Byla 3K-3-458/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gasida“ ieškinį atsakovams L. R. S., A. G., VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu; tretieji asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Telšių rajono 3–iasis notarų biuras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia tą atsakovių L. R. S. ir A. G. 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudaryto dovanojimo sandorio dalį, kuria atsakovei L. R. S. neatlygintinai perduotos patalpos, pažymėtos žymomis nuo P-17 iki P-20, pastate (poilsio namai „Svajonė“), pažymėtame žyma lK2p, Palangoje, (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakoves per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atkurti iki pertvarkymo buvusias pusrūsio, pažymėto žyma P-7, patalpas, kurios po pertvarkymo plane pažymėtos žyma nuo P-17 iki P-20, už šio reikalavimo neįvykdymą laiku nustatyti atsakovėms po 1000 Lt baudą už kiekvieną dieną, panaikinti Nekilnojamojo turto registre ginčo pusrūsio patalpų teisinę registraciją atsakovių vardu. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teisę į byloje ginčo objektu esančias pusrūsio patalpas įgijo 2003 m. kovo 12 d. varžytynėse neparduoto turto perdavimo akto pagrindu po to, kai 2002 m. spalio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš AB Turto banko reikalavimo teisę į Kauno miesto 3-iosios Statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės skolą ir visas teises į įkeistą skolininko turtą; tuo metu pusrūsio patalpa nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. birželio 10 d. sprendimu leista įregistruoti ieškovui nuosavybės teises į pusrūsyje esančias patalpas, pažymėtas žyma nuo P-1 iki P-16, jas pertvarkius į atskirą nekilnojamojo turto objektą. Ieškovo teigimu, atsakovės be teisinio pagrindo perplanavo ieškovo patalpas ir dalį jų savavališkai užėmė; VĮ Registrų cento duomenimis, dalyje pusrūsio po pertvarkymo įrengtos patalpos, pažymėtos žymomis nuo P-17 iki P-20, priskirtos poilsio patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005 m. liepos 13 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo nurodymu, atsakovės L. R. S. ir A. G. 2000 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sandoriu po 1/2 dalį įsigijo 44,42 kv. m poilsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis žymomis 1-70, 1-25, 1-24; atsakovė A. G. 2005 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleidusi dukteriai atsakovei L. R. S. po pertvarkymo įrengtas ginčo patalpas, ieškovo teigimu, sudarė niekinį, teismo pripažintiną negaliojančiu sandorį (CK 6.470 straipsnio 3 dalis, 1.78 straipsnio 1 dalis); be to, anot ieškovo, ginčo patalpos atsakovių vardu VĮ Registrų centre įregistruotos, remiantis galbūt suklastota Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 118 apie nebaigtą statyti statinį, nes šios institucijos archyve duomenų apie išduotą pažymą nėra, nors, ieškovo vertinimu, šis dokumentas negali būti pagrindas įregistruoti didesnę, nei įgyta, nuosavybės teisę į daiktą. Kadangi ginčo pusrūsio patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui, tai duomenys apie nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre naikintini.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina atsakovių nuosavybės teisių į ginčo patalpas, perplanuotas vietoje patalpos, pažymėtos žyma P-7, ir ši priklauso ieškovui. Atsakovių teiginius, kad ginčo patalpos dėl jų techninės paskirties priklauso visiems pastato patalpų savininkams ir kad ieškovui perleista teisė jas valdyti bendrai, teismas atmetė, remdamasis tuo, jog Reikalavimo perleidimo sutartyje ir Turto perdavimo akte ieškovui perduotos patalpos aiškiai identifikuotos, t. y. jam perduota patalpa, pažymėta žyma P-7; VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2007 m. liepos 30 d. rašto duomenimis, atlikus 2004 m. sausio 21 d. ir 2006 m. spalio 5 d. jų kadastrinius matavimus, nustatyta, kad ši patalpa perplanuota, jos dalyje įrengtos patalpos, aukšto plane pažymėtos žymomis nuo P-17 iki P-20, sujungtos su poilsio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registrų įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal patalpų savininkų prašymą bei, remiantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 118 apie nebaigtą statyti statinį, 2005 m. liepos 13 d. atlikta teisinė pastatų registracija Nekilnojamojo turto registre. Teismas nenustatė pirmiau nurodytos pažymos Nr. 118 išdavimą šioje institucijoje patvirtinančių duomenų, vertino 2000 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovės įgijo poilsio patalpas ginčo pastate, turinį ir pažymėjo, kad sutartyje bendrojo naudojimo patalpos aiškiai įvardytos, nurodyti jų indeksai, tačiau šia sutartimi atsakovės neįgijo pusrūsio patalpų ar patalpos, pažymėtos žyma P-7. Nurodytų aplinkybių visuma suponavo teismui išvadą, kad nei sutarties, nei pirmiau nurodytos pažymos Nr. 118 duomenimis nepatvirtinama atsakovių nuosavybės teisių į perplanuotas ginčo patalpas; jos priklauso ieškovui, todėl nurodytų dokumentų pagrindu atsakovėms atliktą nuosavybės teisių į šias patalpas įregistravimą VĮ Registrų centre teismas pripažino neteisėtu ir naikintinu (CK 4.256 straipsnio 3 dalis, 4.262 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė A. G. 2005 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartimi neteisėtai perleido ginčo patalpas atsakovei L. R. S. (CK 6.465 straipsnis, 6.470 straipsnio 3 dalis); sutarties dalį dėl 1/2 dalies patalpų, pažymėtų žymomis nuo P-17 iki P-20, perleidimo neatlygintinai atsakovei L. R. S. teismas pripažino negaliojančia, sandorį dėl šios dalies – niekiniu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis); teismas nusprendė išreikalauti turtą, buvusį šio sandorio dalyku, iš jį neatlygintinai įgijusios atsakovės L. R. S. (CK 4.96 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis), atsakovių neteisėtai valdomas patalpas – iš neteisėto valdymo, įpareigojant sugrąžinti jas į pirminę padėtį (CK 6.146 straipsnis).

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų L. R. S. ir VĮ Registrų centro apeliacinius skundus, 2012 m. vasario 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą. Kolegija apžvelgė ir išaiškino CK nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindus, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimo momentą nustatančias normas ir atskleidė jų turinį (CK 4.47 straipsnis, 4.100 straipsnio 4 dalis, 4.49 straipsnio 1, 2 dalys, 4.50 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnio 1, 2 dalys); pažymėjo reikalavimo įpareigoti panaikinti nekilnojamojo turto teisinę registraciją išvestinį pobūdį ir tai, kad ieškovo keliamas daikto teisinės registracijos pagrįstumo ir teisėtumo klausimas saistomas ieškovo nuosavybės teisių į daiktą įgijimo išnagrinėjimo. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovių nuosavybės teisių į patalpą, plane pažymėtą indeksu nuo P-17 iki P-20, perplanuotą vietoj patalpos P-7. Šiai išvadai pagrįsti kolegija rėmėsi bylos rašytiniais įrodymais, pažymėjo, kad 2003 m. kovo 12 d. varžytynėse neparduoto turto perdavimo akto pagrindu bankrutuojanti Kauno m. 3-ioji statybos ir remonto akcinė bendrovė perdavė ieškovui įkeistą turtą Palangoje, (duomenys neskelbtini), taip pat ir pastato, pažymėto žyma 1K2p, pusrūsio ir mansardos patalpas, pažymėtas indeksais nuo P-1 iki P-16, nuo 3-1 iki 3-12, kurių bendras plotas 1060,37 kv. m (pusrūsio bendras plotas 931,88 kv. m, mansardos – 128,49 kv. m). Šis aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad Reikalavimo perleidimo sutarties ir Varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo akto dalys dėl pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo niekinės, nes esą sandorių sudarymo metu patalpos pusrūsyje buvo pažymėtos kaip techninės, nesuformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre; priskirtos prie bendrojo naudojimo patalpų, jos negalėjo būti sutarties dalykas (CK 4.82 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 152 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisija, Komisijos sprendimas) duomenimis, kad pusrūsio patalpos, pažymėtos žymomis nuo P-1 iki P-16, ir nuosavybės teisės į jas iki jų perdavimo ieškovui Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos bankrutuojančiai Kauno miesto 3-iajai statybos ir remonto bendrovei; Komisija nepripažino šių patalpų bendrojo naudojimo paskirties, nepaisant to, kad jų nesuformuota ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruota kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, kartu pažymėjo, jog kitas patalpas įsigijusių savininkų nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose bendrojo naudojimo patalpos konkrečiai identifikuotos, tačiau nenurodyta, kad kaip bendrojo naudojimo patalpas jie būtų įsigiję dalį ginčo pusrūsio patalpų. Kolegija sprendė, kad atsakovės 2000 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sandoriu neįgijo pusrūsio patalpos, pažymėtos žyma P-7, po pertvarkymo plane pažymėtos žyma nuo P-17 iki P-20. Atsakydama į atsakovės L. R. S. argumentus, kad ji nuosavybės teisę į ginčo patalpą įgijo CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, rekonstravusi patalpas pagal patvirtintą ir suderintą projektą ir gavusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. liepos 29 d. pažymą Nr. 118 apie nebaigtą statybą, kolegija pirmiausia pažymėjo, jog asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti pagrindas; įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei jo teisių garantijas galima tik tokiu atveju, jeigu statyba buvo vykdoma, laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2007). Kolegija nelaikė, kad pirmiau nurodyta pažyma Nr. 118 būtų tinkamas pagrindas nuosavybės teisei į daiktą pripažinti; statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto išduota pažyma suponuoja notarui pagrindą tvirtinti daikto, kuris yra jo savininkas, perleidimo sandorį, bet šiuo atveju dovanojimo sandoriu, remiantis pateiktais dokumentais, perleistos ieškovui priklausančios atsakovės rekonstruotos patalpos. Jų teisėto valdymo nepatvirtina atsakovės lėšų panaudojimas rekonstrukcijai, patalpų valdymo daug metų faktai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė L. R. S.) prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl 4.12-4.14, 4.82 straipsnių, CPK 176 straipsnio pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai neištyrė bylos faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad 2003 m. kovo 12 d. akto dalis dėl pastato, pažymėto žyma 1K2p, pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo yra niekinė, nes šių sandorių sudarymo metu pirmiau nurodyto pastato patalpos pusrūsyje buvo pažymėtos kaip techninės ir iš jų nebuvo suformuota atskiro įstatymų nustatyto nekilnojamojo turto objekto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre; bendrojo naudojimo patalpos negalėjo būti sutarties dalykas (CK 4.82 straipsnio 1, 2 dalys). Kasatorė nurodo, kad kartu su R. G. 2000 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 44,42 kv. m patalpas su bendrojo naudojimosi patalpomis pastate, kuriame vyko rekonstrukcija; sutartyje neįrašyta, kad pardavėjui paliekamos teisės į rūsio ar pusrūsio patalpas. Pagal CK 4.12–4.14 straipsnių nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas; taigi, perleidžiant nuosavybės teises į pagrindinį daiktą, kartu perleidžiama nuosavybė ir į antraeilį daiktą, ir šiuo atveju nebuvo susitarimo, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko, šiuo atveju – Kauno m. 3-iosios statybos ir remonto akcinės bendrovės – nuosavybė; tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr.3K-3-315/2008). Kasatorės teigimu, teismai neatsižvelgė ir išsamiai nepasisakė dėl CK 4.82 straipsnio nuostatų taikymo byloje; apeliacinės instancijos teismas, atmetęs šiuos argumentus, rėmėsi VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. birželio 10 d. sprendimo duomenimis, taip nepagrįstai sureikšmino jų įrodomąją galią; šis rašytinis įrodymas turėjo būti vertinamas kitų įrodymų kontekste, tačiau to nepadaryta, todėl visi teiginiai dėl bendrojo naudojimo patalpų nebuvimo, kasatorės vertinimu, ginčytini ir paneigiami byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių nereikia tirti iš naujo; pirmiausia – VĮ Registrų centro byloje pateikti ginčo patalpų kadastriniais duomenimis patvirtinama, kad pastato, pažymėto žyma 1K2p, patalpos pusrūsyje pažymėtos kaip techninės, jų paskirtis – bendrojo naudojimo. Šioje pastato dalyje pagal suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus bendrojo naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 119-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr.3K-3-84/2008). Toks bendrojo naudojimo patalpų apibūdinimas atitiko ginčo pusrūsio patalpų kadastro faktinius duomenis.

112. Dėl CK 4.253 straipsnio, 4.254 straipsnio 9 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Reikalavimo perleidimo sutarties 2002 m. spalio 3 d. ir varžytynėse neparduoto turto perdavimo ieškovui akto 2003 m. kovo 12 d. sudarymo metu ginčo pusrūsio patalpų nebuvo įregistruota kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, jos pažymėtos kaip techninės patalpos. Sutarties dalyku negalėjo būti Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti nekilnojamieji daiktai, nesuformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Kasatoriaus vertinimu, iš pirmiau nurodytų sutarties ir akto turinio taip pat matyti, kad susitarta dėl pastate, pažymėtame žyma 1K2p, esančių suformuotų atskirų nekilnojamojo turto vienetų perleidimo (A, B punktai), bet nesusitarta dėl šio pastato pusrūsio ir mansardos patalpų perdavimo ieškovui (C punktas). Aptariama aplinkybė patvirtinama VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. kovo 27 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti ieškovui daiktines teises į pusrūsio ir mansardos patalpas, kurios neatitiko Nekilnojamojo turto Registrų įstatymų reikalavimų, duomenimis. Dėl to pusrūsio ir mansardos patalpos, pažymėtos žymomis P-1, P-2, P-7 ir t. t., galėjo būti perleistos tik tuo atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką tuo metu jos būtų buvusios suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tik suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, ir tai patvirtina, jog gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „Angura“ ir kt., bylos Nr.3K-3-488/2008).

123. Dėl CK 4.47 straipsnio 4 punkto pažeidimo. Kasatorė teigia, kad pastato dalis, esančias po jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pertvarkius į poilsio patalpas, suformuotas naujas objektas, kuris įregistruotas VĮ Registrų centre. Toks naujo nekilnojamojo daikto suformavimo būdas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą; pateikus patvirtinančius dokumentus, daiktas įregistruotas viešajame registre (CK 4.254 straipsnio 9 punktas, 4.256 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2007 m. liepos 30 d. rašto matyti, kad pagal 2004 m. sausio 21 d. ir 2006 m. spalio 5 d. atliktus kadastrinius matavimus, pusrūsio patalpos, aukšto plane pažymėtos P-6, P-7, P-12, perplanuotos; kadastriniai matavimai atlikti, užsakovams pateikus Palangos miesto vyriausiojo architekto suderintus rekonstrukcijos planus ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangos miesto tarnybos 1998 m. gruodžio 14 d. išduotą leidimą Nr. 114/98 vykdyti statybos darbus. Patalpos, aukšto plane pažymėtos žymomis nuo P-17 iki P-20, įrengtos dalyje pusrūsio patalpos P-7, kurios pagal patalpų rekonstrukcijos projektą sujungtos su atsakovių poilsio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registrų įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis patalpų savininko prašymu ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangos miesto tarnybos 2004 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 118, patalpa po perplanavimo 2005 m. liepos 13 d. įregistruota viešajame registre. Išdėstytų aplinkybių visuma, kasatorės vertinimu, negalėjo suponuoti teismų išvados, kad CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu atsiradusio daikto ir nuosavybės teisių į jį registracija yra neteisėta ir dėl to naikintina.

134. Dėl CPK 185, 200 straipsnių, CK 4.103, 6.237 straipsnių. Priėmę sprendimą grąžinti ginčo patalpas ieškovui, teismai neįvykdė pareigos išsamiai ištirti bylos medžiagą ir įrodymus. Kasatorė pažymi, kad šiuo atveju leidimas vykdyti statybos darbus pirmą kartą išduotas 1998 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto 3-iajai statybos ir remonto bendrovei, šiai prašant, o 2000 m. lapkričio 14 d. leidimas perregistruotas dvidešimčiai fizinių asmenų; ginčo patalpų rekonstrukcijos projektą rengė A. B. projektavimo firma „Vandsija“, projektavimo darbų sutartį su Kauno miesto 3-iąja statybos ir remonto bendrove sudariusi 1998 m. lapkričio 15 d. Vykdant darbus, buvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas pirmojo ir techninio pogrindžio (ginčo patalpų) rekonstrukcijos projektas, gautas leidimas. Atlikus darbus, kasatorei išduota Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangos miesto tarnybos 2004 m. liepos 29 d. pažyma Nr. 118, kurioje nustatyta, kad kasatorei priklausančios patalpos rekonstruojamos pagal projektą ir darbai atitinka kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad statyba buvo teisėta, todėl negalėjo būti taikoma CK 4.103 straipsnyje nustatytų padarinių. Ieškovas 2002 m. spalio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo pradinio kreditoriaus teises pagal 1995 m. kovo 17 d. įkeitimo sutartį, tačiau joje įrašyti duomenys apie įkeistą turtą neatitiko, t. y. ieškovui perėmus bankrutuojančios bendrovės turtą, Reikalavimo perleidimo sutartyje ir Turto perdavimo akte, vietoje anksčiau įkeisto rūsio, padaryta žyma apie perduotą pusrūsį su pažymėtomis atskiromis patalpų dalimis (P-1, P-2, ..P-7 ir t. t.). Tai reiškia, kad į pusrūsio patalpų plotą be teisinio pagrindo galėjo būti įskaitytas rūsio pogrindžio patalpų plotas, o tai sudarė prielaidas ieškovui reikalauti grąžinti jam nepriklausančias patalpas. Teismai nepasisakė, kodėl atmetė šiuos kasatorės pateiktus įrodymus, nors iki rekonstrukcijos ginčo patalpos buvo nenaudojama erdvė, esanti po kasatorei priklausančiomis pirmojo aukšto patalpų grindimis; apie pusantro metro aukščio, be grindų dangos. Iš A. B. projektavimo firma „Vandsija“ parengto ir Palangos miesto vyriausiojo architekto 2001 m. vasario 14 d. patvirtinto plano taip pat matyti, kad ginčo patalpa buvo techninis pogrindis. Taip nustatyta ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“; techninis pogrindis nėra rūsio ar pusrūsio patalpa. Kilus abejonių dėl techninio pogrindžio duomenų, jie turėjo būti nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 200 straipsnio 3 dalis).

145. Dėl CK 4. 22-4.26, 4.93 straipsnių. Teisinio apibrėžtumo principas suponuoja būtinumą ginti sąžiningo įgijėjo teises, todėl daiktą išreikalauti iš jo galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju kasatorė, įsigijusi nekilnojamąjį turtą iš bankrutavusios bendrovės, šios buvo patikinta apie galimybę panaudoti nenaudojamą erdvę po grindimis; sudariusi sutartį su A. B. projektavimo firma dėl viso pastato rekonstrukcijos, skatino kasatorę pasinaudoti situacija ir parengti projektą pagal asmeninį užsakymą bei kontroliuoti jo vykdymą. Taip kasatorė ir padarė; tai reiškia, kad Kauno miesto 3-ioji statybos ir remonto bendrovė kaip poilsio namų bendraturtė žinojo apie kasatorės vykdomus darbus, tačiau nereiškė pretenzijų nei dėl projektavimo, nei dėl atliekamų statybos darbų. Teismai neįvertino pirmiau išdėstytų byloje svarbių aplinkybių, apibūdinančių bendrojo turto naudojimo teisinius santykius, todėl padarė neteisingas išvadas apie ieškovo nuosavybės teisių į ginčo patalpas pažeidimą. Kilus ginčui dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas turėjo įrodyti kasatorės neteisėtus veiksmus ir nurodyti konkrečius statybos taisyklių ar leidimo statybai išduoti tvarkos pažeidimus; teigdamas, kad kasatorė atliko patalpų pertvarkymą be teisinio pagrindo, savavališkai užėmė pusrūsio patalpas, jis nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų; jos sudarė faktinį ieškinio pagrindą, todėl teismai turėjo dėl jų pasisakyti ir pateikti išvadas.

156. Dėl CK 1.5 straipsnio ir CPK 273 straipsnio. Teismo sprendimas nepagrįstas CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, teismas neįgyvendino pareigos užtikrinti teisingumą byloje; pirmosios instancijos teismui skiriant daug parengiamųjų teismo posėdžių, vilkinant bylos nagrinėjimą ir suteikiant ieškovui galimybes suformuoti ir pareikšti vis naujus reikalavimus, kilo abejonių dėl teismo nešališkumo, dėl to teisėjai buvo pareikštas nušalinimas ir atskirasis skundas dėl bylos nepagrįsto sustabdymo. Kasatorė pažymi, kad šio ginčo dalykas saistomas daugelio poilsio namų gyventojų interesų, ieškovas siekia pasipelnyti iš turto, kurio savininkas nėra, tačiau kasatorė atsisakė jam mokėti pinigus, jai pavyko po savo pastato dalies grindimis įrengti patalpas ir jas įregistruoti. Kiti gyventojai tapačių dokumentų pagrindu visiškai rekonstravo mansardos patalpas ir jomis naudojasi, tačiau ieškovas reikalavimą apginti pažeistas teises pareiškė tik kasatorei. Teismo įpareigojimas sprendime per vieną mėnesį sugrąžinti pusrūsio patalpą į pirminę padėtį ir už reikalavimo neįvykdymą nustatyti 1000 Lt baudą už kiekvieną dieną, kasatorės vertinimu, neatitinka protingumo reikalavimų bei prieštarauja CPK 273 straipsniui, CK 4.103 straipsnio nuostatoms.

16Atsakovas VĮ Registrų centras pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai .

19Esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su CK 4.12–4.14 straipsnių, 4.82 straipsnio 2 dalies taikymu ir aiškinimu, nustatant nuosavybės objektus, jų priklausinius, teisę į bendrosios dalinės nuosavybės objektus, jų valdymą, naudojimą ir disponavimą bei su tuo susijusiu įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuotų CPK 177–185 straipsniuose pažeidimu; tai teisės klausimai, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

20Dėl CK 4.82 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo nustatant patalpų funkcinį ryšį

21Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

22Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad namo, kaip pastato, pusrūsis yra viso pastato dalis ir tarnauja visam pastatui kaip jo dalis, bet vien tai nesudaro pagrindo visas pusrūsio patalpas vertinti kaip bendrojo naudojimo. Pusrūsyje, kaip namo dalyje, gali būti izoliuotos patalpos, turinčios savarankišką paskirtį. Jeigu konkrečios patalpos, esančios pusrūsyje, yra pastatytos kaip savarankiškos, pavyzdžiui, prekybos, amatų, verslo, įstaigos veiklai, tarnybinių patalpų įrengimui, pagal ankstesnius reikalavimus tiko buto įrengimui, tai jos sukurtos veikti savarankiškai ir gali būti vertinamos kaip individualaus, bet ne bendrojo naudojimo pagal tą paskirtį patalpos. Vien ta aplinkybė, kad jos nepradedamos naudoti pagal nustatytą paskirtį ar faktiškai nustoja būti naudojamos, nėra pagrindas savaime jas priskirti prie bendrojo naudojimo patalpų. Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citygate“ v. UAB „Vilga“ bylos Nr. 3K-3-315/2008; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 91-oji GNBSB v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-566/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučio namo savininkų bendrija Architektų g. 65, Vilniuje v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali būti bendrojo ar individualaus naudojimo. Priklausomai nuo šio (bet ne vien tik nuo jo) fakto gali būti nustatyta bendroji ar vieno asmens nuosavybės teisė į patalpas. Jeigu negyvenamosios patalpos buvo suprojektuotos, pastatytos ir paskirtos naudoti individualiai, tai nėra pagrindo spręsti dėl jų kaip dėl bendrojo naudojimo patalpų, nes jos nesiekė tenkinti ir netenkino bendrų reikmių. Negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name vien dėl to, kad jos skirtos ne gyventi, o namo gyventojų kitiems poreikiams patenkinti, negali būti vertinamos kaip to daugiabučio namo priklausinys. Jos gali būti savarankišku daiktu (patalpomis) kitame daikte (daugiabučiame name) ir veikti atskirai nuo vieno ar visų butų. Pavyzdžiui, jose gali būti vykdoma ūkinė, komercinė ar dar kitokia (pavyzdžiui, visuomeninė, kultūrinė, politinė) veikla. Toks savarankiškas daiktas gali būti ir savarankiškas nuosavybės objektas, t. y. turėti savininką, kuris gali būti ne daugiabučiame name esančio buto savininkas. Bet gali būti, kad toks savarankiškas daiktas kaip negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name yra buto ar butų priklausinys, jeigu atitinka priklausiniui jam nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011).

23Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

24Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami šį ginčą dėl pažeistų teisių gynimo, nustatinėdami bendrosios dalinės nuosavybės objektą, atsakovų teises į jo naudojimą, valdymą ir disponavimą, nesilaikė pirmiau nurodytų CPK 177–185 straipsniuose suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir, tinkamai neišaiškinę byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2002 m. spalio 3 d. ir Turto perdavimo ieškovui akto 2003 m. kovo 12 d. sudarymo metu ginčo pusrūsio patalpos nebuvo įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, šiuose dokumentuose nurodyta, jog perduodamos pastato pusrūsio ir mansardos patalpos pažymėtos indeksais: P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, P-11, P-12, P-13, P-14, P-15, P-16, 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10, 3-11, 3-12, kurių bendras plotas 1060 kv. m (pusrūsio bendras plotas 931,88 kv. m ir mansardos bendras plotas 128,49 kv. m). Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovės L. R. S. ir A. G. 2000 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sandoriu po 1/2 dalį įsigijo 44,42 kv. m poilsio patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis žymomis 1-70, 1-25, 1-24, ir būtent įsigijusi nuosavybės teise poilsio patalpas pastate, pažymėtame žyma 1K2p, įgijo nuosavybės teisę į pusrūsio (rūsio) patalpas ir tapo šių patalpų bendraturtėmis, vėliau teisės aktų nustatyta tvarka pusrūsyje po pertvarkymo įrengtos patalpos, pažymėtos žymomis nuo P-17 iki P-20, priskirtos poilsio patalpai ir įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre. Kasatorės teigimu, ginčo patalpos laikytinos antraeiliu daiktu ir šiuo atveju, perleidus nuosavybės teises į pagrindinį daiktą , perleista nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą – ginčo pusrūsio patalpas.

26Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad pusrūsio patalpos nuosavybės teise priklausė ieškovui, iš esmės rėmėsi VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2003 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 152 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo duomenimis, jog pusrūsio patalpos nuo P-1 iki P-16 ir nuosavybės teisės į jas iki jų perdavimo ieškovui Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos bankrutuojančiai Kauno miesto 3-iajai statybos ir remonto bendrovei ir šios patalpos įėjo į kitų bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklausančių patalpų sudėtį. Komisija nepripažino šių patalpų bendrojo naudojimo paskirties ir nusprendė, kad, atlikus ginčo patalpų pertvarkymą į atskirą nekilnojamojo turto objektą, į šias patalpas ieškovui įregistruoti nuosavybės teises.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo įvertinti, ar šiame Komisijos sprendime, kaip rašytiniame įrodyme, pateikta informacija pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, t. y. ar jame pakankamai duomenų išspręsti ginčo patalpų nuosavybės klausimą, atsižvelgiant į sprendimo duomenų nepakankamą informatyvumą dėl šios bylos įrodinėjimo dalyko. Sprendime nurodoma, kad ginčo patalpų Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto neįregistruota; teigiama, kad Varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo akto duomenimis iš esmės patvirtinama ieškovo nuosavybės teisė į pusrūsio patalpas ir pažymima, jog kitas patalpas įsigijusių savininkų nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose bendrojo naudojimo patalpos konkrečiai identifikuotos, tačiau nenurodyta, kad kaip bendrojo naudojimo patalpas jie būtų įsigiję dalį ginčo pusrūsio patalpų. Tačiau šis rašytinis įrodymas turėjo būti vertinamas pagal CPK 177–185 straipsniuose suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgiant į juose esančią informaciją ir jos pakankamumą, gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt.

28Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009). Šios nuostatos turėtų būti laikomasi ir vertinant Komisijos sprendimo duomenis, nes šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Komisijos sprendimas nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (prima facie), nes jis neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų; jame pateikta informacija nepakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, nes ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto nustatymo, jo valdymo, naudojimo ir disponavimo sprendžiami teismine tvarka.

29Pažymėtina tai, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto, lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu. Dėl to Komisijos spendimas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais apie ginčo patalpų priskyrimą prie savarankiško nuosavybės teisės objekto.

30Kasatoriaus ir trečiojo asmens – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teigimu, pastato, pažymėto žyma 1K2p, patalpos pusrūsyje yra techninės patalpos ir joje yra įrengtos elektros, sanitarinė–techninė bei kitokia įranga, kuri skiriama aptarnauti pagrindinėms patalpoms. Vadinasi, teismai turėjo tirti ir įvertinti byloje pateiktus duomenis apie poilsio namų „Svajonė“ statybos ir rekonstrukcijos darbus, jų eigą, vertinti atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų priimtus sprendimus, Nekilnojamojo turto Registrų įrašų atsiradimo (padarymo) aplinkybes. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal Palangos miesto vyriausiojo architekto suderintus rekonstrukcijos planus ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Palangos miesto tarnybos Kauno miesto 3–iajai statybos ir remonto bendrovei 1998 m. gruodžio 14 d. išduotą leidimą Nr. 114/98 vykdyti statybos darbus (modernizuoti, remontuoti trisdešimt vieno numerio poilsio namus „Svajonė“, dviejų aukštų su mansarda ,1665 kv. m ploto); vėliau, t. y. 2000 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto 3-iosios statybos ir remonto bendrovės prašymu statybos leidimas perregistruotas dvidešimčiai fizinių asmenų, ginčo patalpų rekonstrukcijos projektą rengė A. B. projektavimo firma „Vandsija“, tačiau projektavimo darbų sutartis sudaryta su Kauno miesto 3–iąja statybos ir remonto bendrove. Nustatyta, kad 2000 m., vykdant statybos darbus, buvo parengtas ir nustatyta tvarka suderintas pirmojo ir techninio pogrindžio (ginčo patalpų) rekonstrukcijos projektas, gautas statybos leidimas ir, atlikus statybos darbus, patalpos, aukšto plane pažymėtos nuo P-17 iki P-20, įrengtos dalyje pusrūsio patalpos, pažymėtos žyma P-7, kurios pagal patalpų rekonstrukcijos projektą sujungtos su atsakovių poilsio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registrų įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikta jų teisinė registracija. Kasatorės teigimu, nurodyti statybos darbai pagal nustatyta tvarka išduotus leidimus buvo atliekami dar iki reikalavimo teisės ir patalpų ieškovui perdavimo, šių patalpų perėmimo metu jos egzistavo ir tai turėjo būti žinoma ieškovui, tačiau šių aplinkybių neįvertinta.

31Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo išsprendimui svarbu ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su nuosavybės objektu – poilsio namų „Svajonė“ įkeitimu. 1995 m. kovo 17 d. sudaryta nekilnojamojo turto įkeitimo sutartis nustato, kad pagal sutartyje nustatytas sąlygas Valstybiniam komerciniam bankui įkeičiamas AB Kauno m. 3-iosios statybos ir remonto valdybos turtas: 1675,04 kv. m ploto poilsinė su mansarda, rūsiu, kiemo rūsiu, kiemo įrenginiais, pažymėtos indeksais 1K2/p, 2J/P. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje ir Varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo akte nurodyta, jog pastate, pažymėtame žyma 1K2/P, yra pusrūsio ir mansardos patalpos, pažymėtos atitinkamais indeksais, ir tai leidžia daryti prielaidas, kad reikalavimo perleidimo metu, atlikus pastato statybos ar rekonstrukcijos darbus, galėjo būti pasikeitęs įkeistas nuosavybės objektas. Dėl šių priežasčių turėjo būti tiriami ir vertinami duomenys, susiję su ginčo objekto įkeitimu, aplinkybės, susijusios su pastato statyba ar rekonstrukcija (numatyta pastato rekonstrukcijos planuose ar projektuose įrengti pusrūsio patalpas ir jas sujungti su atitinkamomis patalpomis) ir įvertinti bankrutuojančios įmonės veiksmai, perduodant įkeistą turtą, taip pat ir ieškovo veiksmai, įgyjant pusrūsio patalpas. Pažymėtina ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Varžytynėse neparduoto įkeisto turto perdavimo aktu perduotos taip pat ir mansardos patalpos, pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10, 3-11, 3-12, kurių bendras plotas 128,49 kv. m, tačiau Komisijos sprendime pripažinta, jog šios patalpos įstatymo nustatyta tvarka parduotos ir Nekilnojamojo turto registre į jas įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės; teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta aplinkybė tam tikra prasme patvirtina kasatorės abejones dėl ieškovui perduoto objekto apimties.

32Byloje yra duomenų, kad pagal kadastrinius duomenis pastato, pažymėto žyma 1K2p, patalpos pusrūsyje užfiksuotos kaip techninės ir jose įrengtos elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kuri skiriama aptarnauti pagrindinėms patalpoms. Pažymėtina, kad tai tvirtina ir tretysis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas. Kasatorės teigimu, iki rekonstrukcijos ginčo patalpos buvo nenaudojamos, po pirmojo aukšto patalpų grindimis buvo apie pusantro metro aukščio be grindų dangos(supilta žemė) erdvė. Tokią atitiko tuometę faktinę padėtį , patvirtina statybos projektavimo dokumentai, kurie kaip jau buvo paminėta nebuvo tiriami ir vertinti. Pažymėtina, kad Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte apibrėžiama pogrindžio sąvoka – tai nenaudojama erdvė po pastato pirmojo aukšto grindimis, kurios aukštis mažesnis kaip 1,8 m; pusrūsis (cokolinis aukštas) apibūdinamas kaip pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m. nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai. Be to pagal pirmiau nurodyto STR nuostatas pastate gali būti rūsys, pusrūsis (cokolinis aukštas), pogrindis ir jų plotai skaičiuojami skirtingai; šiuo atveju, kaip matyti iš pastato planų, jame galėjo būti visos išvardytos pastato dalys, tačiau į tai galėjo būti neatsižvelgta, sudarant turto perėmimo aktus.

33Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami , laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177-185 straipsniai); iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių negalima padaryti pagrįstos ir teisėtos išvados, tai yra ar kasatorės atlikti veiksmai laikytini neteisėtais ar ji atliko ginčo patalpų pertvarkymą be teisėto pagrindo, savavališkai užėmė pusrūsio patalpas. Neįvertinus nurodytų duomenų negalima nustatyti ar teismai tinkamai aiškino ir taikė bendrosios nuosavybės santykius nustatančias CK normas.

34Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančius bendrosios nuosavybės santykius, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nutartis naikintina. Byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgus į tai, kad nekonstatuota absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis, 360 straipsnis).

35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

36Kasacinės instancijos teismas turėjo 62,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti nurodytas išlaidas į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia tą atsakovių L. R. S. ir A. G.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė L. R. S.) prašo pirmosios ir... 10. 1. Dėl 4.12-4.14, 4.82 straipsnių, CPK 176 straipsnio pažeidimo. Bylą... 11. 2. Dėl CK 4.253 straipsnio, 4.254 straipsnio 9 punkto, Nekilnojamojo turto... 12. 3. Dėl CK 4.47 straipsnio 4 punkto pažeidimo. Kasatorė teigia, kad pastato... 13. 4. Dėl CPK 185, 200 straipsnių, CK 4.103, 6.237 straipsnių. Priėmę... 14. 5. Dėl CK 4. 22-4.26, 4.93 straipsnių. Teisinio apibrėžtumo principas... 15. 6. Dėl CK 1.5 straipsnio ir CPK 273 straipsnio. Teismo sprendimas nepagrįstas... 16. Atsakovas VĮ Registrų centras pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai .... 19. Esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su CK 4.12–4.14 straipsnių,... 20. Dėl CK 4.82 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo nustatant patalpų... 21. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 22. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad namo, kaip pastato,... 23. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 24. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 2002 m.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad pusrūsio patalpos... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo įvertinti, ar šiame... 28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nekilnojamojo daikto... 29. Pažymėtina tai, kad patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip... 30. Kasatoriaus ir trečiojo asmens – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo išsprendimui svarbu ištirti ir įvertinti... 32. Byloje yra duomenų, kad pagal kadastrinius duomenis pastato, pažymėto žyma... 33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti įrodymai nebuvo tiriami ir... 34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 36. Kasacinės instancijos teismas turėjo 62,28 Lt išlaidų, susijusių su... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...