Byla 2-476/2014
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“ bankroto byloje Nr. B2-847-479/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Alveta“ bankroto byloje Nr. B2-847-479/2013.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovui UAB „Alveta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo kompanija“. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

5Klaipėdos apygardos teisme gautas VĮ Turto banko skundas dėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu. Skundu VĮ Turto bankas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti bankrutavusios UAB ,,Alveta“ kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu ,,Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, nustatyti, kad bankrutavusios UAB ,,Alveta“ bankroto administravimo išlaidas įkaito turėtojas bei kiti kreditoriai dengia proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus minėtos bendrovės įkeistą ar neįkeistą turtą, ar gautų iš kitos bendrovės veiklos.

6Trečiojo asmens teigimu, priimtas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia kitų kreditorių teises, pažeidžia proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Įkaito turėtojas turi pareigą prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi VĮ Turto banko skundo netenkino.

8Nurodė, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, administratorius turi teisę padengti administravimo išlaidas nežiūrint į tai, ar pajamos gaunamos iš įkeisto, ar neįkeisto turto. Kreditorių susirinkimo nutarime yra nuostata, kad administravimo išlaidos bus sumokamos proporcingai kreditorinių reikalavimų dydžiui. Anot teismo, tai reiškia, kad iš įkeisto ar kito atsakovės turto išieškojus daugiau lėšų, nei jų panaudota atsakovui administruoti, tokios atsakovo pajamos bus skirstomos proporcingai kreditorinių reikalavimų dydžiui administravimo išlaidoms padengti, tai yra jos gali būti sumokamos įkaito turėtojui jo didesnei sumokėtų administravimo išlaidų daliai atlyginti, nes kreditorių lygiateisiškumo principas turi būti įgyvendinamas realiai. Todėl teismas nesutiko su trečiuoju asmeniu VĮ Turto banku, kad dėl kreditoriams taikytino proporcingumo principo administratorius iki turto pardavimo neturi teisės iš įkeisto turto nuomos gautų lėšų padengti administravimo išlaidų, nes šios lėšos yra didesnės už lėšas, gautas iš neįkeisto turto nuomos. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nustatant eiliškumą išieškant administravimo išlaidas, buvo patvirtinta administratoriaus teisė padengti administratoriaus išlaidas iš bet kurių įmonės gautų pajamų, o proporcingo administravimo išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas tik tuo atveju, kai įmonės gauto turto vertė viršys administravimo išlaidų sąmatą. Dėl to, pasak teismo, teisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti naikinamas arba keičiamas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Atskiruoju skundu VĮ Turto bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, bei nustatyti, kad BUAB „Alveta“ bankroto administravimo išlaidas įkaito turėtojas bei kiti kreditoriai dengia proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus minėtos bendrovės įkeistą ar neįkeistą turtą, ar gautų iš kitos bendrovės veiklos. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Įkaito turėtojas turi pareigą prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo. ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Anot apelianto, t
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad VĮ Turto bankas teigė, jog dėl kreditoriams taikytino proporcingumo principo administratorius iki turto pardavimo neturi teisės iš įkeisto turto nuomos gautų lėšų padengti administravimo išlaidų, nes šios lėšos yra didesnės už lėšas, gautas iš neįkeisto turto nuomos. Šioje bankrutuojančioje įmonėje toks klausimas iš viso nebuvo svarstomas, kreditorių susirinkimas sprendė klausimą, kaip dengiamos administravimo išlaidos ir buvo griežtai nustatytas eiliškumas.
  3. Priešingai, nei nutarė kreditorių susirinkimas ir pirmosios instancijos teismas, įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą. Tai atitinka

112013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, neprieštarauja, kad teismas nustatytų, jog BUAB „Alveta“ bankroto administravimo išlaidas įkaito turėtojas bei kiti kreditoriai dengia proporcingai nuo gautų lėšų, pardavus minėtos bendrovės įkeistą ar neįkeistą turtą, ar gautų iš kitos bendrovės veiklos. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. k

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Alveta“ prašo atmesti skundą, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas tik bendras bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo principas. Tačiau bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, sprendžia, kokia administravimo išlaidų suma turi būti atsiskaityta iš įkaito turėtojo (ĮBĮ 33 str. 6 d.). Ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė bendrovės turtinė padėtis ir jos specifika – t. y. BUAB „Alveta“ nuomos pajamas gavo tiek iš įkeisto, tiek iš neįkeisto turto nuomos, todėl nutarimas administravimo išlaidas dengti pirmiausia iš šių pajamų, anot atsakovo, yra protingas, logiškas ir kreditorių interesų pažeisti negali.

13Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

14Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens VĮ Turto banko skundas dėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtu darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta administravimo išlaidų dengimo tvarka, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

18Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Faktinių bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusiame BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“, be kitko, nutarta nustatyti, kad administravimo išlaidos dengiamos pagal šį eiliškumą: pirmiausia – iš nuomos pajamų, po to – proporcingai iš visų kitų įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų. Pirmosios instancijos teismui pareikštu skundu trečiasis asmuo VĮ Turto bankas (kuris taip pat yra bankrutavusios bendrovės kreditorius) ginčijo nustatytą administravimo išlaidų dengimo tvarką, motyvuodamas tuo, kad ši tvarka, pasak jo, prieštarauja įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų apmokėjimą, pažeidžia kitų kreditorių teises, proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte yra nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės administravimo išlaidos ir detalizuojama, jog šios išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

21Apeliantas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, vadovaujasi kasacinio teismo suformuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies taikymo praktika, t. y. kad teisės normos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, jog realizavus bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).

22Apeliantas taip pat remiasi Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą; visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Nurodo, kad priešingai, nei nutarė kreditorių susirinkimas ir pirmosios instancijos teismas, įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą.

23Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiu, jog pagal įstatyminį reglamentavimą ir pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, įkaito turėtojas turi pareigą dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu ši pareiga buvo paneigta.

24Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto cituojama kasacinio teismo praktika ir ĮBĮ normos yra aktualios toms situacijoms, kai yra parduodamas įkeistas turtas, tačiau šiuo atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra nutarta pirmiausia administravimo išlaidas padengti iš nuomos pajamų, o tai nėra turto pardavimas. Be to, iš nutarimo turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administravimo išlaidas kreditoriai nutarė dengti tik iš įkeisto turto nuomos gautų pajamų. Antra, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta padengus administravimo išlaidas iš nuomos pajamų, likusią dalį padengti proporcingai iš visų kitų įmonės bankroto proceso metu gautų lėšų, taigi ir iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų. Administravimo išlaidų padengimas, remiantis proporcingumo principu, atitinka jau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką ir ĮBĮ teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų apmokėjimą, taip pat nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų. Todėl yra pagrindas sutikti su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kadpirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog dėl kreditoriams taikytino proporcingumo principo administratorius iki turto pardavimo neturi teisės iš įkeisto turto nuomos gautų lėšų padengti administravimo išlaidas. Vadinasi, tai, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu nutarė pirmiausia administravimo išlaidas padengti iš nuomos pajamų, nereiškia, jog įkaito turėtojas yra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas, nes tai yra įgyvendinama ginčijamo nutarimo dalimi, kuria nuomos pajamomis nepadengtą administravimo išlaidų dalį nutarta padengti proporcingai iš kitų gautų lėšų.

25Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu, pažeidžiančiu ĮBĮ teisės normas ar bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas VĮ Turto banko skundo netenkino. Kadangi atskirajame skunde išdėstytais motyvais ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nutarties, teisėtumo apeliantas nepaneigė, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

27Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovui UAB... 5. Klaipėdos apygardos teisme gautas VĮ Turto banko skundas dėl 2013 m.... 6. Trečiojo asmens teigimu, priimtas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia kitų... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi VĮ Turto banko... 8. Nurodė, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu,... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu VĮ Turto bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 11. 2013 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio BUAB „Alveta“ kreditorių susirinkimo... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Alveta“ prašo atmesti... 13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:... 14. Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 17. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir... 18. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 19. Faktinių bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d.... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 23 straipsnio,... 21. Apeliantas, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, vadovaujasi... 22. Apeliantas taip pat remiasi Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi,... 23. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiu, jog pagal įstatyminį... 24. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto cituojama kasacinio... 25. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį...