Byla 2A-307-464/2019

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Globus Distributors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-841-603/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Istvestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Globus Distributors“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB ,,Istvestas“ 2017-08-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3), prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ 279 775,39 Eur skolą, 25 469,01 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad ji su atsakove 2016-03-09 sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti prekes, išvardintas priede Nr. 1 prie sutarties (stipriuosius ir nestiprius alkoholinius gėrimus), perduoti jas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pirkėjos – atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ – nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas atsiskaityti (sutarties 1.1. p.). Sutarties 2.1. punktu buvo susitarta, kad parduodamų prekių kiekis ir kaina bus nustatomi atlikus nepriklausomą inventorizaciją ir užfiksuojamas prekių perdavimo–priėmimo aktu, tačiau pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką tikslus parduodamų prekių kiekis ir kaina buvo fiksuojami ieškovės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose.

103.

11Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-04-19 ji atsakovei pardavė prekių bei išrašė sąskaitų už bendrą 726 005,34 Eur sumą, o atsakovė per šį laikotarpį jai sumokėjo tik 446 229,95 Eur, taigi atsakovės skola yra 279 775,39 Eur. Atsakovė, vykdydama savo pinigines prievoles, apmokėdavo ne konkrečią sąskaitą, o pervesdavo sumą, kuria buvo dengiama seniausiai atsiradusi skola / seniausiai išrašyta PVM sąskaita faktūra, todėl atsakovė nėra apmokėjusi dalies 2016-03-30 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ISV26424 – pagal šią sąskaitą neapmokėta dalis 179 726,13 Eur, bei visų kitų po šios sąskaitos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Į raginimus sumokėti likusią prekių kainą atsakovė nereaguoja.

124.

13Pasak ieškovės, atsakovei kyla pareiga sumokėti ne tik likusią prekių kainą, bet ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatytas 8 proc. dydžio palūkanas, kurių suma yra 25 469,01 Eur.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018-02-07 sprendimu (t. 2, b. l. 63-68) ieškovės BUAB ,,Istvestas“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ 279 775,39 Eur skolą,

1825 469,01 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 9 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 4 352 Eur žyminį mokestį.

196.

20Teismas visų pirma pažymėjo, kad šalys neginčija jas siejusių sutartinių teisinių santykių, kaip ir to, kad parduodamų prekių kiekis bei kaina buvo fiksuojama ieškovės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė nėra apmokėjusi dalies 2016-03-30 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. ISV26424 bei visų po šios sąskaitos jai pateiktų sąskaitų.

217.

22Teismas dėl atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentų, kad šalys 2016-04-25 buvo pasirašiusios papildomą susitarimą prie sutarties dėl 96 227 Eur ieškovės PVM mokestinės nepriemokos perdavimo atsakovei ir atsakovės įsiskolinimo sumažinimo perimtos nepriemokos suma, nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-05-13 pažyma Nr. (23.31-08)-326-2224 netenkino tokio prašymo ir nedavė sutikimo atsakovei perimti ieškovės mokestinę nepriemoką. Nustatęs tai, padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė skolos atsakovei fakto ir dydžio.

238.

24Tokius atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad sutartinių įsipareigojimų ieškovei ji nevykdė, nes pati ieškovė pažeidė esminę sutarties nuostatą – sutarties galiojimo metu neapdraudė savo civilinės atsakomybės už žalą, kuri gali būti padaryta prekėmis vartotojų sveikatai ir turtui (sutarties 4.10. p.), teismas atmetė kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų apie atsakovei pateiktas nekokybiškas prekes ir dėl to atsiradusią žalą, todėl, teismo vertinimu, atsiliepime nurodytos aplinkybės apie ieškovei anksčiau taikytas sankcijas alkoholinių gėrimų prekyboje ir draudimo poliso neturėjimas neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

259.

26Teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 25 469,01 Eur palūkanų priteisimo. Nurodė, kad kiekvienoje sąskaitoje buvo nustatyti jų apmokėjimo terminai, kurių nebuvo laikytasi, o teisė į 8 proc. palūkanas pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovei atsirado nuo kitos darbo dienos, einančios po sąskaitoje nurodytos apmokėjimo dienos. Taip pat ieškovė turi teisę ir į procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27III.

28Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2910.

30Atsakovė UAB ,,Globus Distributors“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 74-80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-02-07 sprendimo ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3110.1.

32Priešingai nei sprendė teismas, neįvykdžiusi sutarties 4.10. punkte numatytos pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę ieškovė iš esmės pažeidė sutartį. Ieškovė ne kartą buvo raginama sudaryti draudimo sutartį. Ieškovė bandė suklaidinti teismą, pateikdama draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2016-04-14. Pagal sutartį draudimas turėjo galioti visą sutarties galiojimo laiką, o ne iki prekių perdavimo atsakovei ar galutiniam vartotojui.

3310.2.

34Tai, kad šiuo metu nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su ieškovės pagal sutartį pateikta produkcija, nereiškia, kad tokie reikalavimai negali būti pateikti ateityje, net ir po šios bylos išnagrinėjimo. Atsakovės jau realizuoti ieškovės pateikti alkoholiniai gėrimai gali būti pagrindu reikalavimams dėl jų nekokybiškumo pasekmių pateikti, jie gali būti nesuvartoti. Visos prekės iki šiol nėra realizuotos dėl ieškovės kaltės, nes, šiai nepateikus draudimo sutarties, prekių realizavimas buvo sustabdytas.

3510.3.

36Iki prekių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jau buvo skelbiama apie ieškovės veiklos rizikingumą dėl jos tiekiamų į rinką prekių draudimo. Ieškovei buvo taikomos sankcijos – Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016-02-11 buvo uždraudusi realizuoti UAB „Istvestas“ priklausanti vyną.

3710.4.

38Kol prievolė apdrausti ir pateikti draudimo sutartį nėra įvykdyta, ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, o atsakovė neturi prievolės sumokėti sulaikytas sumas. Teismas netinkamai aiškino sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga esmę ir prasmę, priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.66 ir 6.30 straipsnių nuostatų, nepasisakė dėl sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga sukeliamų teisinių padarinių konkrečiai prievolei.

3910.5.

40Teismas neteisingai nustatė terminą, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė, todėl neteisingai apskaičiavo priteistinų palūkanų dydį. Šalys 2016-03-28 pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo buvo nustatyta kitokia sąskaitų apmokėjimo tvarka.

4110.6.

42Teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VMI, todėl egzistuoja absoliutus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardintas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Nesant pateiktų VMI paaiškinimų, negalima ir spręsti, ar ieškovė neįgijo kokio nors dydžio turtinės naudos dėl mokėtinų mokesčių sumažėjimo, susijusio su šalių 2016-04-25 pasirašytu papildomu susitarimu. Atitinkamai, teismas negalėjo padaryti ir tokios išvados, kad VMI nedavė sutikimo perimti ieškovės įsipareigojimus.

4310.7.

44Ieškovei negalėjo atstovauti advokato padėjėjas M. V.. Atstovavimo sutartį su juo pasirašęs akcininkas E. I. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį negali perimti bendrovės valdymo funkcijų. Taigi, atstovavimo sutartis pasirašyta asmens, neturinčio teisės pasirašyti tokį dokumentą, nes ją pasirašęs asmuo nėra valdymo organas ar valdymo organo įgaliotas asmuo. Be to, advokato padėjėjas neturėjo jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo atstovauti konkrečioje byloje.

4511.

46Ieškovė BUAB ,,Istvestas“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 148-152) prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

4711.1.

48Šalių sudarytoje sutartyje ir ją papildančiuose susitarimuose nėra nurodyta, kad atsakovė turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą nesant pateikto produktų galimos sukelti žalos civilinės atsakomybės draudimo. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193-6.195 str.) darytina išvada, kad civilinės atsakomybės draudimo nebuvimas nebuvo esminė sąlyga, dėl kurios atsakovė galėjo stabdyti sutarties vykdymą. Tai patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai, kuomet didelė dalis jai perduotų prekių buvo realizuota.

4911.2.

50Atsiliepimo pateikimo metu nėra duomenų apie kokią nors žalą, kilusią realizavus ieškovės pateiktas prekes. Atsakovės teiginiai apie žalos kilimo tikimybę yra neaktualūs, kadangi jai pateiktų prekių (alkoholinių gėrimų) realizacija privalėjo būti baigta dėl tokių prekių kategorijai nustatytų realizacijos terminų.

5111.3.

52Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo neteisingai nustatytas terminas palūkanoms skaičiuoti. Atsakovė neįvykdė 2016-03-28 papildomo susitarimo ir per nustatytus terminus sąskaitų neapmokėjo, todėl negali vadovautis šiuo susitarimu.

5311.4.

54Ieškovės atstovavimo teisminiame procese klausimą, jei ir būtų aktualus, galėtų ar turėtų kelti ne atsakovė, o ieškovės bankroto administratorė, kaip jos interesus bankroto procese ginanti atstovė. Tokie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su atsakovės materialiųjų ar procesinių teisių pažeidimu ir sprendimas negali būti keičiamas šiuo pagrindu.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles ir sąlyginio sandorio turinį, aiškinimo ir taikymo

5812.

59Apeliantė UAB ,,Globus Distributors“ savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovei BUAB ,,Istvestas“ šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo priteistas įsiskolinimas, grindžia tokia aplinkybe, kad pati ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties sąlygų ir yra sutartį pažeidusi šalis, kas, apeliantės įsitikinimu, leidžia ir jai nevykdyti savo sutartinių prievolių ieškovei. Apeliantė, gindamasi nuo pareigos sumokėti užmokestį už jai perduotas prekes, įrodinėjo, kad šalys sudarė sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga, kurios ieškovė neįvykdė, t. y. neapdraudė savo civilinės atsakomybės už žalą, kuri galėtų būti padaryta jos iš ieškovės įsigytomis prekėmis vartotojų sveikatai ar turtui.

6013.

61CK 1.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.

6214.

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.66 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą susieja su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar sąlyga įvyks, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 str. 1 d.). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo tokios sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygai neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015).

6415.

65Remiantis kasacinio teismo praktika, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams (valiai) nustatyti; aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).

6616.

67Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d., 5 d.), taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį, ir kt. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos aiškinant sutarties sąlygas, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018).

6817.

69Nagrinėjamu atveju šalys 2016-03-09 sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti apeliantei prekes (alkoholinius gėrimus), o apeliantė tokias prekes priimti ir atsiskaityti. Sutiktina su apeliante, kad pagal sutarties 4.10 punktą ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu 1 000 000 Eur apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri gali būti padaryta prekėmis vartotojų sveikatai ar turtui (t. 1, b. l. 7, antra lapo pusė). Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, nei sutartinių nuostatų analizė, nei šalių elgesys prieš ir po sutarties sudarymo nesuponuoja išvados, kad šalys išreiškė savo valią dėl šios sutarties įsigaliojimo tik ieškovei apsidraudus savo civilinę atsakomybę. Kitaip tariant, nebuvo sulygta, kad kiekviena iš šalių pradės vykdyti savo pareigas pagal ginčo sutartį bei galės įgyvendinti teises (siekti jų įgyvendinimo teisme) tik po to, kai tokia draudimo sutartis bus sudaryta.

7018.

71Kaip pirmiau minėta, sandoris laikomas nesukeliančiu jo šalims teisinių padarinių tada, kai jos aiškiai sutaria, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo konkrečios sąlygos atsiradimo momento arba jos neatsiradimo. Šiuo konkrečiu atveju pačioje sutartyje – jos 4.1 punkte – visiškai aiškiai išreikšta šalių valia dėl sutarties įsigaliojimo bei nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo. Vadinasi, kitaip nei teigiama apeliaciniame skunde, ši visiškai aiškiai išreikšta šalių valia teikia pagrindą konstatuoti, kad sutarties galiojimas / įsigaliojimas pačių šalių nebuvo siejamas su 4.10 punkte numatytos sąlygos atsiradimu arba neatsiradimu.

7219.

73Faktinis šalių elgesys taip pat įrodo, kad, priešingai nei dabar tvirtina apeliantė, sutarties įsigaliojimas nebuvo susietas su ginčo sutarties 4.10 punkte numatytos sąlygos įvykdymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2017-02-03 ieškovė apeliantei išrašė 23 PVM sąskaitas faktūras už pagal sutartį pateiktas prekes (t. 1, b. l. 12-46). Apeliantė neginčija tokio fakto, kad aptartose sąskaitose nurodytas prekes ji gavo (įgijo nuosavybėn). Dar daugiau, apmokėdama dalį sąskaitose nurodytų sumų ir taip pripažindama tokių prekių gavimą (t. 1, b. l. 10-11) apeliantė savo veiksmais patvirtino, kad sutartis yra galiojanti ir abiejų šalių pradėta vykdyti.

7420.

75Darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo ieškovės civilinės atsakomybės neapdraudimo fakto, nė mėnesiui po jos pasirašymo nesuėjus prekės jau buvo tiekiamos apeliantei, o ši, jas priimdama bei apmokėdama, taip pat patvirtino, kad sutarties įsigaliojimas šalių nebuvo siejamas ir nepriklausė nuo joje įtvirtintos sąlygos, susijusios su ieškovės civilinės atsakomybės draudimu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pati apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė dalį gautos produkcijos sėkmingai realizavusi.

7621.

77Taip pat nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais dėl apeliantės teisės sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą už jai perduotas nuosavybėn prekes. Nei pagrindinėje sutartyje, nei papildomuose susitarimuose prie sutarties apmokėjimas už prekes nebuvo susietas su draudimo sutarties sudarymu / nesudarymu. Vienintelė išlyga, susijusi su atsiskaitymu, buvo numatyta 2016-03-28 papildomame susitarime prie sutarties, kurio 2.4 punkte šalys sulygo, kad nuo šio susitarimo pasirašymo pardavėjas išrašo pirkėjui PVM sąskaitą faktūrą, kurią pirkėjas apmoka be sąskaitoje nurodytos PVM sumos, po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. PVM suma bus apmokėta, kai pirkėjas įvykdys 2016-03-09 sutarties 4.5 punkto reikalavimus, t. y. kai pirkėjas sumokės tiekėjui priskaičiuotą PVM į valstybės biudžetą už tiekėją (t. 1, b. l. 7 antra pusė, 8-9).

7822.

79Dar viena argumentų grupė, kuria apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tai, kad esą ieškovė savo neveikimu, t. y. neapsidrausdama civilinės atsakomybės, iš esmės pažeidė sutartį, dėl ko, jos manymu, ieškovės reikalavimas priteisti skolą negalėjo būti patenkintas tam nesant teisinio pagrindo. Be pirmiau šioje nutartyje jau aptarto šalių faktinio elgesio po sutarties pasirašymo, kuris teikia pagrindą vertinimui, kad draudiminės apsaugos buvimas apeliantei nebuvo esminė sutarties sąlygą ir nekliudė priimti iš ieškovės jai pagal šią sutartį perduodamas prekes bei jas realizuoti rinkoje, aplinkybę, kad tokia sąlyga nebuvo šalims esmine, patvirtina sutarties 3.7 punktas. Jame pasakyta, kad prekių nuosavybės teisę pirkėja įgyja nuo prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo momento. Ši aplinkybė taip pat leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ieškovės atsakomybės draudimas nebuvo esminė sąlyga ir netrukdė perleisti apeliantės nuosavybėn prekes, dėl kurių šalių susitarė.

8023.

81Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal bylos duomenis nei sutarties pasirašymo metu, nei ją vykdant apeliantė nereiškė pretenzijų dėl sutarties 4.10 punkte įtvirtintos sąlygos įvykdymo. Toks apeliantės elgesys, kuomet ji, faktiškai disponuodama ieškovės jai perduotomis nuosavybėn prekėmis, siekia kuo ilgiau išvengti savo įsipareigojimų antrajai sutarties šaliai įvykdymo – atsiskaitymo už jai parduotas prekes, vertintinas kaip jos gynybinė pozicija ir kaip elgesys, nesuderinamas su sutarties šalims keliamais sąžiningumo ir bendradarbiavimo reikalavimais. Būdama rūpestinga, atidi ir sąžininga sutarties šalimi apeliantė reikalavimus bei pretenzijas dėl draudimo sutarties sudarymo galėjo ir turėjo reikšti iki pradėdama vykdyti sutartį ir gaudama atitinkamas prekes nuosavybėn, o ne tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

8224.

83Apeliantės skundo argumentai, kad dar iki sudarant ginčo sutartį ieškovei buvo uždrausta pardavinėti raudoną saldų armėnišką vyną ,,S. Nikas“ ir ukrainietišką nealkoholinį alų ,,Obolon“ (https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/860584/ispejimas-lietuvos-rinkai-uzdrausta-tiekti-vyna-ir-nealkoholini-alu), savaime nelemia išvados, kad ieškovės parduota ir apeliantės įsigyta produkcija neatitinka jai Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamų reikalavimų ir kad dėl to galėjo ar buvo padaryta žala vartotojų sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė minėtą produkciją realizuoti tuo pagrindu, kad gamintojo nurodyta etilo alkoholio koncentracija vyne (16,4 proc.) neatitiko gamintojo deklaruotosios (15 proc.), nealkoholinio alaus mėginyje nustatytas sausųjų medžiagų kiekis (6,08 masės proc.) buvo du kartus mažesnis, nei gamintojo nurodytas (12 masės proc.) šių produktų kokybės sertifikate.

8425.

85Pažymėtina, kad apeliantė neteigė ir neįrodinėjo, kad būtent ši neatitinkanti gamintojo deklaracijų produkcija buvo jai perduota, todėl bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo konstatuoti net menkiausios žalos tikimybę, juolab kad tokią aplinkybę apie ieškovei taikytus draudimus (ribojimus) prekiauti savo apeliaciniame skunde apeliantė įvardija kaip jai žinomą iš anksto, t. y. dar iki sutarties sudarymo. Nėra pagrįsti ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad dėl sutarties pažeidimo ji buvo priversta sustabdyti dalies produkcijos realizavimą. Jokie šiuos deklaratyvius teiginius patvirtinantys objektyvūs įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Į bylą nebuvo pateikta ir vėlesnių, jau po ginčo sutarties sudarymo priimtų institucijų išvadų dėl netinkamos prekių kokybės ar teisės aktų reikalavimų neatitinkančios produkcijos.

8626.

87Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šalys ginčo sandoriu nesulygo, jog teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo kurios nors konkrečios sąlygos atsiradimo momento. Todėl nėra teisinio pagrindo tokį sandorį vertinti kaip sąlyginį su atidedamąja sąlyga ar konstatuoti esminį sutarties pažeidimą kaip pagrindą apeliantei sutarties nevykdyti ir neatsiskaityti už ieškovės jai faktiškai perduotas prekes. Dėl termino palūkanoms skaičiuoti ir jų dydžio

8827.

89Nustatęs, kad apeliantė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei už perduotas prekes, o tokia išvadai teisėjų kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismas išsprendė ir ieškovės išvestinio reikalavimo – priteisti jai palūkanas už laiku neįvykdytas pinigines prievoles klausimą bei priteisė ieškovei visą jos apskaičiuotą palūkanų sumą.

9028.

91Apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, kad, sprendžiant palūkanų atlyginimo klausimą, yra aktualios MAPKSVPĮ nuostatos, neginčija, vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismo nustatyto palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydžio – 8 proc., tačiau teigia, kad teismas neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį tokios palūkanos galėjo būti skaičiuojamos, nepagrįstai ignoravo 2016-03-28 papildomu susitarimu prie sutarties nustatytą atsiskaitymo tvarką.

9229.

93Pirkimo–pardavimo 2016-03-09 sutarties (t. 1, b. l. 6-7) 2.3. punkte šalys sutarė, kad per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo pardavėjas (ieškovė) išrašo pirkėjui (apeliantei) PVM sąskaitą faktūrą, kurią pirkėjas apmoka be sąskaitoje nurodytos PVM sumos po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, o šis mokestis bus apmokėtas pirkėjui įvykdžius sutarties 4.5 punktą, t. y. pirkėjai sumokėjus tiekėjui priskaičiuotą PVM į valstybės biudžetą už tiekėją. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad pagal pradinį susitarimą apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei užmokestį už prekes be PVM iš karto po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Tuo tarpu PVM mokesčius per nenustatytą terminą apeliantė įsipareigojo sumokėti tiesiogiai mokesčių administratoriui.

9430.

95Netrukus, t. y. 2016-03-28, šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties (t. 1, b. l. 8), kuriuo šiek tiek modifikavo pradinės sutarties nuostatas, susijusias su prekių kaina ir atsiskaitymo tvarka. Šio susitarimo 2.4 punkte yra sulygta, kad per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo pardavėja (ieškovė) išrašo pirkėjai (apeliantei) PVM sąskaitą faktūrą, kurią pirkėja apmoka be sąskaitoje nurodytos PVM sumos, po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, o PVM suma bus apmokėta, kai pirkėja įvykdys 2016-03-09 sutarties 4.5 punkto reikalavimus. Susitarimo 2.4 punkte nustatyta tokia PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo tvarka: 1) 30 proc. pirkėja įsipareigoja apmokėti nuo bendros PVM sąskaitos faktūros sumos be PVM sumos iki 2016-10-15; 2) 30 proc. apmokėti iki 2016-11-15 be PVM sumos; 3) 40 proc. iki 2016-12-15 be PVM sumos.

9631.

97Šalims jų pasirašytos sutarčių / susitarimų sąlygos yra privalomos ir įgauna įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl iš esmės sutiktina su apeliante, kad papildomu susitarimu prie ginčo sutarties susitarus dėl per 5 darbo dienas išrašytos sąskaitos kitokios apmokėjimo tvarkos, nei buvo sulygta pačioje sutartyje, ši atsiskaitymo tvarka joms tapo privaloma ir vykdytina. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad per šiame susitarime nurodytą 5 dienų terminą buvo išrašyta vienintelė – 2016-03-30 sąskaita, kurioje nurodyta mokėtina suma be PVM – 198 816,67 Eur, o su PVM – 240 548,33 Eur (t. 1, b. l. 12-20). Ieškovė nurodė, o apeliantė neginčijo, kad pagal šią sąskaitą apeliantė buvo sumokėjusi tik dalį joje nurodytos sumos, likusi skola yra 179 726,13 Eur. Ir nors šalys buvo sutarusios, kad apeliantė sąskaitose nurodytą PVM mokės ne ieškovei, o tiesiogiai šį mokestį surenkančiai institucijai, tačiau jokių įrodymų, kad tokį savo įsipareigojimą apeliantė būtų įvykdžiusi, ji į bylą nepateikė. Todėl ieškovės veiksmai, nesant jokių duomenų, kad apeliantės skola buvo sumažėjusi dėl jos už ieškovę sumokėtų mokesčių (PVM), o palūkanos skaičiuojamos nuo visos jai parduotų ir neapmokėtų prekių kainos (su PVM), pripažintini pagrįstais.

9832.

99Iš nustatytų faktinių aplinkybių spręstina, kad apeliantė sumokėjo tik dalį 2016-03-30 sąskaitoje nurodytos sumos – 60 822,20 Eur (240 548,33 Eur – 179 276,13 Eur), nors 2016-03-28 papildomo susitarimo pagrindu pirmąją mokėjimų dalį, lygią 72 164,50 Eur (240 548,33 Eur x 30 proc.), turėjusi atlikti iki 2016-10-15. Tokiu atveju pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį palūkanos galėjo būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2016-10-16 iki 2017-08-23, todėl ieškovės apskaičiuota ir teismo priteista jų suma – 18 947,57 Eur – neatitinka šios sutarimo, pagal kurį suskaičiavus palūkanų suma yra mažesnės, t.y. 12 290,31 Eur ( [179 726,13 Eur x 8 proc.] / 365 d. x 312 d.).

10033.

101Kitos 22 PVM sąskaitos faktūros išrašytos praėjus daugiau nei 5 darbo dienoms nuo 2016-03-28 susitarimo pasirašymo, kurio 2.4 punkte tokia sąlyga, susijusi su sąskaitos išrašymo terminu, ir buvo įrašyta, t. y. 2016-04-21–2017-02-03 laikotarpiu, dar daugiau, dalis šių sąskaitų išrašytos net suėjus papildomame susitarime numatytiems terminams iki kada turėtų būti apmokėta. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindo išvadai, kad minėtame susitarime numatyta mokėjimo tvarka kitų sąskaitų apmokėjimui nėra aktuali ir negali būti taikoma, joms taikomos 2016-03-09 pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos.

10234.

1032016-03-09 sutartyje nurodyta, kad sąskaitos apmokamos po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pagal byloje esančius duomenis, t. y. faktinį šalių elgesį vykdant ginčo sutartį, matyti, kad tokie aktai nebuvo pasirašomi. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, apeliantė iš viso ieškovei yra sumokėjusi 446 229,95 Eur, o tai leidžia teigti, kad jai buvo priimtina (akceptuota) pačiose sąskaitose nurodyta atsiskaitymo tvarka. Todėl šioje sprendimo dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad palūkanos už kitas neapmokėtas sąskaitas (išskyrus 2016-03-30 sąskaitą) pradėtinos skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paskutinės mokėjimo termino dienos (t. 1, b. l. 49), ir jų suma yra 6 521,44 Eur (žr. t. 1,b. l. 49, lentelės 2-23 eilutes).

10435.

105Tokiu atveju teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, sumažinant iš apeliantės ieškovei priteistas 25 469,01 Eur palūkanas iki 18 811,57 Eur (12 290,13 Eur + 6 521,44 Eur) (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atitinkamai, pakeistina ir sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų, kurios skaičiuotinos ne nuo visos reikalautos, o nuo apeliacinės instancijos teisme sumažintos jų sumos. Dėl atstovavimo civiliniame procese

10636.

107Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl advokato padėjėjo, atstovavusio ieškovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įgaliojimų teisėtumo. Pasak apeliantės, atstovavimo sutartį su advokato padėjėju pasirašė akcininkas E. I., kuris neturėjo teisės tokį dokumentą pasirašyti ir pažeidė ABĮ 20 straipsnio 2 dalį, draudžiančią akcininkams perimti bendrovės valdymo funkcijas. Nurodo ir tokią aplinkybę, kad advokato padėjėjas neturėjo jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinio leidimo. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

10837.

109Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys ir (arba) per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). CPK 56 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be kitų asmenų, gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, paties juridinio asmens darbuotojai (CPK 56 str. 1 d. 1–2 p., 2 d. 1–2 p.). CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Šio straipsnio trečioji dalis nurodo, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. CPK 59 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

11038.

111Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad ieškovės tuometinio vadovo E. I. iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2016-05-11 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016-05-23, bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri, nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, 2017-04-10 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-07-13, buvo nutraukta (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2604-562/2017, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-1175-407/2017; CPK 179 str. 3 d.). Nutraukus restruktūrizavimo bylą, ieškovės kreditoriai 2017-07-28 priėmė sprendimą iškelti jai bankroto bylą neteismine tvarka, tačiau šis sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2017-07-28 nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5188-794/2017). Galiausiai 2018-04-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3319-431/2018, ieškovei iškelta bankroto byla, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018-04-17.

11239.

113Apeliantės kvestionuojama atstovavimo sutartis su advokato padėjėju sudaryta 2017-11-31. Ir nors teisiškai tuo metu buvo baigti tiek pradėtas restruktūrizavimo, tiek neteisminio bankroto procesai, tačiau faktinis bendrovės valdymas buvo komplikuotas, ką patvirtinta išplėstinis išrašas iš Juridinių asmenų registro, pagal kurį laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2017-08-08 bendrovės vadovu deklaruotas E. I., nuo 2017-08-08 iki 2018-04-19 vienintelis valdymo organas – bankroto administratorius.

11440.

115Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, sprendžia, kad dėl ieškovės sunkios finansinės padėties inicijuotų bendrovei teisinių procesų aukščiausiojo bendrovės valdymo organo – akcininkų 2017-11-30 priimtas sprendimas paskirti E. I. bendrovės įgaliotiniu buvo racionalus ir nepažeidžiantis jokių teisės normų. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tokio procedūrinio veiksmo atlikimas negali būti suprantamas ir vertinamas kaip direktoriaus funkcijų ar valdymo perėmimas ABĮ 20 straipsnio 2 dalies prasme. Tokiu akcininkų pavedimu buvo siekiama kitų tikslų, nei perimti vadovavimą bendrovei, t. y. užtikrinti operatyvų šio ginčo išnagrinėjimą, siekiant pagerinti bendrovės finansinę padėtį, kuriai įtakos neabejotinai turėjo ir apeliantės vengimas tinkamai ir laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

11641.

117Nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad advokato padėjėjas neturėjo savo praktikos vadovo leidimo teikti atitinkamas paslaugas. Apeliantės nurodytoje ir į bylą pateiktoje atstovavimo sutartyje yra išreikštas advokato K. V. leidimas advokato padėjėjui atstovauti ieškovei (t. 2, b. l. 2). Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

11842.

119Apeliantė taip pat teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VMI. Tik įtraukus į bylą šį asmenį galės būti nustatyta, ar ieškovė, vadovaudamasi 2016-04-25 papildomu susitarimu prie sutarties, neįgijo kokio nors dydžio turtinės naudos dėl mokėtino mokesčių sumažėjimo.

12043.

121Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.).

12244.

123Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

12445.

125Nagrinėjamu atveju apeliantė, reikšdama tokį prašymą, visiškai jokių argumentų kokią įtaką VMI teisėms ir pareigoms turi (ar galėjo turėti) jos skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neįvardijo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad skundžiamu teismo sprendimu būtų nuspręsta dėl apeliantės nurodyto juridinio asmens teisių bei pareigų. Be to, šios institucijos dalyvavimo byloje poreikis apeliantės iš esmės siejamas su skolos dydžio įrodymų rinkimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė galėjo pati kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pateikti informaciją, jos įsitikinimu, aktualią teisingam bylos išnagrinėjimui, arba prašyti teismo išreikalauti įrodymus, kurių ji pati negali gauti (CPK 42 str. 1 d., 199 str.). Asmens, disponuojančio tam tikra informacija, įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nėra suderinamas su tokio instituto paskirtimi.

12646.

127Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių, pareigų ar teisinio statuso ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12847.

129CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra poreikis pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

13048.

131Pirmosios instancijos teismas 2018-01-08 nutartimi atidėjo ieškovei viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 4 352 Eur, sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 52). Vilniaus apygardos teismas 2018-04-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3319-431/2018, įsiteisėjusia 2018-04-17, ieškovei iškėlė bankroto bylą, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovei nekyla pareiga mokėti žyminį mokestį nuo nepatenkintų reikalavimu dalies. Žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles turi apmokėti antroji šalis (apeliantė), kuri tos pačios procesinės teisės normos, t .y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamus apeliacinius ar kasacinius skundus.

13249.

133Taigi iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinas 4 286 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas proporcingai iš jos priteistos 298 586,96 Eur sumos dydžiui. Kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas patenkintas visiškai ir atmesta tik nedidelė išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo dalis (2 proc.), t. y. priimtas iš esmės ieškovei palankus teismo sprendimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek valstybės pirmosios instancijos teisme patirtas 9,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, tiek 1,37 Eur tokias išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 10,38 Eur, turi kompensuoti apeliantė, neskirstant šių išlaidų pagal patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas (CPK 92 str.). Tokiu atveju iš apeliantės valstybei priteistina 4 296,38 Eur, t. y. 4 286 Eur žyminio mokesčio ir 10,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.

13450.

135Įrodymų apie kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, šalys nepateikė, todėl jų skirstymo klausimas nekyla.

136Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

137Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

138Ieškinį patenkinti iš dalies.

139Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Istvestas“ (a. k. 302303579) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Globus Distributors“ (į. k. 304154358) 279 775,39 Eur skolą, 18 811,57 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (298 586,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

140Kitą ieškinio dalį atmesti.

141Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Globus Distributors“ (į. k. 304154358) Eur 4 296,38 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.