Byla 3K-3-250/2012
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus AB DNB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo D. Š. įmonės bankroto byloje pagal įmonės administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas klausimas, kokia dalis pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą, turi būti skiriama administravimo išlaidoms bankroto byloje apmokėti.

6Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi D. Š. individualiai įmonei iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas Vladislovas Matelis. Kreditorių susirinkimas 2011 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė iš gautų pajamų, pardavus įkeistą turtą ( - ), apmokėti tiesiogiai su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusias administravimo išlaidas (ryšio, pašto, kanceliarines, transporto, turto vertinimo, turto draudimo ir išlaidas už komunalinius patarnavimus).

7Bankroto administratorius, nesutikdamas su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą ( - ), apmokėti tiesiogiai patirtas su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusias administravimo išlaidas ir nustatyti, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas, patirtas iki turto pardavimo dienos, proporcingai nuo gautų lėšų iš parduoto įkeisto ir neįkeisto turto. Bankroto administratoriaus teigimu, priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatai, be to, neaišku, kokią konkrečią administravimo išlaidų dalį privalo apmokėti įkaito turėtojas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo bankrutavusios

10D. Š. įmonės administratoriaus skundą tenkino, panaikino pakartotinio kreditorių susirinkimo 2011 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 3 ir nustatė, kad administravimo išlaidos dengiamos proporcingai iš visų įmonės rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas (toliau – bankas) su D. Š. 2007 m. spalio 1 d. sudarė kreditavimo sutartį, taigi bankas yra D. Š., kaip fizinio asmens, kreditorius; jo reikalavimas užtikrintas hipoteka į D. Š. priklausantį butą; Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi į bankrutavusios D. Š. individualios įmonės kreditorių sąrašą kreditoriumi įtraukė banką su 119 304,12 euro (411 933,27 Lt) reikalavimu, užtikrintu hipoteka. Kadangi ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad konkrečios rūšies administravimo išlaidos apmokamos tik iš tam tikros rūšies įmonės lėšų, tai teismas padarė išvadą, jog visos administravimo išlaidos apmokamos proporcingai iš visų rūšių lėšų. Atlyginimas bankroto administratoriui taip pat yra administravimo išlaidos, todėl iš parduoto įkeisto turto turi būti atlyginamos ne tik tiesiogiai su pardavimu ir išlaikymu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui. Teismas bankroto byloje banką patvirtino D. Š. įmonės kreditoriumi, jo, kaip ir kitų kreditorių, interesus gina ir jiems atstovauja bankroto administratorius, todėl, atlyginimo administratoriui apmokėjimą atliekant ne iš gautų pardavus įkeistą turtą, bet kitų įmonės lėšų, bankas nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje nei kiti kreditoriai. Dėl tokio kreditorių susirinkimo nutarimo, teismo nuomone, būtų pažeisti proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, todėl teismas panaikino jį ir, įvertinęs bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų proporcijas bei siekdamas užtikrinti spartesnę bankroto bylos eigą, ginčą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo išsprendė teismo nutartimi.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens atskirąjį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį, patikslinęs rezoliucinę dalį, iš esmės paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atskirtas, todėl, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, visi kreditoriai ĮBĮ nustatyta tvarka turi pareikšti reikalavimus nepriklausomai nuo to, su įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, buvo sudarytas sandoris, iš kurio kilo reikalavimas. Taigi, individualios įmonės savininkas ir individuali įmonė tampa subjektais, vienodai atsakingais už individualios įmonės ir jos savininko asmenines prievoles kreditoriams. Kreditorius bankas, kurio skolininkė buvo D. Š., įtrauktas į šios skolininkės bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 119 304,12 euro (411 933,27 Lt) reikalavimu, užtikrintu hipoteka. Šis kreditorius įgijo tokias pat teises, kaip ir kiti kreditoriai, o vykdant bankroto procedūras, atitinkamai ir tokias pat pareigas, tarp jų ir pareigą atlyginti bankroto procese susidariusias administravimo išlaidas. Dėl to kolegija atmetė atskirojo skundo argumentus, kad kreditorius bankas turi atlyginti mažiau administravimo išlaidų nei kiti kreditoriai tik dėl to, jog jo reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto su įmonės savininke, kaip prieštaraujančius kreditorių lygybės ir teisėtų lūkesčių principams.

12Byloje nustatyta, kad bankrutavusi įmonė neturi kito turto, išskyrus įkeistą bankui, iš kurio galėtų būti atlyginamos administravimo išlaidos. Kolegija, vadovaudamasi ĮBĮ 33 straipsnio

135 dalimi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009), padarė išvadą, kad, nesant (pakankamai) kito bankrutavusios įmonės turto, išskyrus bankui įkeistą, šis privalo atlyginti visas administravimo išlaidas, jei pakaks gautų lėšų, pardavus įkeistą turtą, administravimo išlaidoms atlyginti.

14Kolegija atmetė atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti naujo nutarimo, nes ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikė teismui prerogatyvą patikrinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumą ir, nustačius jo neteisėtumą, priimti vieną procesinių sprendimų – šį nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą ar perduoti spręsti kreditoriams iš naujo dėl nutarimo priėmimo, arba šį nutarimą pakeisti.

15Kolegija, konstatavusi kreditoriaus banko pareigą dalyvauti atlyginant visų įmonės bankroto administravimo išlaidas, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai iš įmonės visų rūšių lėšų, priėmė pagrįstą nutartį. Kolegija kartu pažymėjo, kad teismas neaiškiai suformulavo administravimo išlaidų paskirstymo kreditoriams proporciją, todėl patikslino nutarties rezoliucinę dalį, nustatydama, kad bankrutavusios įmonės administravimo išlaidos atlyginamos proporcingai kreditorių reikalavimų daliai, patenkintai iš visų įmonės rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Dėl kreditorių susirinkimo teisės tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. ĮBĮ normų nustatytas bendras bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo principas – jos mokamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų. Tačiau bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, sprendžia, kokia konkrečia eile ir tvarka iš atskirų rūšių įmonės lėšų jos mokamos. Kasacinio teismo pažymėta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios įmonės lėšų, iš kurių tenkinami ir kreditorių reikalavimai; sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, ĮBĮ normose nenustatyta išimčių teismui nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir (ar) tvarką, todėl šis klausimas priklauso tik bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Dėl to teismai, panaikinę kreditorių susirinkimo nutarimą ir nustatę, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos proporcingai kreditorių reikalavimų daliai, iš esmės atliko kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą veiksmą.

192. Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos svarstant kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimą. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką ir pan. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 24 straipsnyje nustatyta teisė kreditoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. taip būtų nustatyta teismui funkcija kontroliuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių priimamus nutarimus. ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas vienintelis atvejis, kada teismas gali spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą klausimą – jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos, ją gali tvirtinti teismas. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagal analogiją turi būti taikoma CK 2.82 straipsnio 4 dalis, pagal kurią kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, protingumo, sąžiningumo principams, kt. Taigi, teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas pažeidžiant proceso ar materialiosios teisės normas, turi teisę tokį nutarimą panaikinti, tačiau neturi teisės priimti naujo sprendimo ginčijamu klausimu. Priešingu atveju būtų peržengtos teismo atliekamos kontrolės funkcijos ribos ir teismui nepagrįstai suteikta teisė spręsti išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus klausimus. Kasatorius teigia, kad, teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, šis klausimas turi būti grąžinamas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Tokia pozicija išreiškiama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai be teisinio pagrindo patvirtino naują nutarimą dėl administravimo išlaidų paskirstymo.

20Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliami Bankroto įstatymo normų, reglamentuojančių kreditoriaus pareigą atlyginti administravimo išlaidas, administravimo išlaidų nustatymą ir tvirtinimą, šių išlaidų sudėtį ir dydį, aiškinimo ir taikymo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

24Dėl administravimo išlaidų nustatymo ir tvirtinimo, jų sudėties ir dydžio

25Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB v. A. J., kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

26ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas Šio įstatymo 23 straipsnyje, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyti kreditoriaus susirinkimo įgaliojimai tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Teismas, nustatęs bankroto įstatymo pažeidimus, gali priimti ir kitokį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas administravimo išlaidų klausimu visiškai neatitinka ĮBĮ nustatyto reglamentavimo, teismui nedraudžiama, panaikinus tokį nutarimą, priimti sprendimą, nurodant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytos lėšos, iš kurių mokamos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas 2011 m. birželio 16 d. protokoliniu nutarimu Nr. 3 nutarė pardavus įkeistą turtą iš gautų pajamų apmokėti tiesiogiai patirtas su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusias administravimo išlaidas (ryšio, pašto, kanceliarines, transporto, turto vertinimo, turto draudimo ir išlaidas už komunalinius patarnavimus). Kreditorių susirinkimas nenustatė visų administravimo išlaidų, susijusių su bankroto procedūros vykdymu, ir lėšų, iš kurių mokamos administravimo išlaidos, bei jų paskirstymo proporcingumo. Teismas, išnagrinėjęs administratoriaus skundą ir panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas turi atitikti ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, pagal kurią administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, įmonės ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįsta kasacinio skundo argumentą, kad tokiu sprendimu teismas išsprendė kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtą klausimą.

27ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Žydelienė, BUAB ,,Ekranas“, bylos Nr. 3K-3-112/2011). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą ĮBĮ teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.

28ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką ir ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis nustatyta, iš kokių lėšų atlyginamos administravimo išlaidos. Teisėjų kolegijos požiūriu, administravimo išlaidos skaičiuotinos iki įkeisto turto pardavimo ar perdavimo įkaito kreditoriui.

29Aptartos ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, be to, įstatymo normose nustatyta, iš kokių lėšų yra apmokamos administravimo išlaidos ir administravimo išlaidų sudėtis. Tai, kad teismai nagrinėjamu atveju nurodė administravimo išlaidų apskaičiavimo principą proporcingai nuo visų įmonės gautų lėšų, nereiškia, kad nustatė konkretų administravimo išlaidų dydį, kurį turi sumokėti įkaito kreditorius. Šių išlaidų konkrečią sumą po įkeisto turto pardavimo turi apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas), ir pateikti tvirtinti kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalis).

30Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus, todėl kasacinis skundas netenkintinas.

31Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

32Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 110,10 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš AB DNB banko (j. a. k. 112029270) į valstybės biudžetą 110,10 Lt (vieną šimtą dešimt litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas klausimas, kokia dalis pajamų, gautų pardavus įkeistą... 6. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi D. Š. individualiai... 7. Bankroto administratorius, nesutikdamas su šiuo kreditorių susirinkimo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo... 10. D. Š. įmonės administratoriaus skundą tenkino, panaikino pakartotinio... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 12. Byloje nustatyta, kad bankrutavusi įmonė neturi kito turto, išskyrus... 13. 5 dalimi ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. Kolegija atmetė atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 15. Kolegija, konstatavusi kreditoriaus banko pareigą dalyvauti atlyginant visų... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas prašo panaikinti... 18. 1. Dėl kreditorių susirinkimo teisės tvirtinti administravimo išlaidų... 19. 2. Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos svarstant kreditorių... 20. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 24. Dėl administravimo išlaidų nustatymo ir tvirtinimo, jų sudėties ir dydžio... 25. Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės... 26. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą... 27. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos... 28. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos... 29. Aptartos ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo... 30. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio... 31. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 32. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 35. Priteisti iš AB DNB banko (j. a. k. 112029270) į valstybės biudžetą 110,10... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...