Byla 2-988/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieškinį atsakovui „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl prievolių pažeidimo, atsisakymo patvirtinti restruktūrizavimą pripažinimo negaliojančiu ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. 2-1567-264/2010).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovai G. Š., UAB „Gutra“ ir R. D. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles, sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymą, pripažinti negaliojančiu atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą, iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“, jos administratoriumi paskiriant UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

4Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų G. Š., UAB „Gutra“ ir R. D. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB. Teismas nurodė, kad reikalavimai pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito sutartis vykdymą, nors ir kildinami iš kredito sutarčių, tačiau yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovai neprašo priteisti pinigų ar turto. Minėti reikalavimai nei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nei CPK 85 straipsnio 1 dalies prasme nėra turtiniai, todėl nėra teismingi Kauno apygardos teismui, o nagrinėtini pagal bendrąsias taisykles – atsakovo buveinės vietos apylinkės teisme. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) 19 straipsnį, teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus turi teisę kreditoriai tik tuomet, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. UAB „Gutra“ restruktūrizavimo byla nutarties priėmimo dieną nėra iškelta, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą, kol neiškelta restruktūrizavimo byla, nenagrinėtinas teisme. ĮRĮ siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip 3 mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui. Tuo atveju, kai pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos teismui pateikia įmonės kreditorius, prie pareiškimo turi būti pridėti ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai (tarp jų pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę). Kadangi UAB „Gutra“ pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gutra“, konstatuota, kad reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas teismui neturint įstatymo nustatyto pagrindinių bendrovės kreditorių pritarimo ir jį atsisakyta priimti.

5Ieškovai G. Š., UAB „Gutra“ ir R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

61.

7Teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms CPK normoms, reglamentuojančioms teismingumo taisykles. Bylas dėl restruktūrizavimo nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Teismas, išskaidydamas reikalavimus, pažeidė imperatyvias teisės normas dėl teismingumo. Visi reikalavimai yra susiję ir negali būti nagrinėjami atsietai.

82.

9Teismas nepagrįstai nustatė, kad kreditorius turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus tik kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovų reikalavimas yra dėl UAB „Gutra“ vienintelio kreditoriaus veiksmų. Nors atsakovas yra kreditorius, kuris turi didžiausią reikalavimo sumą, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad jis yra vienintelis kreditorius, balsavęs „prieš“ UAB „Gutra“ restruktūrizavimą. Visas UAB „Gutra“ turtas įkeistas atsakovui. Atsakovas pažeidė prievoles, tačiau nepatvirtindamas UAB „Gutra“ restruktūrizavimo ir siekdamas iškelti jai bankroto bylą, siekia išvengti atsakomybės.

103.

11Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė pagrindinius CPK principus ir tikslus: kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisingumo, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.

124.

13Reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismo įvertintas formaliai. Atsakovas yra vienintelis kreditorius, kuris nusprendė nepatvirtinti restruktūrizavimo. Jo atsisakymas pritarti restruktūrizavimui turi būti vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės kartu su kitais ieškinio reikalavimais, įvertinant pateiktus įrodymus.

14Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

15Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

16Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimus atsakovui „Swedbank“, AB laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantų (ieškovų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Asmuo, kreipdamasis į teismą turi laikytis teisės aktais nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai ieškinyje suformulavo keturis reikalavimus: 1) pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu prievoles, kylančias iš kredito sutarčių su UAB „Gutra“; 2) sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymą; 3) pripažinti atsakovo atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą negaliojančiu; 4) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“. Iš ieškovų ieškinio matyti, kad jie apjungė pirmąjį su antruoju bei trečiąjį su ketvirtuoju reikalavimus. Įstatymas numato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.), tačiau teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 2 d.).

19Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovų pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindą ir dalyką, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus išskyrė bei sprendė dėl kiekvieno iš jų priėmimo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, jog tarpusavio ryšį turi pirmasis su antruoju bei trečiasis su ketvirtuoju ieškinio reikalavimu, tačiau tarpusavyje visi keturi reikalavimai nėra susiję. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmasis ir antrasis ieškovų reikalavimai turi būti išskirti ir nagrinėjami atskiroje byloje. Šiuo atveju visiems keturiems ieškovų reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, o tik dirbtinai sujungtiems į vieną ieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad jeigu vienas iš ieškinio reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėtinas apygardos teisme. Teisėjų kolegija negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, išskirdamas dalį pareikštų reikalavimų ir spręsdamas dėl jų priėmimo, pažeidė imperatyviąsias teisės normas dėl teismingumo, esą visi reikalavimai tarpusavyje susiję ir negali būti nagrinėjami atsietai. Skunde išdėstytas aiškinimas dėl visų reikalavimų sujungimo ir jų nagrinėjimo kartu, tiems reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismingumą reglamentuojančiomis CPK normomis, pagrįstai nusprendė, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai - pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles bei sustabdyti prievolių pagal kredito sutartis vykdymą (pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai), nagrinėtini skyrium nuo kitų pareikštų reikalavimų, jie nėra turtinio pobūdžio, todėl neteismingi Kauno apygardos teismui, o turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles – apylinkės teisme pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 26 str., 137 str. 2 d. 2 p.). Dar kartą pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos reikalavimus išskyrė iš kitų pareikštų reikalavimų, teisėtai atsisakė juos priimti ir nurodė, į kokį teismą ieškovai turi kreiptis su tokiais reikalavimais (CPK 137 str. 3 d.).

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitus ieškiniu pareikštus reikalavimus (trečiasis reikalavimas – pripažinti atsakovo atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą negaliojančiu, o ketvirtasis reikalavimas - iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“) ieškovai siejo su bylos dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimu. Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis restruktūrizavimo procesą, yra Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ). Teisėjų kolegija, vertindama trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta šiuos reikalavimus priimti ir nagrinėti teisme. CPK 27 straipsnio 4 punktas numato, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui pateikiamas raštu CPK nustatyta tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Gutra“ buveinė yra Kaune, todėl siekiant įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą pareiškimas dėl šio klausimo teiktinas Kauno apygardos teismui. ĮRĮ 3 straipsnio nuostatos reglamentuoja įmonių restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas; 4 straipsnio nuostatos numato siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą reikalavimus; 5 straipsnio nuostatomis reglamentuojama pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarka.

21Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu kreditoriaus atsisakymą pritarti įmonės restruktūrizavimui nenagrinėtinas teisme, kol neiškelta restruktūrizavimo byla, o dar tik inicijuojamas tokios bylos iškėlimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gruodžio 17 d. pagrindinių kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas pritarti UAB „Gutra“ restruktūrizavimui ir šios įmonės restruktūrizavimo plano metmenims. Pažymėtina tai, kad kreditorių nepritarimas restruktūrizuoti įmonę, kreditorių nutarimo restruktūrizuoti įmonę nepriėmimas (ĮRĮ 4 straipsnio nuostatos) iš esmės apriboja restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę. Pavyzdžiui, priimant nurodyto pobūdžio procedūrinius sprendimus gali būti padaryti tam tikri pažeidimai (pvz. pažeistas įstatyme nustatytas balsavusiųjų skaičius, pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir pan.), o tai gali lemti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo, su kuriuo siejami restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai ar sąlygos, priėmimą (ĮRĮ 4 str. 7 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš restruktūrizavimo santykių. Ieškovų reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu (neteisėtu) kreditoriaus atsisakymą pritarti restruktūrizavimui yra tiesiogiai susijęs su restruktūrizavimo teisiniais santykiais, todėl yra nagrinėtinas teisme. Teismas nepagrįstai vadovavosi ĮRĮ 19 straipsnio nuostata, kuri taikytina jau iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, nors šiuo atveju sprendžiamas tik klausimas dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo teisinio pagrindo pripažino įmonės skolininkės restruktūrizavimu suinteresuoto kreditoriaus ar pačios įmonės, siekiančios restruktūrizuoti veiklą, teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus tik tais atvejais, kai įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimą pripažinti neteisėtu kreditoriaus (kreditorių) atsisakymą pritarti įmonės restruktūrizavimui suinteresuoti asmenys turi teisę reikšti apygardos teismui pagal įmonės, kurią ketinama restruktūrizuoti, buveinę.

22ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje išvardinti dokumentai, kurie pateikiami teismui prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tarp jų: pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas; įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas restruktūrizuoti įmonę; įmonės restruktūrizavimo plano metmenys, kuriems pritarė pagrindiniai kreditoriai ar pirmasis kreditorių susirinkimas, ir kt. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, jog UAB „Gutra“ pagrindinių kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 17 d. nepriėmė nutarimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Gutra“, konstatavo, kad reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas teismui neturint įstatymo nustatyto pagrindinių bendrovės kreditorių pritarimo, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Nepateikimas tam tikrų įstatyme nurodytų būtinųjų dokumentų (procesinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos) nesudaro pagrindo atsisakyti priimti reikalavimą (ieškinį) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tuo labiau skundžiamoje nutartyje nurodytu teisiniu atsisakymo pagrindu. Pagal faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieškovų reikalavimą, neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, motyvuodamas, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu teismui nepateikti visi šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti dokumentai. Taigi tam tikrų būtinų dokumentų nepateikimas yra teisinis pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, o ne apskritai atsisakyti priimti reikalavimą (ieškinį) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimus, pažeidė CPK principus ir tikslus, tarp jų kreipimosi į teismą teisminės gynybos, asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimo, laikytini pagrįstais.

23Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina. Nutarties dalis atsisakyti priimti ieškovų ieškinio dalį dėl reikalavimų pripažinti atsisakymą patvirtinti restruktūrizavimą negaliojančiu (neteisėtu) bei iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Gutra“, yra neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant ĮRĮ normas. Ši nutarties dalis naikintina, o klausimas dėl nurodytos ieškinio reikalavimų dalies priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio nuostatos). Kita nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimus - pripažinti atsakovą „Swedbank“, AB pažeidusiu sutartines prievoles bei sustabdyti prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. kredito sutartį Nr. 07-144935-IN/07-144962-KL ir kredito sutartį Nr. 08-001206-IN vykdymą, laikytina pagrįsta ir teisėta.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

25Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.

26Panaikinti nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti šiuos ieškovų G. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ ir R. D. ieškinio reikalavimus: 1. pripažinti negaliojančiu kreditoriaus atsisakymą patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ restruktūrizavimą; 2. iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“. Klausimą dėl šios ieškinio dalies priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovai G. Š., UAB „Gutra“ ir R. D.... 4. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti... 5. Ieškovai G. Š., UAB „Gutra“ ir R. D.... 6. 1.... 7. Teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms CPK normoms, reglamentuojančioms... 8. 2.... 9. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kreditorius turi teisę apskųsti teismui... 10. 3.... 11. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė pagrindinius CPK principus... 12. 4.... 13. Reikalavimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismo įvertintas... 14. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.... 15. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai ieškinyje suformulavo keturis... 19. Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovų pareikštų materialiųjų teisinių... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitus ieškiniu pareikštus... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 22. ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje išvardinti dokumentai, kurie pateikiami teismui... 23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiama... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį.... 26. Panaikinti nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti šiuos ieškovų 27. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą....