Byla 2A-276-553/2014
Dėl automobilio BMW X5 išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, pareikštą atsakovui G. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3943-862/2013 pagal ieškovo Vokietijos bendrovės „BMW BANK GmnbH“ ieškinį dėl automobilio BMW X5 išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, pareikštą atsakovui G. V..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti automobilį BMW X5 iš atsakovo ir perduoti jį ieškovui, taip pat priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausantis automobilis BMW X, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas 2010-07-23 Vokietijoje. Šį automobilį Vokietijoje įsigijo atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, kad atsakovas suklastojo kėbulo numerį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio BMW X5, be valstybinių numerių, (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris suklastotas, nuo 2010-07-23 paieškomas Vokietijoje, tikrasis automobilio BMW X VIN yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilis yra grąžintas atsakovui. Atsakovas negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju. Netgi pripažinus atsakovą sąžiningu įgijėju, jis pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir Vokietijos civilinį kodeksą negalėjo teisėtai įgyti automobilio, nes jis buvo vogtas. Atsakovas yra ne automobilio savininkas, o tik įgijėjas, dėl kurio įgijimo sąžiningumo Lietuvoje tikrai yra abejonių. Todėl automobilis turi būti grąžintas teisėtam jo savininkui – ieškovui (b. l. 2-6).

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė jį pakeisti į tinkamą atsakovą byloje – J. P.. Nurodė, kad 2011 m. kovo mėn. pradžioje internete rado skelbimą apie parduodamą automobilį BMW X5 2009 metų laidos už 45 000 eurų. Su pardavėju susitarė susitikti Vokietijoje, Magdeburgo miesto automobilių turguje. 2011-03-14 susitikus su pardavėju apžiūrėjo automobilį, kuris buvo su itališkais numeriais (duomenys neskelbtini) ir itališkais dokumentais. Pažymėjo, kad sutikrinus automobilio valstybinius ir kėbulo numerius bei juos palyginus su pardavėjo turimais dokumentais, nekilo abejonių, kad šis automobilis galėtų būti parduodamas neteisėtai. Be to, prieš įsigijimą šis automobilis buvo patikrintas BMW centre Magdeburgo mieste su kompiuterine programa. Pasitikėjęs specialistų atliktu patikrinimu, šį automobilį įsigijo už 44 500 eurų. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, ir siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į šį automobilį, 2011-03-18 nuvyko į VĮ „Regitra“. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio identifikavimo numeris yra suklastotas, o automobilis nuo 2010-07-23 yra paieškomas Vokietijoje. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo atliktas automobilio ir raktų poėmis. 2012-03-16 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutarimu konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėjo suklastoti automobilio VIN numerį ar įsigyti žinodamas, kad minėtas automobilis yra ieškomas kaip pagrobtas. Šiuo nutarimu atsakovui buvo grąžinta transporto priemonė BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), automobilio raktai, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad per visą laikotarpį į atsakovą nesikreipė šios transporto priemonės teisėtas savininkas, todėl šį automobilį nutarė parduoti. Automobilį 2012-07-05 pardavė J. P. (b. l. 80-82).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-29 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir išreikalauti iš atsakovo G. V. automobilį BMW X5, tikrasis VIN (duomenys neskelbtini), ir perduoti ieškovui Vokietijos bendrovei „BMW BANK GmnbH“. Teismas nustatė, kad ginčo automobilinio kėbulo numeris buvo pakeistas, šis automobilis buvo pavogtas Vokietijoje 2010-07-23, ieškovas – automobilio savininkas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, automobilis buvo grąžintas atsakovui. Atsakovas, įsigydamas automobilį BMW X5, tikrasis VIN (duomenys neskelbtini), nežinojo apie automobilio vagystę ir suklastotus automobilio kėbulo numerius, tačiau tai nepanaikina ieškovo teisės išsireikalauti iš atsakovo automobilį. Atsakovas kartu su atsiliepimu teismui pateikė 2012-07-05 transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas pardavė automobilį BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), už 51 500 Lt J. P. (b. l. 83). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas (b. l. 90). J. P. vardu taip pat nebuvo įregistruotas nei automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), nei automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis automobilį pardavė trečiajam asmeniui, o byloje nustatytos visos sąlygos ieškovui išsireikalauti automobilį iš atsakovo (b. l. 97-99).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliantas (atsakovas) G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

81. Byloje yra nenuginčytų rašytinių įrodymų (2012-07-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (2012-07-05 sutartis)), kad apeliantas iš jo reikalaujamą automobilį perleido trečiajam asmeniui, ieškovo atstovas atsisakė byloje keisti atsakovą, todėl teismas 2012-07-05 sutartyje nurodytą asmenį J. P. turėjo įtraukti į nagrinėjimą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, kadangi šis ginčas yra susijęs su šio asmens teisėmis ir pareigomis. Tačiau teismas net nesvarstė tokios galimybės ir tokiu būdu pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

92. Sprendimas pripažintinas negaliojančiu taip pat vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Teismas neįvykdė savo pareigos tinkamai pranešti apeliantui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Apeliantas laikotarpiu nuo 2012-11-19 iki 2012-12-07 buvo hospitalizuotas, jam buvo atlikta širdies operacija, laikotarpiu nuo 2012-12-07 iki 2012-12-21 jam buvo atliekama reabilitacija, taigi pats apeliantas aktyviai ginti savo teisių negalėjo. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas negalėjo jam įteikti šaukimo apie posėdį tokiu pačiu būdu, kaip buvo įteiktas ieškinys (t. y. per įgaliotą asmenį A. D.). Teismas pirmiausiai turėjo spręsti šaukimo įteikimo klausimą, o ne galimybę A. D. atstovauti apelianto interesams teisme klausimą. Teismas turėjo šaukimą įteikti per įgaliotą atstovę ir tokiu būdu apeliantui būtų užtikrinta galimybė dalyvauti teismo posėdyje arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

103. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012-07-05 sutartis neįrodo automobilio perdavimo kitam asmeniui fakto. Automobilio neregistravimo faktas savaime neįrodo, kad automobilis faktiškai nebuvo perduotas J. P., kuris turėdamas automobilio įsigijimo dokumentą (2012-07-05 sutartį), kitus būtinus dokumentus, automobilio užvedimo raktelius, galėjo įsigytą automobilį perleisti dar kitiems asmenims, kurie jį išgabeno ir įregistravo ne Europos Sąjungos valstybėje. Teismo posėdžio metu ieškovas informavo teismą, kad atsakovas savo žinioje neturi iš jo reikalaujamo daikto, tačiau teismas vis tiek tenkino vindikacinį ieškinį.

114. Ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Teismas nesiaiškino, ar pagal Vokietijos teisę gali būti laikoma, kad atsakovas reikalaujamą automobilį valdė neteisėtai. Perleisdamas automobilį trečiajam asmeniui, apeliantas nepažeidė jokių imperatyvių teisės normų reikalavimų.

125. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas argumentuoja tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką, todėl neturėjo galimybės duoti paaiškinimus, pateikti prašymus ir kitaip gintis nuo jam pareikšto ieškinio (b. l. 105-111).

13Ieškovas Vokietijos bendrovės „BMW BANK GmnbH“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

  1. 2012-07-05 sutartis nepatvirtina fakto, jog automobilis iš tikrųjų buvo perduotas trečiajam asmeniui.
  2. Nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
  3. Net pripažinus apeliantą sąžiningu įgijėju, jis pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) ir Vokietijos CK negalėjo teisėtai įgyti automobilio, nes jis buvo vogtas. Apeliantas yra automobilio įgijėjas, o ne savininkas.
  4. Pagal kasacinio teismo praktiką 2012-07-05 sutarties ginčyti nėra būtina (b. l. 139-143).
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų įvertinimą, dėl ko neteisingai galėjo būti išspręsta byla.

15Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagal ieškovo pareikštą vindikacinį ieškinį apeliantas turi pareigą grąžinti ieškovui jo kilnojamąjį daiktą (automobilį), kuris iš pastarojo buvo pavogtas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vindikacinis ieškinys gali būti pareikštas tik tam asmeniui (daikto įgijėjui), pas kurį yra iš savininko pagrobtas daiktas.

16Apeliantas dar savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi 2012-07-05 sutartimi ginčo automobilį jis perleido kitam asmeniui, t. y. J. P. (b. l. 81). Teismas 2013-01-09 parengiamojo posėdžio metu svarstė atsakovo pakeitimo galimybę, tačiau ieškovui nepageidaujant keisti atsakovo, teismas perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b. l. 93). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jis automobilį pardavė trečiajam asmeniui, nes nepaisant atsakovo kartu su atsiliepimu į bylą pateiktos 2012-07-05 sutarties, kurioje nurodyta, kad atsakovas pardavė automobilį BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), už 51 500 Lt J. P. (b. l. 83), VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas (b. l. 90), be to, J. P. vardu taip pat nebuvo įregistruotas nei automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), nei automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtu pirmosios instancijos teismo į bylą pateiktų įrodymų vertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Taigi automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Automobilio registracijos duomenys yra tik vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Asmens nuosavybės teisę į automobilį patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliantas į bylą pateikė 2012-07-05 sutartį, kuri patvirtina, kad ginčo automobilį apeliantas pardavė kitam asmeniui, t. y. J. P.. Aplinkybė, kad J. P. neįregistravo ginčo automobilio savo vardu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju nepaneigia apelianto nurodyto argumento, kad pagal 2012-07-05 sutartį ginčo automobilis buvo perduotas J. P.. Pažymėtina, kad ginčo automobilis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebuvo įregistruotas ne tik J. P., bet ir apelianto vardu, o ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, tačiau ji neleido teismui suabejoti ieškinio pagrįstumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą yra pateikti įrodymai, kurie tikėtinai patvirtina aplinkybę, kad ginčo automobilis yra ne apelianto (kuriam pareikštas vindikacinis ieškinys), o kito asmens (J. P.) dispozicijoje, tačiau šis asmuo nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, tinkamai neištyrė aplinkybės, ar apeliantas iš tikrųjų turi ginčo automobilį, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl J. P. įtraukimo į šios bylos nagrinėjimą, o apeliacinės instancijos teisme į bylos nagrinėjimą negali būti įtraukti kiti asmenys. Tokiu būdu darytina išvada, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

18CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atsakovas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka argumentuoja tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas pirmosios instancijos teismo apie posėdžio vietą ir laiką, todėl neturėjo galimybės duoti paaiškinimus, pateikti prašymus ir kitaip gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, susijusias su tinkamu apelianto (atsakovo) informavimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau plačiau dėl to nepasisako, nes byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas.

19Bylą grąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas išreikalauti... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė jį pakeisti į tinkamą atsakovą... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-29 priėmė sprendimą ieškinį... 7. Apeliantas (atsakovas) G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 8. 1. Byloje yra nenuginčytų rašytinių įrodymų (2012-07-05 transporto... 9. 2. Sprendimas pripažintinas negaliojančiu taip pat vadovaujantis CPK 329... 10. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2012-07-05 sutartis neįrodo... 11. 4. Ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Teismas... 12. 5. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas argumentuoja... 13. Ieškovas Vokietijos bendrovės „BMW BANK GmnbH“ atsiliepimu į apeliacinį... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagal ieškovo pareikštą... 16. Apeliantas dar savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra tinkamas... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta,... 18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 19. Bylą grąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą panaikinti ir bylą...