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A., T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

35CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta laidavimo sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o įsipareigojama atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos dalies.

36Laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.

37Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

38Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas.

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patenkindamas kasatorės ieškinį, nurodė, kad ginčijamoje laidavimo sutartyje AB Ūkio bankas yra stipresnioji sutarties šalis, jis naudojosi tokios šalies galiomis ir sudarė galimybę laidavimo sutartyje be ieškovės valios jai nustatyti teises ir pareigas, todėl laidavimo sutartį pripažino negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, todėl sprendė, kad nėra būtinas sutuoktinio sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti.

40Bylos duomenimis, atsakovas A. D. laidavo savo turtu už kredito gavėjo UAB „Moderus“ skolą (sutarties 1.2, 2.2 punktai). Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai ginčijamą sutartį sudarė be A. D. sutuoktinės sutikimo juridinio asmens interesais. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, nurodo, kad A. D. ir AB Ūkio banko 2007 m. liepos 16 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04-547/07 kvalifikuotina kaip asmeninė A. D. prievolė, todėl kasatorės sutikimas ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, kad kasatorės (laiduotojo sutuoktinės) sutikimas, jog atsakovas (kasatorės sutuoktinis) sudarytų laidavimo sutartį nebuvo reikalingas, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog kreditorius AB Ūkio bankas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas nepareikalavęs kasatorės sutikimo ginčijamam sandoriui sudaryti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės 2013 m. sausio 18 d. pažymą kasacinis teismas patyrė 82,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 82,72 Lt (aštuoniasdešimt du litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

47Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 6. Laidavimo sutartimis UAB „Moderus Lt“ ir A. D. laidavo už UAB... 7. Atsakovas A. D. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad laidavimo sutartį rengė AB... 8. Atsakovas AB Ūkio bankas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė J. D.... 12. Atsakovo AB Ūkio banko teiginį, kad ieškovė yra pradėjusi laidavimo... 13. Teismas sprendė, kad ginčijamoje laidavimo sutartyje AB Ūkio bankas yra... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 15. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo A. D. pasirašytas laidavimas nėra... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 20. 1. Dėl laidavimo sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų... 21. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kreditoriaus interesus laikė... 22. 2. Dėl proceso teisės normų (CPK 176–185, 197, 199 straipsnių, 270... 23. Atsakovo AB Ūkio banko nuolatinė veikla yra susijusi su kredito bei laidavimo... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Ūkio bankas prašo ieškovės J.... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatorė nepagrįstai CK... 27. Ginčijama laidavimo sutartimi atsakovas A. D. įsipareigojo AB Ūkio bankui... 28. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde dėstomos... 29. 3. Dėl senaties termino. Kasatorė, vadovaujantis Akcinių bendrovių... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl vieno sutuoktinio sudarytos laidavimo sutarties... 33. Kasatorė savo reikalavimus grindžia CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, kurioje, be... 34. Laidavimo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad... 35. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu... 36. Laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies... 37. Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo,... 38. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patenkindamas kasatorės... 40. Bylos duomenimis, atsakovas A. D. laidavo savo turtu už kredito gavėjo UAB... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus,... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatorės valstybei priteistinos išlaidos,... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 46. Priteisti iš ieškovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės... 47. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....