Byla 2A-2394-577/2014
Dėl įpareigojimo sudaryti vienkartinę pensijų išmokos sutartį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų V. M. ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams UAB „SEB investicijų valdymas“ ir AB SEB bankui dėl įpareigojimo sudaryti vienkartinę pensijų išmokos sutartį.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus 2003-11-26 Pensijų kaupimo sutarties Nr. VB 00165788 pagrindu sudaryti su ieškove vienkartinę pensijų išmokos sutartį, vienkartine išmoka išmokėti sukauptą sumą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2003-11-26 su atsakovu UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė Pensijų kaupimo sutartį. Kadangi atsakovas AB SEB bankas pats neturi teisės sudaryti su ieškove pensijų išmokos sutarties ir veikia pagal atskirą sutartį tik kaip atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ platintojas, ieškovė bendraatsakoviais įtraukė abu atsakovus. Ieškinyje nurodė, kad, sulaukusi pensinio amžiaus, 2012-11-14 kreipėsi į AB SEB banką, kad šis sudarytų vienkartinę pensijų išmokos sutartį ir vienkartine pensijų mokėjimo išmoka išmokėtų ieškovės sukauptą sumą. Ieškovės teigimu, ją aptarnavusi banko darbuotoja paaiškino ieškovei, kad jos sukaupta suma yra 37 700 Lt, ir kad nėra jokių kliūčių vienkartinės pensijos išmokos sutarčiai sudaryti. Pasak ieškovės, tą pačią dieną banko darbuotoja nepriėmė jos prašymo sudaryti vienkartinę pensijų išmokos sutartį ir patarė ateiti kitą dieną. Kitą dieną ieškovei nuvykus į banko skyrių, ta pati banko darbuotoja atsisakė sudaryti su ieškove sutartį, paaiškindama, kad SODRA 2012-11-13 pervedė 3 759,60 Lt į pensijų fondo sąskaitą, dėl ko padidėjo sukauptas pensijos turtas ir bazinio anuiteto dydis viršijo pusę valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. 2012-12-11 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovą AB SEB banką, kad derybų būdu būtų išspręsta susiklosčiusi situacija. Bankas 2012-12-28 raštu Nr. 02.08.04-18454 atsisakė sudaryti su ieškove vienkartinės pensijų išmokos sutartį, nurodydamas, kad ieškovės vardu esančiame fonde sukaupta suma viršija Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą ribą. Nesutikdama su Banko pateiktu atsakymu, 2013-06-06 ieškovė pakartotinai kreipėsi į AB SEB banką, prašydama sudaryti vienkartinę pensijų išmokos sutartį, tačiau 2013-07-25 raštu Nr. 02.08.04-12727 ieškovė vėl buvo informuota, kad vienkartinė pensijos išmokos sutartis negali būti sudaryta, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pasak ieškovės, ji negavo jokios informacijos iš UAB „SEB investicijų valdymas“ apie pensijos išmokos gavimo tvarką, apie šią tvarką jai užsiminta tik 2012-12-28 atsakovo AB SEB banko rašte Nr. 02.08.04-18454. Ieškovė tvirtina, kad jos kreipimosi į Banką dieną SODROS pinigai dar nebuvo įplaukę į sąskaitą ir nebuvo apskaityti, todėl ieškovė turėjo teisę gauti išmoką vienu kartu. Be to, pasak ieškovės, sudarant pensijų kaupimo sutartį, dar nebuvo Draudimo priežiūros komisijos 2004-02-24 nutarimu Nr. 16 patvirtintos Bazinio pensijų skaičiavimo metodikos bei Bazinio pensijų anuiteto dydžio lentelės, todėl ieškovė neturėjo galimybės žinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises, ir tai jai nebuvo išaiškinta. Ieškovės teigimu, tą dieną, kai ji kreipėsi į atsakovą AB SEB banką dėl vienkartinės pensijų išmokos sutarties sudarymo, jos sukaupta suma neviršijo pusės valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio ir pareikštas žodinis prašymas sudaryti vienkartinę pensijų išmokos sutartį neprieštaravo Pensijų kaupimo įstatymo nuostatoms, todėl atsakovas per savo atstovą galėjo ir privalėjo sudaryti su ieškove vienkartinę pensijų išmokos sutartį, o nesudarydamas vienkartinės pensijų išmokos sutarties, atsakovas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

5Atsakovas AB SEB bankas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad AB SEB bankas yra komercinis bankas ir neturi teisės vykdyti pensijų kaupimo veiklos, taigi ir sudaryti pensijų išmokos sutartį su ieškove. Atsakovas AB SEB bankas pagal sudarytą su UAB „SEB investicijų valdymas“ bendradarbiavimo sutartį veikia tik kaip valdymo įmonės atstovas. Sudarant Pensijų kaupimo sutartį, ieškovei buvo atskleista, kad teisiniai santykiai sukuriami tarp jos ir pensijų kaupimo bendrovės UAB „SEB investicijų valdymas“, todėl, AB SEB banko nuomone, jis apskritai nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Bet kuriuo atveju AB SEB bankas nurodė, kad valdymo įmonė negali sudaryti vienkartinės pensijų išmokos sutarties, jeigu pensijų fonde sukaupta suma viršija sumą, kurią sukaupus, vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, atsiranda prievolė dalyviui pirkti pensijų anuitetą, todėl atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ neturi pagrindo taikyti įstatymo išimtį ieškovei, nes tokia išimtis taikoma, kai apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis negu pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

6Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, todėl prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė nustatyta tvarka ir tinkamai 2012-05-11 pranešimu buvo prieš tris mėnesius informuota apie galimybę sudaryti pensijų išmokos sutartį ir pirkti anuitetą arba nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią. Šis pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu atsakovui žinomu dalyvio adresu, nes ieškovė nepranešė laiku apie pasikeitusius savo rekvizitus, todėl atsakovo nuomone, ieškovė negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo pranešimo, nes laikytina, jog ji įstatymų nustatyta tvarka informuota apie galimybes ir sąlygas gauti pensijų išmoką ir visas šias aplinkybes turėjo bei galėjo žinoti. Atsakovas paaiškino, kad 2012-11-13 SODROS pavedimo Banko darbuotoja dėl įvairių techninių kliūčių galėjo nematyti, tačiau tai nekeičia fakto, kad pavedimas padarytas iki ieškovei kreipiantis į atsakovo AB SEB banko skyrių dėl vienkartinės pensijų išmokos sutarties sudarymo. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Pensijų kaupimo įstatymas neleidžia dalyviui tą pačią dieną ir pateikti prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, ir sudaryti pačią sutartį, nes tokio pobūdžio sutartis sudaroma per 5 darbo dienas nuo rašytinio prašymo gavimo dienos, todėl, atsakovo teigimu, ieškovės argumentai, kad jeigu jos kreipimosi dieną būtų buvusi sudaryta vienkartinė pensijų išmokos sutartis, jos sukaupta pensija nebūtų viršijusi nustatyto pusės valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, yra nepagrįsti. Ieškovės argumentai, kad, sudarydama 2003-11-26 Pensijų kaupimo sutartį, ji neturėjo galimybės sužinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises, nes neva nebuvo priimto poįstatyminio teisės akto, taip pat, atsakovo teigimu, yra nepagrįsti. Paaiškino, kad sudarant Pensijų kaupimo sutartį, Pensijų kaupimo įstatyme jau buvo įtvirtinta nuostata, kada dalyviui atsiranda pareiga pirkti pensijų anuitetą, ir ši sąlyga buvo perkelta į sudarytą Pensijų kaupimo sutartį bei į pensijų fondo „SEB pensija 1“ taisykles.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad AB SEB bankas nei pagal su ieškove sudarytą Pensijų kaupimo sutartį, nei pagal įstatymą negali būti Pensijų išmokos sutarties šalis, todėl jis yra netinkamas atsakovas pagal byloje pareikštą reikalavimą, o ieškovei nesutikus atsisakyti reikalavimo AB SEB banko atžvilgiu, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį AB SEB bankui atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas nurodė, kad pagal pensijų išmokos metu galiojusių teisės aktų nuostatas (Pensijų kaupimo įstatymo 22, 23 ir 24 straipsniai) tiek Sutarties sudarymo metu, tiek ieškovės kreipimosi dėl pensijų išmokos metu buvo įtvirtinta, kad pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio; tik tas dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, yra atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Pažymėjo, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta pensijų fondo SEB pensija 1 taisyklių (toliau – Taisyklės), kurios yra sudėtinė ieškovės sudarytos Pensijų kaupimo sutarties dalis, 5 straipsnio 11 dalyje. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir 2003-11-26 Pensijų kaupimo sutarties nuostatoms, ieškovės argumentai, kad Sutarties sudarymo metu jai nebuvo nustatytos pareigos įsigyti pensijų anuitetą, pirmos instancijos teismo buvo atmesti kaip teisiškai nepagrįsti, o ta aplinkybė, kad Sutarties sudarymo metu dar nebuvo patvirtinto poįstatyminio teisės akto, reglamentuojančio bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką, pirmos instancijos teismo vertinimu, negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti įstatymo ir sutarties sąlygas, juolab kad įstatymo nuostatų įgyvendinimą detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai buvo priimti ieškovės sudarytos Pensijų kaupimo sutarties galiojimo metu. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2012-11-13 SODRA jau buvo pervedusi į ieškovės pensijų fondą eilinę įmoką, kuri už praėjusį mėnesį buvo gerokai didesnė dėl ieškovės gautų papildomų pajamų, pervestos SODROS įmokos suma buvo konvertuota į pensijų fondo vienetus 2012-11-14 po pietų, todėl ieškovės argumentai, kad jeigu Vienkartinės pensijų išmokos sutartis būtų sudaryta jos kreipimosi dieną, t.y. 2012-11-14, tai jos sukauptos pensijos suma nebūtų viršijusi pusės valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, buvo atmesti. Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentų, jog atsakovo atstovas ją suklaidino ar elgėsi jos atžvilgiu nesąžiningai. Taip pat teismas nurodė, kad pagal ieškovės kreipimosi metu (2012-11-14) galiojusios redakcijos Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, pensijų išmokos sutartis sudaroma po to, kai dalyvis pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto dydį šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą dalyvio rašytinio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dieną. Gavus dalyvio prašymą, pensijų išmokos sutartis sudaroma ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad jos rašytinis prašymas pensijų išmokos sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas. Atmesti kaip nepagrįsti buvo ir ieškovės atstovo motyvai, kad kai pensijų kaupimo dalyviui sukanka pensinis amžius, pasibaigia Pensijų kaupimo sutartis, o dalyviui sulaukus pensinio amžiaus, įmokos negali būti pervedinėjamos. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nesutiko ir su ieškovės argumentais, kad jai prieš tris mėnesius iki senatvės pensijos amžiaus nebuvo pranešta apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti išmokos mokėjimo pradžią Taisyklių 7 straipsnio 14 punkto nustatyta tvarka.

8III.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimti, bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pasak apeliantės, ji nebuvo 2012-05-11 laišku informuota apie tai, kad sulaukus senatvės pensinio amžiaus gali sudaryti pensijų išmokos sutartį ir pirkti anuitetą arba nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią. Ieškovė paaiškina, kad jos gyvenamoji vieta nesikeitė, o vietoje ( - ), kuris buvo nurodytas kaip sklypo numeris, prieš kelis metus buvo pervadintas į ( - ). Ieškovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ji atsakovo siųsto pranešimo apie galimybę sudaryti pensijų išmokos sutartį ar jos gavimo tvarką nebuvo gavusi. Pasak ieškovės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertindamas įrodymus prioritetą suteikė tam, kad ji turėjo pranešti apie tariamą adreso pasikeitimą, tačiau neatkreipė dėmesio į tą sutarties momentą, kuris atsakovą įpareigoja informuoti klientą ir užtikrinti, kad būtų realiai pranešta, o pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad klientas buvo informuotas. Ieškovės nuomone, atsakovas turėjo pasirinkti tokią pranešimo įteikimo paštu formą, kad pats būtų įsitikinęs, jog pranešimas yra įteiktas tinkamai. Apeliantė pažymi, kad ji pensinio amžiaus sulaukė 2012-11-04, todėl nekyla abejonių, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs savo pareigą ir pranešęs apie galimybę gauti išmoką, tai ji ta galimybe būtų pasinaudojusi, kadangi tuo metu nebuvo jokių kliūčių gauti vienkartinę pensijos išmoką. Taip pat ieškovė tvirtina, kad jeigu Vienkartinė pensijų išmokos sutartis būtų buvusi sudaryta jos kreipimosi į atsakovą dieną, t.y. 2012-11-14, jos sukauptos pensijos suma nebūtų viršijusi pusės valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad 2003-11-26 sudarant Pensijų kaupimo sutartį, dar nebuvo patvirtinta 2004-02-24 Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimu Nr. 16 Bazinio pensijų skaičiavimo metodika ir Bazinio pensijų anuiteto dydžio lentelė, todėl Sutarties sudarymo metu, pasak ieškovės, ji neturėjo galimybės žinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises, o vėliau šios taisyklės nebuvo išaiškintos. Ieškovė tvirtina, kad banko darbuotoja ją suklaidino, nes nurodė, kad prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gali pasirašyti bet kada, nes jos sukaupta suma neviršija pusę ieškovei apskaičiuoto valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, kuriam būtina įsigyti pensijų anuitetą. Apeliantės įsitikinimu, Sutartis privalėjo būti sudaryta pagal kreipimosi dieną pensijų fonde buvusią sumą, t.y. 37 700 Lt. Be to, ieškovė tvirtina, kad privačiame pensijų fonde sukaupta konkreti pinigų suma yra jos asmeninė nuosavybė, todėl įstatymas, kuris riboja asmens teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo asmeniniu turtu, prieštarauja ir Konstitucijos 23 str., ir Lietuvos Respublikos civilinės teisės normoms.

11Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovas paaiškina, kad pranešimas pensijų kaupimo sistemos dalyviui prieš tris mėnesius iki pensinio amžiaus sukakties apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti pensijų išmokos mokėjimo datą tėra rūpestingas valdymo įmonės priminimas asmeniui iš anksto apsvarstyti galimybes, nes joks įstatymas valdymo įmonei tokios pareigos nenumato, tik „SEB pensija 1“ taisyklėse pats atsakovas yra nusistatęs, kad prieš tris mėnesius iki dalyvio senatvės pensijos amžiaus sukakties praneš dalyviui apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Atsakovas pažymi, kad įstatymas ne tik kad nenumato pranešimo turinio, bet ir neįpareigoja valdymo įmonės įsitikinti, ar prieš tris mėnesius iki pensinio amžiaus sukakties dalyvis gavo ir susipažino su pranešimu. Atsakovas pastebi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos adreso ir numeracijos pasikeitimo nė viename procesiniame dokumente bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo nurodytos, tačiau bet kuriuo atveju, atsakovo teigimu, ieškovė niekada nebuvo pranešusi valdymo įmonei apie adreso pasikeitimą, todėl vadovaujantis su ieškove pasirašytos pensijų kaupimo sutarties 37 p. ir apeliantės kreipimosi į banką metu galiojusių Taisyklių 14 str. 9 d., šalis nepranešusi laiku apie pasikeitusius rekvizitus, negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo siųstų pranešimų, jei kita šalis atliko veiksmus pagal paskutinį jai žinomą tos šalies adresą. Kadangi į bylą yra pateikti įrodymai, jog pranešimas ieškovei buvo siųstas, tai, atsakovo nuomone, turi būti laikoma, kad atsakovas savo pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovas pažymi, kad ginčijamą pensijų įmoką SODRA pervedė į apeliantės vardu atidarytą pensijų sąskaitą 2012 m. lapkričio 13 d., o Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta tvarka pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po piniginių lėšų gavimo į pensijų fondą dienos, todėl būtent tą dieną, kai ieškovė kreipėsi į banko skyrių, buvo konvertuojama į vienetus 2012 m. lapkričio 13 d. iš SODROS pervesta pensijų įmoka. Taip pat atsakovas paaiškina, kad įstatymas neleidžia dalyviui tą pačią dieną ir pateikti prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir sudaryti pačią pensijų išmokos sutartį, todėl apeliantės nurodyti argumentai, kad jeigu atsakovas būtų sudaręs sutartį tą pačią dieną, kai ji kreipėsi į atsakovą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, sukaupta pensija neva nebūtų viršijusi nustatyto pusės valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, yra nepagrįsti. Be to, atsakovas pažymi, kad būtent įstatymų leidėjas sureguliavo II pakopos pensijų kaupimo sistemą, todėl atsakovas savavališkai negali keisti ir nesilaikyti imperatyvių teisės normų, o ieškovė, atsakovo nuomone, neteisingai supranta teisės aktus ir imperatyvias teisės normas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jai 2003 m. lapkričio 26 d., sudarant pensijų kaupimo sutartį, dar nebuvo patvirtinta Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodika ir Bazinio pensijų anuiteto dydžio lentelė, todėl ji negalėjo sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises. Atsakovas paaiškina, kad pensijų išmokų mokėjimo sąlygos ir pagrindinis principas, nulemiantis, kuomet pensijų kaupimo sistemos dalyviui atsiranda pareiga pirkti pensijų anuitetą, buvo nustatytos ir toje Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo ieškovei sudarant pensijų kaupimo sutartį.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir UAB „VB investicijų valdymas“ (dabar – UAB „SEB investicijų valdymas“ 2003-11-26 sudarė Pensijų kaupimo sutartį (toliau – Sutartis), pasirinkdama valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį kaupti konservatyvaus investavimo pensijų fonde „VB Pensijų pensija 1“ (b. l. 9). Ieškovė 2012-11-04 sulaukė senatvės pensijos amžiaus. 2012-11-14 ieškovė kreipėsi į AB SEB banko Gedimino skyrių dėl pensijų išmokos pagal Pensijų kaupimo sutartį. Ieškovę konsultavusi Banko vadybininkė I. I. informavo, kad teisės į pensiją atsiradimo dieną ieškovės sukaupta 37 700 Lt suma (pagal 2012-11-04 fondo vienetų vertę). Ieškovei buvo paaiškinta, kad jai apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos, todėl nereikėtų pirkti pensijų anuiteto ir galėtų būti sudaryta vienkartinė pensijų išmokos sutartis. Ieškovei atvykus į Banką 2012-11-15, buvo pranešta, kad SODRA 2012-11-13 pervedė į pensijų fondą 3 759,84 Lt dydžio įmoką, todėl pensijos išmokos suma didėja iki 41 544,04 Lt, todėl jai privalu pirkti pensijų anuitetą, nes bazinis pensijų anuitetas viršija pusę valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos, o tokiu atveju vienkartinė pensijos išmokos sutartis negali būti sudaroma. 2012-12-11 su pretenzija ieškovė kreipėsi į AB SEB banką ir, remdamasi tuo, kad 2003-11-26 Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu nebuvo priimta jokio norminio akto, nustatančio maksimalią vienkartinę pensijų išmoką ir ieškovės prievolę sudaryti sutartį su draudimo bendrove dėl anuiteto įsigijimo, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsniu, prašė išmokėti vienkartinę pensijos išmoką, kuri 2012-11-14 buvo 41 544,04 Lt (b. l. 10-11). SEB bankas 2012-12-28 rašte nurodė, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, su ieškove vienkartinės pensijų išmokos sutartis, neperkant pensijų anuiteto, negali būti sudaryta, nes ieškovės vardu pensijų fonde sukaupta suma viršija Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą ribą, t. y. bazinis pensijų anuitetas viršija pusę valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos (b. l. 12-13). 2013-06-06 pakartotiniu prašymu ieškovė kreipėsi į SEB banką, prašydama sudaryti su ja vienkartinės pensijų išmokos sutartį, remdamasi tuo, kad tuo metu, kai ji kreipėsi su prašymu sudaryti Sutartį, buvo visos įstatymo nustatytos sąlygos tokiai sutarčiai sudaryti: ieškovė buvo sulaukusi pensijos amžiaus, o kreipimosi dieną sukauptos lėšos pagal apskaičiuotą anuitetą neviršijo pusės bazinės pensijos dydžio (b. l. 14-19). SEB bankas 2013-07-25 rašte nurodė ieškovei, kad jai 2012-05-11 buvo išsiųstas laiškas, informuojant, jog, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, klientė gali sudaryti pensijų išmokos sutartį ir pirkti anuitetą arba nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią; pranešime taip pat buvo nurodyta pensijų išmokos mokėjimo tvarka, taip pat pensijų anuiteto mokėjimo sąlygos. Be to, rašte buvo paaiškinta, kad SODRA 2012-11-13 pervedė į klientės vadu atidarytą pensijų sąskaitą įmoką, už šią įmoką kitą darbo dieną buvo nupirkti pensijų fondo vienetai. Ieškovės pensijų fonde sukaupta suma viršija sumą, kurią sukaupus atsiranda prievolė pirkti pensijų anuitetą, todėl ieškovei negali būti sudaryta išimtis, atleidžiant nuo tokios prievolės. Dėl to pensijų bendrovė negali sudaryti su ieškove vienkartinės pensijų išmokos sutarties (b. l. 20-23). 2013-10-01 ieškovė kreipėsi į teismą, prašymą įpareigoti atsakovus AB SEB banką ir UAB „SEB banko investicijų valdymas“ sudaryti su ja vienkartinės pensijų išmokos sutartį (b. l. 41-48). Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi įvertinęs bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę dieną, t. y. 2012-11-14, buvo pervesta eilinė SODROS įmoka, dėl kurios padidėjo sukaupta suma, ir ieškovei apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis viršijo pusę valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, pensijų kaupimo bendrovė per savo atstovą teisėtai atsisakė sudaryti su ieškove vienkartinės pensijų išmokos sutartį, nes tokia sutartis pagal nustatytą teisinį reglamentavimą negalėjo būti sudaryta dėl atsiradusios prievolės pirkti pensijų anuitetą. Ieškovė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Apeliacinį skundą ieškovė iš esmės grindžia trim pagrindiniais argumentais: 1) kad ji nebuvo tinkamai informuota apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti išmokos mokėjimo pradžią; 2) jeigu Vienkartinė pensijų išmokos sutartis būtų sudaryta kreipimosi į atsakovą dieną, tai sukauptos pensijos suma nebūtų viršijusi pusės valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio; 3) 2003 m. lapkričio 26 d., sudarant pensijų kaupimo sutartį, dar nebuvo patvirtinta Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodika ir Bazinio pensijų anuiteto dydžio lentelė, todėl Sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo žinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises.

15Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pensijų kaupimo sistemą ir pensijų fondų valdymo įmonių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl pensijų kaupimo bendrovė negali nukrypti nuo nustatyto teisinio reglamentavimo ir neturi teisės susitarti su ieškove dėl kitokių, negu nustatytos įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų, vienkartinės pensijų išmokos sutarties sudarymo sąlygų. Pažymėtina, kad su ieškove sudarytos Pensijų kaupimo sutarties 8 punkte yra aiškiai nurodyta, kad pensijų išmoka gali būti mokama dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus šiais būdais: 8.1 nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, kurios viena iš funkcijų yra pensijų anuiteto draudimas; 8.2 išmokant vienu kartu vienkartinę pensijų išmoką ar dalimis periodinę pensijų išmoką; 8.3 Taisyklių 5 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju nuperkant anuitetą draudimo bendrovėje, kurios viena iš funkcijų yra pensijų anuiteto draudimas, ir išmokant vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką. Sutarties 13 punkte įtvirtinta, kad pensijų išmokos mokamos teisės aktų nustatyta tvarka.

16Nesutiktina su ieškovės samprotavimais, kad sudarant pensijų kaupimo sutartį, dar nebuvo patvirtinta Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodika ir Bazinio pensijų anuiteto dydžio lentelė, todėl Sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo žinoti, kaip konkrečiai galės įgyvendinti savo teises. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad 2003-11-26 - Pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu, ir 2012-11-14 - ieškovės kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos metu, galiojusių redakcijų Pensijų kaupimo įstatymo 22 ir 23 straipsniuose jau buvo reglamentuoti pensijų išmokos būdai, o 23 ir 24 straipsniuose – pensijų išmokų pasirinkimo tvarka. Pažymėtina, kad nors poįstatyminio akto, detalizuojančio pensijų anuiteto skaičiavimo tvarką dar nebuvo, tačiau tuo metu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme aiškiai buvo numatytos sąlygos, kada atsiranda pareiga pirkti pensijų anuitetą, analogiškos sąlygos buvo perkeltos ir į ieškovės su atsakovu UAB „SEB investicijų valdymas“ pasirašytą pensijų kaupimo sutartį ir į Taisyklių 55 straipsnio 11 dalį. Taigi pensijų išmokų mokėjimo sąlygos ir pagrindinis principas, nulemiantis, kada pensijų kaupimo sistemos dalyviui atsiranda pareiga pirkti pensijų anuitetą, jau buvo nustatyti ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo redakcijoje, kuri galiojo tada, kai ieškovė sudarė pensijų kaupimo sutartį, o poįstatyminiai teisės aktai, kurie nors dar ir nebuvo Sutarties pasirašymo metu priimti, tačiau bet kuriuo atveju jie negalėjo prieštarauti įstatymo nuostatoms ir nustatyti kitokios tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė, pasirašant Sutartį, apie tai, kada atsiranda pareiga pirkti anuitetą, žinojo arba bent jau turėjo žinoti. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė Sutartyje savo parašu patvirtino, jog visos Pensijų kaupimo sutarties sąlygos, tarp jų – Taisyklių sąlygos, buvo su ja aptartos individualiai ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį.

17Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliantės teiginiu, kad, jeigu Vienkartinės pensijų išmokos sutartis būtų sudaryta jos kreipimosi į atsakovą dieną, t.y. 2012-11-14, sukauptos pensijos suma nebūtų viršijusi pusės valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, todėl nebūtų buvę jokių kliūčių pasirašyti Vienkartinės pensijų išmokos sutartį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 34 str. 2 d. įtvirtina, kad pinigai į pensijų fondo vienetus konvertuojami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po piniginių lėšų gavimo į pensijų fondą dienos. Pritartina pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė konsultacijos dėl vienkartinės pensijų išmokos į Banką kreipėsi 2012-11-14, o SODRA jau 2012-11-13 buvo pervedusi į ieškovės pensijų fondą eilinę įmoką (b. l. 97, 98-99). Taigi būtent tą dieną, kai ieškovė kreipėsi į banko skyrių, t.y. 2012 m. lapkričio 14 d., ir buvo konvertuojama į pensijų fondo vienetus 2012 m. lapkričio 13 d. iš SODROS pervesta pensijų įmoka. Be to, ir į bylą pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 13 d. pensijų fondo SEB pensija 1 vieneto vertė ir atitinkamai viso fondo grynųjų aktyvų vertė buvo apskaičiuota tik 2012 m. lapkričio 14 d., o informacija buvo baigta perkelti į sistemą tik tos pačios dienos 13 val. 19 min. (b.l. 111-114). Pastebėtina ir tai, kad pagal teisinį reglamentavimą pensijų išmokos sutartis sudaroma tik po to, kai dalyvis pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo ir pensijų kaupimo bendrovė apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto dydį šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Gavus dalyvio prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sudaroma rašytinė pensijų išmokos sutartis (LR Pensijų kaupimo įstatymo 24 str. 2 d.). Taigi minėtų įstatyminių nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad įstatymas neleidžia dalyviui tą pačią dieną pateikti ir prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, ir sudaryti pačią pensijų išmokos sutartį. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, gavus dalyvio prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyvio pensijų sąskaitoje įrašyti pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigus kitą dieną po rašytinio dalyvio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos, pastarojo prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Taigi akivaizdu, jog ieškovės argumentai, kad jeigu atsakovas būtų sudaręs sutartį tą pačią dieną, kai ji kreipėsi į atsakovą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, t.y. 2012 m. lapkričio 14 d., tai sukaupta pensija nebūtų viršijusi nustatyto pusės valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, yra visiškai teisiškai nepagrįsti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tokius ieškovės argumentus atmetė. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kurią pastebėjo ir pirmos instancijos teismas, kad 2012-12-11 pretenzijoje ieškovė prašydama išmokėti jai vienkartinę pensijos išmoką, pati pripažino, kad jos kreipimosi į Banką dieną (2012-11-14) jai priklausanti vienkartinė pensijų išmoka buvo 41 544,04 Lt, ne 37 700 Lt dydžio (b. l. 10-11).

18Visų išdėstytų argumentų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės kreipimosi į pensijų kaupimo bendrovę dieną, t. y. 2012-11-14, buvo pervesta eilinė SODROS įmoka, dėl kurios padidėjo sukaupta suma, ir ieškovei apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis viršijo pusę valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, todėl pensijų kaupimo bendrovė per savo atstovą teisėtai atsisakė sudaryti su ieškove vienkartinės pensijų išmokos sutartį, nes tokia sutartis pagal nustatytą teisinį reglamentavimą negalėjo būti sudaryta dėl atsiradusios prievolės pirkti pensijų anuitetą, ir tokią savo išvadą išsamiai argumentavo.

19Ieškovė taip pat nurodo tai, kad jai prieš tris mėnesius iki senatvės pensijos amžiaus nebuvo pranešta apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti išmokos mokėjimo pradžią Taisyklių 7 straipsnio 14 punkto nustatyta tvarka. Remdamasis bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais ieškovės motyvais. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad į bylą atsakovas pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad išsiuntė ieškovei 2011-05-11 pranešimą apie galimybę gauti pensijos išmoką arba nukelti išmokos mokėjimo pradžią Sutartyje jos nurodytu adresu korespondencijai – ( - ) (b. l. 93, 94). Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu pranešė pensijų kaupimo bendrovei apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 178 str.). Kaip teisingai ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal Sutarties 36, 37 punktų nuostatas, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė neturi pagrindo remtis tuo, kad ji negavo atsakovo 2011-05-11 pranešimo apie galimybę gauti pensijų išmoką ir jos gavimo tvarką. Be to, pastebėtina ir tai, kad pagal II pensijų pakopą reglamentuojančius įstatyminius teisės aktus valdymo įmonė neturi pareigos informuoti dalyvių prieš pensinį amžių apie galimybes nukelti išmokos mokėjimo pradžią arba gauti pensijos išmoką, tokią pareigą valdymo įmonę valdomų fondų dalyvių interesais valdymo įmonė yra nusistačiusi pati savo Taisyklėse. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia savanoriškai nusistatyta valdymo įmonės pareiga negali paneigti paties pensijų sistemos kaupimo dalyvio pareigos būti rūpestingam ir atidžiam bei domėtis savo sukaupta pensija ir jos dydžiu.

20Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas nagrinėjamu atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

23Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus... 5. Atsakovas AB SEB bankas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad AB... 6. Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepime į ieškinį,... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. ieškinį atmetė... 8. III.... 9. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepime į apeliacinį... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir UAB „VB investicijų... 15. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pensijų kaupimo sistemą ir... 16. Nesutiktina su ieškovės samprotavimais, kad sudarant pensijų kaupimo... 17. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliantės... 18. Visų išdėstytų argumentų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 19. Ieškovė taip pat nurodo tai, kad jai prieš tris mėnesius iki senatvės... 20. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 21. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 22. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti...