Byla II-468-276/2014

Dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,-

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokatei L. Š. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovams R. Z. ir L. Z. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,-

Nustatė

2A. P. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos 2014-07-24 nutarimu Nr. 2P/12-12 už LR ATPK 1713 str. 1 d. pažeidimą nubaustas 500 Lt bauda už tai, kad būdamas Vilniaus Universiteto Administracijos reikalų prorektoriumi ir būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku ir Viešųjų pirkimų tarnyba gavusi Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CVPA) 2014-01-16 raštą Nr. 2013/2-397 „Dėl įvykdyto pirkimo tinkamumo įvertinimo", kuriame nurodyta, kad Vilniaus universitetas (toliau - Perkančioji organizacija) būdamas projekto „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas", projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V02-006, partneriu neskelbiami derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas, 2011-04/98" (toliau - Pirkimas). CVPA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Perkančioji organizacija galimai netinkamai įvykdė Pirkimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatas, todėl prašė Tarnybos įvertinti ir pateikti išvadą dėl Perkančiosios organizacijos atlikto Pirkimo tinkamumo ir įvertinusi pateiktus su Pirkimu susijusius dokumentus, nustatė, kad Pirkimo dalyvis lllumina Netherlands B.V. pateikę pirmini 2013-02-28 pasiūlymą. Kartu su pirminiu pasiulymu pateikto užpildyto Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas" (toliau - Sutarties projektas) 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 4.3.8, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktu nuostatos neatitiko Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų. Perkančioji organizacija 2013-06-07 raštu Nr. 13300-1470 pakvietė Pirkimo dalyvį lllumina Netherlands B.V. pateikti galutinį pasiūlymą. Pirkimo dalyvis lllumina Netherlands B.V. 2013-06-10 pateikė galutinį pasiūlymą. Galutinio pasiūlymo sutarties projekto 4.2.2, 4.2.3. 4.2.4, 4.3.7, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktu nuostatos neatitiko Sutarties projekto nuostatų. Komisija 2013-06-13 vykusio posėdžio metu (išrašas iš protokolo Nr. 61) nustatė, kad Pirkimo dalyvio lllumina Netherlands B.V. „<...> pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus" ir nusprendė Pirkimo laimėtoju pripažinti lllumina Netherlands B.V. Perkančioji organizacija 2013-06-14 raštu Nr. 13300-1541 pakvietė Pirkimo laimėtoju pripažintą lllumina Netherlands B.V. pasirašyti Pirkimo sutartį.

3Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi „Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus". Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vertindama dalyvių pateiktus pasiūlymus, negali nukrypti nuo savo pačios viešojo pirkimo dokumentuose dalyviams ir jų pasiūlymams keliamų reikalavimų bei nustatytu sąlygų. Nustačiusi, kad dalyvio pateiktas pasiūlymas neatitinka perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio.- 2 dalies 2 punktu privalo tokį dalyvio „pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuos nustatytų reikalavimų" (analogiška nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 9.7.4. punkte).

4Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atvejų, kada Perkančioji organizacija gali vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu bei nustatytos sąlygos tinkamam šio viešojo pirkimo būdui įgyvendinti. Viena iš būtinu sąlygų, kurios perkančioji organizacija privalo laikytis vykdydama viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu - perkančioji organizacija negali iš esmės keisti viešojo pirkimo sąlygų, kurias buvo nustačiusi vykdydama atvirr ribotą konkursą ar konkurencinį dialogą. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog Viešųjų pirkimų įstatymas neprarastų efektyvumo ir netaptų deklaratyvus, esminio pakeitimo nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, todėl esminiu pakeitimu laikomas kiekvienas pradinio viešojo pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimas, jeigu jis gali praplėsti atvejų, kada viešasis pirkimas gali būti vykdomas neskelbiamu derybų būdu, apimtį (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Nr. C-84/03, Europos Bendrijų v. Ispanijos Karalystė, Rink. [2005], p. 1-00139). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „<...> neskelbiami/ derybų vykdymo atvejo būtina sąlyga - pirkimo sąlygų nekintamumas. <...> vertinant, ar pakeista sąlyga, jei ji būtų numatyta per pradinės sutarties sudarymo procedūrą, būtų leidusi per procedūrą su kandidatų varžymusi pateiktus pasiūlymus laikyti tinkamais arba būtų leidusi juos pateikti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pradinėje procedūroje" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-39-1). Pabrėžtina, kad Perkančioji organizacija pripažinusi Pirkimo dalyvio lllumina Netherlands B.V. galutini pasiūlymą tinkamu, nors šis pasiūlymas neatitiko Sutarties projekto sąlygų, t.y. Sutarties projektas buvo papildytas naujomis nuostatomis arba Sutarties projekto nuostatos buvo pakeistos/panaikintos tokiu būdu palengvinant Pirkimo dalyvio lllumina Netherlands B.V. įsipareigojimus ir atsakomybę, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų neskelbiamų derybų būdui keliamų sąlygų laikymosi.

5Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. P., būdamas Komisijos pirmininku, pripažinęs, jog Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimu įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi galutinio pasiūlymo Sutarties projekto nuostatos neatitiko esminių Sutarties projekto nuostatų, pavyzdžiui, į galutinio pasiūlymo Sutarties projektą įtrauktos naujos 4.2.4, 14.6, 14.7 punkto nuostatos, kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvina Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V atsakomybę pagal Pirkimo sutartį bei nustato Perkančiajai organizacijai apribojimus, taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, įpareigojančias atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų ir tokiu būdu neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

6Skunde teismui A. P. savo kaltės nepripažino, prašė administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti, tai motyvavo tuo, kad jo įsitikinimu, ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (ATPK 301 str.), todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.) dėl keleto pagrindinių priežasčių:

1. priimdama ginčijamą nutarimą, VPT netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t.y. VPT netinkamai suvokė sutarties sudarymo faktines aplinkybes ir susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. Todėl VPT neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 7 d., 39 str. 2 d. 2 p. ir 3 str. 1 d.:

1. kvietime į neskelbiamas derybas buvo nurodyta galimybė tiekėjui teikti pasiūlymus sutarties projektui. Šios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų neginčijo ir VPT. Sutartis buvo pasirašyta pagal projektą, šalių sulygtą derybų metu (Viešųjų pirkimų įstatymo 58 str. 2 d.);

2. sudarant Sutartį pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos iš esmės (Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.), t.y. nei vienas pakeitimas nelėmė tokios situacijos, kuomet pirkimo sutarties nuostatų keitimas būtų leidęs pirkime dalyvauti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pradinėje procedūroje, kadangi vienintelis galimas tiekėjas šiuo atveju ir buvo būtent Illumina. Šiuo atveju, padaryti sutarties pakeitimai niekaip negalėjo įtakoti pirkimo rezultatų, jie laikytini neesminiais. Labai svarbu ir tai, kad visi padaryti neesminiai pakeitimai buvo reikalingi ir racionalūs;

3. bet kuriuo atveju, kadangi egzistavo pagrindas sutarties objektą įsigyti iš vieno tiekėjo – Illumina, ir jokių kitų tiekėjų teisės ar teisėti interesai dėl bet kokių sutarties keitimų negalėjo būti pažeisti, vien netinkamas neskelbiamų derybų pagrindo pasirinkimas negali lemti tariamo viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo. Atvirą konkursą Perkančioji organizacija iš pradžių vykdė tik žinodama itin neigiamą priežiūros institucijų požiūrį į neskelbiamas derybas;

4. tai, kad sutarties nuostatų pakeitimai yra neesminiai ir nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir pagrindinių viešųjų pirkimų principų, patvirtina ir sutarties pripažinimas tinkama finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;

2. priimdama Ginčijamą nutarimą, VPT padarė procedūrinių pažeidimų, t.y.:

1. VPT tinkamai nemotyvavo savo Ginčijamo nutarimo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 9 p. ir ATPK 286 str. 2 d.). VPT konkrečiai nenurodo, kurios konkrečios sutarties nuostatos ir kaip iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų sutarties projekte, bei kokį poveikį tai daro tiekėjams, kurie nedalyvavo pirkime. Be to, VPT niekaip nemotyvavo, kuo remiantis konstatuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas. Ginčijamo nutarimo motyvų nebuvimas iš esmės reiškia, kad bet koks sutarties nuostatų pakeitimas, neatsižvelgiant į tokių pakeitimų esmę, reikšmę ir jokias kitas aplinkybes, yra laikytinas esminiu pakeitimu. Todėl, jeigu VPT teigia, kad tokie pakeitimai, kokie buvo padaryti nagrinėjamu atveju, yra esminiai, VPT privalėjo pateikti savo sprendimo motyvus – kuo tam tikros sutarties nuostatos yra tokios reikšmingos, kad būtų galėjusios lemti esminį pakeitimą ir būtų galėjusios įtakoti kitų dalyvių dalyvavimą viešajame pirkime;

2. skirdama administracinę nuobaudą, VPT neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 str. 2 d., 301 str., Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-118, 30 p.). Veiksmai, kuriuos VPT įvardija kaip pažeidimą, buvo atlikti ne dėl savanaudiškų ar nusikalstamų tikslų, tačiau dėl to, kad buvo siekiama užtikrinti, kad Perkančioji organizacija galės įsigyti jai būtinai reikalingas prekes. Aplinkybių visuma įrodo, kad jeigu vis tik VPT teisėtai nustatė tariamo pažeidimo buvimą, VPT bent jau turėjo neskirti administracinės nuobaudos.

1. FAKTINĖS APLINKYBĖS

2. Perkančioji organizacija įgyvendino projektą „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas“ (projekto kodas VP2-1.1-ŠMM-04-V-02-006, toliau – Projektas). Projekto įgyvendinimo tikslais, Perkančiajai organizacijai iškilo poreikis įsigyti reikiamos laboratorijos įrangos. Todėl Vilniaus universitetas atviro konkurso būdu elektroninėmis priemonėmis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) atliko viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas (paraiškos Nr. 2011-04/98)“ (pirkimo Nr. 117509, toliau – Atviras konkursas, 3 priedas). Atviras konkursas buvo suskaidytas į 20 dalių, priklausomai nuo įsigyjamos mokslo laboratorijų įrangos. Pirkimą vykdyti atviro konkurso būdu ir į jo objektą įtraukti ir didelio pajėgumo greitą sekos nustatymo ir genotipavimo sistemą su programine įranga duomenų analizei (toliau – Genotipavimo sistema) Perkančioji organizacija pasirinko žinodama itin neigiamą priežiūros institucijų požiūrį į neskelbiamas derybas.

3. Būtent šiai II Atviro konkurso daliai – Genotipavimo sistemos įsigijimui – pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas – Illumina. Tačiau, nors šis tiekėjas atitiko visus Atviro konkurso kvalifikacijos ir pasiūlymo pateikimo reikalavimus, šio tiekėjo pasiūlymą Perkančioji organizacija turėjo atmesti ir II dalies pirkimą laikyti pasibaigusiu, kadangi tiekėjas pateikė sąlyginį pasiūlymą, t.y. kartu su pasiūlymu pateikė išlygas dėl sutarties projekto pakeitimų ir papildymų (4 priedas).

4. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 5 d., Perkančioji organizacija kreipėsi į VPT su prašymu išduoti sutikimą vykdyti neskelbiamas derybas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., t.y. kuomet atviram konkursui pateikti pasiūlymai nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus (5 priedas).

5. VPT sutiko, kad pirkimas Atviro konkurso II dalyje būtų vykdomas neskelbiamų derybų būdu pagal 56 str. 1 d. 1 p. (6 priedas). Šiame sutikime VPT aiškiai konstatavo, kad „esminės Pirkimo sąlygos šiai įrangai nekeičiamos, t.y. tenkinamos neskelbiamų derybų sąlygos, nurodytos Įstatymo [Viešųjų pirkimų įstatymo – past.] 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte“.

6. Vadovaudamasi VPT išduotu sutikimu, Perkančioji organizacija 2013 m. vasario 8 d. raštu Nr. 13300-0301 (7 priedas) nusiuntė kvietimą Illumina (toliau – Kvietimas) pateikti pasiūlymą pirkimui neskelbiamų derybų būdu (toliau – Neskelbiamos derybos). Kvietimo 8 punkte Perkančioji organizacija vienareikšmiškai nurodė, kad „gavusi ir įvertinusi pirminį pasiūlymą, perkančioji organizacija pakvies tiekėją derėtis dėl pasiūlymo kainos sumažinimo, sutarties sąlygų bei kitų pirkimo sąlygų“. Be to, Kvietimo 9.3 punkte nustatyta, kad Neskelbiamų derybų laimėtojas bus nustatytas pagal derybų rezultatus, užfiksuotus galutiniuose pasiūlymuose ir derybų protokole.

7. Tiekėjas kartu su savo pirminiu pasiūlymu 2013 m. kovo 7 d. pateikė pasiūlymus pirkimo sutarčiai (8 priedas). Išnagrinėjusi Illumina pirminį pasiūlymą, Perkančioji organizacija 2013 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 13300-1184 pakvietė šį tiekėją derėtis dėl pirkimo sutarties sąlygų, nurodydama, su kuriais tiekėjo pasiūlymais sutinka ir su kuriais nesutinka, bei pateikti jo siūlomą galutinį pirkimo sutarties projektą (9 priedas). Tiekėjui pateikus galutinį sutarties projektą, Perkančioji organizacija pakvietė Illumina pateikti galutinį pasiūlymą (10 priedas). Galutinis pasiūlymas buvo pateiktas laiku (11 priedas), o išnagrinėjus jį buvo nustatyta, kad pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (12 priedas). Atitinkamai, 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. 13300-1541 Illumina buvo pakviesta pasirašyti pirkimo sutarties (13 priedas). Pirkimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. birželio 27 d. (toliau – Sutartis, 14 priedas).

8. Praėjus kone 8 mėnesiams nuo priimto sprendimo sudaryti Sutartį, 2014 m. vasario 12 d. Perkančioji organizacija gavo VPT 2014 m. vasario 10 d. raštą Nr. 4S-516 „Dėl dalinio viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ (toliau – Vertinimo išvada, 15 priedas). Šiuo raštu Perkančioji organizacija buvo informuota apie tai, kad VPT atliko su Neskelbiamų derybų vykdymu susijusius dokumentus ir nustatė, kad Perkančioji organizacija, atlikdama Neskelbiamas derybas, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 7 d., 39 str. 2 d. 2 p. nuostatų ir 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. VPT Vertinimo išvadoje pateiktą įvertimą grindė tuo, kad Illumina galutinio pasiūlymo sutarties nuostatos (t.y. tos, pagal kurias ir buvo pasirašyta Sutartis) neatitiko esminių sutarties projekto, pateikto Atviro konkurso sąlygų 3 priede, nuostatų (konkrečiai, galutinio pasiūlymo sutarties projekto 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 p.).

9. Dar po 5 mėnesių nuo šios Vertinimo išvados išdavimo, VPT 2014 m. liepos 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo Protokolą Nr. 1P-14 (1 priedas) ir pakvietė į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Protokole nurodytą dieną. Prie šio Protokolo buvo pridėti ir jo paaiškinimai (16 priedas), kurie akivaizdžiai įrodė pažeidimo nebuvimą. Nepaisant to, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, VPT direktoriaus pavaduotoja S. J. Ginčijamu nutarimu patraukė jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 str. 1 d. ir skyrė už tai 500 Lt baudą.

10. Pažymi, kad Ginčijamame nutarime VPT iš dalies sutiko su jo paaiškinimais, jog 4.3.7 p. panaikinimas yra tik techninis patikslinimas siekiant nedubliuoti teksto, nors iš pradžių šį panaikinimą laikė pirkimo objekto keitimu. Su jo paaiškinimais dėl likusių Sutarties nuostatų, konkrečiai, dėl Sutarties 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 p. (toliau – Sutarties nuostatos) VPT Ginčijamame nutarime nieko nepasisakė.

2. Priimdama Ginčijamą nutarimą VPT netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas

11. Nagrinėjamoje situacijoje, VPT elgiasi itin formaliai ir, nustatydama tariamus pažeidimus, neatsižvelgia į pirkimo objektą, pirkimo vykdymo kontekstą ir perkančiosios organizacijos atliktus veiksmus. Šiuo atveju, susiklostė situacija, kuomet Perkančioji organizacija, turėjusi galimybę pirkimą vykdyti tiesiogiai iš vieno tiekėjo, yra apribojama formalumų – draudimo apskritai keisti bet kokias sutarties projekto nuostatas, netgi neįsigilinus į tai, ar tokie keitimai yra esminiai ir ar galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Iš to, kas išdėstyta žemiau, akivaizdu, kad galimybė teikti pasiūlymus Sutarties projektui buvo numatyta Kvietime į Neskelbiamas derybas, sudarant Sutartį pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos iš esmės, o juo labiau – bet kuriuo atveju, egzistavo pagrindas Sutarties objektą įsigyti iš Illumina kaip iš vienintelio tiekėjo, todėl Neskelbiamų derybų vykdymo netinkamo pagrindo pasirinkimas negali lemti tariamo viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo. Svarbu ir tai, kad net ir po VPT Vertinimo išvados išdavimo, įgyvendinančioji institucija – CPVA – VPT nurodytų pažeidimų neįžvelgė, ir pripažino Sutartį tinkama finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Tai tik dar kartą patvirtina VPT pozicijos nepagrįstumą.

12. Galimybė derėtis dėl Sutarties sąlygų buvo vienareikšmiškai numatyta Kvietime. Kvietimo 8 p. buvo numatyta, kad gavus ir įvertinus pasiūlymą, tiekėjas bus pakviestas derėtis dėl pasiūlymo kainos sumažinimo, sutarties sąlygų bei kitų pirkimo sąlygų. Sutartis buvo pasirašyta pagal projektą, šalių sulygtą derybų, kurias leido Kvietimo sąlygos, metu. Pažymėtina, kad VPT nei Vertinimo išvadoje, nei Protokole, nei Ginčijamame Nutarime Kvietimo atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams nekvestionavo.

13. Atitinkamai, Perkančioji organizacija ir jos viešųjų pirkimų komisijos nariai neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti Illumina galutinį pasiūlymą neatitinkančiu Kvietimo (o kartu – ir Neskelbiamų derybų sąlygų) reikalavimų. Pasiūlymus Perkančioji organizacija galėjo atmesti tik Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. nurodytais pagrindais (tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ar per nustatytą terminą jų nepatikslina, pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų ir pan.). Akivaizdu, kad nei vienas pasiūlymo atmetimo pagrindas šiuo atveju neegzistavo. Leidusi Illumina derėtis dėl Sutarties nuostatų, Perkančioji organizacija vėliau negalėjo atsisakyti priimti ir svarstyti Illumina pasiūlymus sutarties projektui.

14. Neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos ir pagrindai yra nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. Šiuo atveju, Neskelbiamos derybos buvo vykdomos Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

15. Šioje teisės normoje yra nurodytos šios sąlygos neskelbiamų derybų vykdymui:

1. atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus;

2. į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

3. pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

16. Ginčo dėl pirmųjų dviejų sąlygų įvykdymo nekilo – VPT nekvestionavo šių sąlygų išpildymo nei Vertinimo ataskaitoje, nei Protokole, nei Ginčijamame nutarime. Todėl šiuo atveju, tereikia atsakyti į klausimą, ar Sutarties sąlygos iš esmės pakeitė Atviro konkurso metu nustatytas sutarties projekto sąlygas.

17. Nei vienas iš Sutarties nuostatų pakeitimų nereiškia Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateikto sutarties projekto keitimo iš esmės. Teismų praktikoje yra vienareikšmiškai išskirta, kas yra laikytina sąlygų keitimu iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 numatyta, kad neskelbiamų derybų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. vykdymo atvejo būtina sąlyga – pirkimo sąlygų nekintamumas. Šiuo atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rėmėsi Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendime Komisija prieš Graikiją, C-250/07, Rink. 2009, I-4369 suformuota teisės aiškinimo taisykle, kur teismas vertinimą, ar pakeista sąlyga, atliko per prizmę, ar jei ji būtų numatyta per pradinės sutarties sudarymo procedūrą, būtų leidusi per procedūrą su kandidatų varžymusi pateiktus pasiūlymus laikyti tinkamais arba būtų leidusi juos pateikti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pradinėje procedūroje.

18. Tiek Atvirame konkurse, tiek Neskelbiamose derybose dalyvavo tik vienas dalyvis – Illumina. Tai, kad šiuose pirkimuose dalyvavo tik šis vienintelis ūkio subjektas, yra visiškai suprantama, kadangi dėl įrangos unikalumo, jis iš esmės turi monopolinę padėtį pirkimo objekto srityje ir yra vienintelis objektyviai galimas tiekėjas.

19. Genotipavimo sistema yra naujos kartos didelio pajėgumo tiesioginės nukleotidų sekos struktūros ir jos pokyčių nustatymo įranga. Kaip nurodyta ir pagrįsta už šio pirkimo užduoties formavimą atsakingo asmens – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslo darbuotojos dr. L Ambrozaitytės bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo prof. (HP) dr. A. U. pažymoje, ši Genotipavimo sistema yra unikali, ir pasaulyje daugiau nėra genetinių duomenų analizei skirtos sistemos, leidžiančios panaudoti genotipavimo ir sekos nustatymo technologijas viename prietaise (17 priedas). Taip pat tai, kad Illumina sekos nustatymo technologija yra unikali, o Illumina yra vienintelė šios sistemos tiekėja ir tai yra vienintelė sistema rinkoje, leidžianti nustatyti nukleotidų seką ir genotipuoti pagal vieno nukleotido polimorfizmus panaudojant lustus toje pačioje platformoje, taip pat, kad ši technologija yra užpatentuota, patvirtina ir paties Illumina raštas (18 priedas). Vien dėl to Perkančioji organizacija galėjo iš karto vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

20. Tai, kad Illumina buvo vienintelis galimas tiekėjas, ir kad sutarties keitimas niekaip neįtakojo jokių kitų tiekėjų teisių ar teisėtų interesų, įrodo ir tai, kad pasiūlymą Atviro konkurso II daliai pateikė tik Illumina. Jokie kiti tiekėjai nesikreipė į Perkančiąją organizaciją nei dėl pasiūlymo šiai daliai pateikimo, nei dėl reikalavimų paaiškinimo / patikslinimo ar pan.

21. Dėl to jokių kitų tiekėjų teisės ar teisėti interesai dėl bet kokių sutarties keitimų negalėjo būti pažeisti. Vien dėl šios aplinkybės Sutarties nuostatų pakeitimai negalėtų būti laikomi kaip galintys turėti įtakos bet kurio kito tiekėjo teisėtiems interesams ir/ar tiekėjų konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-39-1). Akivaizdu, kad dėl Neskelbiamose derybose suderėtų pakeitimų kitas tiekėjas taip pat nebūtų galėjęs sudalyvauti Atvirame konkurse. Šiuo atveju, Sutarties nuostatų pakeitimai taip pat neįtakojo pirkimo rezultatų, todėl jie negali būti laikomi esminiais.

22. Be to, šiuo atveju, Sutarties nuostatos Atviro konkurso sąlygose pateikto sutarties projekto iš esmės nepakeitė, visi padaryti pakeitimai buvo reikalingi ir racionalūs.

23. Atviro konkurso objektas buvo suskaidytas į 20 dalių. Kiekviena Atviro konkurso dalimi buvo perkama skirtinga laboratorijų įranga, skirta Perkančiosios organizacijos moksliniams poreikiams tenkinti, pradedant nuo lyginamosios genominės hidridizacijos sistemos (Atviro konkurso I dalis) ir baigiant elektrofiziologinių tyrimų įranga (Atviro konkurso XX dalis). Prie Atviro konkurso sąlygų buvo pridėtas vienas sutarties projektas (Atviro konkurso sąlygų 3 priedas), t.y. jis niekaip nebuvo pritaikytas nei vienai iš 20 pirkimo dalių, buvo unifikuotas ir standartizuotas. Tai, kad tam tikrai specifinei įrangai įsigyti prireikė tam tikrų nežymių unifikuoto sutarties projekto nuostatų modifikavimo, yra normalu, ir tokie nežymūs keitimai jokiais būdais negali būti laikomi esminiais.

24. Žemiau paaiškinimai dėl Sutarties nuostatų pakeitimų ir patikslinimų yra sugrupuoti į tris grupes pagal jų prasmę – (i) keičiamos Sutarties nuostatos, susijusios su nuostolių numatymu, (ii) Sutarties nuostatų tikslinimai, susiję su objekto specifika, bei (iii) tikslinimai, susiję su imperatyvių teisės aktų nuostatų įgyvendinimu.

25. Pirma, dalies Sutarties nuostatų pakeitimo poreikį lėmė įprasta komercinė praktika, susijusi su nuostolių numatymu. Tokia praktika yra plačiai paplitusi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Priešingu atveju, neapribojus nuostolių, ypač atsižvelgiant į Sutarties objekto unikalumą ir specifiką (žr. 21-24 p. aukščiau), tokius pasaulinio lygio tiekėjus kaip Illumina praktiškai būtų neįmanoma sudominti dalyvavimu pirkime. Šių nuostatų tikslinimo ir įtraukimo į Sutartį poreikis buvo detalizuotas ir išgrynintas derybų metu. Šios nuostatos tereiškia atsakomybės pagal Sutartį sukonkretinimą ir jos ribų nustatymą, konkrečiai:

1. Sutarties 4.2.2 p.[1] nuostolių sąvoka, įtvirtinta Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktame sutarties projekte, tikslinama tiesioginių nuostolių sąvoka;

2. Sutarties 4.2.3 p.[2] taip pat tikslina nuostolių sąvoką, ją keičiant tiesioginių nuostolių sąvoka;

3. Sutarties 4.2.4 p.[3] numato atsakomybės ribojimo nuostatas. Ši nuostata Atviro konkurso sąlygose pateiktame sutarties projekte nebuvo įtvirtinta, tačiau šis patikslinimas taip pat yra susijęs su tiesioginių nuostolių pagal Sutartį numatymu;

4. Sutarties 11.3.1.3 p.[4] tik pakartoja, kad Illumina pareiga atlyginti nuostolius yra apribota pagal 4.2.4. p. Ši nuostata Atviro konkurso sąlygose pateiktame sutarties projekte nebuvo įtvirtinta.

26. Atitinkamai, šiomis nuostatomis tik buvo sukonkretinta atsakomybė pagal Sutartį. Pažymėtina, kad nuostoliai šiuo atveju buvo apriboti vienintele pagal Sutartį realiai galimų nuostolių rūšimi – tiesioginiais nuostoliais. Civilinis kodeksas numato dvi nuostolių rūšis – tiesioginius (išlaidos) ir netiesioginius (negautos pajamos) nuostolius (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Netiesioginių nuostolių eliminavimas iš sutartinės atsakomybės ribų šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės, kadangi tokių nuostolių negalimumą suponuoja pačios Sutarties esmė. Sutarties tikslas – įsigyti Genotipavimo sistemą, kuri Vilniaus universiteto yra naudojama išimtinai moksliniais tikslais – šia sistema yra atliekami moksliniai tyrimai, atliekama genetinių duomenų analizė, genotipavimas ir sekos nustatymas, analizuojami žmogaus genomos ypatumai. Komercinės veiklos šia įranga Vilniaus universitetas nevykdo, o kartu – ir negauna iš jos pajamų. Atitinkamai, tokių netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) Vilniaus universitetas iš Illumina realiai ir negalėtų reikalauti, net jeigu tai būtų įtvirtina Sutartyje. Būtent todėl Perkančioji organizacija ir sutiko su tokiais Illumina pasiūlymais.

27. Antra, dalies Sutarties nuostatų patikslinimą lėmė Sutarties objekto specifika. Kadangi, kaip nurodyta ir pagrįsta žemiau, Sutarties objektą pateikti galėjo išimtinai tik Illumina, o pats Sutarties objektas yra itin unikalus produktas, jo specifika lėmė tam tikrų Sutarties nuostatų korekcijas su tikslu apsaugoti jos unikalumą ir netgi apsaugoti Perkančiąją organizaciją nuo galimų su tuo susijusių nuostolių ir rizikų, konkrečiai:

1. kadangi Genotipavimo sistemą gali pateikti tik Illumina, natūralu, kad ir jos kokybę ir trūkumų šalinimą gali užtikrinti tik pati Illumina. Joks kitas tiekėjas tokių trūkumų pašalinti negalėtų ir dėl intelektinės nuosavybės teisių į šią sistemą, todėl Perkančioji organizacija bet kuriuo atveju negalėtų savo nuožiūra pašalinti trūkumų ir reikalauti atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Atitinkamai, Sutarties 6.5.1 p.[5] buvo panaikinta alternatyva nustačius Genotipavimo sistemos kokybės neatitikimus atlyginti Perkančiosios organizacijos išlaidas jiems pašalinti, ir palikta galimybė tik reikalauti iš Illumina nemokamai ir per protingą laikotarpį pašalinti nustatytus trūkumus;

2. kadangi Sutarties objektas yra unikalus, naudojamas tik siauro rato mokslo įstaigų išimtinai moksliniais tikslais, ir dažniausiai tokio tipo įranga yra gaminama / projektuojama tik gavus konkretų užsakymą, derybų metu tiekėjas paaiškino, kad 10 darbo dienų terminas yra per trumpas ir neprotingas. Perkančiajai organizacijai įvertinus šiuos argumentus, jie buvo priimti kaip pagrįsti, todėl Sutarties 6.5.2 p.[6] buvo pašalintas 10 darbo dienų terminas nuo defekto nustatymo akto sudarymo nekokybiškos įrangos pakeitimui ir numatyta, kad tai bus padaryta per komerciškai protingą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kokios yra Illumina turimos atsargos;

3. Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktos sutarties projekte nebuvo aptartos nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis. Derybų metu Illumina atkreipė Perkančiosios organizacijos dėmesį, kokios iš tiesų svarbios yra šios nuostatos. Perkančiajai organizacijai įvertinus šiuos argumentus, į Sutartį buvo įtraukas 14.6 p.[7], susijęs su intelektinės nuosavybės teisėmis ir Genotipavimo sistemos naudojimu, licencijomis, patentais ir kt..

28. Trečia, trys Sutarties nuostatos buvo patikslintos atsižvelgiant į imperatyvius teisės aktų reikalavimus, konkrečiai:

1. Sutarties 6.5.3 p.[8] nustato, kad Sutartį dėl esminio pažeidimo galima nutraukti apie tai pranešus prieš 30 dienų, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d. Nors punktas Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktame sutarties projekte nenumatė konkretaus termino, tačiau šis terminas bet kuriuo atveju būtų taikomas pagal minėtą Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d.;

2. Sutarties 8.2 p.[9] tikslina delspinigių dydį, Illuminai uždelsus pristatyti ir instaliuoti Genotipavimo sistemą. Maksimalus delspinigių dydis Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateiktame sutarties projekte nebuvo nustatytas. Tačiau vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, jis bet kuriuo atveju negalėjo pasiekti Sutartyje derybų metu sulygto ir įtvirtinto maksimalaus 5 proc. bendros sutarties vertės dydžio. Delspinigiai pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. gali būti skaičiuojami tik 180 dienų, tuo tarpu norint pasiekti 5 procentų ribą, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami bent 250 dienų (5% / 0,02% sutartyje nustatytas delspinigių dydis);

3. Sutarties 14.7 p.[10] nustatytas Illumina, kaip tarptautinei įmonei, itin svarbus patvirtinimas, kuris pagal Lietuvos teisę yra preziumuojamas (Civilinio kodekso 6.333 str. 3 d. ir 4 d.), ir kuris patvirtina, kad Illumina yra atsakinga už savo prekes tik tuo atveju, jeigu jos naudojamos Sutartyje nurodytais tikslais.

29. Atitinkamai, akivaizdu, kad vykdant Neskelbiamas derybas, Atviro konkurso sąlygos nebuvo iš esmės keičiamos, ir sąlygos jokiems Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų pažeidimams akivaizdžiai nebuvo sudarytos.

30. Kaip minėta, pirkimo objektą galėjo pateikti tiek vienas dalyvis – Illumina. Vien dėl to Perkančioji organizacija galėjo iš karto vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tačiau tokiu atveju, Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas būtų vykdžiusi kitu įstatyminiu pagrindu – Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., kuris sudaro galimybę vykdyti neskelbiamas derybas, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas. Tokiu atveju, Perkančioji organizacija į neskelbiamas derybas būtų pakvietusi tą patį tiekėją – Illumina – ir būtų su juo derėjusis dėl pirkimo sutarties sąlygų.

31. Tačiau, žinodama itin neigiamą priežiūros institucijų požiūrį į neskelbiamas derybas, pirmiausiai ji pirkimą paskelbė Atviro konkurso būdu. Šiame kontekste pažymėtina, kad priežiūros institucijos paprastai nurodo, kad siekdama įsitikinti, kad rinkoje yra tik vienas tiekėjas, galintis patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, perkančioji organizacija turėtų įvykdyti atvirą konkursą ir tokiu būdu įsitikinti, kad pasiūlymą pateiks tik vienas tiekėjas ir, pagal poreikius, toliau tęsti pirkimą atviro konkurso būdu arba, esant poreikiui, pereiti į neskelbiamas derybas su konkrečiu tiekėju.

32. Be to, iš pat pradžių Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų vengė, todėl rinkosi atvirą konkursą dėl to, kad Vilniaus universitetas apskritai dėl kontrolės institucijų neigiamo požiūrio siekia maksimaliai sumažinti neskelbiamų derybų skaičių. Valstybės kontrolė, VPT bei Transparency International yra ne kartą pasisakę dėl neskelbiamų derybų priskyrimo neskaidriems ir rizikingiems pirkimams.

33. Ir tik gavus vienintelį Illumina pasiūlymą, kuris neatitiko tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų, Perkančioji organizacija, gavusi VPT sutikimą, perėjo į Neskelbiamas derybas su Illumina.

34. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo vykdomos Neskelbiamos derybos, tokio pagrindo pasirinkimas negali lemti tariamo viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo, kadangi bet kuriuo atveju, rezultatas būtų buvęs tas pats – sutartis yra sudaryta su vieninteliu galimu tiekėju – Illumina. Praktiką, kad turinys privalo turėti viršenybę prieš formą, nuosekliai formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014 ir kt.).

35. Tai, kad Neskelbiamų derybų metu padaryti Sutarties pakeitimai yra neesminiai ir nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir principų, patvirtina ir tai, jog įgyvendinančioji institucija CPVA nepritaikė Projektui paskirtai ES finansinei paramai jokių finansinių korekcijų ir/ar nepripažino Perkančiosios organizacijos išlaidų pagal Sutartį netinkamomis finansuoti išlaidomis.

36. Būtent CPVA, vykdydama savo funkcijas, kreipėsi į VPT dėl Neskelbiamų derybų įvertinimo. Tačiau, gavusi VPT Vertinimo išvadą, CPVA nusprendė nemažinti finansavimo Projektui, t.y. su Vertinimo išvada nesutiko. Jeigu Neskelbiamų derybų metu būtų pažeisti viešųjų pirkimų reikalavimai, CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 ir Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, būtų privalėjusi pritaikyti atitinkamas finansines sankcijas Projektui. Pažymėtina, kad minėtuose teisės aktuose įtvirtintos projektų finansavimo taisyklės yra itin griežtos ir, nustačius pažeidimus, priklausomai nuo jų rimtumo, tokių projektų finansavimui paprastai gali būti taikomos korekcijos.

37. CPVA finansinių korekcijų netaikė, patvirtindama, kad ji VPT nurodytų pažeidimų neįžvelgia.

3. Priimdama Ginčijamą nutarimą VPT padarė procedūrinių pažeidimų

38. VPT nei Vertinimo ataskaitoje, nei Protokole, nei Ginčijamame nutarime konkrečiai nenurodo, kurios konkrečios Sutarties nuostatos ir kaip iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų Atviro konkurso sąlygose, bei kokį poveikį tai daro tiekėjams, kurie nedalyvavo Atvirame konkurse. Ginčijamame nutarime VPT tik bendrai nurodo, kad galutiniame pasiūlyme pateiktos pirkimo sutarties nuostatos – 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 p. neatitiko esminių Atviro konkurso pirkimo dokumentuose pateikto pirkimo sutarties projekto nuostatų (Ginčijamo nutarimo 2 psl. pirma pastraipa). Tuomet VPT tik pateikia bendrą išvadą, kad Sutartis neatitiko Atviro konkurso sąlygų ta prasme, kad sutarties projektas buvo papildytas naujomis nuostatomis arba Sutarties projekto nuostatos buvo pakeistos / panaikintos, tokiu būdu palengvinant Illumina įsipareigojimus ir atsakomybę (Ginčijamo nutarimo 2 psl. paskutinė pastraipa).

39. Tačiau taip ir lieka neaišku, kokiu pagrindu VPT įvertino Sutarties nuostatų keitimą kaip iš esmės keičiantį Atviro konkurso sąlygose išdėstytą sutarties projektą. Ypač svarbu yra tai, kad nei Vertinimo išvadoje, nei Protokole, nei Ginčijamame nutarime VPT nemotyvavo, kuo remiantis konstatuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas. VPT Ginčijamame nutarime tik deklaratyviai nurodo, kad „<...> tokiu būdu neužtikrino Įstatymo [Viešųjų pirkimų įstatymo – aut.] 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi“ (Ginčijamo nutarimo 3 psl. antroji pastraipa).

40. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 9 p. ir ATPK 286 str. 2 d., visos administracinės atsakomybės taikymą grindžiančios aplinkybės privalo būti motyvuotos. Todėl nemotyvuoti Ginčijamo nutarimo teiginiai apie tariamai pažeistą skaidrumo principą negali būti pagrindu konstatuoti ATPK 1713 str. 1 d. pažeidimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįsta aukščiau, Neskelbiamų derybų metu nebuvo pažeisti jokie Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

41. Ginčijamo nutarimo motyvų nebuvimas iš esmės reiškia, kad bet koks sutarties nuostatų pakeitimas, neatsižvelgiant į tokių pakeitimų esmę, reikšmę ir jokias kitas aplinkybes, yra laikytinas esminiu pakeitimu. Tačiau tai, kaip minėta aukščiau, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 1 d. ir jo aiškinimui, pateikiamam vienareikšmėje teismų praktikoje. Todėl, jeigu VPT teigia, kad tokie pakeitimai, kokie buvo padaryti nagrinėjamu atveju, yra esminiai, VPT privalėjo pateikti savo sprendimo motyvus – kuo tam tikros sutarties nuostatos yra tokios reikšmingos, kad būtų galėjusios lemti esminį pakeitimą ir būtų galėjusios įtakoti kitų dalyvių dalyvavimą viešajame pirkime. Tai yra ypač reikšminga šios situacijos kontekste, kadangi, kaip minėta, pasiūlymą šiai Atviro konkurso daliai, ir atitinkamai – Neskelbiamoms deryboms, galėjo pateikti tik vienas tiekėjas.

42. Net jeigu būtų pripažinta, kad VPT teisėtai ir pagrįstai priėmė Ginčijamą nutarimą ir jam paskyrė nuobaudą (su kuo jis visiškai nesutinka, kaip nurodyta aukščiau), jo įsitikinimu, skirdama nuobaudą, VPT privalėjo atsižvelgti į tariamo pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę bei vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

43. ATPK 301 str., taip pat Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų VPT direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-118, 30 p. nurodo, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

44. ATPK 30 str. 2 d. įpareigoja bylą nagrinėjantį subjektą sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

45. Šiuo atveju, egzistavo visa eilė aplinkybių, į kurias atsižvelgiant administracinė nuobauda apskritai neturėjo būti skiriama:

1. veiksmai, kuriuos VPT įvardija kaip pažeidimą, buvo atlikti ne dėl savanaudiškų ar nusikalstamų tikslų, tačiau dėl to, kad buvo siekiama užtikrinti, kad Perkančioji organizacija galės įsigyti jam būtinai reikalingas prekes iš monopolisto tiekėjo Illumina. Neskelbiamų derybų metu neatlikus būtinų Sutarties pakeitimų, pirkimas būtų išvis neįvykęs, kadangi Illumina nebūtų sutikusi su sutarties projekto, pateikto Atviro konkurso 3 priede, sąlygomis. Tokiu atveju Perkančioji organizacija arba būtų neįgyvendinusi Projekto ir neįsisavinusi jai skirtų ES finansinės paramos lėšų bei neužtikrinusi tinkamų sąlygų savo mokslinei veiklai, taip pažeidžiant viešąjį interesą, arba būtų turėjusi atlikti naują viešąjį pirkimą VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu – ko pasėkoje rezultatas – sudaryta Sutartis – būtų buvusi visiškai tokia pati, tačiau būtų prarasta daug laiko Projekto įgyvendinimui ir būtų kilusi pagrįsta rizika Projekto išvis neįgyvendinti su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis;

2. vykdant Atvirą konkursą ir Neskelbiamas derybas bei priimant visus su tuo susijusius sprendimus, buvo vadovaujamasi įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, VPT rekomendacijų reikalavimais ir VPT išvada, kuria buvo leista vykdyti Neskelbiamas derybas;

3. Neskelbiamų derybų metu niekam nepadaryta jokia žala nei valstybei, nei visuomenei ar bet kokiems įstatymų saugomiems gėriams – nepriklausomai nuo pirkimo pagrindo, rezultatas tas pats:

1. nei valstybei, nei visuomenei dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių;

2. vykdant Neskelbiamas derybas ar bet kada po jų įvykdymo ar Sutarties vykdymo metu nebuvo gauta jokių pretenzijų ir / ar skundų;

3. Sutartis buvo įvykdyta tinkamai, pagal visus Neskelbiamų derybų, Sutarties ir įstatymų reikalavimus.

4. jo asmenybė sudarė prielaidas neskirti administracinės nuobaudos. Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku yra 7 metus. Per šį laiką nei karto nėra trauktas administracinėn atsakomybėn už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, taip pat jam nei karto nėra skirta jokia administracinė nuobauda už tokius pažeidimus. Per tą laiką taip pat nebuvo kilęs joks pagrindas administracinei atsakomybei taikyti ir / ar administracinei nuobaudai skirti.

7Pareiškėjo atstovė advokatė L. Š. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

8Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į A. P. skundą prašė jo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad 2014-01-17 gavo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) 2014-01-16 raštą Nr. 2013/2-397 „Dėl įvykdyto pirkimo tinkamumo įvertinimo", kuriame nurodyta, kad Vilniaus universitetas (toliau - Perkančioj i organizacija) būdamas projekto „Medicinos mokslų nacionalinės kompleksinės programos pagrindai: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas; MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas", projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V02-006, partneriu neskelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą „Laboratorijų įrangos pirkimas, 2011-04/98" (toliau - Pirkimas). CPVA, įvertinusi Pirkimo dokumentus, nustatė, kad Perkančioji organizacija galimai netinkamai įvykdė Pirkimą, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatas, todėl prašė Tarnybos įvertinti ir pateikti išvadą dėl Perkančiosios organizacijos atlikto Pirkimo tinkamumo.

9VPT, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8" straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgdama į CPVA 2014-01-16 raštą Nr. 2013/2-397 „Dėl įvykdyto pirkimo tinkamumo įvertinimo", atliko dalinį Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau - Komisija), kurios nariu buvo Pareiškėjas, vykdyto Pirkimo vertinimą (toliau - Vertinimas). Vertinimo rezultatai buvo įforminti Tarnybos 2014-02-10 raštu Nr. 4S-516 „Dėl dalinio viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo" (toliau - Vertinimo išvada).

10Vertinimo metu nustatyta, kad Pirkimo dalyvis Illumina Netherlands B.V. (toliau - Pirkimo dalyvis) pateikė pirminį 2013-02-28 pasiūlymą. Kartu su pirminiu pasiūlymu pateikto užpildyto Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas" (toliau - Sutarties projektas) 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 4.3.8, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktų nuostatos neatitiko Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų. Perkančioji organizacija 2013-06-07 raštu Nr. 13300-1470 pakvietė Pirkimo dalyvį pateikti galutinį pasiūlymą. Pirkimo dalyvis 2013-06-10 pateikė galutinį pasiūlymą. Galutinio pasiūlymo Sutarties projekto 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3.7, 6.5.1, 6.5.2, 6.5.3, 8.2 ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 punktų nuostatos neatitiko Pirkimo sąlygose pateikto Sutarties projekto nuostatų. Komisija 2013-06-13 vykusio posėdžio metu (išrašas iš protokolo Nr. 61) nustatė, kad Pirkimo dalyvio „<...> pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus" ir nusprendė Pirkimo laimėtoju pripažinti Pirkimo dalyvį. Perkančioji organizacija 2013-06-14 raštu Nr. 13300- 1541 pakvietė Pirkimo laimėtoju pripažintą Pirkimo dalyvį pasirašyti Pirkimo sutartį.

11VPT, atlikusi vertinimą Vertinimo išvadoje konstatavo, kad Perkančioji organizacija pripažinusi, jog Pirkimo dalyvio galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus („Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus <..>"), kadangi galutinio pasiūlymo Sutarties projekto nuostatos neatitiko esminių Sutarties projekto nuostatų, taip pat į galutinio pasiūlymo Sutarties projektą įtraukos naujos nuostatos, kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvina Pirkimo dalyvio atsakomybę pagal 2013-06-27 sudarytą viešojo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. PPS-150000-1426 (toliau - Sutartis) bei atsisakyta kai kurių Sutarties projekto punktų, kas dalinai keičia Pirkimo objektą. Taip pat Perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir neužtikrino įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 259, 2591 ir 260 straipsniais bei atsižvelgiant į Vertinimo metu nustatytus ir Vertinimo išvadoje nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, Pareiškėjui 2014-06-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-16 (toliau - Protokolas). Pareiškėjas Protokolo surašymo metu administracinio nurodymo prašė nerašyti, pateikė rašytinius paaiškinimus, susipažindamas su Protokolu nurodė, kad su nustatytais pažeidimais nesutinka. Protokolo surašymo metu Pareiškėjas taip pat buvo informuota apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą.

13Atsižvelgiant j administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 2P/12-12 nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir konstatuotus pažeidimus, VPT, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijais, 2014-07-24 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau - Nutarimas), kuriuo skyrė A. P. 500 Lt baudą ir kurį Pareiškėjas Teismui pateiktu Skundu prašo panaikinti. Pareiškėjas Skunde nesutinka su Nutarimu ir jame nustatytais pažeidimais, mano, kad „<...> nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas <...> priimdama Ginčijamą nutarimą, VPT netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas <...> padarė procedūrinių pažeidimų <...>". VPT, susipažinusi su Skunde nurodytais argumentais, nesutinka su Skundu ir mano, kad Skundas yra nepagrįstas, jame pateikti motyvai bei argumentai nepaneigia Nutarime konstatuotų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo ir Nutarimu skirtos 500 Lt baudos pagrįstumo bei teisėtumo. I. Dėl Pareiškėjo Skundo II dalyje „Priimdama Ginčijimą nutarimą VPT netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas“ išdėstytų argumentų: I.1. Galimybę teikti pasiūlymus Sutarties projektui numatė Kvietimas į Neskelbiamas derybas

14Pareiškėjas Skunde teigia, kad „Galimybė derėtis dėl Sutarties sąlygų buvo vienareikšmiškai numatyta Kvietime. Kvietimo 8 p. buvo numatyta, kad gavus ir įvertinus pasiūlymą, tiekėjas bus pakviestas derėtis dėl pasiūlymo kainos sumažinimo, sutarties sąlygų bei kitų pirkimo sąlygų“. VPT neginčija, kad galimybė derėtis buvo nurodyta Komisijos, kurios nare buvo Pareiškėjas, Pirkimo dalyviui siųstame 2013-02-08 rašte Nr. 13300-0301 „Kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose (paraiškos numeris 2011-04/98)“ (toliau – Kvietimas), tačiau VPT atkreipia dėmesį į Komisijos, kurios nariu buvo Pareiškėjas, sprendimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu priėmimo aplinkybes ir Kvietime nustatytos galimybės derėtis dėl Sutarties projekto sąlygų teisėtumą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų atžvilgiu.

15Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad prekės neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos, jeigu „atviram <...> konkursui <...> pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram <...> konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus“. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų vykdyti viešojo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vadovaudamasi aukščiau nurodytu pagrindu, privalo būti nustatytos šio pagrindo egzistavimo sąlygos: i) atviram konkursui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus; ii) pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos; iii) į derybas kviečiami visi vykusiam atviram konkursui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus. Tik visų šių sąlygų visuma leidžia perkančiajai organizacijai priimti sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu nurodant, kad sprendimo priėmimo teisėtumas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o nors vienos iš šių sąlygų nesilaikymas daro viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą neskelbiamų derybų būdu negalimą.

16Perkančioji organizacija 2012-11-06 raštu Nr. 13300-2079 „Dėl sutikimo vykdyti neskelbiamas derybas“ (toliau – Raštas Nr. 1) kreipėsi į VPT prašydama leisti vykdyti neskelbiamas derybas Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėdama Perkančiosios organizacijos Rašte Nr. 1 pateiktą prašymą dėl sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, VPT vertino tik Rašte Nr. 1 išdėstytas aplinkybes, jame Perkančiosios organizacijos nurodytus argumentus ir kartu su Raštu Nr. 1 pateiktus dokumentus, t.y. nagrinėjant perkančiųjų organizacijų prašymus leisti vykdyti viešojo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu VPT neatlieka viešojo pirkimo dokumentų ir vykdytų viešojo pirkimo procedūrų vertinimo, tačiau vertina, ar perkančiosios organizacijos pateikti dokumentai pagrindžia, kad yra Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio atitinkamojo dalyje ir punkte nurodytos sąlygos, jog viešasis pirkimas galėtų būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VPT, atsižvelgdama į Rašte Nr. 1 nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus, sutiko, kad Perkančioji organizacija vykdytų Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes Rašte Nr. 1 nurodytos aplinkybės, pateikti argumentai ir pridėti dokumentai leido daryti išvadą, kad Perkančioji organizacija Pirkimą vykdys laikydamasi Viešojo pirkimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. VPT taip pat atkreipia dėmesį, kad pati Perkančioji organizacija Rašte Nr. 1 motyvuodama, kodėl VPT turėtų duoti sutikimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nurodė, jog „<...> patvirtiname, kad Pirkimo sąlygos neskelbiamų derybų metu nebus keičiamos <...>“. Nepaisant to, Pirkimo procedūrų vykdymo metu, Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nesilaikė Rašte Nr. 1 išdėstytos pozicijos ir nurodytų argumentų, kurie buvo vertinami ir turėjo įtakos VPT priimant sprendimą dėl sutikimo vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tokie Perkančiosios organizacijos veiksmai, kelia pagrįstų abejonių dėl Perkančiosios organizacijos sąžiningumo ir patvirtina, kad Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų neskelbiamų derybų vykdymo sąlygų.

17Pažymėtina, kad gavusi VPT sutikimą vykdyti Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, nesilaikė Viešojo pirkimo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytų neskelbiamoms deryboms taikytinų sąlygų, t.y. keitė Sutarties projekto, kuris yra Pirkimo sąlygų sudedamoji dalis, esmines sąlygas, kurias buvo nustačiusi ir paskelbusi vykdydama viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu bei tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. VPT atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „<...> neskelbiamų derybų vykdymo atvejo būtina sąlyga – pirkimo sąlygų nekintamumas. Pirmiau nurodytame Sprendime Komisija prieš Graikiją Teisingumo Teismas šią sąlygą aiškino pagal analogiją dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo, pavyzdžiui, vertinant, ar pakeista sąlyga, jei ji būtų numatyta per pradinės sutarties sudarymo procedūrą, būtų leidusi per procedūrą su kandidatų varžymusi pateiktus pasiūlymus laikyti tinkamais arba būtų leidusi juos pateikti tiems dalyviams, kurie nedalyvavo pradinėje procedūroje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-39-1). Taigi, Komisija, pripažinusi Pirkimo laimėtoju Pirkimo dalyvį, kurio galutinio pasiūlymo sutarties Projekto nuostatos neatitiko esminių Sutarties projekto nuostatų, t.y. Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, tokiu būdu pakeitęs esmines Sutarties projekto, kuris yra sudedamoji Pirkimo sąlygų dalis, sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 7 dalį, 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

18VPT taip pat pažymi, kad Pareiškėjas savo Skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais apie neva galimas derybas dėl Sutarties projekto sąlygų. Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu ir teigia, kad „Galimybė derėtis dėl Sutarties sąlygų buvo vienareikšmiškai numatyta Kvietime. Kvietimo 8 p. buvo numatyta, kad gavus ir įvertinus pasiūlymą, tiekėjas bus pakviestas derėtis dėl pasiūlymo kainos sumažinimo, sutarties sąlygų bei kitų pirkimo sąlygų“. VPT pastebi, kad Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai klaidina Teismą ir nepanaikina Nutarime nustatytų bei Pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios neskelbiamų derybų vykdymo sąlygas, draudžia iš esmės keisti pirkimo sąlygas.

19VPT atkreipia dėmesį, kad Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, pakvietęs Pirkimo dalyvį į derybas, iš tikrųjų realiai nesiderėjo dėl naujų Sutarties projekto sąlygų įtraukimo arba esamų Sutarties projekto sąlygų pakeitimo (pavyzdžiui, dėl Pirkimo dalyvio atsakomybės apribojimo, delspinigių dydžiui taikomų apribojimų, Perkančiosios organizacijos teisių apribojimo bei įpareigojimų nustatymo ir pan.), išskyrus pasiūlymo kainą (iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nėra tai patvirtinančio Komisijos protokolo, nors Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog „derybos turi būti protokoluojamos. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“).

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjo teiginiai dėl galimybės derėtis dėl Sutarties projekto sąlygų laikytini tik deklaratyviais, nes realiai derybos dėl Sutarties projekto sąlygų nebuvo vykdomos. I.2. Sudarant Sutartį pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos iš esmės

21Pareiškėjas Skunde teigia, kad „<...> Nei vienas iš Sutarties nuostatų pakeitimų nereiškia Atviro konkurso sąlygų 3 priede pateikto sutarties projekto keitimo iš esmės“. VPT nesutinka su tokiais Pareiškėjo argumentais ir pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos privalomos nuostatos, kurios turi būti nustatytos viešojo pirkimo sąlygose bei vėliau jų pagrindu sudarytose viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse. Tai imperatyvi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, nustatanti perkančiajai organizacijai pareigą pirkimo dokumentuose nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris vienoje iš savo nutarčių yra pažymėjęs, jog „<...> pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Vadinasi, perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti informaciją, nustatytą VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-39-1). , taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad „<...> perkančiosios organizacijos siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas yra privaloma numatyti pirkimo dokumentuose. Rašytinės viešojo pirkimo sutarties sąlygas apibrėžia Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalis, kurios 4 punkte reikalaujama nustatyti atsiskaitymų ir mokėjimo tvarką. <...> viešosios pirkimo sutarties sąlyga dėl mokėjimo tvarkos, yra numatyta įstatyme, todėl negali būti pripažįstama neesmine. Be to, kaip minėta, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas draudžia perkančiajai organizacijai, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, apskritai keisti pirkimo dokumentus, tame tarpe ir su konkurso sąlygomis pateiktame viešojo pirkimo sutarties projekte nustatytas sąlygas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1374/2011). Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad kaip ir mokėjimų bei atsiskaitymo tvarka, taip ir kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos yra esminės viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurios privalo būti nustatytos viešojo pirkimo dokumentuose ir sutarties projekte (jei jis parengtas), o tokių sąlygų keitimas iš esmės, reiškia ir sutarties projekto, kaip viešojo pirkimo sąlygų sudėtinės dalies, keitimą iš esmės.

22Pareiškėjas Skunde taip pat teigia, kad „Tiek Atvirame konkurse, tiek Neskelbiamose derybose dalyvavo tik vienas dalyvis – Illumina. Tai, kad šiuose pirkimuose dalyvavo tik vienas tik šis vienintelis ūkio subjektas, yra visiškai suprantama, kadangi dėl įrangos unikalumo, jis iš esmės turi monopolinę padėtį pirkimo objekto srityje ir yra vienintelis objektyviai galimas tiekėjas. <...> Tai, kad Illumina buvo vienintelis galimas tiekėjas, ir kad sutarties keitimas niekaip neįtakojo jokių kitų tiekėjų teisių ar teisėtų interesų, įrodo ir tai, kad pasiūlymą Atviro konkurso II daliai pateikė tik Illumina. Jokie kiti tiekėjai nesikreipė į Perkančiąją organizaciją nei dėl pasiūlymo šiai daliai pateikimo, nei dėl reikalavimų paaiškinimo / patikslinimo <...> Akivaizdu, kad dėl Neskelbiamose derybose suderėtų pakeitimų kitas tiekėjas taip pat nebūtų galėjęs sudalyvauti Atvirame konkurse <...>“. VPT nesutinka su šioje Skundo dalyje Pareiškėjo nurodytais teiginiais, Pareiškėjo pateikti argumentai yra deklaratyvūs, pagrįsti tik spėliojimais ir prielaidomis.

23VPT pažymi, kad aplinkybė, jog vykdant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu pasiūlymą pateikė tik vienintelis tiekėjas – Pirkimo dalyvis, savaime nereiškia, kad esant kitokioms viešojo pirkimo sąlygoms, pasiūlymą taip pat būtų pateikęs tik Pirkimo dalyvis. Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, pakeitęs esmines Sutarties projekto nuostatas neužtikrino tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, laikymosi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėdamas, kad „<...> perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-06 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Be to, klaidinantis Teismą ir visiškai nepagrįstas yra Pareiškėjo teiginys, kad „<...> Sutarties nuostatų pakeitimai taip pat neįtakojo pirkimo rezultatų, todėl jie negali būti laikomi esminiais“. VPT dar kartą pažymi, kad Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Sutarties projekto nuostatos, t.y. Pirkimo dalyviui kartu su pasiūlymu pateikus pakoreguotą, Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties projektą, o Komisijai, kurios nariu buvo Pareiškėjas, sutikus pakeisti esmines Sutarties projekto sąlygas, Pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo sąlygas pasiūlymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių taip pat yra nurodęs, kad „<...> perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-323/2009). Atsižvelgiant į tai, kad Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, keitė esmines Sutarties projekto sąlygas, Pirkimo dalyvio Pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo sąlygas ir buvo pripažintas laimėtoju, ko nebūtų buvę nekeičiant Sutarties projekto nuostatų, todėl akivaizdu, kad tokie Perkančiosios organizacijos veiksmai, priešingai negu teigia Pareiškėjas, turėjo įtakos Pirkimo rezultatams.

24Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „<...> Atviro konkurso objektas buvo suskaidytas į 20 dalių. Kiekviena Atviro konkurso dalimi buvo perkama skirtinga laboratorijų įranga <...> Prie Atviro konkurso sąlygų buvo pridėtas vienas sutarties projektas <...> jis niekaip negalėjo būti pritaikytas nei vienai iš 20 pirkimo dalių, buvo unifikuotas ir standartizuotas“. VPT atkreipia dėmesį, kad Pirkimo vykdymo metu atlikti Sutarties projekto nuostatų pakeitimai nebuvo susiję su techniniais, išskirtinai kiekvienai laboratorijos įrangai būdingų požymių, savybių, techninių duomenų keitimu, t.y. Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, keitė ne konkrečiai su pačios įrangos specifika susijusias Sutarties projekto nuostatas, o esmines Sutarties projekto sąlygas, nustatančias Perkančiosios organizacijos ir Pirkimo dalyvio teises bei pareigas, atsakomybę ir pan.

25Pareiškėjas Skunde taip pat teigia, kad „<...> dalies Sutarties nuostatų pakeitimo poreikį lėmė įprasta komercinė praktika, susijusi su nuostolių numatymu“. Šioje Skundo dalyje Pareiškėjas argumentuodamas savo teiginį nurodo, kokios Sutarties projekto nuostatos buvo keistos ir kaip buvo keičiama. Pažymėtina, kad vienas iš Pareiškėjo nurodytų Sutarties projekto nuostatų pakeitimų yra susijęs su absoliučiu Pirkimo dalyvio atsakomybės ribojimu (Sutarties 4.2.4 punktas). Šios naujos nuostatos įtraukimas į Sutarties projektą ne tik, kad neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų (į Sutarties projektą įtraukiant naujas nuostatas, Pirkimo sąlygos keičiamos iš esmės, nors neskelbiamų derybų vykdymas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai draudžia), tačiau taip pat prieštarauja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatoms (LR CK 6.252 straipsnio 1 dalis „Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja“), todėl Pareiškėjo Skundo argumentai, kuriais teigiama, kad „Tokia praktika yra plačiai paplitusi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. <...> neapribojus nuostolių <...> tokius <...> tiekėjus kaip Illumina <....> būtų neįmanoma sudominti dalyvavimu pirkime“ neturi jokio teisinio pagrįstumo, o Sutarties projekto sąlygų pakeitimas įtraukiant naują nuostatą, apskritai ribojančią Pirkimo dalyvio atsakomybę, taip pakeitus Sutarties projekto nuostatas nurodant, kad atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai, iš esmės pablogina Perkančiosios organizacijos padėtį ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalį.

26Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „<...> dalies Sutarties nuostatų patikslinimą lėmė Sutarties objekto specifika <...> Sutarties objektą pateikti galėjo išimtinai tik Illumina <...>“, tačiau tokie Pareiškėjo Skunde pasikartojantys teiginiai, pažymint, kad tik Pirkimo dalyvis galėjo pateikti pasiūlymą Pirkimo objektui įsigyti, yra Pareiškėjo niekaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti prielaidomis. VPT pažymi, kad Pirkimo dalyvio interneto svetainėje (http://www.illumina.com/ - Company – Contact us - Distributors) yra pateikiamas Europoje veikiančių distributorių, turinčių teisę parduoti Perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą, sąrašas. Tai reiškia, kad, priešingai negu nurodo Pareiškėjas, Pirkimui pasiūlymą teikti galėjo ne tik Pirkimo dalyvis, todėl Sutarties projekto esminių sąlygų pakeitimas galėjo turėti įtakos kitų tiekėjų atžvilgiu tiekėjams priimant sprendimą teikti ar neteikti pasiūlymą Pirkimui.

27Pareiškėjas Skunde vis pabrėžia Pirkimo objekto unikalumą, jo specifiką (Skundo 21, 26, 28, 30.2 punktai). Pažymėtina, kad Pirkimo sutarties Priede Nr. 1 „Sutarties dalykas“ nurodytos 3 (trys) įsigyjamos įrangos sistemos: 1. HiScanSQ System S-103-2001 (toliau – Sistema-1), 2. Infinium Option Starter Package (Single and Multi-Sample) 220V WG-15-305 (toliau – Sistema-2), 3. cBot Cluster Generation system SY-301-2002 (toliau – Sistema-3), tuo tarpu Pareiškėjo kartu su Skundu pateiktame Priede Nr. 17 (2014-08-05 raštas Nr. 7 „Dėl prietaiso įsigijimo“) minima tik Sistema-1 ir pažymima, kad „Pasaulyje/rinkoje/pasiūloje daugiau nėra genetinių duomenų analizei skirtos sistemos, leidžiančios panaudoti genotipavimo <...> ir sekos nustatyto <...> technologijas viename prietaise“, ką leidžia būtent Sistema-1, tačiau nieko nepasakoma apie Sistemos-2 ir Sistemos-3, kaip Pirkimo objekto sudėtinių dalių, specifiką ir unikalumą. Taip pat Pareiškėjo kartu su Skundu pateiktame Priede Nr. 18 (2011-03-22 pažymėjimas dėl išskirtinumo“) Pirkimo dalyvis akcentuoja, tik Sistemą-3 (Sistema-1 ir Sistema-2 neminimi) ir kad Sistema-3 yra „<...> vienintelė priemonė <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, VPT atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros darbuotoja dr. Laimos Ambrozaitytės ir vedėjas prof, (HP) dr. A. U. bei Pirkimo dalyvis pateikia išsiskiriančias nuomones, t.y. Perkančiosios organizacijos Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros darbuotoja dr. Laimos Ambrozaitytės ir vedėjas prof, (HP) dr. A. U. mini Sistemos-1 unikalumą, tuo tarpu Pirkimo dalyvis akcentuoja Sistemos-3 išskirtinumą. Minėti Pareiškėjo su Skundu pateikti dokumentai nepagrindžia Pirkimo objekto unikalumo ir išskirtinumo, o Pareiškėjo Skunde nurodyti niekuo nepagrįsti, tik prielaidomis paremti teiginiai dėl Pirkimo objekto unikalumo ir specifikos.

28VPT pastebi, kad niekuo nepagrįstas yra Pareiškėjo teiginys, kad Sutarties projekte nustatytas „<...> 10 darbo dienų terminas yra per trumpas ir neprotingas“ Pirkimo objekto defektams pašalinti, o pakeitus Sutarties projekto esmines sąlygas, t.y. pakeitus Sutarties projekto nuostatą nurodant, kad defektai bus pašalinami „<...> per komerciškai protingą laikotarpį“ suteikia teisiniams santykiams neapibrėžtumo ir neaiškumo, iš esmės pablogina Perkančiosios padėtį ir suteikia Pirkimo dalyviui perdėtą pranašumą, kadangi nesant konkrečiai apibrėžto termino, per kurį Pirkimo dalyvis turi įvykdyti Sutartyje jam nustatytą pareigą pašalinti Pirkimo objekto defektus, Pirkimo dalyviui suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis.

29Pareiškėjas Skundo 30.3 punkte nurodo, kad „<...> sutarties projekte nebuvo aptartos nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis. Derybų metu Illumina atkreipė Perkančiosios organizacijos dėmesį, kokios iš tiesų svarbios yra šios nuostatos <...> Perkančiajai organizacijai įvertinus šiuos argumentus, į Sutartį buvo įtraukas 14.6 p., susijęs su intelektinės nuosavybės teisėmis ir Genotipavimo sistemos naudojimu, licencijomis, patentais“. VPT dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad derybos tarp Perkančiosios organizacijos ir Pirkimo dalyvio apskritai nebuvo vedamos. Be to, pažymėtina, kad atlikus Sutarties projekto pakeitimus įtraukiant 14.6 punkto nuostatas dar kartą buvo iš esmės pabloginama Perkančiosios organizacijos padėtis apribojant Perkančiosios organizacijos teises naudotis įsigyjama įranga, pavyzdžiui, pedagoginiais tikslais.

30Įvertinus išdėstytus argumentus, VPT pažymi, kad pakeitus esmines Sutarties projekto sąlygas Perkančiosios organizacijos padėtis iš esmės pablogėjo, t.y. Pirkimo dalyviui buvo nustatytos palankesnės Sutarties sąlygos apribojant atsakomybės taikymą, susiaurinant nuostolių atlyginimo ribas bei nustatant daugiau įpareigojimų Perkančiajai organizacijai, apribojant Perkančiajai organizacijai suteiktas teises naudotis įsigyjama įranga, tokiu būdu Pirkimo dalyviui suteikiant pranašumą Perkančiosios organizacijos atžvilgiu, todėl Pareiškėjos teiginys, kad „<...> visi padaryti pakeitimai buvo reikalingi ir racionalūs“ yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. I.3. Bet kuriuo atveju, egzistavo pagrindas Sutarties objektą įsigyti iš Illumina kaip iš vienintelio tiekėjo, todėl Neskelbiamų derybų vykdymo pagrindo pasirinkimas negali lemti tariamo viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimo

31Pareiškėjo Skunde nurodyti teiginiai, kad „<...> pirkimo objektą galėjo pateikti tik vienas dalyvis – Illumina. Vien dėl to Perkančioji organizacija galėjo iš karto vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu“ <...> Tačiau žinodama itin neigiamą priežiūros institucijų požiūrį į neskelbiamas derybas, pirmiausiai ji pirkimą paskelbė Atviro konkurso būdu <...>“, VPT manymu, nepaneigia Nutarime Pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų. VPT pažymi, kad Pareiškėjo teiginys, jog Pirkimo objektą galėjo įsigyti tik iš vienintelio tiekėjo – Pirkimo dalyvio – yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, paremtas prielaidomis ir spėliojimais, o Pareiškėjo Skunde išdėstyta pozicija, kad viešojo pirkimo procedūros iš pradžių buvo vykdomos atviro konkurso būdu neva dėl kontrolės institucijų neigiamo požiūrio, leidžia daryti išvadą, kad Perkančioji organizacija iš pat pradžių elgėsi nesąžiningai ir vykdydama viešojo pirkimo procedūras atviro konkursu būdu siekė išvengti priežiūros institucijų kontrolės.

32Pareiškėjas Skunde taip pat nurodo, kad nusprendusi Pirkimą iš karto vykdyti neskelbiamų derybų būdu „<...> Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas būtų vykdžiusi kitu įstatyminiu pagrindu – Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., kuris sudaro galimybę vykdyti neskelbiamas derybas, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas. Tokiu atveju, Perkančioji organizacija į neskelbiamas derybas būtų pakvietusi tą patį tiekėją – Illumina – ir būtų su juo derėjusis dėl pirkimo sutarties sąlygų“. Tokie Pareiškėjo teiginiai tik dar kartą patvirtina, jog Komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, siekdama įsigyti Pirkimo objektą iš pat pradžių vykdydama viešojo pirkimo procedūras elgėsi nesąžiningai, o nusprendusi pirmiausia viešojo pirkimo procedūras vykdyti atviro konkurso būdu ir tik po to pereiti į neskelbiamas derybas, kai, pasak Pareiškėjo, iš pat pradžių buvo pagrindas Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, neužtikrino tinkamo ir racionalaus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymosi. I.4. Tai, kad Sutarties nuostatų pakeitimai yra neesminiai ir nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, patvirtina ir Sutarties pripažinimas tinkama finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis

33Pareiškėjas Skunde nurodo, kad „<...> Neskelbiamų derybų metu padaryti Sutarties pakeitimai yra neesminiai ir nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir principų, patvirtina tai, jog įgyvendinančioji institucija CPVA nepritaikė Projektui paskirtai ES finansinei paramai jokių finansinių korekcijų ir/ar nepripažino Perkančiosios organizacijos išlaidų pagal Sutartį netinkamomis finansuoti išlaidomis. <...> CPVA finansinių korekcijų netaikė, patvirtindama, kad ji VPT nurodytų pažeidimų neįžvelgia“. VPT nesutinka su tokiais Pareiškėjos Skunde nurodytais argumentais ir pažymi, kad institucijų, teikiančių finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pasak Pareiškėjo, galimos taikyti „finansinės sankcijos“, „finansinės korekcijos“ ir VPT Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta teisė „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius <...> asmenis“ yra du atskiri procesai, kuriuos reglamentuoja skirtingi teisės aktai ir kuriais vadovaujantis pritaikytos sankcijos sukelia skirtingas teisines pasekmes skirtingiems subjektams, todėl tai, kad Europos Sąjungos paramą administruojanti institucija netaikė finansinių korekcijų, nereiškia, kad Pareiškėjo veiksmuose, vykdant Pirkimo procedūras, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

34Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju yra sprendžiamas administracinės atsakomybės, taikymo asmeniui, t.y. Pareiškėjui, klausimas. Pareiškėjo Skunde minimas Pirkimui skirtas finansavimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir Perkančiajai organizacijai, kaip juridiniam asmeniui, galimos taikyti „finansinės sankcijos“, „finansinės korekcijos“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. II. Dėl Pareiškėjo Skundo III dalyje „Priimdama Ginčijimą nutarimą VPT padarė procedūrinių pažeidimų“ išdėstytų argumentų: II.1. VPT tinkamai nemotyvavo Ginčijamo nutarimo

35Pareiškėjas Skunde visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai daro išvadą, jog Nutarimas yra nemotyvuotas: „<...> nutarime VPT tik bendrai nurodo, kad galutiniame pasiūlyme pateiktos pirkimo sutarties nuostatos <...> neatitiko esminių Atviro konkurso pirkimo dokumentuose pateikto pirkimo sutarties projekto nuostatų <...> VPT tik pateikia bendrą išvadą, kad Sutartis neatitiko Atviro konkurso sąlygų <...> “. VPT nuomone, ši Skundo dalis yra visiškai nemotyvuota, deklaratyvi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei Nutarimo turinio.

36VPT pažymi, jog tiek Protokole, tiek Nutarime yra aiškiai aprašytos viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybės, nustatyti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nurodyti konkretūs Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, kuriuos Pareiškėjas, kaip Komisijos narys, pažeidė. VPT, motyvuodama, kokiais veiksmais ir kokius Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius Komisija pažeidė, Nutarime nurodė, kokie pakeitimai teismų praktikoje yra laikomi esminiais („esminiu pakeitimu laikomas kiekvienas pradinio viešojo pirkimo dokumentų sąlygų pakeitimas, jeigu jis gali praplėsti atvejų, kada viešasis pirkimas gali būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, apimtį“ (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Nr. C-84/03, Europos Bendrijų v. Ispanijos Karalystė, Rink. [2005], p. I-00139)), kokios Sutarties projekto nuostatos buvo pakeistos ir kokią įtaką šių nuostatų pakeitimas turi („<...> palengvina Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V atsakomybę pagal Pirkimo sutartį bei nustato Perkančiajai organizacijai apribojimus <...>“).

37VPT atkreipia dėmesį į tai, kad iš šioje Skundo dalyje Pareiškėjo išdėstytų argumentų nėra aišku, kokios pozicijos Pareiškėjas laikosi, kadangi Pareiškėjas teigdamas, jog VPT tinkamai nemotyvavo Nutarimo, vienoje Skundo 41 pastraipos dalyje teigia, kad „VPT nei Vertinimo ataskaitoje, nei Protokole, nei Ginčijamame nutarime konkrečiai nenurodo, kurios konkrečios Sutarties nuostatos <...> skiriasi nuo išdėstytųjų Atviro konkurso sąlygose <...>“, tuo tarpu kitoje Skundo 41 pastraipos dalyje Pareiškėjas teigia, kad Atsakovė Nutarime visgi nurodė, kokios Sutarties nuostatos buvo pakeistos („<...> VPT tik bendrai nurodo, kad galutiniame pasiūlyme pateiktos pirkimo sutarties nuostatos – 4.2.2., 4.2.3., 4.2.4, 4.3.7., 6.5.1., 6.5.2., 6.5.3., 8.2. ir 11.3.1.3, 14.6, 14.7 p. neatitiko esminių Atviro konkurso pirkimo dokumentuose pateikto pirkimo sutarties projekto nuostatų (Ginčijamo nutarimo 2 psl. pirma pastraipa“) ir kurioje Nutarimo vietoje VPT šias nuostatas nurodė. II.2. Skirdama administracinę nuobaudą, VPT neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais

38Pareiškėjas Skunde teigia, kad „<...> Skirdama administracinę nuobaudą, VPT neatsižvelgė į tariamo pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais“. VPT visiškai nesutinka su tokiais Pareiškėjo teiginiais, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neatitinkantys nei faktinių bylos aplinkybių ir Nutarimo turinio, nei ATPK nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos.

39ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo <...> pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą <...> įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims <...> balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą <...> nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“. Vadovaujantis minėtomis ATPK nuostatomis, VPT, įvertinusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų padarymo aplinkybes, tiek Vertinimo išvadoje, tiek Protokole, tiek Nutarime nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, Protokolo surašymo metu Pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir vadovaudamasi ATPK 30 straipsnio 1 dalimi, t.y. vadovaudamasi protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijais bei atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėjas nesigaili dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, skyrė Pareiškėjui ATPK 1713 1 dalyje nustatytą nuobaudą – 500 Lt baudą.

40Teismo posėdžio metu VPT atstovai prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

41Įrodymų vertinimas:

1. LR ATPK 1713 str. 1 d. numatyta atsakomybė perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus.
2. A. P. nubaustas už tai, kad būdamas komisijos pirmininku, pripažino, jog Pirkimo dalyvio Illumina Netherlands B.V. galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 7 d. nuostatas, kadangi galutinio pasiūlymo Sutarties projekto nuostatos neatitiko esminių Sutarties projekto nuostatų, įtraukti nauji 4.2.4., 14.6, 14.7 p.p., kurių nebuvo Sutarties projekte ir kurios palengvino Pirkimo dalyvio atsakomybę pagal Pirkimo sutartį bei nustatė Perkančiajai organizacijai apribojimus, taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p. reikalavimą atmesti dalyvių pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų ir tokiu būdu neužtikrino šio įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.
3. Nustatyta, kad Vilniaus Universitetas už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ketino įsigyti mokslinę įrangą, kurią gamina ir parduoda vienintelis gamintojas ir tiekėjas, jokių įrodymų, kad dar yra šia veikla užsiimančių ūkio subjektų, nenustatyta. Šiuo atveju, teismo nuomone, Perkančioji organizacija turėjo vykdyti šį viešąjį pirkimą neskelbiamu derybų būdu, tam gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, kadangi ši aplinkybė Perkančiajai organizacijai buvo žinoma, t.y. buvo žinoma, kad vykdant atvirąjį konkursą dalyvaus tik viena Parduodančioji organizacija - Illumina Netherlands B.V., kurios netenkino Perkančiosios organizacijos sąlygos.
4. Nustatyta, kad Perkančioji organizacija gavo VPT leidimą su įrangos tiekėju vykdyti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu su sąlyga, kad nebus keičiamos viešojo pirkimo sąlygos. Teismo nuomone, Perkančioji organizacija vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus turėjo derybas nutraukti atsiradus sutarties pakeitimams ir pradėti organizuoti naują pirkimą ir jokių pažeidimų Pirkimų komisija nebūtų padariusi.
5. Įrodyta, kad tiekėjas Illumina Netherlands B.V. yra perkamos įrangos vienintelis gamintojas ir tiekėjas – monopolistas, todėl turėdama tokį statusą derybų metu turėjo galimybę diktuoti savo sąlygas ir dėl jų nesusitarus, pirkimas nebūtų įvykęs, Perkančioji organizacija įrangos neįgytų, nebūtų panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
6. Teismas vertindamas VPT nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, padarytus Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų tarnybos, daro išvadą, kad VPT šiuos veiksmus vertino itin formaliai, nesivadovavo ūkiškumo, ekonomiškumo ir racionalumo principais, neatsižvelgė į tai, kad pirkimas įvyko, Perkančioji organizacija įsigijo jos veikloje reikalingus įrenginius, struktūrinių fondų lėšų valdytojas pirkimą apmokėjo ir pretenzijų nepareiškė.
7. LR ATPK 1713 str. 1 d. veika padaroma tyčia, ją darantis asmuo supranta, kad tyčia balsuoja už neteisėto sprendimo priėmimą, šiuo atveju įstatymo reikalavimai buvo pažeisti formaliai, niekam dėl to neigiamų pasekmių nekilo, priešingai, Perkančioji organizacija greičiau įsigijo unikalius įrenginius, formaliai vykdant įstatymo raidės reikalavimus rezultatas būtų tas pats, todėl teismas daro išvadą, kad jokio neteisėto sprendimo Vilniaus Universiteto Viešųjų pirkimų komisija nepadarė, todėl A. P. administracinė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, nesant jo veiksmuose tyčios.

42Esant tokioms aplinkybėms A. P. skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p.,-

Nutarė

44Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos 2014-07-24 nutarimą Nr. 2P/12-12 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. nutraukti.

45Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.