Byla 2-361-780/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos A. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą,

Nustatė

2Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ( - ) gimė G. K., Onos, kurios gimimo akto įrašas buvo sudarytas 1902 m. Lazdijų RKB; 2) ( - ) gimė M. K., Onos, kurios gimimo akto įrašas buvo sudarytas ( - ) RKB; 3) ( - ) Rudaminos RKB buvo įregistruota santuoka tarp G. K. ir J. A.; 4) ( - ) Rudaminos valsčiuje buvo įregistruota santuoka tarp G. A. ir A. G..

3Šia nutartimi sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas.

4Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis).

5Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius juridinius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

6Pareiškėja pareiškime nurodo, kad nustačius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ji, kaip vienintelė šeštos eilės įstatyminė įpėdinė, galės paveldėti po savo pusbrolio B. M. mirties atsiradusį palikimą. Tačiau pareiškėja netinkamai formuluoja reikalavimus ir neteisingai vertina prašomų nustatyti faktų teisinę reikšmę.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 8.1. punkte nurodyta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Tai reiškia, kad teismas negali nustatyti faktų, kad tam tikri asmenys gimė arba susituokė tam tikru metu, kaip to prašo pareiškėja. Teismas gali nustatyti tik faktą, kad tokie įvykiai buvo įregistruoti.

8Pareiškėja turi savo gimimo ir santuokos liudijimus, savo motinos santuokos ir mirties liudijimus. Taip pat turi, kaip nurodo pareiškime, savo pusbrolio, B. M. gimimo, jo motinos sutuoktuvių ir jų abiejų mirties liudijimus. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos ir mirusio pusbrolio B. M. motinos buvo seserys, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

9Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą pabrėžtina, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai aplinkybių, kad pareiškėja ir mirusysis B. M. buvo pusbroliai, o jų motinos – seserys, nepatvirtins, nes prašomi nustatyti gimimo ir santuokos sudarymo datų faktai nepatvirtina giminystės ryšių, kurie reikalingi siekiant paveldėti pagal įstatymą. Norėdama paveldėti B. M. palikimą pareiškėja turi įrodyti ne savo ir mirusiojo B. M. motinų gimimo ir santuokų sudarymo datas, o faktą, kad pareiškėjos motinos ir B. M. motinos tėvai buvo tie patys, t. y. kad jos buvo seserys. Duomenys apie kiekvieno asmens tėvus yra nurodomi gimimo liudijimuose ar kituose, anksčiau juos atstojusiuose, dokumentuose. Todėl nesant tokių dokumentų, pareiškėjos motinos ir B. M. motinos gimimo datų nustatymas neįrodys, kad jos turėjo bendrus tėvus ir buvo seserys.

10Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjos prašomi nustatyti juridinę reikšmę trintys faktai nesukurs teisinių pasekmių.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais kai iš paduoto pareiškimo matyti, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

12Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos motinos pavardė įrašyta G. G.–K., B. M. gimimo liudijime jo motina įrašyta M. M., S., o galimai jo motinos sutuoktuvių liudijime įrašyta, kad susituokė K. M. (po santuokos M.), t. y. nesutampa pareiškėjos motinos ir B. M. motinos pavardės viena raidė.

14Be to, mirties liudijime įrašyta, kad mirė M. M., o B. M. gimimo liudijime jo motina įrašyta M. M., t. y. nesutampa mirusiosios vardai.

15Be to, mirties liudijime nurodyta, kad mirė B. M., o Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo namų ūkio knygoje Nr. 1 ūkio Nr. 46 gyvenamasis namas su ūkio pastatais įrašytas M. B. vardu, t.y. nesutampa mirusiojo vardai.

16Jeigu pareiškėja mano, kad aukščiau minėtuose dokumentuose – gimimo, santuokos ar mirties liudijimuose neteisingai parašytos pavardės ar vardai, ji turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo. Kai yra neigiama civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl įrašo ištaisymo, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo.

17Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškimas dėl reiškiamų reikalavimų nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18Kadangi pareiškimą priimti atsisakoma, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

19Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 3 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais, teisėjas

Nutarė

20Pareiškėjos A. M. pareiškimą Nr. R20-235 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atsisakyti priimti.

21Grąžinti pareiškėjai A. M., a. k. ( - ) 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-04-02 Medicinos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, operacijos eilės numeris 896626, įmokos kodas 5660.

22Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso... 2. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę... 3. Šia nutartimi sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas.... 4. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl... 5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius juridinius... 6. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad nustačius prašomus nustatyti juridinę... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56... 8. Pareiškėja turi savo gimimo ir santuokos liudijimus, savo motinos santuokos... 9. Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą pabrėžtina, kad prašomi... 10. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjos prašomi nustatyti... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais kai iš... 12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę... 13. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos... 14. Be to, mirties liudijime įrašyta, kad mirė M. M., o B. M. gimimo liudijime... 15. Be to, mirties liudijime nurodyta, kad mirė B. M., o Lazdijų rajono... 16. Jeigu pareiškėja mano, kad aukščiau minėtuose dokumentuose – gimimo,... 17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškimas dėl... 18. Kadangi pareiškimą priimti atsisakoma, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas... 19. Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 3 dalimi,... 20. Pareiškėjos A. M. pareiškimą Nr. R20-235 dėl juridinę reikšmę... 21. Grąžinti pareiškėjai A. M., a. k. ( - ) 41 EUR (keturiasdešimt vieną... 22. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos...