Byla A-502-837-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Arūnui Ivanciui,

4atsakovo atstovei E. N.

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Neringos savivaldybės prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas Neringos savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 1S-53 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų atitikties konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo” (toliau – ir nutarimas Nr. T1-271).

9Skunde pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi ir 123 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

10Nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. T1-271 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją” (toliau – ir sprendimas Nr. T1-271) yra administracinis teisės aktas, kurį pagal Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas gali tirti tik teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110-112 straipsniuose nustatyta tvarka.

11Laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Konkurencijos tarybai tirti savivaldybių norminių administracinių aktų teisėtumą, dėl ko manė, kad Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-53 yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

12Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė kreitis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 22 ir 32 punktai neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir 24 straipsnio 1 daliai.

13Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo nurodytas teisinis reguliavimas (Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalys) neapibrėžia administravimo procedūros tais atvejais, kai tam tikrų įstatymų vykdymo kontrolei ir valstybės politikos tam tikrose srityse įgyvendinimui sukurti ir veikia specialūs centriniai valstybinio administravimo subjektai.

15Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-1061/2005), kurioje nurodoma, kad būtent Konkurencijos taryba, siekdama įvertinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo reikalavimų, turi teisę atlikti įstatymu nustatytas procedūras.

16Nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas Konkurencijos taryba nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus (Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad konkurenciją ribojančių veiksnių tyrimas aprašytas Konkurencijos įstatymo ketvirtajame skirsnyje, o tyrimo tvarka detalizuota Reglamente, kurio 22 punktas numato, kad Reglamente numatyta pažeidimų tyrimo tvarka su atitinkamais pakeitimais taip pat taikoma tiriant pažeidimus dėl valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktų ir sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.

17Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju į Konkurencijos tarybą elektroniniu paštu kreipėsi fizinis asmuo, kuris prašė paaiškinti, ar Neringos savivaldybės sprendimas, susijęs su lengvatų nustatymu renkant vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje išvardijami subjektai, turintys teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą – Konkurencijos įstatymas nesuteikia tokios teisės fiziniams asmenims, kurie neatitinka jame pateikto ūkio subjekto apibrėžimo. Pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuota nutarimą. Teigė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas Nr. 1S-53 yra pagrįstas ir teisėtas.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

20Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-53, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 24 straipsnio 2 dalimi ir 25 straipsnio 5 dalimi, nutarė pradėti tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, teisėtumas ir pagrįstumas.

21Rėmėsi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 18 straipsnio 1 dalimi bei 19 straipsniu ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei šio įstatymo laikymosi kontrolės funkcijas pavedė Konkurencijos tarybai, kuriai, kaip centriniam valstybinio administravimo subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 6 ir 7 dalys), Konkurencijos įstatymu yra suteikta specialioji kompetencija šio įstatymo vykdymo kontrolei užtikrinti.

22Pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualūs Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimai, numatyti Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose, ir teigė, jog, kaip matyti iš pirmiau paminėto teisinio reguliavimo, yra akivaizdu, kad Konkurencijos taryba, turėdama informacijos apie tai, jog savivaldos institucijos priimtas teisės aktas galimai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, turi teisę nustatyta tvarka atlikti tyrimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas konkrečiai apibrėžia, kokius veiksmus atlieka Konkurencijos taryba tuo atveju, jei ji nustato, jog savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų (kreipiasi į savivaldos instituciją su reikalavimu pakeisti ar panaikinti atitinkamus teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, o jeigu reikalavimas nevykdomas, turi teisę apskųsti savivaldos institucijos sprendimus apygardos administraciniam teismui).

23Padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybai, specialiajam Konkurencijos įstatymo kontrolę vykdančiam centriniam valstybinio administravimo subjektui, vykdant savo funkcijas, yra suteikti administraciniai įgalinimai atlikti įstatymu numatytas administravimo procedūras ir dėl jų priimti atitinkamus administracinius aktus. Konstatavo, jog Konkurencijos taryba savo kompetencijos ribose tiria ir nagrinėja atitinkamo valstybės valdymo ar savivaldos institucijos priimto teisės akto atitikties Konkurencijos įstatymui klausimą, tačiau jai nesuteikti įgaliojimai išspręsti to teisės akto teisėtumo klausimą iš esmės (pripažinti jį neteisėtu, panaikinti ar pakeisti), kadangi, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, šį klausimą gali spręsti tik teismas.

24Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo nutarimo Nr. 1S-53 matyti, jog atsakovas nutarė pradėti tyrimą būtent dėl savivaldybės tarybos priimto sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, todėl konstatuotina, kad atsakovas neviršijo įstatymu nustatytos savo kompetencijos, dėl ko nėra pagrindo naikinti nutarimą Nr. 1S-53 ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

25Teigė, jog iš Konkurencijos įstatymo turinio akivaizdu, kad Konkurencijos taryba vykdo kontrolės, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų, funkciją nustatyta tvarka atlikdama tyrimą ir, jei baigus tyrimą nenustatoma pagrindų nutraukti tyrimą ir jis nenutraukiamas, nagrinėdama įstatymo pažeidimo bylą posėdyje ir priimdama atitinkamą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas teismui (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnis, 20 straipsnio 6 ir 7 dalys, V skyriaus 4 ir 5 skirsniai).

26Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų Reglamento punktų nuostatų, nustatančių Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimo tvarką, atitikties Konkurencijos įstatymui, dėl ko kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti atitinkamų Reglamento nuostatų atitiktį Konkurencijos įstatymui nėra pagrindo.

27Sistemiškai aiškindamas Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 19 bei 30 straipsnių ir Reglamento V skirsnio nuostatas, padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos pradėtas tyrimas dėl valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtų teisės aktų atitikties šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams baigiasi įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimu tik tuo atveju, kai dėl tyrimo yra pateikiama teisinė išvada, jog minėtų institucijų priimti teisės aktai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų ir Konkurencijos taryba nutaria tyrimą baigti, o po to nustatyta tvarka priima sprendimą bylą nagrinėti Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje. Nurodė, kad konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimas yra Konkurencijos tarybos atliekamų administravimo procedūrų kontroliuojant, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų, atitinkamos dalys.

28Rėmėsi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 24 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento 24 bei 32 punktais. Nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nutarimu Nr. 1S-53 tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėjo savo iniciatyva, t. y. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, o informaciją apie tai, kad minėtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas galimai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, Konkurencijos taryba gavo iš fizinio asmens elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio nuostatas fiziniams asmenims nesuteikta iniciatyvos teisė reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, tačiau joks įstatymas nedraudžia fiziniam asmeniui informuoti instituciją, kuriai įstatymu pavesta funkcija užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, apie galimą sąžiningos konkurencijos laisvės pažeidimą, todėl atsakovas, gavęs iš fizinio asmens atitinkamą informaciją apie tai, kad Neringos savivaldybė savo administruojamoje teritorijoje kai kurioms turizmo paslaugų bendrovėms taiko vietinių rinkliavų lengvatas už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją ir tuo galimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, turėjo pagrindą panaudoti šią informaciją pradėdama tyrimą savo iniciatyva, t. y. vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Akcentavo, kad nei Konkurencijos įstatymas, nei Reglamentas neapriboja informacijos šaltinių, kuriais gali remtis Konkurencijos taryba, pradėdama tyrimą savo iniciatyva dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo priimant atitinkamą teisės aktą.

29Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ištirti įrodymai patvirtino, jog atsakovas sprendimą pradėti tyrimą pradėjo priimdamas Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytą dokumentą – motyvuotą nutarimą. Rėmėsi Reglamento 33 punktu bei 97 punkto 1 dalimi ir konstatavo, kad Konkurencijos taryba sprendimą pradėti tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, priėmė savo kompetencijos ribose Konkurencijos įstatymo (24 straipsnio 2 dalis) ir Reglamento (33, 97 ir 99 punktai) reikalavimus atitinkančiu procesiniu dokumentu – nutarimu Nr. 1S-53. Teigė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, būtų pažeidęs pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl jis nenaikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

30III.

31Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracino teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas būtų patenkintas.

32Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

331. Teigia, jog sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 4 ir 5 punktus, 23 straipsnio 1 dalį bei 36 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad tyrimas gali būti atliekamas tik dėl Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir šio tyrimo pasekmė yra įstatymo nustatytų sankcijų taikymas. Laikosi pozicijos, kad pagal Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 4 punktą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms įstatymo nustatytų sankcijų taikymas negalimas, todėl ir Konkurencijos taryba dėl šių institucijų priimtų teisės aktų teisėtumo (ar atitikties Konkurencijos įstatymui) jokio tyrimo atlikti negali. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino tyrimo ir nagrinėjimo sąvokas bei procedūras, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

342. Nurodo, kas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai neatitinka ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes norminio administracinio akto atitiktį įstatymui turi teisę tirti tik teismas, o ne viešojo administravimo institucija.

353. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsniu bei Reglamento 37 punktu ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad atsakovas tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-271 pradėjo savo iniciatyva, yra nepagrįstos, kadangi tokiu būdu atsakovas stengiasi išvengti Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies bei Viešojo administravimo 3 ir 23 straipsnių taikymo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 23 straipsnių ir Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą ir sudarė prielaidas viešojo administravimo principų pažeidimui.

364. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė apelianto prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar Reglamento 22 ir 32 punktai neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir 24 straipsnio 1 daliai.

37Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11 – 1055/2004, kurioje teismas patvirtino, jog Konkurencijos tarybos sprendimas, tiriant pažeidimus dėl valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktų ir sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymui, su atitinkamais pakeitimais taikyti įstatymų pažeidimų tyrimų tvarką, įtvirtintą Konkurencijos įstatymo V skyriuje, yra teisėtas ir neprieštaraujantis atitinkamus santykius reglamentuojantiems teisės aktams.

38Kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas atmestinas.

42Administracinis ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-53, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, nutarė pradėti tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas.

43Ginčijamas atsakovo nutarimas grįstas Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 24 straipsnio 2 dalimi ir 25 straipsnio 5 dalimi.

44Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei šio įstatymo laikymosi kontrolės funkcijas pavedė Konkurencijos tarybai, kuriai, kaip centriniam valstybinio administravimo subjektui, Konkurencijos įstatymu yra suteikta specialioji kompetencija šio įstatymo vykdymo kontrolei užtikrinti.

45Konkurencijos įstatymo 19 straipsniu Konkurencijos tarybai suteikti įgalinimai kontoliuoti kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų (1 dalies 1 punktas), duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams pateikti finansinius ir kitus dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems Tarybos uždaviniams vykdyti (3 punktas), tirti ir nagrinėti šio įstatymo pažeidimus bei taikyti pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (5 punktas). Ketvirtuoju punktu Konkurencijos tarybai pavesta nagrinėti ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Tarybai suteikta teisė valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus – apygardos administraciniam teismui.

46Taigi, teismas pagrįstai pripažino, jog yra akivaizdu, kad Konkurencijos taryba, turėdama informacijos apie tai, jog savivaldos institucijos priimtas teisės aktas galimai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, turi teisę nustatyta tvarka atlikti tyrimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutarė pradėti tyrimą būtent dėl savivaldybės tarybos priimto sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, todėl pagrįstai konstatuota, kad atsakovas neviršijo įstatymu nustatytos savo kompetencijos, dėl ko nėra pagrindo naikinti nutarimą Nr. 1S-53 ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

47Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir dėl to, jog nenustatytas pastarojo materialinis teisinis suinteresuotumas. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kuo ginčijamas atsakovo nutarimas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus. Nutarimas pradėti tyrimą dėl administravimo akto atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms pareiškėjui jokių tiesioginių tesinių pasekmių nesukuria.

48Pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų Reglamento punktų nuostatų, nustatančių Konkurencijos įstatymo pažeidimų tyrimo tvarką, atitikties Konkurencijos įstatymui, nebuvo pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti atitinkamų Reglamento nuostatų atitiktį Konkurencijos įstatymui.

49Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

Nutarė

51Pareiškėjo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Arūnui Ivanciui,... 4. atsakovo atstovei E. N.... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas Neringos savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas)... 9. Skunde pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio... 10. Nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas... 11. Laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 23... 12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė kreitis į... 13. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė,... 14. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo nurodytas teisinis... 15. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi... 16. Nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas Konkurencijos taryba... 17. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju į Konkurencijos tarybą elektroniniu... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu... 20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė –... 21. Rėmėsi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 18 straipsnio 1... 22. Pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualūs Konkurencijos tarybai... 23. Padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybai, specialiajam Konkurencijos... 24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo nutarimo Nr.... 25. Teigė, jog iš Konkurencijos įstatymo turinio akivaizdu, kad Konkurencijos... 26. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ar... 27. Sistemiškai aiškindamas Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 19 bei... 28. Rėmėsi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais, 24... 29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ištirti įrodymai... 30. III.... 31. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 33. 1. Teigia, jog sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 4... 34. 2. Nurodo, kas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai neatitinka... 35. 3. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio... 36. 4. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė apelianto prašymo... 37. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 38. Kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams,... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas atmestinas.... 42. Administracinis ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 1S-53,... 43. Ginčijamas atsakovo nutarimas grįstas Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu,... 44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas... 45. Konkurencijos įstatymo 19 straipsniu Konkurencijos tarybai suteikti... 46. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, jog yra akivaizdu, kad Konkurencijos... 47. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir... 48. Pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių dėl pareiškėjo nurodytų ar... 49. Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. Pareiškėjo Neringos savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus... 52. Nutartis neskundžiama....