Byla 2A-624-368/2015
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, –Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-883/2015, iškeltoje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir atsakovo S. B. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, –Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė K. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nutraukti dėl atsakovo S. B. kaltės santuoką, įregistruotą ( - ) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; nustatyti sūnaus E. B. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2013-10-18 iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę tvarkyti nepilnamečio sūnaus pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką taip: atsakovas su sūnumi, iki jam sueis penkeri metai, bendrauja kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 17 val. iki 19 val., kiekvieno mėnesio kiekvienos savaitės antradienį vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 8 val. iki 10 val., nuo 2018-10-19 bendrauja kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadieniais, pasiimdamas sūnų 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki šeštadienio 17 val., atsakovas bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime tik atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Nurodė, kad ( - ) susituokė ( - ), po santuokos sudarymo grįžo į ( - ) pabaigti studijų ir atlikti praktikos. Grįžus gyventi į ( - ), šeima apsigyveno ieškovės tėvų namuose. Nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo gimus sūnui, atsakovą nervino sūnaus verkimas, tai, kad prie sūnaus reikėdavo keltis po kelis kartus per naktį. Atsakovas niekur nedirbo, tačiau prie sūnaus priežiūros prisidėti vengė. Didžiausi konfliktai prasidėjo po to, kai atsakovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ( - ), tada atsakovas ėmė skaityti koraną, iš ieškovės pareikalavo visiško paklusnumo, neleido kelti kvalifikacijos, pradėjo nurodyti, ką rengtis, kaip šukuotis, naudojo psichologinį smurtą. 2014-07-05 atsakovas konflikto metu keletą kartų sudavė ieškovei per veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, tyrimas nutrauktas. Nuo 2014-07-05 su atsakovu gyvena skyrium, bet atsakovas nevengia kontroliuoti ieškovės, siunčia grasinančio pobūdžio žinutes.

5Atsakovas S. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: iki sūnui sueis dveji metai, atsakovas matosi su sūnumi 3 kartus per savaitę – pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį su ieškove suderintoje vietoje, o jos nesuderinus – vaiko gyvenamojoje vietoje. Pirmadienį, ketvirtadienį bendravimas vyksta nuo 16 val. iki 19 val., o šeštadieniais nuo 14 val. iki 19 val.; nuo dvejų metų iki septynerių metų atsakovas matosi su sūnumi 3 kartus per savaitę, pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį, vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos su savimi ir bendrauja nedalyvaujant ieškovei. Pirmadienį ir ketvirtadienį bendravimas vyksta nuo 15 val. iki 19 val., o šeštadieniais – nuo 10 val. iki 20 val., vaiką atsakovas paima ir grąžina iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko planuojamos gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 3 darbo dienas, o pasikeitus jos telefono kontaktui apie naują telefono numerį per vieną dieną. Iškilus kliūčių dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovės, dėl kurių nustatytu grafiku atsakovas negali bendrauti su vaiku, jis turi teisę tą pačią savaitę tuo pačiu grafiku bendrauti su vaiku kitą dieną nei nustatyta šia tvarka. Teigė, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės. Paaiškino, kad viską paaukojo, jog turėtų šeimą ir vaiką. Ieškovė žinojo, kad jis yra musulmonas, dėl ieškovės jis nusižengė savo tikėjimui, nes vedė kito tikėjimo moterį. Su ieškove nesutarė ne dėl tikėjimo, o dėl bendro gyvenimo su ieškovės tėvais. Jis prašė, kad ieškovė išeitų gyventi su juo atskirai nuo tėvų, tačiau ieškovė atsisakė, nurodė, jog nori gyventi su tėvais. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Akcentavo, kad negali bendrauti su vaiku taip, kaip jis norėtų ir galėtų.

6Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad tikslinga nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ne mažiau negu po 150 Eur per mėnesį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė K. B. ir S. B. santuoką, sudarytą ( - ) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo iškovei paliko ikisantuokinę pavardę, atsakovui – santuokinę. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: vaiko tėvas bendrauja su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 10 val. ir šeštadieniais nuo 17 iki 19 val. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 115 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo 115 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Sprendė, kad byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, nebuvo jai lojalus, nerodė pagarbos. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Spręsdamas dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas atsižvelgė į vaiko amžių. Nurodė, kad nesant byloje duomenų ir įrodymų, jog atsakovas būtų sukėlęs grėsmę sūnaus sveikatai ar kažkokiu kitokiu būdu elgėsi netinkamai vaiko atžvilgiu, negalima teigti, jog vaikas neturi teisės, o tėvas – pareigos bendrauti tarpusavyje. Teismas nustatė bendravimo tvarką pagal šiuo metu esamą situaciją. Spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam sūnui išlaikymo priteisimo, teismas įvertino tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, jog atsakovas išlaikymą teiktų po 150 Eur per mėnesį. Mažindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia vaiko poreikius patenkinti maksimaliai, neapsiribodama būtiniausiais poreikiais, o į vaiko išlaidų sąmatą įtraukia ir išlaidas būstui. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, turėdama galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su pasirinkta advokate, sprendė, jog jos turėtos atstovavimo išlaidos paliekamos pačiai ieškovei.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) K. B. prašo pakeisti teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, nustatyti, jog vaiko tėvas bendrauja su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 10 val. ir kas antrą šeštadienį nuo 17 val. iki 19 val., priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinio skundo rengimo išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir prioritetą suteikė ne vaiko interesams. Tvirtina, kad teismas nustatė mažesnį, nei orientacinį, išlaikymo dydį. Mano, kad nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia lygybės principą ir yra neįvykdytina. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė jai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas S. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime tvirtina, kad teismas atsižvelgė į šalių pajamas, ir jis siekia gauti didesnes pajamas. Pabrėžia, kad apeliantė trukdo bendrauti su vaiku ir jis siekia maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai netoleravo ieškovės elgesio keičiant advokatus.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

13teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Apeliantės (ieškovės) K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

17CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

18Nors ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantė skunde taip pat nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus priimti ir vertinti kartu su skundu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovės su skundu pateiktų naujų įrodymų.

19Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir dėl 2015-05-13 apeliantės pateiktų įrodymų, taip pat jų nevertina.

20Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

21Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

22Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį.

23Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie šalių sūnaus poreikius, taip pat vertino šalių įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais.

24Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į išlaidų būstui įtraukimą į vaiko išlaidų sąmatą. Byloje nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena jos tėvų name, tačiau byloje nėra konkrečių detalizuotų duomenų, jog dėl vaiko gyvenimo name komunalinės ir kitos namo išlaikymo išlaidos padidėjo.

25Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

26Skundu apeliantė siekia susiaurinti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

27Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR).

28Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka traumuotų vaiką psichologiškai, dėl to jo brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala.

29Kolegijos vertinimu, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Kadangi teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, teismas nustatė tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra galima pagal šiuo metu esančią situaciją.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Natūralu, kad atsiradę tėvų konfliktai galbūt neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams, tačiau tai nėra priežastis daugiau, nei teismas nustatė, riboti vaiko bendravimą su atsakovu.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas neriboja fizinio asmens (bylos šalies), kuriam byloje yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, galimybių ir teisių, esant poreikiui, kreiptis mokamos teisinės pagalbos į kitą advokatą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, toks bylos šalies procesinis elgesys (advokatų keitimas lemiantis bylinėjimosi išlaidų didinimą), atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, proceso operatyvumą, kito advokato dalyvavimo poreikį ir kitus kriterijus, gali būti pagrindas teismui įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą ir paskirstant šias išlaidas tarp šalių – mažinti jų dydį.

33Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovei suteiktų advokatės pagalbos paslaugų kompleksiškumą ir būtinumą ir tai, kad minėtos išlaidos neviršijo rekomendacijų, sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

34Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 150 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidų dalis.

35Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

37Priteisti ieškovei K. B. (a. k. ( - )) iš atsakovo S. B. ((a. k. ( - )) 300 Eur advokato pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat 150 Eur apeliacinio skundo rengimo išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė K. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nutraukti... 5. Atsakovas S. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pateikė priešieškinį,... 6. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą,... 11. Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas S. B. prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 13. teisiniai argumentai ir išvados... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliantės (ieškovės) K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 17. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 18. Nors ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau skunde... 19. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė... 20. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui... 21. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1... 22. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos... 23. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie... 24. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė... 25. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos ... 26. Skundu apeliantė siekia susiaurinti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su... 27. Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas... 28. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo... 29. Kolegijos vertinimu, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina)... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas neriboja fizinio... 33. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė... 34. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 150... 35. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti iš esmės... 37. Priteisti ieškovei K. B. (a. k. ( - )) iš atsakovo S. B. ((a. k. ( - )) 300...