Byla 2S-321-232/2016
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., O. L. ir UAB „Karpis“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo VšĮ „Belvederio dvaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ „Belvederio dvaras“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., O. L. ir UAB „Karpis“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė.

3Pareiškėjas VšĮ „Belvederio dvaras“ pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti antstolės 2015 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/14/00825 dėl atsisakymo atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą ir pakartotinio įpareigojimo sumokėti lėšas, būtinas ekspertizei atlikti; 2) tenkinti pareiškėjo 2015 m. liepos 24 d. prašymą ir atidėti jam 1 100 Eur sumos, būtinos už papildomos ekspertizės atlikimą, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Anot pareiškėjo, įkeisto turto vertė gerokai viršija reikalavimo sumą, todėl yra pagrindas spręsti, jog atidėtą mokėjimo už pakartotinę ekspertizę sumą bus galima padengti iš realizuojamo turto vertės. Nurodytas turtas turi komercinį pobūdį, yra patrauklus kaip investicinis verslo objektas, galintis pretenduoti į įvairių fondų ir projektų lėšas. Pareiškėjo teigimu dėl savo turtinės padėties ir pritaikytų turto bei piniginių lėšų arešto jis negali sumokėti antstolės nurodytų ekspertizės atlikimo išlaidų.

4A. D. M. 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad vien tik ta aplinkybė, jog skolininko turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti nurodytą mokėjimą. Anot antstolės, iš pareiškėjo pateiktų įrodymų apie turtinę padėtį nėra galimybės spręsti, jog pareiškėjas neturi galimybės sumokėti ekspertizės išlaidų; priešingai, remiantis vieningu antstolių vykdomų vykdomųjų bylų sąvadu, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. liepos 8 d. pareiškėjo naudai iš UAB „Karpis“ priverstine tvarka išieškota 17 164,55 Eur suma, todėl, antstolės nuomone, tokių lėšų pakaktų sumokėti turto vertinimo išlaidoms. Antstolės teigimu, tokie pareiškėjo veiksmai (nuslepiant turimas lėšas) vertintini kaip nesąžiningi, o siekis vykdyti turto vertinimo procedūrą be jokių materialinių pasekmių – vykdomosios bylos vilkinimu, o ne siekiu nustatyti teisingą turto rinkos vertę, be to, pareiškėjo prieštaravimai dėl ekspertizės išvados pateikti praėjus beveik metams po ekspertizės atlikimo. Antstolės nuomone, areštuotas turtas yra specifinio pobūdžio, jo likvidumas rinkoje yra ribotas, todėl antstolė turės ribotas galimybes padengti ekspertizės išlaidas iš nurodyto turto; nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčijamo turto rinkos vertė yra kitokia nei nustatyta ekspertizės aktu; nagrinėjamu atveju pakartotinė ekspertizė paskirta pateikus prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o ne dėl to, jog antstolei kilo abejonių dėl nustatytos turto vertės.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Karpis“ prašė skundą atmesti ir iš esmės palaikė antstolės 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, argumentus. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-37101-868/2015, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Suinteresuoto asmens UAB „Karpis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atmetė.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo išieškoma 461 412,40 Eur skola, taip pat vykdymo išlaidos, kurios 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 19 768,85 Eur, tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu nustatyta įkeisto turto vertė 412 418,91 Eur, t. y. mažesnė už išieškomą sumą. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta turto vertė nenuginčyta (ir šiuo metu neginčijama teismine tvarka). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų per maža ar juolab akivaizdžiai-gerokai per maža, neatitiktų rinkos vertės. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus padengtos iš lėšų, gautų realizavus turtą, antstolė nenustačiusi galimybės atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą padengti iš realizuojamo turto vertės, ginčijamu patvarkymu iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokėjimo atidėjimo. Teismas nesutiko su antstolės 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkyme išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra gera ir jis turi užtektinai turto ekspertizės išlaidoms padengti. Taip pat nesutiko su argumentais, kad pareiškėjas sąmoningai slepia turimą turtą. Pažymėjo ir tai, kad tenkinus pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo, tam tikru mastu būtų pažeisti tiek išieškotojo UAB „Karpis“, tiek skolininkės O. L., tiek ir paties pareiškėjo interesai, nes iš realizuoto turto gautos pajamos (jų dalis) pirmiausiai būtų skirtos ne skolos kreditoriui, bet pakartotinės ekspertizės išlaidų (ir kitų vykdymo išlaidų) padengimui.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

10Pareiškėjas VšĮ „Belvederio dvaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės D. M. 2015-08-11 patvarkymą dėl atsisakymo atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą ir pakartotinio įpareigojimo sumokėti lėšas, būtinas ekspertizei atlikti bei tenkinti VšĮ „Belvederio dvaras“ ir atidėti įkaito davėjui VšĮ „Belvederio dvaras“ 1 100 Eur sumos, būtinos už papildomos ekspertizės atlikimą, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.

11Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyta galimybė atidėti mokėjimo už ekspertizę sumą padengti iš realizuojamo turto vertės. Pažymėjo, jog sprendžiant, ar yra sąlygos atidėti papildomos ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, 2014-09-29 ekspertizės akte nurodyta turto verte negalima remtis kaip kriterijumi, kadangi šiame akte vertė nustatyta neišlaikant Ekspertizės aktui keliamų teisės aktų reikalavimų. Privertinės hipotekos lakšte turto vertė nurodyta 492 354,03 Eur t.y. didesnė už reikalavimo sumą. Įkeistas ir iš varžytynių šioje byloje parduodamas nekilnojamasis turtas yra didelės vertės, todėl akivaizdu, kad jį realizavus gautos sumos pakaks visoms pirmiausia eile išieškomoms vykdymo išlaidoms padengti. 2015-07-16 patvarkymu pati antstolė pripažino VšĮ „Belvederio dvaras“ motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto pagrįstais, sutiko, jog nurodyti ekspertizės akto trūkumai yra esminiai ir pripažino, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Antstolė negali nekreipti dėmesio į nurodytus pagrįstus ekspertizės akto asmeninius trūkumus ir neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos reikalavimams, kurie prašyme teismų praktikoje pripažįstami esminiais bei leidžiančiais abejoti ekspertizės akte pateiktų duomenų bei nurodytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir objektyvumu. Vykdymo proceso dalyvių interesus labiau atitiktų pakartotinės ekspertizės atlikimas, nei jos neatlikimas ir turto pardavimas remiantis esminių trūkumų turinčiu ekspertizės aktu, kas ateityje gali lemti naujus ginčus.

12A. D. M. atsiliepimu prašė apelianto VšĮ „Belvederio dvaras“ atskirąjį skundą atmesti ir 2015-10-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirojo skundo argumentas, jog nėra pagrindo remtis 2014-09-29 Ekspetizės akte nustatyta turto rinkos verte atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog jokių įrodymų, kad areštuoto turto rinkos vertė yra kitokia, nei nustatyta ginčijamame ekspertizės akte nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta pateiktų motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pagrindu, o ne dėl to, kad antstoliui kilo abejonių dėl nustatytos turto vertės. Faktą, jog antstoliui neturėjo kilti abejonių dėl 2014-09-29 Turto ekspertizės aktu nustatytos VšĮ „Belvederio dvaras“ priklausančio turto rinkos vertės 412 418,91 Eur patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2015-06-03 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie galėjo antstolei kelti pagrįstas abejones dėl eksperto nustatytos turto vertės, antstolė nustačiusi, jog ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo parašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina bei areštuoto turto verte laikė eksperto nustatytą turto vertę. Atidėti turto vertinimo išlaidų nėra pagrindo ir dėl to, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra tokia, jog jis neturi galimybės sumokėti turto vertinimo išlaidų. Pateiktas sąskaitos išrašas konkrečiai 2015-07-22 datai negali būti pagrindu spręsti, jog šioje sąskaitoje necirkuliuoja lėšos, be to nėra pateikta jokių įrodymų apie prašytojo vardu valdomą neregistruotiną kilnojamąjį turtą bei turtines teises. Remiantis vieningu antstolių vykdomų vykdomųjų bylų sąvadu, laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-07-08 pareiškėjo naudai iš UAB „Karpis“ priverstine tvarka buvo išieškota 17 164,55 Eur, tokių lėšų pakaktų sumokėti turto vertinimo išlaidas. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tendencingą informaciją apie blogą turtinę padėtį, o gautas lėšas paslėpė, todėl toks elgesys vertintinas nesąžiningu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo.

16Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog antstolė D. M. 2014 m. birželio 16 d. priėmė vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-24-394/2013 dėl 461 412,40 Eur (1 593 164,75 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės O. L. išieškotojui UAB „Karpis“, priverstinai parduodant įkaito davėjui VšĮ „Belvederio dvaras“ nuosavybes teise priklausančius įkeistus dvaro rūmus, koplyčią ir svirną, esančius ( - ). 2014 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu nurodytas turtas įvertintas iš viso 1 424 000 Lt suma. Pareiškėjas apie nustatytą vertę informuotas 2014 m. lapkričio 10 d. Skolininkė O. L. 2014 m. lapkričio 26 d. teikė prašymą dėl papildomos ekspertizės paskyrimo, tačiau antstolė 2014 m. gruodžio 5 d. patvarkymu prašymo netenkino ir 2014 m. gruodžio 12 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes, kurios vėliau atšauktos, nes skolininkė O. L. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2014 m. gruodžio 5 d. patvarkymą ir skirti papildomą ekspertizę įkeisto turto rinkos vertei nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-6898-599/2015, skolininkės skundą tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2S-748-603/2015, pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį panaikino ir O. L. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. 2015 m. liepos 14 d. pareiškėjas pateikė prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ir prašė skirti pakartotinę turto ekspertizę. Antstolė 2015 m. liepos 16 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę turto ekspertizę, išaiškino pareiškėjui, kad ekspertizė nebus atliekama, jeigu jis nesumokės 1100 Eur įmokos už nurodytą ekspertizę. Pareiškėjas 2015 m. liepos 24 d. pateikė prašymą atidėti išlaidų, būtinų pakartotinei ekspertizei atlikti, mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Ginčijamu 2015 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu antstolė pareiškėjo prašymo netenkino ir įpareigojo pareiškėją per dešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo įmokėti 1 100 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą. 2015-09-21 anstolio patvarkymu skundas atmestas ir perduotas nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-10-23 nutartimi pareiškėjo VšĮ „Belvederio dvaras“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

17Apeliantas tiek prašymą, tiek skundą grindžia sunkia finansine padėtimi bei neteisingai ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Apelianto teigimu, 2014-09-29 Ekspertizės akte nurodyta turto verte negalima remtis, kadangi šiame akte vertė nustatyta nesilaikant ekspertizės aktui keliamų teisės aktų reikalavimų. Hipotekos lakšte minėto turto vertė yra 100 000 Lt (28 962 Eur) didesnė už reikalavimo sumą, todėl akivaizdu, kad šį turtą realizavus gautos sumos pakaks papildomos ekspertizės išlaidoms padengti. Be to pati antstolė D. M. 2015-07-16 patvarkymu pripažino VšĮ „Belvederio dvaras“ motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės akto, sprendė, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę.

18Vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (LR CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (LR CPK 681 straipsnio 4 dalis). Remiantis LR CPK 682 straipsniu, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę; vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, LR CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.

19Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad nėra pagrindo remtis 2014-09-29 ekspertizės akte nustatyta rinkos verte, tačiau minėtas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys bei antstolės pateikti paaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad antstolė ekspertizę dėl ginčo pastatų vertės nustatymo skyrė ne dėl kilusių abejonių vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos verte, tačiau tokiu būdu siekdama suteikti skolininkui galimybę įrodyti jo pareikštų prieštaravimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2014-09-29 Turto ekspertizės akte nurodyta turto vertė nėra nuginčyta. Byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė būtų per maža ir akivaizdžiai neatitiktų rinkos kainų. Bylos duomenis taip pat nustatyta, jog teisme išnagrinėtas skolininkės O. L. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašė panaikinti antstolės patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir prašė skirti papildomą ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-03 nutartimi skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą įrodymą – priverstinės hipotekos lakštą, kuriame turto vertė nustatyta 2010 m. vertino kaip neaktualų, o teiginius, jog šis įrodymas turėjo antstolei kelti abejonių dėl nustatytos turto vertės, atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, jog antstolė nustačiusi, jog ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina bei areštuoto turto verte laikė eksperto nustatytą turto vertę. Taigi atsižvelgiant į nurodyta dėl pakartotinės ekspertizės pagrįstumo ir paties ekspertizės akto teisėtumo iš esmės pasisakyta įsiteisėjusioje teismo nutartyje, todėl apelianto argumentai dėl ekspertizės akto teisėtumo ir trūkumų plačiau nevertinami, nes šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pagrindo išvadai, jog antstolei kilo abejonių dėl turto vertės ir ekspertizė paskirta antstolės iniciatyva bei už ekspertizės atlikimą išlaidos turi sumokėti iš savo sąskaitos, nėra.

20Akcentuotina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis nėra gera, konkrečiu atveju teismo vertinimu nesudaro pagrindo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo. Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 str. 4 d. nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 str. 4 d. nustatyta, kad antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė CPK 682 str. 4 d. taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012). Nagrinėjamu atveju, sutiktina su antstolės argumentais, jog pareiškėjo byloje pateikti įrodymai apie finansinę padėtį nėra pakankami vertinant pareiškėjo galimybes susimokėti ekspertizės išlaidas. Antstolės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, vieningas antstolių vykdomų vykdomųjų bylų sąvadas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015-03-30 iki 2015-07-08 VšĮ „Belvederio dvaras“ naudai iš UAB „Karpis“ priverstine tvarka buvo išieškota 17 164,55 Eur t.y. minėtu laikotarpiu apeliantas disponavo pakankamai didele suma, kurios pakaktų ekspertizės išlaidoms apmokėti. Nors apeliantas skundą grindžia sunkia finansine padėtimi, pateikia antstolės N. Š. 2015-07-24 pažymą apie išieškojimo galimybes iš VšĮ „Belvederio dvaras“, tačiau net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Šiuo atveju vertinama ir galimybė padengti atidėtą mokėjimą iš realizuojamo turto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į ekspertizės akte nustatytą turto vertę, išieškomą sumą, įskaitant vykdymo išlaidas, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus padengtos iš lėšų, gautų realizavus turtą.

21Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad konkrečiu atveju neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir apeliantui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, antstolė nesutikdama atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimo tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir LR CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką nepažeidė. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

22Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

23Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė.... 3. Pareiškėjas VšĮ „Belvederio dvaras“ pateikė skundą, prašydamas: 1)... 4. A. D. M. 2015 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Karpis“ prašė skundą atmesti ir iš esmės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi skundą... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo išieškoma 461... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.... 10. Pareiškėjas VšĮ „Belvederio dvaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad... 12. A. D. M. atsiliepimu prašė apelianto VšĮ „Belvederio dvaras“... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 15. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 16. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog antstolė D. M. 2014 m. birželio 16 d.... 17. Apeliantas tiek prašymą, tiek skundą grindžia sunkia finansine padėtimi... 18. Vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto... 19. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad nėra... 20. Akcentuotina, jog vien ta aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis nėra... 21. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytų argumentų visumą,... 22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 23. Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti...