Byla 2-974/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas netenkino antstolės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl susitarimo ir pranešimo pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Technikos grupė“, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ dėl ieškovo iškeldinimo iš užimtų pastatų ir įpareigojimo juos perduoti atsakovui.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami klausimai, susiję su lizingo sutarties nutraukimo teisėtumu bei su reikalavimo iškeldinti iš užimamų pastatų teisėtumu.

5Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino antstolės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumas.

6Ieškovas UAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794.

7Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių ( - ), bei pastato, esančio ( - ), įpareigojant šiuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“.

8Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (t. y. iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių ( - ), įpareigojant šį turtą priėmimo – perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kitą priešieškinio dalį atmesti.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

102012 m. sausio 18 d. antstolė V. Š. surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“, kuriame nurodė, kad skolininkas UAB „Šiaulių technika“ Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo geruoju neįvykdė. Minėtas aktas su vykdomąja byla Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas tam, kad būtų sprendžiamas CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo pakeitimo klausimas.

11UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, kuriame nurodė, kad antstolės V. Š. prašymas spręsti CPK 771 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo pakeitimo yra nepagrįstas, nes vykdomas teismo sprendimas buvo susijęs su iškeldinimu iš patalpų ir turto perdavimu, todėl skolininkui UAB „Šiaulių technika“ neįvykdžius antstolės įpareigojimo įvykdyti sprendimą geruoju, t.y. išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš parduotuvės (unikalus Nr. ( - )) ir garažo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), patalpų ir perduoti jas priėmimo – perdavimo aktu išieškotojui (atsakovui) UAB „Swedbank lizingas“, ieškovas (skolininkas) UAB „Šiaulių technika“ iš patalpų turėjo būti iškeldinamas CPK 769 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotojas UAB „Swedbank lizingas“ teigė, kad jei antstoliui kilo neaiškumų, kaip vykdyti teismo sprendimą, tai teismas turėtų ne keisti sprendimo vykdymo tvarką, o išaiškinti sprendimą, jog šiuo sprendimu nuspręsta iškeldinti skolininką UAB „Šiaulių technika“ iš išieškotojui priklausančių patalpų. Pažymėjo, kad skolininkui UAB „Šiaulių technika“ po antstolės paraginimo neįvykdžius sprendimo, pastarasis turėtų būti baudžiamas CPK 585 straipsnyje numatyta bauda.

12Skolininkas UAB „Šiaulių technika“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, jo manymu, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ne iškeldino skolininką (ieškovą) UAB „Šiaulių technika“ iš išieškotojui (atsakovui) UAB „Swedbank lizingas“ priklausančių patalpų, o įpareigojo jį išsikelti, todėl išaiškinti daugiau nieko nereikia. Pažymėjo, kad skolininkas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10d. sprendimas buvo skundžiamas kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, kad 2011 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį ieškinį, dėl ko yra paduotas atskirasis skundas.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino antstolės V. Š. prašymo dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomąją bylą su vykdomuoju raštu grąžino antstolei vykdymui. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas akivaizdžiai buvo dėl skolininko UAB „Šiaulių technika“ iškeldinimo iš jo užimamų negyvenamųjų patalpų ir turėjo būti vykdomas CPK 769 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad sprendimo rezoliucinė dalis buvo ir yra pakankamai aiški, kad skolininkui UAB „Šiaulių technika“ neįvykdžius sprendimo gera valia, galima būtų vykdyti šį sprendimą priverstine tvarka, t.y. iškeldinti skolininką UAB „Šiaulių technika“ iš UAB „Swedbank lizingas“, nuosavybės teise priklausančios parduotuvės (unikalus Nr. ( - )) ir garažo (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ).

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo procesą iki kol bus išnagrinėtas klausimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 nutarties pagrįstumo. Be to prašo panaikinti skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, sietinus su Šiaulių apygardos teismo sprendimo išaiškinimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171) Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo išaiškinimą. Dėl sprendimo išaiškinimo nebuvo teikta atskiro bylos šalių prašymo, toks klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku sprendžiant klausimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Tokiu būdu teismas, pateikdamas nepagrįstą sprendimo išaiškinimą, pažeidė CPK 278 straipsnyje nustatytą imperatyvią sprendimo išaiškinimo tvarką. Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 4 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria išaiškintas sprendimas, galėtų būti paduodamas atskirasis skundas, tačiau nagrinėjamu atveju teismui nagrinėjus konkrečiai tik prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo ir priėmus nutartį šiuo klausimu bei tuo pačiu pateikus Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo išaiškinimą, yra pažeidžiama ieškovo teisė į apeliaciją (teisė teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išaiškintas sprendimas).

182) Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas antstolei buvo aiškus, tačiau sprendime nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl antstolė, vykdydama CPK 771 straipsnio 3 punkte nustatytą įpareigojimą, kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimo išsprendimo. Jei sprendimo vykdymo tvarka būtų neaiški, antstolis turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, tačiau toks prašymas teismui nebuvo pateiktas.

193) Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktu Šiaulių apygardos teismo sprendimo išaiškinimu, kadangi teikiant rezoliucinės dalies išaiškinimą, sprendimas neanalizuotas kaip vientisas baigiamasis teismo aktas, nebuvo atsižvelgta į sprendimo motyvuojamosios dalies bendrą kontekstą, nebuvo analizuotas visas sprendimo turinys. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendime nesprendė nei iškeldinimo klausimo, nei su tuo susijusių procedūrinių klausimų. Šiaulių apygardos teismas ieškovą įpareigojo išsikelti, tačiau nenurodė, kad ieškovas turi būti iškeldintas.

204) Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas nepagrįstas ir prieštaringas Šiaulių apygardos teismo sprendimo išaiškinimas klaidina antstolę atliekant vykdymo veiksmus. Todėl, kad nebūtų padaryta žala dėl netinkamo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo įvykdymo, turi būti sustabdytas minėto sprendimo vykdymas kol bus išnagrinėtas klausimas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo.

21Antstolė V. Š. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį dokumentą, kuriame buvo nustatyta: „Įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti, t.y. iškeldinti, su visais jam priklausančiais daiktais“. Gavus vykdomąjį dokumentą, šis buvo pradėtas vykdyti kaip įpareigojimas. Skolininkui to nepadarius geruoju, buvo surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytas nustatytos formos aktas ir CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka aktas buvo perduotas sprendimą priėmusiam teismui. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimą iškeldinti skolininką, rezoliucinėse dalyse visada nurodo iškeldinti skolininką iš tam tikrų patalpų, tačiau nenumatyta, kad teismas, iškeldinimo atveju, išduotų vykdomąjį dokumentą, kuriame būtų įrašyta frazė išsikelti ir ta frazė būtų traktuojama kaip iškeldinimas. Taigi Šiaulių apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas yra dviprasmiškas.

22Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo skirti ieškovui 5 000 Lt baudą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231) Ieškovas piktybiškai nėra įvykdęs Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo. Ieškovo piktavališkumą parodo ir tai, kad jis pats patvirtina, jog buvo įpareigotas išsikelti iš pastato ir perduoti jį atsakovui, tačiau šio įpareigojimo gera valia neįvykdė. Be to, ieškovas teikia ir absoliučiai nepagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti sprendimo vykdymo procesą, nors šios laikinosios apsaugos priemonės jokiu būdu nėra susijusios su skundžiamos nutarties įvykdymu. Pažymėtina, kad ieškovas net neprašo panaikinti pačios skundžiamos nutarties, todėl akivaizdu, kad nėra jokio reikalo užtikrinti būsimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl nutarties teisėtumo tinkamą įvykdymą. Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslas yra piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis kiek įmanoma ilgiau užvilkinti sprendimo vykdymą.

242) Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sprendimo rezoliucinė dalis buvo ir yra pakankamai aiški, taigi akivaizdu, jog teismas nematė reikalo aiškinti sprendimą ir to nedarė.

253) Šiaulių apygardos teismas sprendimu nusprendė iškeldinti ieškovą iš atsakovui priklausančio pastato. Priešieškinyje atsakovo reikalavimas taip pat buvo iškeldinti UAB „Šiaulių technika“ iš atsakovui priklausančių pastatų. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad reikalavimas iškeldinti ieškovą iš lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas.

264) Vien tik Šiaulių apygardos teismo sprendimo rezoliucinės dalies lingvistinė analizė leidžia pagrįstai teigti, kad buvo patenkintas atsakovo reikalavimas būtent iškeldinti ieškovą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (t.y. iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais“. Taigi pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardino, kad ieškovas turi būti iškeldintas. Be to, būtent toks reikalavimas buvo reiškiamas priešieškinyje. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nutartimi teismas išaiškino sprendimą ir šiuo išaiškinimu buvo nustatyti nauji įpareigojimai ieškovui.

275) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas pažeidė imperatyvią CPK 278 straipsnyje numatytą sprendimo išaiškinimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nepateikė sprendimo išaiškinimo, todėl šis ieškovo argumentas nėra aktualus. Be to, jis yra nepagrįstas, nes teismas sprendimo išaiškinimą gali pateikti tiek šalių prašymu, tiek ir savo iniciatyva. Taip pat nebuvo pažeista ir ieškovo teisė į apeliaciją, nes atskirojo skundo pateikimas įrodo, kad ieškovas turėjo galimybę skųsti, jo nuomone, neteisėtą nutartį.

286) Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK 771 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, nes šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Šiaulių apygardos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, įpareigojo ieškovą ne tik išsikelti iš atsakovui priklausančių pastatų, bet ir perduoti atsakovui konkretų turtą, todėl negalima teigti, kad skolininkas neįvykdė veiksmų, nesusijusių su turto perdavimu. Šiaulių apygardos teismas nusprendė iškeldinti ieškovą, todėl šiam sprendimo nevykdant gera valia, jis turi būti įvykdytas priverstine tvarka, nustatyta CPK 769 straipsnyje.

297) Ieškovo teikiamas atskirasis skundas, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra visiškai nepagrįstas, kuriuo siekiama veikti prieš greitą ir teisingą įsiteisėjusio sprendimo įvykdymą. Taigi ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra akivaizdus, dėl ko jam turi būti paskirta CPK 95 straipsnyje numatyta bauda – 5 000 Lt.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

31Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo priešieškinio dalį dėl ieškovo iškeldinimo, pagrįstai netenkino šį procesinį sprendimą vykdančios antstolės prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

32Teisingumo vykdymo procesinę veiklą Lietuvos Respublikoje turi įgaliojimus įgyvendinti tik teismai, vadovaudamiesi įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.). Vienas iš įstatymo teismui keliamų reikalavimų – teismo sprendimas turi būti aiškus asmenims, kurių atžvilgiu jis yra priimtas. Teisinio aiškumo reikalavimas taikomas visoms teismo sprendimo sudėtinėms dalims – įžanginei, aprašomajai, motyvuojamajai, rezoliucinei. Jeigu teismo sprendimas yra neaiškus arba yra neaiški jo vykdymo tvarka, sprendimą priėmęs teismas turi teisę sprendimą ar jo vykdymo tvarką išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d., 589 str. 1 d.). Dar vienas teisingumą vykdančiam teismui keliamas reikalavimas - teismas jam pateiktus procesinius dokumentus turi teisiškai vertinti ne pagal jų pavadinimą, bet pagal turinį (CPK 115 str. 4 d.). Priešingu atveju teisingumo vykdymo procesinė veikla būtų įgyvendinama nevertinant dalyvaujančių byloje asmenų tikrųjų ketinimų, o paisant tik „raidės“, t. y. formaliai, kas neatitiktų teismo tikrosios paskirties ir vieno iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, interesus. Šios nuostatos taikomos ne tik bylos nagrinėjimo stadijose, bet ir vykdymo proceso stadijoje.

33Vykdymo proceso stadijoje byloje priimtas rezultatas gali įgauti materialią išraišką, t. y. šalys gali realiai gauti tai, dėl ko jos ir bylinėjosi. Bylą laimėjusi šalis vykdymo procese tampa išieškotoju, o pralaimėjusi – skolininku (CPK 633 str. 1 d.). Išieškotojas – tai asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas, o skolininkas – asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo (CPK 638 str. 1 d., 642 str. 1 d.). Akivaizdu, jog vykdymo procese negali būti keičiamas teismo nustatytas rezultatas, nes būtent sprendime nustatytas rezultatas ir yra tai, ką turi įvykdyti pralaimėjusi šalis. Nei antstolis, atliekantis priverstinio vykdymo veiksmus, nei vykdymo proceso šalys neturi įgaliojimų vykdymo stadijoje keisti teismo nustatyto rezultato. Vykdymo procese negali būti keičiama sprendimo esmė. Kai nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl nepiniginio pobūdžio ginčo, antstolis turi surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir jį perduoti sprendimą priėmusiam teismui, kad šis išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą (CPK 771 str. 3 d.). Šios procesinio pobūdžio priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Tačiau jeigu pagal teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą teismo sprendimas gali būti įvykdytas, antstolis neturi pagrindo surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir jį perduoti sprendimą priėmusiam teismui, nes negalima nepagrįstai keisti to, ką nustatė teismas baigiamajame akte. Kai teismas sprendimu tenkino šalies reikalavimą dėl iškeldinimo, nepaisant to, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuria remiantis išduotas vykdomasis raštas vykdymui, be teismo nurodymo iškeldinti, nurodyta ir tai, kad kita šalis įpareigojama išsikelti, tokį sprendimą vykdantis antstolis turi vadovautis CPK 769 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 2 dalį apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas antstolis raštu praneša skolininkui, t. y. asmeniui, kuris privalo išsikeldinti su jam priklausančiu turtu. Tuo atveju, jeigu iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui, apie tai surašydamas iškeldinimo protokolą (CPK 769 str. 4, 5 d.). Jeigu teismo sprendimo vykdymo tvarka antstoliui visgi yra neaiški, tame tarpe ir tais atvejais, kai teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra dviprasmiška, jis turi kreiptis į teismą CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet ne prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Bylą išnagrinėjęs teismas, gavęs antstolio aktą dėl teismo sprendimo neįvykdymo ir prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, iš šio dokumento turinio bei su juo susijusių duomenų matydamas, jog antstoliui iš tiesų yra neaiški sprendimo vykdymo tvarka, gali savo iniciatyva išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, kokius konkrečiai procesinius veiksmus ir kokia tvarka turi atlikti antstolis, o prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

34Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“ dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto bei 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurių pagrindu buvo nutraukta 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, pripažinimo negaliojančiais ir tenkino UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį iš dalies. Teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje tenkindamas priešieškinio dalį, nutarė įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (t. y. iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių ( - ), įpareigojant šį turtą priėmimo – perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą iš atsakovui priklausančių patalpų, esančių ( - ). Teisėja 2009 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija priešieškinį priėmė, o 2010 m. birželio 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas privalo perduoti (grąžinti) atsakovui priklausantį turtą, nes neįrodė, kad turi teisėtą pagrindą naudotis šiuo turtu (t. 2, b. l. 1-3, 154-156). Tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse suformulavo, kad ieškovas įpareigotinas išsikelti (iškeldintinas) iš patalpų, nereiškia, kad teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl ieškovo iškeldinimo. Juo labiau, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra patikslinta frazė „įpareigoti ieškovą išsikelti“, skliausteliuose nurodant žodį „iškeldinti“, kas visiškai aiškiai išreiškia pritaikytą atsakovo teisių gynimo būdą, atitinkantį priešieškinyje suformuluotą materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi palikdamas nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą ir konstatuodamas pirmosios teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, aiškiai išdėstė ginčo tarp šalių pagal priešieškinį dalyką, nurodydamas, kad reikalavimas iškeldinti ieškovą iš lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas (t. 3, b. l. 39-40). Šią teismo sprendimo dalį vykdantis antstolis neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovui nesutinkant išsikelti, iškeldinti jo nėra galimybės, o turėjo vadovautis CPK 769 straipsnio nuostatomis ir apie iškeldinimą informuoti ieškovą (skolininką). Pastarajam neišsikėlus per nustatytą terminą, antstolis turėjo imtis priverstinio iškeldinimo veiksmų (CPK 769 str. 1, 4 d.). Tuo tarpu antstolė V. Š., turėdama atlikti iškeldinimo veiksmus pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, šiam teismui 2012 m. sausio 19 d. perdavė vykdomąją bylą kartu su 2012 m. sausio 18 d. surašytu sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (t. 3, b. l. 52-53). Kolegija pažymi ir tai, kad antstolio nurodyto CPK 771 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos ir dėl to, kad teismo sprendimas yra susijęs ir su turto perdavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju sprendimą vykdanti antstolė galėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, jeigu jai iš tiesų nebuvo aišku, kaip ir kokia tvarka vykdyti sprendimą. Kaip nepagrįstas taip pat atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė prašymo ribas ir nepagrįstai išaiškino sprendimą, nes atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ šiuo atveju atsiliepime į antstolės prašymą teismui (t. 3, b. l. 57-59) prašė išaiškinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, o bylos nagrinėjimo ribas sudaro teismui pateikto prašymo bei atsiliepimų į jį argumentai. Be to, teismas ne tik gali, bet ir privalo išaiškinti teismo sprendimą savo iniciatyva, tame tarpe ir spręsdamas byloje kitus procesinius klausimus, kai tiesiogiai teismo sprendimo ar jo vykdymo tvarkos klausimas nebuvo iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2011 ir kitos).

35Dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu ir sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, o imasi įvairių procesinių priemonių, kad tik išvengtų sprendimo įvykdymo, kolegija pažymi, kad bylos duomenys iš tiesų patvirtina, jog ieškovas galimai sistemingais veiksmais siekia išvengti jam nepalankaus sprendimo įvykdymo. Pirma, net ir po apeliacinio proceso pasibaigimo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, ieškovas nevykdė teismo sprendimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, net ją skaitant pažodžiui, aiškiai suformuluotas įpareigojimas ieškovui išsikelti iš patalpų ir tokį įpareigojimą buvo nustačiusi sprendimą vykdanti antstolė 2011 m. gruodžio 9 d. patvarkymu. Antra, ieškovas po proceso pabaigos, t. y. 2011 m. gruodžio 27 d. pareiškė dar vieną tapatų reikalavimą, kurį Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi (ieškinio medžiagos Nr. 2-1446-154/2011) atsisakė priimti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-481/2012 šią pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą (panaikino tik nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ reikalavimus atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl šalių 2008 m. gegužės 15 d. sudaryto priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto pripažinimo negaliojančiu bei lizingo sutarčių pakeitimo ir perdavė šių reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo). Trečia, sprendimo neįvykdymo trukmė pailgėjo ir dėl ieškovo paduoto nepagrįsto atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje. Tuo pačiu negalima nepažymėti, kad teismo sprendimo nevykdymas užtruko ir dėl antstolės V. Š. surašyto Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalies dėl ieškovo iškeldinimo neįvykdymo akto. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių, tačiau pagal nurodytus bylos duomenis šiuo metu nėra pakankamo pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą įrodytu. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesu teismas gali skirti iki 20 000 Lt baudą ir iki 50 procentų iš šios baudos gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris dėl to patyrė nuostolių.

36Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

37Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami klausimai, susiję su lizingo sutarties nutraukimo... 5. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas netenkino antstolės... 6. Ieškovas UAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo... 8. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos... 10. 2012 m. sausio 18 d. antstolė V. Š. surašė „Sprendimų, įpareigojančių... 11. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą,... 12. Skolininkas UAB „Šiaulių technika“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo taikyti... 17. 1) Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė Šiaulių apygardos teismo 2010 m.... 18. 2) Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas antstolei buvo... 19. 3) Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje pateiktu Šiaulių apygardos teismo... 20. 4) Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas nepagrįstas ir prieštaringas... 21. Antstolė V. Š. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo teismo... 22. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį... 23. 1) Ieškovas piktybiškai nėra įvykdęs Šiaulių apygardos teismo 2010 m.... 24. 2) Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sprendimo rezoliucinė dalis... 25. 3) Šiaulių apygardos teismas sprendimu nusprendė iškeldinti ieškovą iš... 26. 4) Vien tik Šiaulių apygardos teismo sprendimo rezoliucinės dalies... 27. 5) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas pažeidė imperatyvią... 28. 6) Ieškovas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas CPK... 29. 7) Ieškovo teikiamas atskirasis skundas, kartu su prašymu taikyti... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 31. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo... 32. Teisingumo vykdymo procesinę veiklą Lietuvos Respublikoje turi įgaliojimus... 33. Vykdymo proceso stadijoje byloje priimtas rezultatas gali įgauti materialią... 34. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d.... 35. Dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės... 37. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 39. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą....