Byla e2S-1467-560/2018
Dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. B., antstolis D. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. B., antstolis D. B..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas E. P. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-2017002972, 2017-10-13 turto arešto aktą Nr. S-17-35-19751. Nurodė, kad antstolio kontoroje priimtas vykdyti išieškotojos I. B. pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 4 071,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėjas neskolingas, todėl išieškojimas vykdomas neteisėtai. Tai patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 2016-06-30 skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, kad jo įsiskolinimas 300,00 Eur, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys periodinių išlaikymo įmokų pervedimą į išieškotojos sąskaitą, bei išieškotojos žinutė, kuri patvirtina, kad 2017 m. birželį einamasis įsiskolinimas sudarė tik 500,00 Eur, kurie vėliau buvo sumokėti. Išieškotoja šių duomenų neginčijo, nereiškė jokių pretenzijų, kol tarp jų neprasidėjo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Sūnus nuo 2017-08-28 gyvena su pareiškėju, dukra – su motina. Jis vaikams perka įvairius daiktus, rūbus ir pan. Su išieškotoja jie turi vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaikymo vaikams mokėjimo. Taigi, mokėjimas vienas kitam neprasmingas, neekonomiškas ir neprotingas, todėl antstolis neturėjo teisės areštuoti jo žemės sklypų ir juose esančių statinių, nes antstolis negali areštuoti turto daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
  2. Antstolis D. B. 2018-01-02 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0035/15/00067 su pareiškėjo skundu persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-8356-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko išieškotojos naudai. E. P. 2015-03-19 buvo pateikęs skundą, kuriame ginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydį, kurį teismas atmetė (civilinė byla Nr. 2-18193-861/2015). Tačiau prieštaravimo ar skundo dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nebuvo pareikšta. Skolininko prašyme nenurodytas nei vienas vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo pagrindas. Išieškotoja 2017-09-25 antstoliui elektroniniu paštu pateikė informaciją, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 4 071,00 Eur, todėl nėra jokio pagrindo naikinti patvarkymą Nr. S-2017002972. Buvo areštuota skolininkui priklausanti banko sąskaita AB Citadele banke, tačiau lėšų joje nėra. Atsižvelgiant į išieškomą sumą, 2017-10-13 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko turtas. Turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
  3. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikai gyvena su ja, pareiškėjas vengia prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pareiškėjas nenurodė jokios akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjui pareiga teikti išlaikymą vaikams nėra panaikinta ar pakeista, todėl antstolis pagrįstai areštavo skolininko turtą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolininko turtas nedidelės vertės, jam dar yra pritaikyti areštai ir kitose bylose. 2017-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino antstolio D. B. 2017-10-16 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-29 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skundą pareiškėjas antstoliui dėl 2017-11-24 patvarkymo bei 2017-10-13 turto arešto akto yra pateikęs 2017-12-21, t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui pateikti. Tačiau pareiškėjas nėra praleidęs 90 dienų naikinamojo terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.
  2. Nustatyta, kad antstoliui išieškotoja vykdymui 2015-01-19 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-8356-127/2014 dėl išlaikymo išieškojimo. Antstoliui nebuvo pateikta jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad skolininkas geruoju vykdo 2013-03-04 teismo sprendimą dėl išlaikymo mokėjimo. Antstolis nenustatė jokių kliūčių, kurios būtų pagrindas atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui. Skolininkas 2015-03-19 buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo išlaikymo įsiskolinimo dydį, tačiau prieštaravimo ar skundo dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui nebuvo pareiškęs. Teismas 2015-04-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18193-861/2015, skundą yra atmetęs, nutartis įsiteisėjusi. Išieškotoja pateikė antstoliui duomenis, kad 2017-09-25 išlaikymo įsiskolinimas yra 4 071,00 Eur. Šis dydis nėra nuginčytas, paneigtas leistinais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai skunde, kad jis nėra skolingas, kad vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kad sūnus nuo 2017-08-28 gyvena su juo, kad jis vaikams viską perka, taip pat tai, kad su išieškotoja jie turi vienarūšes priešpriešines prievoles dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, taigi, mokėjimas vienas kitam yra neprasmingas, neekonomiškas ir neprotingas šiuo atveju neturi įtakos antstolio priimtiems procesiniams sprendimas vykdomojoje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad įsiskolinimo nebuvimą patvirtina 2016-06-30 skolų suderinimo aktas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos išieškotojos SMS žinutės apie įsiskolinimo dydį, tačiau išieškotoja antstoliui 2017-09-25 yra pateikusi duomenis elektroniniu paštu, kad įsiskolinimas sudaro 4 071,00 Eur. Kartu išieškotoja antstoliui yra pateikusi ir mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kiek skolininkas jai yra pervedęs per visą išieškojimo laikotarpį piniginių lėšų. Pagrindo abejoti išieškotojos pateiktais duomenimis nėra. Įsiskolinimo dydis nenuginčytas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas.
  3. Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą stabdyti vykdomąją bylą. Civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. e2-2396-391/2018, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nėra susijusi su vykdomojoje byloje Nr. 0035/15/00067 antstolio vykdomu išlaikymo įsiskolinimo išieškojimu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir naikinti antstolio 2017-11-24 patvarkymą Nr. S-2017002972.
  4. Antstolis yra areštavęs skolininkui AB Citadele bankas esančia skolininko sąskaitą Nr. ( - ), tačiau joje nėra piniginių lėšų. Taip pat antstolis nustatė, kad skolininko gaunamos mėnesio pajamos yra 48,00 eurai. Šios sumos nepakanka vykdomam išieškojimui dengti, todėl antstolis areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, nurodydamas turto arešto mastą – 4 071,00 Eur. Turto vertė nėra nurodyta, akte nurodoma kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Todėl antstolis 2017-10-13 turto arešto aktu nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas E. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo pateiktas paštui 2017-12-18, o apie skundžiamus veiksmus pareiškėjas sužinojo 2017-11-28, laikytina, kad 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nebuvo praleistas.
  2. Teismas neatskleidė ginčo esmės, netyrė pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai konstatavo prejudicinę reikšmę turinčius faktus, kurie užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti alternatyviomis ginčo išsprendimo galimybėmis. Esminę reikšmę šio ginčo išsprendimui turi aplinkybių, susijusių su esamu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu teisingas nustatymas, kadangi nesant įsiskolinimo jokie vykdymo veiksmai apskritai yra negalimi, o įsiskolinimui esant mažesniam, negu nurodė išieškotoja, atitinkamai turi būti keičiami taikomi suvaržymai pareiškėjo turtui, t. y. naikinami turto arešto aktai ir pan. Teismas šios aplinkybės netyrė, apskritai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų.
  3. Suinteresuotas asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas. Pareiškėjas apie skundžiamus antstolio veiksmus teigia sužinojęs 2017-11-28, tačiau nenurodė jokių įrodymų byloje, kurie patvirtintų šią datą.
  4. Teismas, nustatęs mokėtiną vaikams išlaikymą, aiškiai numatė jo teikimo tvarką – išlaikymas mokamas atliekant bankinius pavedimus į nurodytą banko sąskaitą. Teismas vertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai sprendė, kad vienašališkai skolininko paruošti skolų suderinimo aktai ar SMS žinutės neįrodo išlaikymo pareigos įvykdymo.
  5. Nepagrįsti apelianto samprotavimai, esą nutartimi teismas užkirto kelią pareiškėjui ginčyti įsiskolinimo dydį ginčo teisenos tvarka, naudotis neįvardytomis alternatyviomis priemonėmis.
  6. Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolis nenustatė jokių kliūčių, kurios būtų pagrindas atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui.
  7. Teismas išnagrinėjo pateiktą skolininko skundą ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto skunde reiškiami prašymai tiek faktiškai, tiek teisiškai nėra pagrįsti, o antstolio procesiniai veiksmai yra teisėti.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
  3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netyrė pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai konstatavo prejudicius faktus, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais pareiškėjo argumentais nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei pareiškėjo turto arešto masto ir teisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).
  4. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, tai darydamas atskleidė ginčo esmę. Tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų yra lakoniški, savaime nereiškia, jog šie įrodymai nebuvo ištirti ir/ar įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimas yra pakankamas ir aiškus, iš procesinio sprendimo turinio matyti, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas. Nagrinėjamu atveju pritartina suinteresuoto asmens išieškotojos argumentui, jog vienašališkai skolininko paruošti skolų suderinimo aktai ar SMS žinutės neįrodo išlaikymo pareigos įvykdymo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina savo paties pateiktus įrodymus bei jo netenkina pirmosios instancijos teismo išvados, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą procesinį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų motyvavęs priimtą procesinį sprendimą nepagrįstai nustatytais prejudiciniais faktais.
  6. Atskirai paminėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi tai, ar terminas paduoti skundui dėl antstolio veiksmų buvo praleistas, ar ne, nes pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo, t. y. pareiškėjui neatsirado termino praleidimo teisinės pasekmės.
  7. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-29 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą atmesti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai