Byla 1A-479-360-2012
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Valentino Janonio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, nuteistojo A. N. gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei Laimai Paulauskienei, nukentėjusiųjų V. J., A. J., R. J. atstovui Gediminui Lukauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ generalinio direktoriaus A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ priteista 3000 Lt V. J.; 3000 Lt A. J.; 1000 Lt R. J. naudai neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

5Iš A. N. V. J. naudai priteista 2000 Lt (du tūkstančiai) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

6Kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Jis, 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 17.30 val., Plungės r. Pauošnių k. ribose, kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 49 km, nereguliuojamoje kelių Mažeikiai - Plungė - Tauragė - Pauošniai - Plateliai sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Midlum“ valst. Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, apvažiuodamas iš dešinės ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. ( - ), vairuojamą V. J., kuri sankryžoje sustojo praleisti į kairę sukančio kito automobilio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 131 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti: V. J. kuri patyrė VII kaklinio stuburo slankstelio keterinės ataugos nedislokuotą lūžimą, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. J. kuris patyrė galvos dešinės pusės sumušimą su dešinio smilkinkaulio lūžimu, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, R. J., kuri patyrė galvos smegenų sukrėtimą kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

8Civilinis atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys tenkintas iš dalies bei visiškai atmesti civilinių ieškovų civilinį ieškinį. Nurodo, jog teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į visas teismo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes. Apelianto teigimu, apklausta V. J. parodė, kad vaikai tiek R. J. (8 metų vaikas, eismo įvykio metu sėdėjęs ant priekinės keleivio sėdynės), tiek A. J. (5 metų vaikas, eismo įvykio metu sėdėjęs ant galinės keleivio sėdynės) automobilyje važiavo be atitinkamai amžiaus grupei būtinos autokėdutės, nors tokias kėdutes V. J. turėjo įsigijusi, tačiau eismo įvykio dieną jų nebuvo įsidėjusi į automobilį. Teismo proceso metu buvo nustatyta, jog R. J., būdama 8 metų vaikas, sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės be specialiai atitinkamo amžiaus grupei pritaikytos sėdynės. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kelių eismo taisyklių 204 p. reglamentuoja, kad „jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar krovinio automobilio kabinoje tik specialioje jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos amžiaus grupės sėdynėse“. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog autoįvykio metu A. J. buvo 5 metų amžiaus ir Kelių eismo taisyklės nereikalauja tokio amžiaus vaikų vežti specialiose kėdutėse, tačiau pasak apelianto, tai neatleidžia vairuotojo nuo pareigos vežant mažamečius vaikus pasirūpinti jų saugumu. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 3 d. numato, jog „vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti“. Tokiu būdu, civilinio atsakovo įsitikinimu, apylinkės teismas nuosprendyje turėjo konstatuoti, jog mažametė nukentėjusioji R. J. eismo įvykio metu sėdėjo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės ir buvo vežama grubiai pažeidžiant aukščiau minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, konstatuotina, kad vežant ant galinės automobilio sėdynės tik automobilio saugos diržais prisegtą mažametį nukentėjusįjį A. J., nors tai formaliai ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, tačiau iš esmės buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų. Būtent dėl šių priežasčių, teismas privalėjo nustatyti, kad šiuo atveju automobilio vairuotoja – nukentėjusioji V. J. iki eismo įvykio nesiėmė visų būtinų priemonių jos vairuojamo automobilio keleivių saugumui užtikrinti.

9Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 str. 2 d. Teismas nuosprendyje tik išdėstė neturtinės žalos vertinimo kriterijus, tačiau nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių visumos ir nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala įvertinta būtent tokia pinigų suma: V. J. – 3000 Lt, A. J. – 3000 Lt, R. J. – 1000 Lt. Pažymi, jog draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiesiems 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš jų: 3816 Lt – V. J., 3816 Lt – A. J., 1000 Lt – R. J. Apelianto teigimu, būtina atsižvelgti į šias bei kitas byloje nustatytas aplinkybes t. y., nukentėjusiesiems V. ir A. J. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, R. J. nežymus sveikatos sutrikdymas, eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, kaltininkas savo kaltę pripažino ir gailisi, nukentėjusiesiems turtinė žala yra atlyginta draudimo bendrovės. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiosios V. J. neatsargumas, tinkamai neužtikrinant vežamų keleivių saugumą, taipogi iš dalies sąlygojo nukentėjusiųjų A. ir R. J. patirtus sužalojimus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį visiškai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusioji V. J. nebuvo ant tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina vairuojant transporto priemonę ir vežant savo mažamečius vaikus bei toje dalyje nesumažino nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio. Civilinio atsakovo manymu, šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti bendrai nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, t. y., kiek iš viso konkrečiam asmeniui yra padaryta neturtinės žalos, atsižvelgiant į nukentėjusiosios V. J. didelį neatsargumą, kas be abejonės, turi įtakos neturtinės žalos dydžiui bei atitinkamai mažina patirtos žalos dydį. Anot apelianto, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems draudimo bendrovė yra išmokėjusi 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turėjo įvertinti tai, ar apskritai iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteistina papildoma neturtinės žalos suma. Todėl nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies naikintinas, o civilinių ieškovų pateiktas civilinis ieškinys visiškai atmestinas.

10Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. N. gynėjas advokatas R. Kairys prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nukentėjusiųjų atstovas advokatas G. Lukauskas prašo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“ ginčija priteistą neturtinę žalą, mano, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinę žalą bei jos dydį, neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, todėl neturtinė žala iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteista nepagrįstai. Tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė teisingai.

13Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavys UAB „duomenys neskelbtini“. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007). Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad nuteistasis A. N. neatsargiais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų V. J., A. J. sveikatas bei nežymiai sužalojo nukentėjusiąją R. J., darbdaviui (UAB „duomenys neskelbtini“) priklausančiu automobiliu, dėl to už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti įmonė. Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka.

14Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis A. N. įvykio metu vairavo UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį automobilį „Renault Midlum“ valst. Nr. ( - ) Automobilis buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinio kodekso 6.987 straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kokia apimtimi ir kokio dydžio išmoką dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų advokatas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašė nukentėjusiosios V. J. naudai priteisti 23258,44 Lt turtinės žalos ir 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios R. J. naudai priteisti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

15AB „Lietuvos draudimas“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nukentėjusiajai V. J. atlygino 7604,92 Lt (3816 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2722 Lt kelionės išlaidų ir 1066,92 Lt dėl negautų pajamų); nukentėjusiajai R. J. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam A. J. – 3983 Lt (3816 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 167 Lt gydymo ir kelionės išlaidų. Kadangi, kaip jau aptarta, maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 2500 eurų (8632 Lt) dėl vieno įvykio nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, vadinasi AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems išmokėjo visą sumą pagal numatytus reikalavimus, todėl nebebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisti dar kokias nors sumas iš draudimo bendrovės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau akivaizdu, jog dėl UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusieji patyrė neturtinės žalos. Teismo priteistą neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika. Tokiu būdu draudimo įmonei UAB „Lietuvos draudimas“ sumokėjus nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas pagrįstai priteisė jiems likusią sumą iš UAB „ duomenys neskelbtini “. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos nepriteisimo iš UAB „duomenys neskelbtini”, kadangi pareiga atlyginti nukentėjusiesiems patirtą žalą turi ir įmonė.

16Priteisdamas iš civilinio atsakovo UAB „ duomenys neskelbtini “ civilinius ieškinius nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į konkrečiai kiekvienam nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį, šių sužalojimų pasekmes, į nuteistojo kaltės formą. Toks neturtinės žalos dydžio klausimo išsprendimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

17Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė, kad pačios nukentėjusiosios V. J. neatsargumas, tinkamai neužtikrinant vežamų keleivių saugumo, taipogi iš dalies sąlygojo nukentėjusiųjų mažamečių A. ir R. J. patirtus sužalojimus. Anot civilinio atsakovo, nukentėjusioji V. J. nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina vairuojant transporto priemonę ir vežant savo mažamečius vaikus, kadangi mažametė nukentėjusioji R. J. eismo įvykio metu sėdėjo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės, o mažametis A. J., ant galinės automobilio sėdynės buvo prisegtas tik automobilio saugos diržu. Pasak civilinio atsakovo, nors tai formaliai ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, tačiau iš esmės buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nedetalizavo nukentėjusiosios elgesio, tačiau tai nereiškia, kad teismas to nevertino. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes pažymėtina, kad mažametės V. J. sėdėjimas priekinėje automobilio keleivio sėdynėje, o mažamečio A. J. sėdėjimas galinėje automobilio keleivio sėdynėje be specialios jam pritaikytos kėdutės įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo, priešingai, žala buvo padaryta neatsargiais UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo veiksmais. Jei nuteistasis A. N. būtų važiavęs laikydamasis saugaus eismo taisyklių ir būtų buvęs pakankamai atidus ir dėmesingas, būtų išvengęs eismo įvykio ir jo pasekoje kilusių padarinių. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusioji tokiais savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojo A. N. kaltė pasireiškė neatsargumu, kadangi jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pirmosios instancijos teismas nustatė proporcingą neturtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, o ne visa apimtimi.

18Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija, vertindama ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į minėtas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad po įvykio dukra R. J. dažnai skundžiasi, jog jai skauda nugarą, sūnus A. J. po įvykio turi labai didelį baimės jausmą važiuoti automobiliu, jai pačiai labai skaudą sprandą, po nakties pabudusi taip pat jaučia skausmą, po eismo įvykio Lietuvoje išbuvo 3 savaites, negalėjo iš karto eiti į darbą, nedarbingumas buvo prailgintas dar 10 dienų, kadangi dirbti buvo per sunku, skaudėdavo (t. 1., b. l. 159). Civiliniame ieškinyje (b. l. 15,40) išdėstytos analogiškos aplinkybės, be to, nurodyta, jog visi nukentėjusieji buvo dispanserizuoti ir gydomi Plungės rajono savivaldybės ligoninėje ir kitose medicinos įstaigose. Nukentėjusiajai V. J. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo diagnozuotas VII kaklinio stuburo slankstelio geterinės ataugos nedislokuotas lūžimas. Savijauta, patyrus šoką eismo įvykio metu, bloga. Nukentėjusysis A. J. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurių pasekmės gali pasireikšti ateityje. Jam buvo nustatytas galvos dešinės pusės sumušimas su dešinio smilkinkaulio lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, dešinės ausies būgnelio plyšimu. Nukentėjusioji A. J. patyrė kūno sužalojimą, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl to taip pat buvo gydoma. Įvykusio eismo įvykio metu pasekmėje ieškovai – nukentėjusieji patyrė daug fizinio skausmo, sveikatos sutrikdymus su ateityje pasireiškiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Dėl fizinio skausmo, baimės jausmo transporto priemonėms, vidinės depresijos, patirtų išgyvenimų nukentėjusieji patyrė didelę neturtinę žalą. Kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į išvardintas aplinkybes, tame tarpe ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų amžių, (CK 6.250 str.) ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą (netgi pakankamai nedidelę) patirtą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Šio teismo nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiesiems nesunkius bei nežymų sveikatos sutrikdymus neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Teismų praktikoje dėl nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu ir patyrusiems nesunkius bei nežymų sveikatų sutrikdymus, priteisiama neturtinės žalos suma ir pagrįstai sumažino nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumą iki 7000 Lt (V. J. – 3000 Lt, A. J. – 3000 Lt, R. J. – 1000 Lt). Ta aplinkybė, jog dalį neturtinės žalos jau atlygino draudimo bendrovė, negali būti pagrindu tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį skundą toje dalyje ir visiškai atmesti civilinių ieškovų civilinį ieškinį.

19Kolegija konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu teisingai nukentėjusiesiems priteisė iš civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes įmonė atsako už padarytą žalą. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini” generalinio direktoriaus A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1... 4. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB... 5. Iš A. N. V. J. naudai priteista 2000 Lt (du tūkstančiai) išlaidų, turėtų... 6. Kolegija išnagrinėjusi bylą,... 7. A. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 8. Civilinis atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“ apeliaciniu skundu prašo... 9. Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai... 10. Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „duomenys neskelbtini“ ginčija... 13. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 14. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis A. N. įvykio metu vairavo UAB... 15. AB „Lietuvos draudimas“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto... 16. Priteisdamas iš civilinio atsakovo UAB „ duomenys neskelbtini “ civilinius... 17. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios... 18. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 19. Kolegija konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d.... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 21. civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini” generalinio direktoriaus A....