Byla e2A-1032-730/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant ieškovo R. N. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

4atsakovo Č. B. atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovui Č. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagal 2010-09-17 šalių susitarimą ieškovas perdavė atsakovui naudotis savo sunkvežimį „V.“, valst. Nr. ( - ) o atsakovas, pasibaigus naudojimo terminui, privalėjo jam grąžinti techniškai tvarkingą sunkvežimį. Pasibaigus šalių susitarimo terminui, atsakovas sunkvežimio negrąžino, tačiau ieškovas neprieštaravo tolesniam jo naudojimui, todėl susitarimas tarp šalių dėl automobilio naudojimosi tapo neterminuotu ir atsakovas sunkvežimį jam turėjo grąžinti tada, kai to bus pareikalauta. Ieškovas 2016-08-12 pareikalavo iš atsakovo grąžinti sunkvežimį, tačiau atsakovas jo negrąžino, nenurodydamas jokių priežasčių. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis ieškovas išsiaiškino, kad atsakovas sunkvežimį buvo užregistravęs jam priklausančioje įmonėje – UAB „L.“, o nuo 2015-06-12 sunkvežimis buvo išregistruotas negavus duomenų apie techninę apžiūrą ir draudimą. Jo manymu, sunkvežimis yra prarastas ir nebus jam grąžintas, todėl atsakovas turi jam atlyginti sunkvežimio vertės žalą, kurią apskaičiavo nepriklausomas vertintojas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 604,33 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. N.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-22 papildomu sprendimu priteista ieškovui R. N. 29,98 EUR bylinėjimosi išlaidų (už kuro sąnaudas) iš atsakovo Č. B..
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas atlyginti jam žalą, padarytą atsakovui neteisėtai pasisavinant jo turtą – transporto priemonę „V.“, valst. Nr. ( - ) Ieškovo pozicija, kad jis yra teisėtai įgijęs šį brangų sunkvežimį ir perdavęs atsakovui tik naudotis, bet ne nuosavybėn, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais – A. išduotu automobilio „V.“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės liudijimu Nr. 537377, kuriame nurodyta, kad jo savininkas yra R. N., tuo metu gyvenęs A., ir 2010-09-07 susitarimu tarp šalių dėl šio sunkvežimio perdavimo naudotis už atlygį. Atsakovas neginčijo to fakto, kad transporto priemonę A. įsigijo ieškovas, t. y. jo nuosavybės teisės į šį turtą įgijimo fakto; jis pats įrodinėjo, kad yra perėmęs iš ieškovo nuosavybės teisę į šį sunkvežimį, tačiau pripažino, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir įrodymų, kad yra visiškai už jį atsiskaitęs, pateikti negali. Tai, kad transporto priemonė buvo oficialiai įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje UAB ‚L.“ vardu, nėra įrodymas, kad ši įmonė teisėtai įgijo nuosavybės teises į ją. Nors dokumentų, kurių pagrindu ši registracija buvo atlikta, VĮ Registrų centre nebėra, teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas nėra atsakovo veiksmai, kuriais jis kaip fizinis asmuo perleido šį sunkvežimį juridiniam asmeniui UAB „L.“. Šie atsakovo veiksmai tik sudaro jo neteisėtų veiksmų, kuriais užvaldyta transporto priemonė buvo nutolinta nuo jos teisėto savininko, dalį ir suteikia pagrindą ieškovui iš atsakovo reikalauti ne pačios transporto priemonės, kuri šiam nebepriklauso, grąžinimo, o jos vertės atlyginimo. Atsakovas pasielgė neteisėtai, pasinaudodamas situacija ir užvaldęs ieškovo turtą, kurį po to jau savo pasirinkimu perleido UAB „L.“, ir tokiu būdu ieškovui buvo padaryta šio sunkvežimio vertės dydžio žala. Byloje esantys duomenys (ir šalių paaiškinimai) apie atsakovo pinigų mokėjimą ieškovui ir juose nurodytos paskirtys ir dėl pirkimo–pardavimo sutarties nebuvimo nepatvirtina, jog mokėjimais buvo dalimis atsiskaitoma su ieškovu kaip pardavėju; labiau šie duomenys įrodo ieškovo versiją, kad tai buvo nereguliarūs ir fragmentiški mokėjimai pagal šalių susitarimą dėl sunkvežimio panaudos. Šią versiją patvirtina ir jau gerokai po faktinio perdavimo tarp šalių sudaryta sutartis dėl sunkvežimio panaudos, kurią atsakovas pasirašė ir vykdė. Nesant kitokių rašytinių susitarimų tarp šalių ir atsakovui byloje neginčijant šio susitarimo, teismas konstatavo, kad ieškovo atsakovui perduotos transporto priemonės perleidimas UAB „L.“ ir atsisakymas grąžinti ją to pareikalavusiam ieškovui ir yra neteisėti atsakovo veiksmai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su žala – ieškovo patirtais materialiniais nuostoliais. Atsakovo kaltė šiuo atveju preziumuojama ir atsakovas nėra jos nuginčijęs leistinų byloje pateiktų įrodymų visuma. Kadangi nėra žinoma, kokiu pagrindu, atlygintinai ar neatlygintinai ši transporto priemonė buvo atsakovo perduota UAB „L.“, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti jam priklausančio turto iš šio juridinio asmens. Atsakovas nuosavybės teise šio turto nevaldo, todėl iš jo ieškovas teisėtai gali reikalauti tik žalos atlyginimo. Dėl UAB „Autosigma“ 2016-09-12 atliktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.A16091201 nustatytos sunkvežimio „V.“, valst. Nr. ( - ) 11 050 EUR rinkos vertės ginčo byloje nebuvo, todėl ši suma ir pripažinta padarytos žalos dydžiu bei priteista ieškovui iš atsakovo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-03-17 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovas teismui pateikė ginčo automobilio nuosavybės liudijimą Nr. 537377, tačiau nei ieškinyje, nei žodžiu nepaaiškino, kodėl atsakovo vadovaujama bendrovė nuo 2008-10-22 naudojosi neva ieškovui priklausančiu automobiliu. Ginčo automobilio registravimo dokumentų VĮ „Regitra“ nebeturėjo, todėl tikėtina, jog ieškovas pasinaudojo esama situacija ir teismui pateikė suklastotą automobilio nuosavybės liudijimą.
    2. Pirmosios instancijos teismas VĮ „Regitra“ dokumento (automobilio registracijos liudijimo) duomenis pripažino nepakankamais įrodymais nuosavybės teisei įrodyti, neišsireikalavo papildomų įrodymų dėl automobilio nuosavybės teisių.
    3. Su apeliaciniu skundu pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo automobilį atsakovo vadovaujamai įmonei pardavė užsienio pilietis M. M., todėl ginčo automobilį atsakovo bendrovei pardavė ne ieškovas, o užsienio pilietis, todėl teismo motyvai, jog atsakovas neteisėtai užvaldė vilkiką „V.“ bei perleido UAB „L.“, yra nepagrįsti.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
    1. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia naujais motyvais ir įrodymais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, todėl šie motyvai ir įrodymai neturi būti priimti ir jais neturi būti remiamasi apeliacinėje instancijoje, kadangi visus šiuos įrodymus ir motyvus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
    2. Pirkimo–pardavimo sutartis nėra oficialus rašytinis įrodymas, nes ji yra ne VĮ „Regitra“ išduotas dokumentas, o yra jai pateiktas dokumentas, kurio kopiją ji patvirtino. Ši sutartis yra paprastas rašytinis įrodymas. Tuo tarpu A. išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. C07 5373777 yra oficialus rašytinis įrodymas, kadangi išduotas A. įgaliotos valstybinės institucijos, todėl turi didesnę įrodomąją galią.
    3. Su apeliaciniu skundu pateikta pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastotas rašytinis įrodymas. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad automobilį atsakovo įmonei neva pardavė M. M. 2008-10-20, tačiau M. M. tą dieną jau nebebuvo automobilio savininkas, nes, a. registracijos liudijimo duomenimis, 2008-10-16 automobilis buvo parduotas ieškovui ir apie tai užregistruota A. viešame registre, tai reiškia, kad jis šio automobilio tą dieną negalėjo parduoti atsakovui.
    4. Atsakovas teigia, kad tai ieškovas suklastojo a. ginčo automobilio registracijos liudijimą, tačiau tam įrodyti nepateikia jokių įrodymų.
  3. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad nuo 2008 metų iki 2010 metų tarp šalių buvo žodinis sutarimas dėl ginčo transporto priemonės nuomos, tačiau atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo, todėl 2010-09-17 šalys sudarė Susitarimą. Atsakovas Susitarimą vykdė, tai yra mokėjo nuomos mokestį už automobilį. Papildomai nurodė, kad ieškovas davė žodinį leidimą įregistruoti transporto priemonę atsakovo valdomos įmonės vardu, kokiu būdu VĮ „Regitra“ atliktas transporto priemonės registravimas, negali paaiškinti. Atstovo nuomone, transporto priemonė įregistruota atsakovo valdomos įmonės vardu, VĮ „Regitra“ pateikus suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį.
  4. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą. Papildomai paaiškino, kad ginčo transporto priemonę atsakovas pirko iš užsienio piliečio, pinigus sumokėjo užsienio piliečiui per ieškovą. Kadangi atsakovas neturėjo pakankamai pinigų už transporto priemonę sumokėti, ieškovui iš karto sumokėjo 10 000 Lt, paskui dar 15 000 Lt, vėliau mokėjimus atliko bankiniais pavedimais, visiškai atsiskaitė su ieškovu. Atsakovo atstovo vertinimu, 2010-09-17 Susitarimas neatitinka faktinių aplinkybių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo. Atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl egzistuoja du skirtingi ginčo transporto priemonės registracijos dokumentai, mano, jog kažkuris dokumentas yra suklastotas. Su nustatyta transporto priemonės verte atsakovo atstovas nesutinka, mano, jog transporto priemonės šiandieninė vertė yra 5 000 EUR, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, neturi.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

15

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Byloje iškilo ginčas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo byloje, kurioje patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo.
  3. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog 2010-09-17 Susitarimo pagrindu ieškovas perdavė atsakovui naudotis už atlygį (tai yra tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai) ieškovui nuosavybės teise priklausantį sunkvežimį „V.“, valst. Nr. ( - ) o atsakovas, pasibaigus naudojimosi terminui, privalėjo transporto priemonę grąžinti ieškovui. Kadangi atsakovas minėtos transporto priemonės negrąžino, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 050 EUR žalos atlyginimą.
  4. Atsakovas šioje byloje įrodinėja, jog atsakovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, kadangi 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo įmonė (C. B. krovinių pervežimo įmonė) įsigijo transporto priemonę iš užsienio piliečio M. M., nuo 2008-10-22 transporto priemonė įregistruota atsakovui priklausančios įmonės UAB „L.“ vardu. Ginčo transporto priemonė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme perregistruota atsakovo vardu.
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
  6. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo transporto priemonę atsakovo vadovaujamai įmonei pardavė užsienio pilietis M. M., todėl teismo motyvai, jog atsakovas neteisėtai užvaldė vilkiką „V.“ bei perleido jį UAB „L.“, yra nepagrįsti. Ieškovas pateikė į bylą galbūt suklastotą automobilio nuosavybės liudijimą.
  7. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas įrodė, kad ginčo transporto priemonė nuo 2008 metų priklauso nuosavybės teise atsakovo vadovaujamai įmonei, ieškovas neįrodė, jog nuo 2008 metų transporto priemonė priklauso nuosavybės teise ieškovui, šalis sieja nuomos teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą už transporto priemonės negrąžinimą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  8. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra viena iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).
  9. Privalomas automobilio įregistravimas, skirtingai nuo jo pirkimo–pardavimo sutarties, nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
  10. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
  11. Kaip jau minėta, ieškovas įrodinėjo, jog transporto priemonė „V.“ 2008 metais yra įgyta ieškovo nuosavybės teise. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėja A. išduotu transporto priemonės „V.“ registracijos liudijimu, iš kurio matyti, jog nuo 2008-10-16 transporto priemonės savininku įregistruotas ieškovas. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog minėtas registracijos liudijimas gali būti suklastotas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėta teismų praktika, daro išvadą, kad automobilio įregistravimas ieškovo vardu neįrodo, jog ieškovas yra minėtos transporto priemonės savininkas. Byloje nėra pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ar kitoks sandoris, kuris patvirtintų ieškovo nuosavybės teisę į transporto priemonę (CPK 178 straipsnis). Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, iš ko ieškovas pirko ginčo transporto priemonę, už kokią sumą, taip pat nėra.
  12. Aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, ieškovas įrodinėja savo paaiškinimais, jog 2008 metais ginčo automobilis pagal žodinį šalių susitarimą buvo perduotas atsakovui naudotis už atlygį, susitariant, jog atsakovas transporto priemonę naudos savo veikloje, uždirbs pinigų, kuriuos šalys pasidalys per pusę. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas nuo 2008 iki 2010 metų mokesčio už naudojimąsi automobiliu nemokėjo, todėl šalys sudarė 2010-09-17 Susitarimą.
  13. Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis).
  14. Iš anksčiau minėto susitarimo matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti 3 mėnesius po

    162 000 Lt už ginčo transporto priemonės, priklausančios ieškovui, naudojimą. Susitarime numatyta, kad jam pasibaigus ar jį nutraukus transporto priemonė turi būti grąžinta techniškai tvarkinga. Taip pat nurodytas 3 mėnesių įmokų mokėjimo grafikas, tai yra rugsėjo 15 d. – 2 000 Lt, spalio 15 d. – 2 000 Lt, lapkričio 15 d. – 2 000 Lt.

  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, jog minėtas Susitarimas būtų realiai įvykdytas (CPK 178 straipsnis). Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Ieškovo teigimu, nuomos mokestį atsakovas mokėjo į sutuoktinės sąskaitą, tačiau, kaip nurodyta šalių susitarime, nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas ieškovui. Be to, byloje esantys ieškovo sutuoktinės S. N. bei atsakovo sutuoktinės L. B. banko sąskaitų išrašai patvirtina tik tai, jog laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2014-07-03 atsakovas, jo sutuoktinė bei dukra nereguliariai mokėdavo į ieškovo sutuoktinės banko sąskaitą įvairaus dydžio pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodydami „sąskaitos papildymas“.
  16. Ieškovo argumentai, jog 2011-06-07 atsakovo dukters atliktas 1 640 EUR pavedimas į ieškovo sutuoktinės sąskaitą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „už nuomą“, patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir atsakovas vykdė Susitarimą, nepagrįsti. Šalių 2010-09-17 Susitarimas yra terminuotas, jame numatytas tik 3 mėnesių atlygio mokėjimo terminas, pavedimas atliktas tik 2011-06-07. Be to, mokėjimo paskirtis „už nuomą“ neįrodo, jog buvo mokami pinigai už ginčo transporto priemonės nuomą. Ieškovo ieškinyje nurodytas argumentas, jog susitarimo terminui pasibaigus ir ieškovui neprieštaraujant, kad atsakovas ir toliau naudotųsi transporto priemone už atlygį, Susitarimas tapo neterminuotas, nepagrįstas, kadangi transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai netaikomos CK 6.481 nustatytos taisyklės, numatančios, jog, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.522 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog transporto priemonės nuomos sutartis buvo išviešinta, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog už pajamas, gautas už transporto priemonės nuomą, ieškovas mokėjo įstatymo nustatyta tvarka mokesčius valstybei (CPK 178 straipsnis).
  17. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovas yra ginčo transporto priemonės savininkas, ir aplinkybės, jog šalis siejo transporto priemonės nuomos teisinai santykiai (CPK 178 straipsnis).
  18. Atsakovas aplinkybę, jog jo atstovaujama įmonė nuosavybės teise įsigijo ginčo transporto priemonę, įrodinėja 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartimi tarp atsakovo C. B. krovinių pervežimo įmonės ir M. M., iš kurios matyti, jog atsakovo įmonė įsigijo ginčo transporto priemonę už 28 000 EUR. VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtinta, jog nuo 2008-10-22 transporto priemonės savininke registruota atsakovo vadovaujama UAB „L.“.
  19. Ieškovo argumentai, jog minėta 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentas, jog 2008-10-20 pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą patvirtina A. išduotas 2008-10-16 registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, jog ginčo transporto priemonės savininkas yra ieškovas, nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal formuojamą teismų praktiką, automobilio įregistravimas neįrodo nuosavybės teisės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog minėtos pirkimo–pardavimo sutarties kopijos tikrumas patvirtintas VĮ „Regitra“ spaudu, nesant jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl sandorio suklastojimo, nemato pagrindo abejoti pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties tikrumu.
  20. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, toliau nurodomos nustatytos kitos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo transporto priemonę įgijo nuosavybės teise atsakovo vadovaujama įmonė, kadangi buvo atliekami veiksmai, patvirtinantys daikto savininko teisių įgyvendinimą. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas iš savo lėšų po automobilio įsigijimo jį remontavo, keitė vairo padėtį, kad automobilį būtų galima tinkamai eksploatuoti Lietuvoje. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra bei banko kvitas 6 988,67 Lt (2 024,06 EUR) sumai patvirtina, jog už ginčo transporto priemonės gabenimą į Lietuvą keltu mokėjo atsakovas. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog nuo 2008 metų transporto priemonė nuolatos buvo ir yra naudojama atsakovo, tačiau įrodymų, jog ieškovas iki byloje pateikto 2016-08-12 prašymo grąžinti automobilį būtų pareiškęs pretenzijas dėl automobilio grąžinimo, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog visada žinojo ir neprieštaravo, jog transporto priemonė Lietuvoje bus registruojama atsakovo valdomos įmonės vardu.
  21. Nors, kaip jau minėta anksčiau, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo ir M. M., atsakovas neginčija, jog ieškovas organizavo ginčo transporto priemonės pirkimą, kadangi atsakovas neturėjo pakankamai lėšų transporto priemonei įsigyti. Atsakovo teigimu, už įsigyjamą transporto priemonę atsakovas ieškovui sumokėjo iš karto 10 000 Lt, vėliau dar 15 000 Lt, paskui mokėjimo bankiniais pavedimais iš viso sumokėjo apie 60 000 Lt. Nuo 2010 metų iki 2014 metų atsakovas teigė už automobilį mokėjęs mokėjimo pavedimais.
  22. Įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 25 000 Lt grynaisiais pinigais, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Jau anksčiau minėti ieškovo sutuoktinės bei atsakovo sutuoktinės banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2014-07-03 iš viso ieškovo sutuoktinei pervesta 33 140 Lt. Ieškovas nors ir nesutinka, jog atsakovo pervesti bankiniais pavedimais pinigai buvo skola už transporto priemonės įsigijimą, tačiau neginčija, jog atsakovas už automobilį mokėjo pinigus, pateikti įrodymų, kokią pinigų sumą ieškovas yra gavęs, negalėjo. Atsižvelgiant į tai, jog anksčiau šioje byloje konstatuota, kad minėti piniginių lėšų pervedimai nebuvo skirti nuomos mokesčiui už transporto priemonę padengti, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas grąžino ieškovui skolą už ginčo transporto priemonės įsigijimą.
  23. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas įrodė, jog jo vadovaujama įmonė nuosavybės teise įsigijo ginčo transporto priemonę, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą (CK 6.245–6.249 straipsniai).
  24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  25. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių, naikintinas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-22 papildomas sprendimas.
  2. Netenkinus ieškovo ieškinio, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 500 EUR atstovavimo išlaidos, kurios atmetus ieškovo ieškinį priteistinos atsakovui iš ieškovo.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus apie sumokėtą 249 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 124,50 EUR atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
  3. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro – 200 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 50 EUR vertimo išlaidos, 70 EUR atstovavimo išlaidos. Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai iš atsakovo ieškovui priteistina 160 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 35,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovo R. N. 1 500 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui Č. B., patirtas pirmosios instancijos teisme.

22Priteisti iš atsakovo Č. B. 35,50 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. N., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ryšiai