Byla e2-1041-230/2019
Dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusvera“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Jusvera“ įgaliotiems atstovams advokatui P. V. ir direktoriui R. K., atsakovės UAB „Klovima“ įgaliotiems atstovams advokatui R. V. ir direktorei M. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusvera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klovima“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusvera“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir

Nustatė

2ieškovė UAB „Jusvera“ ieškinyje teismo prašo pripažinti 2018 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Klovima“ pardavė UAB „Jusvera“ vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), važiuoklės Nr. ( - ), sudaryta ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2017 m. balandžio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N-285, kuria ieškovei buvo išnuomotas ir perduotas naudotis nurodytas vilkikas. Sutartas nuomos terminas – 37 mėn., t. y. nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. Sutarties 7.1.3. nustatyta, kad tvarkingai vykdžius sutartį, prieš pasibaigiant nuomos terminui, t. y. likus 3 mėnesiams iki sutarties pabaigos, nuomininkas turi pasiūlyti ir siekti įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti autotransporto priemonę. Dėl autotransporto priemonės pirkimo kainos ir kitų sąlygų šalys turi susitarti, tačiau jei nuomininkas be pažeidimų vykdė sutartį, laiku mokėjo visas įmokas ir mokesčius, nuomotojas įsipareigoja parduoti autotransporto priemonę už kainą, kuri lygi skirtumui tarp autotransporto priemonės sudarant šią sutartį ir sumokėtų nuomos mokesčio įmokų sumos. Nuomininkui nusprendus nupirkti autotransporto priemonę, sumokėtas depozitas įskaitomas į pirkimo kainą. Kadangi ieškovės tikslas buvo ne tik nuomotis, bet ir įsigyti vilkiką nuosavybės teise, ieškovė nusprendė anksčiau išsipirkti vilkiką, į pirkimo kainą įskaitant sumokėtas nuomos įmokas. Šalių sutartą pirminę vilkiko kainą (60 000 Eur) sumažinus ieškovės sumokėtomis nuomos mokesčio įmokomis (23 891,58 Eur), 2018 m. spalio 12 d. ieškovei buvo pateikta oferta pirkti vilkiką už 43 691,19 Eur. Ieškovei sutinkant su pirkimo–pardavimo sąlygomis, 2018 m. spalio 17 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už vilkiką. 2018 m. spalio 17 d. ieškovė banko pavedimu sumokėjo 43 691,19 Eur, pranešė apie tai atsakovei ir paprašė įforminti vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį ir ją įregistruoti VĮ „Regitra“. Nepaisant to, kad ieškovė sumokėjo visą vilkiko kainą, atsakovė atsisako sudaryti rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį ir pranešti VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės pardavimą. Kadangi atsakovė atsisako įforminti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį rašytine forma, ieškovei yra trukdoma tinkamai įgyti nuosavybės teisę į vilkiką ir juo pilnai disponuoti.

3Atsakovė UAB „Klovima“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovė ir atsakovė bei su ja susiję tretieji asmenys (UAB „Kamida“) bendradarbiavimo metu buvo sudarę ne tik ieškinyje minimą sutartį, bet ir identiškas autotransporto priemonių nuomos sutartis dėl kitų vilkikų nuomos. Iš viso ieškovei buvo išnuomoti 9 vilkikai ir puspriekabės. 2017 m. balandžio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis dėl vilkiko DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), nuomos. Visų nuomos sutarčių 7.1.3. punkte numatyta, kad tvarkingai vykdžius sutartį, prieš pasibaigiant nuomos terminui, t. y. likus 3 mėnesiams iki sutarties pabaigos, nuomininkas turi pasiūlyti ir siekti įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti autotransporto priemonę. Dėl transporto priemonės pirkimo kainos ir kitų sąlygų šalys turi susitarti. Tokiu atveju nuomotojas įsipareigoja parduoti transporto priemonę už kainą, kuri lygi skirtumui tarp transporto priemonės vertės sudarant sutartį ir sumokėtų nuomos mokesčio įmokų sumos. Ieškovė nuo pat sutarties sudarymo netinkamai vykdė savo prievoles, t. y. nuolat pažeidinėjo nuomos mokesčio mokėjimo terminus tiek pagal sutartį, tiek ir pagal kitas su atsakove ir su ja susijusiais asmenimis sudarytas identiškas sutartis. Tariamo transporto priemonės išsipirkimo metu ieškovė nevykdė tvarkingai sutarties, t. y. vėlavo mokėti nuomos įmokas ir buvo skolinga atsakovei 28 952,17 Eur einamųjų mokėjimų sumą, 9 000 Eur privalomų pagal sutartis atstatyti depozitų sumą ir 531,85 Eur priskaičiuotų delspinigių, viso 37 953,17 Eur. Taip pat ieškovė buvo skolinga UAB „Kamida“ 4 173,14 Eur einamųjų mokėjimų sumą ir 6 506 Eur privalomų pagal sutartis atstatyti depozitų sumą, viso 10 679,14 Eur. Tarp šalių buvo kalba apie tai, kad, jeigu būtų panaikintos skolos, ieškovei būtų galima padaryti nuolaidą/lengvatą ir leisti išpirkti vilkiką anksčiau sutartyje nustatyto termino. Iki 2017 m. spalio 17 d. ieškovė bendravo su trečiaisiais asmenimis (UAB „Kamida Logistics“ ir UAB „Kamida Services“) dėl skolų sumokėjimo ir galimo vilkiko išpirkimo. Ieškovė žadėjo padengti visą įsiskolinimą ir sumokėti už vilkiką likutinę jo vertę, todėl 2018 m. spalio 17 d. el. laišku parašė, kad darys pavedimą ir laukia sąskaitos. UAB „Kamida Services“ buhalterė pateikė sąskaitą ieškovei, tačiau sulaukė tik dalies mokėjimų. Ieškovė pervedė tik 43 691,19 Eur, nors turėjo pervesti 82 175,29 Eur (ieškovė nesumokėjo 38 484,02 Eur skolos atsakovei) ir 10 679,14 Eur skolos UAB „Kamida“. Ieškovei nesumokėjus skolų, atsakovė nesudarė vilkiko pardavimo sutarties. Atsakovė laukė mokėjimo už vilkiką kelias savaites, tačiau nesulaukus 2018 m. spalio 31 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Vadovaujantis sutarties 3.9. punkto sąlygomis, atsakovė visiškai teisėtai ir pagrįstai iš gauto 43 691,19 Eur mokėjimo pavedimo pirmiausia padengė ieškovei priskaičiuotas netesybas, einamųjų nuomos mokesčių mokėjimą bei atstatė trūkstamą depozito sumą pagal visas ieškovės ir atsakovės sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis. Ieškovė su ieškiniu pateikė susirašinėjimą su UAB „Kamida Logistics“ bendrovės direktoriumi M. G., kuris nėra ir niekada nebuvo įgaliotas derėtis ar atstovauti atsakovę dėl kokių nors transporto priemonių pardavimo atsakovės vardu. UAB „Kamida Logistics“ yra tik bendrovė, kurios užsakymu ieškovė teikė vežimo paslaugas. Atsakovės vadovas, kuris turi teisę sudaryti sandorius yra direktorė M. Č.. Tuo metu kai vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir UAB „Kamida Logistics“ bei UAB „Kamida Services“, M. Č. buvo komandiruotėje. Ieškovė su M. Č. nederino sutarties sąlygų, M. Č. niekada nesutiko ir nebūtų sutikusi su vilkiko pardavimu skolininkui, kuris lengvatinėmis sąlygomis įgijęs vilkiką nemokėtų skolų. Be to, remiantis atsakovės įstatų 5.5. punktu direktoriaus teisė vienasmeniškai sudaryti bendrovės sandorius ribojama 10 000 Eur suma, didesnės vertės turto perleidimui būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė buvo pateikusi ofertą ieškovei pirkti transporto priemonę. Ieškovės pateikiamas priedas Nr. 3 yra tik trečiojo asmens UAB „Kamida Logistics“ pateiktas paskaičiavimas pagal pačios ieškovės prašymą su likutine transporto priemonės kaina. Transporto priemonės savininkas yra atsakovė ir tik ji gali ir turi teisę teikti pasiūlymus pirkti transporto priemonę. Kaip matyti iš priedo Nr. 3, el. laiško autorius pateikia vilkiko paskaičiavimą ir klausia ieškovės „koks toliau jūsų planas“, tačiau tokio el. laiško niekaip negalima laikyti oferta – pasiūlymu sudaryti sutartį CK 6.167 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta.

4Ieškovė UAB „Jusvera“ dubliku nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė buvo vilkiko savininkė, ieškovė – vilkiko nuomininkė. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo to, kokias sąlygas vilkiko pirkimui abi šalys aptarė nuomos sutartyje, niekas neribojo šalių teisės susitarti dėl kitokios vilkiko įsigijimo tvarkos. Susitarimas dėl vilkiko pirkimo–pardavimo yra atskiras sandoris, todėl sutarties normos niekaip neribojo šalių teisės susitarti dėl vilkiko pirkimo–pardavimo kitaip nei numatyta sutarties 7.1.3. punkte. Šalių veiksmai rodo, kad šalys realizavo savo teisę susitarti, ką atskleidžia: 1) 2018 m. spalio 12 d. ieškovei el. paštu pateikta oferta pirkti vilkiką už jo likutinę vertę – 43 691,19 Eur; 2) 2018 m. spalio 17 d. atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra „už Vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - )“, suma 43 691,19 Eur su PVM; 3) faktas, kad ieškovė sąskaitą apmokėjo. Taigi, esant užfiksuotai aiškiai ir nedviprasmiškai ofertai ir aiškiam bei nedviprasmiškam akceptui, nėra jokio pagrindo teigti, kad vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Jeigu šalys būtų susitarę, kad ieškovė turi teisę įsigyti vilkiką tik po to, kai apmokės esamus įsiskolinimus, tas būtų aiškiai nurodyta 2018 m. spalio 12 d. el. laiške ir sąskaita faktūra vilkiko įsigijimui būtų buvusi išrašyta tada, kai ieškovė būtų apmokėjusi skolą. 2018 m. spalio 16 d. ieškovė pasiskolino 44 000 Eur – sumą, reikalingą vilkiko įsigijimui. 2018 m. spalio 17 d. gavusi 43 691,19 Eur atsakovės sąskaitą vilkiko pirkimui, ją apmokėjo šiomis pasiskolintomis lėšomis. Jeigu tarp šalių būtų egzistavęs susitarimas, kad ieškovė galės vilkiką nusipirkti tik apmokėjusi skolas, tuomet būtų visiškai nelogiška, kad ieškovė neįvykdžiusi būtinos sąlygos vilkiko įsigijimui ir tuo momentu negalėdama jos įvykdyti, būtų ėmusi paskolą vilkiko įsigijimui. Sutarties 3 skyrius „Nuomos mokestis“ reguliuoja mokėjimų, atliekamų pagal sutartį tvarką, o sutarties 3.9. punktas nustato pagal sutartį atliekamų mokėjimų paskirstymo eiliškumą, tačiau nereguliuoja ir negali reguliuoti pagal kitus susitarimus atliekamų ieškovės mokėjimų. Šiuo atveju ieškovė, gavusi vilkiko pirkimo ofertą, ją akceptavo sumokėdama atsakovės nustatytą vilkiko kainą. Tai reiškia, kad esant visoms sąlygoms (oferta, akceptas, pinigų ir daikto perdavimas) tarp šalių buvo sudaryta atskira ir nepriklausoma pirkimo–pardavimo sutartis, kuriai nėra ir negali būti taikomos nuomos sutarties nuostatos dėl įmokų pagal sutartį paskirstymo. Atitinkamai, mokėjimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį negali būti panaudoti skoloms pagal nuomos sutartį padengti.

5Atsakovė UAB „Klovima“ tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad sudarydamos nuomos sutartį šalys susitarė dėl visų esminių jos nuostatų, tame tarpe ir nuomos mokesčio sudėtinių dalių, galiojančių visą nuomos sutarties laikotarpį. Ieškovė, sudarydama sutartį 37 mėnesių terminui ir sutikdama prisiimti įsipareigojimus dėl 1 305,55 Eur nuomos mokesčio mokėjimo kas mėnesį nuomotojui, pagrįstai tikėjosi šias išlaidas patirti viso sutarties galiojimo laikotarpiu (37 mėn.) ir apskaičiuodama savo išlaidas, jų pagrįstumą vertino ir paskirstė būtent šiam terminui. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį, turėjo galimybę svarstyti įsigijimo klausimą, o nusprendusi įsigyti transporto priemonę ir sumokėjusi pagal pasirašytą nuomos sutartį likusią kainą (kaip dalies nuomos mokesčio, galiojusio 37 mėnesius) investavo į išankstinį dalies nuomos mokestį. Aplinkybė dėl transporto priemonės išpirkimo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą vertintina kaip sutikimas kuo greičiau įvykdyti pareigą ir atgauti skolą. Todėl ieškovės motyvai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog ieškovės skolų padengimas buvo būtina sąlyga transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, nepaneigia atsakovės teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti pagal nuomos sutartį susidariusias skolas, t. y. likusią transporto priemonės kainos dalį. Šalys susitarė, kad sumokėta įmokos dalis bus sudėtinė nurodytos kainos už transporto priemonę dalis, todėl ji negali būti išskirta bei traktuojama kaip atskiras mokėjimas. Šalys dėl transporto priemonės kainos mokėjimo dalimis pagal 2018 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą nesitarė, mokėjimo nepaskirstė, todėl ieškovės argumentas, kad mokėjimai pagal galimai pirkimo–pardavimo sutartį negali būti panaudoti skoloms pagal nuomos sutartį padengti, yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, atlikdama 43 691,19 Eur pavedimą į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, ieškovė padengė esamas skolas.

6Atsakovė UAB „Klovima“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo išreikalauti iš ieškovės UAB „Jusvera“ neteisėtai valdomą vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), važiuoklės Nr. ( - ), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Klovima“ yra transporto priemonės savininkė. Transporto priemonės nuomos 2017 m. balandžio 13 d. sutartis yra pasibaigusi, kai 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Klovima“ vienašališkai ją nutraukė. UAB „Jusvera“, nebūdama transporto priemonės savininke ir neturėdama teisinio pagrindo ją naudoti, nepagrįstai atsisako grąžinti transporto priemonę. Nuomos sutartį kartu su kitomis nuomos sutartimis UAB „Klovima“ nutraukė 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimu. Visos transporto priemonės, išskyrus ginčo objektu esančią transporto priemonę, buvo grąžintos. Nuomos sutarties 9.1 punktas numato, kad UAB „Jusvera“ privalo grąžinti transporto priemonę kitą darbo dieną pasibaigus nuomos sutarčiai.

7Ieškovė UAB „Jusvera“ atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad faktinės aplinkybės aiškiai pagrindžia, jog 2018 m. spalio 17 d. atsakovė perleido vilkiko nuosavybės teisę ieškovei, todėl ji nebūdama vilkiko savininke neturi CK 4.37 straipsnyje numatytų savininko teisių, atitinkamai neturi teisinio pagrindo reikalauti išreikalauti vilkiką iš neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu.

8Ieškovės atstovas direktorius R. K. paaiškino, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta susitarus su M. G., transporto priemonė ieškovei buvo išnuomota, ieškovė prašė M. G. ją parduoti, gavo pasiūlymą, vėliau sąskaitą faktūrą, kurią tą pačią dieną apmokėjo. Tarėsi su M. G., nes jis faktiškai viskam, t. y. visai įmonių grupei, vadovavo, ieškovė pastoviai su juo bendradarbiavo, su juo sprendė visus klausimus. Apie skolas nebuvo kalbėta, buvo skubinama sumokėti, todėl ir nebuvo pasirašyta sutartis. Įmonių grupėje – UAB „Kamida“, UAB Kamida Logistics“ ir UAB „Klovima“ – buvo sudengiamos skolos, jas derino M. G.. Automobiliai buvo nuomojami iš UAB „Klovima“ ir UAB „Kamida“, ieškovė šiais automobiliais vykdė pervežimus UAB „Kamida Logistics“ užsakymu, kurios direktoriumi buvo M. G., todėl buvo daromi tarpusavio skolų užskaitymai. Skola sutarties sudarymo metu buvo apie 2 500 Eur ir, jei atsakovė būtų pareikalavusi, ieškovė ją būtų sumokėjusi. Dabar UAB „Jusvera“ nėra skolinga atsakovei, dalis atsakovės sąskaitų pateikta nepagrįstai, be to, ji šių skolų neieško teismine tvarka. Ieškovė neturėjo lėšų pirkti automobilį, todėl pasiskolino 44 000 Eur. Iš atsakovės nuomojosi 7 vilkikus, iškilo poreikis įsigyti bent vieną vilkiką, kadangi UAB „Kamida Logistics“ pradėjo mažinti pervežimų užsakymus, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų dėl užsakymų apimties, vėliau ieškovė tikėjosi išsipirkti ir kitus vilkikus. Pirko būtent ginčo vilkiką, kadangi jis buvo ieškovės lėšomis suremontuotas ir paruoštas eksploatacijai į užsienį, be to, buvo išpirkta daugiau šio vilkiko vertės.

9Ieškovės atstovas advokatas P. V. prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, paaiškino, kad ieškovė visą laiką norėjo įsigyti transporto priemonę, atsiradus tokiai galimybei, įsigijo. Vyko susirašinėjimas, kokia vilkiko vertė, buvo atliktas skaičiavimas ir nustatė sumą. Ieškovė priėmė atsakovės pasiūlymą, po to buvo išrašyta sąskaita faktūra ir ieškovė tą pačią dieną sumokėjo. Kadangi vilkikas jau buvo perduotas, liko tik įforminti rašytinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vietoje to buvo išrašyta kreditinė sąskaita, panaikinant ankstesnę, kas yra nesąžiningas veiksmas. Kadangi neturėjo pinigų, tai transporto priemones nuomojosi, bet kai gavo pasiūlymą, paėmė paskolą ir nupirko. Jokio susitarimo dėl skolų dengimo nebuvo, o tai, kad pati atsakovė nurodė, jog įskaičius pinigus skolų dengimui liko permoka, patvirtina, jog skolų nebuvo. Bendradarbiaujant su „Kamida group“ įmonėmis buvo atliekami tarpusavio skolų dengimai, nes ir UAB „Kamida Logistics“ buvo skolinga ieškovei už atliktus pervežimus. Įspėjimas dėl sutarčių nutraukimo pateiktas ir sutartys nutrauktos, nors skolos nebuvo, o buvo permoka. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės mokėjime buvo nurodyta, kad yra mokama už vilkiką, mano, kad atsakovė, nepasirašydama pirkimo–pardavimo sutarties ir paskirstydama gautus pinigus kitaip, paprasčiausiai siekia pergudrauti. Dėl galimybės įsigyti automobilį ieškovei nekilo jokių abejonių, nes M. G. buvo UAB „Kamida Logistics“ direktorius, gavo atsakovės sąskaitą faktūrą, kurią parengė UAB „Kamida Services“, tvarkanti įmonių grupės buhalteriją, todėl ieškovė ją apmokėjo. Skolų tam vilkikui ir kitų skolų nebuvo, tačiau skolos – ne šios bylos dalykas, be to, neįrodytas ir šalių žodinis susitarimas dėl skolų mokėjimo. Skolų dydis kintamas dalykas ir dabar jos išaugo dėl to, kad buvo nutrauktos vilkikų nuomos sutartys, taip sustabdžius ir faktinę įmonės veiklą.

10Atsakovės atstovė direktorė M. Č. paaiškino, kad ji nuo 2018 m. sausio 4 d. yra atsakovės UAB „Klovima“ direktorė, 2018 m. spalio 17 d. atostogavo (galimai buvo komandiruotėje). Vilkikų nuomos sutartis sudaro ji, o M. G. padėjo organizuoti visą veiklą. Žinojo apie ieškovės norą pirkti vilkiką dar prieš atostogas (komandiruotę), bet ji kartu sekė skolos reikalus ir nedavė nurodymo parduoti. M. G. pasakė, kad ieškovė turi susitvarkyti skolas, nes vilkiko pardavimo dieną buvo skolinga atsakovei apie 29 000 Eur, ir tik tuomet, jei ieškovė padengs skolas, galės įsigyti vilkiką. Pripažįsta, kad UAB „Kamida“, UAB „Klovima“, UAB „Kamida Logistics“ ir UAB „Kamida Services“ yra vienos grupės įmonės, todėl buvo daromi tarpusavio skolų sudengimai. Ar UAB „Kamida Logistics“ tuo metu buvo skolinga ieškovei, nežino. M. G. buvo UAB „Kamida Logistics“ direktorius, jis komunikuodavo su vežėjais, o transporto priemonių nuoma ir jų pardavimas yra atsakovės reikalas, M. G. veikė daugiau kaip tarpininkas. Apie išrašytą sąskaitą faktūrą nežinojo, ji paprastai išrašoma pasirašius sutartį. Sutarčių nutraukimo metu UAB „Jusvera“ buvo skolinga, skolinga yra ir dabar.

11Atsakovės atstovas advokatas R. V. prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir paaiškino kad „Kamida group“ įmonės yra susijusios per akcininką, UAB „Klovima“ nuomoja transporto priemones, UAB „Kamida Logistics“ vykdo ekspedijavimo veiklą, UAB „Kamida Services“ atlieka apskaitą. Ieškovė nuomojosi 7 transporto priemones ir puspriekabę, tačiau nemokėjo nuomos mokesčio, todėl buvo perimami atsakovės reikalavimai ir atlikdavo užskaitymus su ieškove. Žodžiu buvo sutarta, kad UAB „Jusvera“ turi padengti įsiskolinimus ir tada atsakovė sutiktų leisti išsipirkti vilkiką pagal likutinę vertę. Sutiko parduoti ne nuomos sutartyje numatytu laikotarpiu, jei bus sumokėtos skolos. Kadangi ginčo dėl skolų nebuvo, tai pateikė sąskaitą vilkiko įsigijimui, o ieškovė tuo pasinaudojo, tačiau atsakovės teisę paskirstyti gautą mokėjimą numato nuomos sutarties 3.9. p., pagal kurį ir buvo paskirstytos gautos lėšos. Kadangi ieškovė neįvykdė susitarimo dėl skolų apmokėjimo ir sandoris neįvyko, buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Be to, sandoriui sudaryti turėjo būti gautas akcininko pritarimas, o dėl sutarties sudarymo turėjo derėtis direktorė. PVM sąskaita faktūra yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, o toks sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma. M. G. buvo UAB „Kamida Logistics“ direktorius, jis nebuvo atsakovės atstovas ir veikė savo iniciatyva, tačiau jis žinojo, kad yra įsiskolinimas. Ieškovė nenori mokėti skolų, tačiau nepagrįstai nori įgyti atsakovės turtą.

12Ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.

13Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Klovima“ ir ieškovė UAB „Jusvera“ 2017 m. balandžio 13 d. sudarė autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N-285 (e. b. t. 1, b. l. 20-36), kuria atsakovė ieškovei išnuomojo 37 mėnesiams iki 2020 balandžio 18 d. vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), kurio vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 60 000 Eur plius PVM. Sutartimi buvo numatytas nuomos mokestis, depozito mokėjimas, delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties 3 skyrius). Sutarties 7.1.3 p. buvo nustatyta, kad tvarkingai vykdžius sutartį, prieš pasibaigiant nuomos terminui, t. y. likus 3 mėnesiams iki sutarties pabaigos, nuomininkas turi pasiūlyti ir siekti įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti autotransporto priemonę. Dėl autotransporto priemonės pirkimo kainos ir kitų sąlygų šalys turi susitarti, tačiau jei nuomininkas be pažeidimų vykdė sutartį, laiku mokėjo visas įmokas ir mokesčius, nuomotojas įsipareigoja parduoti autotransporto priemonę už kainą, kuri lygi skirtumui tarp autotransporto priemonės sudarant šią sutartį ir sumokėtų nuomos mokesčio įmokų sumos. Nuomininkui nusprendus nupirkti autotransporto priemonę, sumokėtas depozitas įskaitomas į pirkimo kainą. Šalys neginčija, o bylos duomenys (e. b. t. 3, b. l. 39-43) patvirtina, kad atsakovė UAB „Klovima“, UAB „Kamida“, UAB „Kamida Logistics“ ir UAB „Kamida Services“ yra vienos įmonių grupės „Kamida group“ įmonės. Atsakovė UAB Klovima“ ir UAB „Kamida Services“ yra sudariusios buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį (e. b. t. 3, b. l. 93-111), kuria pavedė paslaugų teikėjai tvarkyti savo ar atstovaujamo asmens buhalterinę apskaitą. A. K. – UAB „Kamida Services“ vyr. finansininkė 2018 m. spalio 12 d. M. G. ir „M. klovima“ persiuntė vilkiko (( - )) pardavimui Jusverai paskaičiavimą, kuriame nurodyta „Viso mokėti Klovimai 43 691,19“ (e. b. t 1, b. l. 16-17). 2018 m. spalio 15 d. M. G. – UAB „Kamida Logistics“ direktorius iš kamidalogistics.lt elektroninio pašto ieškovei persiuntė vilkiko ( - ) paskaičiavimą, nurodydamas „Lauksiu žinių koks toliau Jūsų planas“ (e. b. t. 1, b. l. 15). Ieškovė 2018 m. spalio 17 d. 9:56 elektroniniu paštu M. G. (UAB „Kamida Logistics“), „M. klovima“ ir D. B. (UAB „Kamida Services“) parašė, kad kaip galima skubiau laukia pilnos vilkiko ( - ) pirkimo sąskaitos ir nurodė, kad „Vos tik gavę sąskaitą darysim pavedimą ir dar šiandien turim persirašyti Regitroje“ (e. b. t. 1., b. l. 19). Atsakovė UAB „Klovima“ (pardavėjas) ieškovei UAB „Jusvera“ (pirkėjai) 2018 m. spalio 17 d. išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. KLO1810 - Nr. 084 43 691,19 Eur sumai už vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC (( - )), sąskaitą išrašė UAB „Kamida Services“ buhalterė I. T. (e. b. t. 1, b. l. 10). UAB „Kamida Services“ darbuotoja D. B. 2018 m. spalio 17 d. 10:27 siuntė sąskaitą ieškovei, pastaroji 10:50 D. B. (UAB „Kamida Services“), A. K. (UAB „Kamida Services“ vyr. finansininkei), M. G. (UAB „Kamida Logistics“) ir „M. klovima“ parašė, kad prideda pavedimo kopiją, apie pietus turėtų įkristi pinigai, iki tol reikia sutvarkyti visus pardavimo dokumentus ir po pietų reikia planuoti susitikti Regitroje (e. b. t. 1, b. l. 19). Ieškovė šią sąskaitą atsakovei apmokėjo tos pačios dienos mokėjimo nurodymu (e. b. t. 1, b. l. 9). Atsakovė 2018 m spalio 31 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą -43 691,19 Eur sumai už vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC (( - )) (e. b. t. 2, b. l. 7), o 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei įspėjimą dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo, kadangi UAB „Jusvera“ vėluoja atlikti einamo mėnesio nuomos įmoką ir pareikalavo iki 2018 m. lapkričio 15 d. grąžinti vilkikus (e. b. t. 1, b. l. 70). Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 2018 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Klovima“ pardavė UAB „Jusvera“ vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), važiuoklės Nr. ( - ), sudaryta, o atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo išreikalauti iš ieškovės UAB „Jusvera“ šį jos neteisėtai valdomą vilkiką. Taigi byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į šį vilkiką, kurio esmę sudaro aplinkybių, ar buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, nustatymas, kadangi atsakovė neigia įvykus pirkimo–pardavimo sandorį.

14Ieškovė UAB „Jusvera“ ieškinį grindžia CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, kuriame nustatyta, kad, kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys, taigi ginčo atveju turėjo būti sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta norma (dėl sandorio, kuris turi būti įformintas notarine tvarka, pripažinimo galiojančiu), tiek ir specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-61/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

15Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Iš pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad tam, jog teismas, vadovaudamasis 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis.

16Kadangi ginčo transporto priemonė (vilkikas) ieškovei jau buvo perduotas automobilio nuomos sutarties pagrindu (e. b. t. 2, b. l. 89), todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio poreikio jį perduoti kitos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Vilkikas ginčo sandorio sudarymo metu buvo faktiniame ieškovės valdyme. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė pagal atsakovės 2018 m. spalio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 43 691,19 Eur už vilkiką, tačiau atsakovė šiai sumai 2018 m. spalio 31 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, o ieškovės sumokėtas pinigines lėšas paskirstė, jos teigimu, ieškovės skoloms pagal nuomos sutartis padengti. Tokiu būdu atsakovė neigia, kad ieškovė yra sumokėjusi už vilkiką ir sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą itin svarbią reikšmę įgyja šalių susitarimo sąlygos, susitarimo sudarymo eiga, šalių tikrieji ketinimai ir pan.

17Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

18Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki ginčijamo susitarimo sudarymo buvo automobilio (vilkiko) savininkė ir turėjo teisę juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis), tačiau būtina nustatyti, ar ji turėjo ketinimą perleisti šį turtą ieškovės nuosavybėn.

19Nurodyta šalių elektroninio susirašinėjimo eiga patvirtina, kad tarp jų vyko derybos dėl vilkiko pardavimo ir toks susitarimas iš esmės buvo pasiektas. Atsakovės direktorė M. Č. neneigia, kad žinojo apie ieškovės ketinimą išsipirkti vilkiką, tik teigia, kad nedavė nurodymo parduoti, bet iš esmės buvo sutikusi, kad ieškovė jį įsigytų, tačiau sumokėjus skolas. Liudytojas M. G. parodė, kad UAB „Jusvera“ (ieškovė) jo užklausė apie likutinę vilkiko vertę ir paprašė vertę nustatančio dokumento, kurio jis paprašė iš UAB „Kamida Services“, o iš A. K. – UAB „Kamida Services“ vyr. finansininkės 2018 m. spalio 12 d. elektroninio laiško M. G. matyti, kad jam buvo persiųstas vilkiko (( - )) paskaičiavimas būtent pardavimui Jusverai (e. b. t 1, b. l. 16-17). Liudytoja A. K. patvirtino, kad vilkiko likutinės kainos paskaičiavimo paprašė M. G., todėl paskaičiavimą persiuntė jam, ji taip pat parodė, kad buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra pirkimui ir girdėjusi, kad buvo ruošiama sutartis. Iš 2018 m. spalio 15 d. M. G. elektroninio laiško matyti, kad ieškovei buvo persiųstas vilkiko ( - ) paskaičiavimas, nurodant „Lauksiu žinių koks toliau Jūsų planas“ (e. b. t. 1, b. l. 15). Ieškovei 2018 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku, adresuotu M. G., „M. klovima“ (M. Č.) ir D. B. (UAB „Kamida Services“), paprašius kaip galima skubiau vilkiko ( - ) pirkimo sąskaitos (e. b. t. 1., b. l. 19), atsakovė UAB „Klovima“ (pardavėjas) ieškovei UAB „Jusvera“ (pirkėjai) 2018 m. spalio 17 d. išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. KLO1810 43 691,19 Eur sumai už vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC (( - )) (e. b. t. 1, b. l. 10). Kaip parodė PVM sąskaitą išrašiusi liudytoja I. T., šią sąskaitą ji išrašė D. B. nurodymu, kurią pastaroji tą pačią dieną išsiuntė ieškovei, o ieškovė šią sąskaitą atsakovei apmokėjo tos pačios dienos mokėjimo nurodymu (e. b. t. 1, b. l. 9). Liudytoja D. B. parodė, kad buvo girdėjusi, jog UAB „Jusvera“ planuoja pirkti vilkiką, todėl I. T. perdavė, kad laukia sąskaitos ir ją gavusi persiuntė ieškovei, nes žinojo apie ketinimus jį pirkti. Šie veiksmai, jų seka bei nurodytų liudytojų parodymai patvirtina ne tik ieškovės ketinimus įsigyti ginčo vilkiką, bet ir tarpusavyje susijusių įmonių, priklausančių „Kamida group“, veiksmus rengiantis automobilio pardavimui ir jį parduodant, nes buhalterija ieškovės pageidavimu, M. G. prašymu paskaičiavo automobilio likutinę vertę ir ją paskaičiavo būtent pardavimui, o ieškovei paprašius PVM sąskaitos faktūros automobilio pirkimui, ji buvo netrukus išrašyta ir pateikta ieškovei. Iš nurodytų ieškovės siųstų elektroninių laiškų su atsakove susijusioms įmonėms visiškai akivaizdu, kad PVM sąskaitos faktūros buvo prašoma automobilio pirkimui, ieškovei kartu nurodant savo įsipareigojimą tuoj pat už jį sumokėti ir pabaigti pirkimo–pardavimo procedūrą, transporto priemonę įregistruojant ieškovės vardu „Regitroje“. Tai reiškia, kad atsakovė, pateikdama ieškovei PVM sąskaitą faktūrą automobilio pirkimui, turėjo aiškiai suprasti, jog vyksta automobilio pirkimo–pardavimo sandoris, o ieškovei pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas (PVM sąskaita faktūra) pagrindžia įvykusią būtent automobilio pirkimo–pardavimo ūkinę operaciją, nes kaip parodė ir vyr. finansininkė A. K., sąskaita faktūra vien informavimui nėra siunčiama, tai buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris patvirtina įvykusią ūkinę operaciją. UAB „Klovima“ akcininkas liudytojas D. M. taip pat neneigė, kad buvo deramasi dėl automobilio pardavimo ir į jį buvo kreipęsis M. G., tačiau tvirtina, kad iš ieškovės buvo reikalaujama sumokėti skolas, o jų nesumokėjus jis, kaip akcininkas, nedavė pritarimo sandoriui, apie ką atvykus perrašyti automobilį pranešė R. K. (dabartiniam ieškovės direktoriui).

20Kaip jau nurodyta, tarp šalių nėra ginčo ir byloje pateikti įrodymai patvirtinta, kad atsakovė UAB „Klovima“, UAB „Kamida“, UAB „Kamida Logistics“ ir UAB „Kamida Services“ yra vienos įmonių grupės „Kamida group“ įmonės. Šalių atstovų M. Č., R. K. paaiškinimais, liudytojų D. M., M. G., A. K., D. B. parodymais nustatyta, kad tarp „Kamida group“ įmonių buvo tam tikras veiklos pasiskirstymas. UAB „Klovima“ ir UAB „Kamida“ vykdė transporto priemonių nuomos veiklą, UAB „Kamida Logistics“ vykdė pervežimus, samdydama vežėjus iš išorės (tar jų ir ieškovę), o UAB „Kamida Services“ tvarkė šios įmonių grupės buhalteriją, tarp įmonių grupės įmonių buvo atliekami tarpusavio skolų sudengimai. Atsakovės direktorė M. Č. pripažino, kad M. G., kuris tuo metu buvo UAB „Kamida Logistics“ direktorius, padėdavo organizuoti visą įmonių grupės veiklą, būtent jis paprastai komunikuodavo su vežėjais, todėl jis būdavo kaip ir tarpininkas. Liudytojas M. G. taip pat patvirtino, kad būtent UAB „Kamida Logistics“ dirbo su vežėjais (vežėju buvo ir UAB „Jusvera“), jei vežėjai nesumokėdavo nuomos mokesčio, buvo perleidžiamos reikalavimo teisės UAB „Kamida Logistics“ (kuri būdavo skolinga vežėjams) ir vykdavo skolų sudengimai.

21Atsakovė teigia, kad M. G. neturėjo teisės atstovauti atsakovės UAB „Klovima“, nes tik pastaroji sprendė dėl transporto priemonių nuomos ir jų pardavimo. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina visų grupės įmonių sąsajumą ir tam tikrą iš to kylančią bendrų reikalų tvarkymo praktiką, kai santykiuose su vežėjais grupės įmonių interesus atstovaudavo UAB „Kamida Logistics“ ir konkrečiai jos buvęs direktorius M. G.. Elektroninio susirašinėjimo aplinkybės ir šalių atstovų paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad šalių susitarimo dėl vilkiko pirkimo eigoje M. G. veikė ne savo iniciatyva, nes informacija buvo teikiama ir atsakovės direktorei M. Č., elektroninius laiškus persiunčiant „M. klovima“, apie tai žinojo ir vienintelis UAB „Klovima“ akcininkas D. M.. Tai reiškia, kad M. G. faktiškai veikė atsakovės vardu ir jos interesais ir tokiu būdu, kad ieškovė galėjo suprasti, jog deramasi su tinkamu atstovu.

22Atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

23Nagrinėjamo ginčo atveju tarp ieškovės ir įmonių grupės nusistovėjusi tarpusavio įsipareigojimų vykdymo praktika, kai vienos „Kamida group“ įmonės ieškovei nuomojo transporto priemones, o kita įmonė (UAB „Kamida Logistics“) duodavo pervežimų užsakymus ir tarp šių įmonių buvo vykdomas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas, grupės įmonių buhalteriją tvarkant tai pačiai įmonei (UAB „Kamida Services“), susitarimo dėl vilkiko pirkimo sąlygų derinimas su asmeniu (M. G.), kuris įmonių grupėje visais klausimais komunikuodavo su vežėjais, tuo pačiu elektroniniame susirašinėjime teikiant informaciją ir pačiai UAB „Kamida“, ieškovei suteikė rimtą pagrindą manyti, kad dėl sandorio derasi ir jį sudaro su tokią teisę turinčiu atstovu. Todėl susitarimo dėl vilkiko pardavimo vykdymas per M. G. sukelia pasekmes atsakovei.

24Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 9 dalies reikalavimais, atmestinas ir atsakovės atsikirtimas, kad sandoris negalėjo būti sudarytas, nes pagal bendrovės Įstatų 5.5. punktą direktorius turi teisę vienasmeniškai sudaryti (pasirašyti) bendrovės sandorius, kurių vertė neviršija 10 000 Eur, o dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 10 000 Eur, perleidimo direktorius turi gauti išankstinį rašytinį visuotinio susirinkimo pritarimą (Įstatų 5.6 p., 5.6.44 punktai) (e. b. t 2, b. l. 97-98), o toks pritarimas nebuvo gautas, ką iš esmės patvirtino ir liudytojas D. M.. Kadangi sandorį sudaręs atstovas veikė viršydamas savo teises, t. y. negavęs akcininko pritarimo, tačiau ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, t. y atsakovei, nes byloje nėra duomenų, kad kita sandorio šalis – ieškovė – žinojo ar turėjo žinoti, jog sandorį sudarantis atsakovės atstovas tokiu būdu viršija savo teises. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma, jog sandoriui pagal bendrovės įstatus turi pritarti visuotinis susirinkimas. Šiame kontekste pastebėtina, kad net ir tais atvejais, kai sandoriai sudaromi pažeidžiant juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, jie sukelia pasekmes juridiniam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti (CK 2.83 straipsnio 1 dalis).

25Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad tam, jog būtų sudarytas vilkiko pirkimo–pardavimo sandoris, ieškovei buvo nustatyta sąlyga sumokėti skolas. Tokį susitarimą atsakovė įrodinėjo savo atstovų paaiškinimais, grupei priklausančių įmonių darbuotojų M. G., A. K., M. B., įmonės savininko D. M. parodymais, taip pat nurodė, kad tokį susitarimą neva patvirtina M. G. elektroniniame laiške, siunčiant ieškovei vilkiko kainos paskaičiavimą, nuoroda, kad „Lauksiu žinių koks toliau Jūsų planas“. Tačiau pastarojo el. laiško formuluotė neteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad tai kaip nors yra susiję su skolų sumokėjimu, atvirkščiai, tai labiau panašu į klausimą, „ar pirksit už paskaičiuotą vertę“. Nurodytų liudytojų parodymai nesuteikia jokių konkrečių duomenų apie šalių atstovų susitarimą dėl būsimo sandorio sąlygos sumokėti skolas. Net ir tiesiogiai derybose dalyvavęs M. G. parodė, kad jam nebuvo tiesiogiai nurodyta pranešti apie pareigą ieškovei sumokėti skolas, jis tik žinojo, kad turėjo suderinti skolas ir jos buvo derinamos. Liudytoja D. B. taip pat parodė, kad buvo girdėjusi, jog „Jusvera“ planuoja pirkti vilkiką, bet turi sumokėti skolas, o liudytoja A. K. girdėjo, kad buvo ruošiama sutartis, tačiau tvirtino, kad UAB „Jusvera“ buvo skolinga atsakovei UAB „Klovima“. Tokie liudytojų parodymai labiau patvirtina, kad buvo rengiamasi sutarties pasirašymui, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios, jog UAB „Jusvera“ sutarties sudarymui turi apmokėti skolas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tuo metu iš UAB „Jusvera“ buvo reikalaujama sumokėti kokias nors skolas. Jei tuo metu buvo aiškus konkretus UAB „Jusvera“ įsiskolinimas atsakovei, ieškovei turėjo būti pateiktas skolų suderinimo aktas, kaip įsiskolinimo dydį pagrindžiantis dokumentas, ir pareikalauta sumokėti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta, be to, įvertinus skolų dengimų praktiką, turėjo būti atsižvelgta ir į UAB „Kamida Logistics“ skolas ieškovei. Atsakovei nepateikus ieškovei reikalavimo dėl skolų sumokėjimo ir nepateikus duomenų apie mokėtiną skolų dydį, buvusį būtent sandorio sudarymo metu, bylos nagrinėjimo eigoje teikiami įvairūs duomenys apie UAB „Jusvera“ skolas kitais laikotarpiais, kartu neįvertinus ir grupės UAB „Kamida Logistics“ skolų ieškovei UAB „Jusvera“, negali patvirtinti šalių susitarimo dėl skolų apmokėjimo, kaip vilkiko pirkimo–pardavimo sąlygos. Byloje nėra pareikšto atsakovės reikalavimo dėl skolos priteisimo iš ieškovės, todėl skolos dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o net ir nustačius tam tikrą įsiskolinimo faktą, šis faktas pats savaime nepatvirtintų atsakovės nurodomo susitarimo dėl vilkiko pardavimo sumokėjus tam tikrą skolos sumą, kuri, beje, sandorio sudarymo metu net nebuvo įvardinta.

26Pažymėtina, kad skolos dydis nuo sandorio sudarymo momento iki dabar yra kintamas dydis, kuriam įtakos turi ir tai, kad buvo nutrauktos visos sutartys su ieškove dėl vilkikų nuomos. Kadangi vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai ir šalių susitarimo sąlyga, kad ieškovei buvo reiškiamas reikalavimas sumokėti skolas, kaip sutarties sudarymo sąlyga, turėjo būti įtvirtinta raštu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Taigi šiuo atveju liudytojų parodymais nurodyta sąlyga ir negalėtų būti įrodinėjama, išskyrus CK 1.93 straipsnio išimtis, kuriose įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju tokios išimtys nėra nustatytos, be to, ir liudytojai nepatvirtino konkrečių tokio susitarimo aplinkybių, o tik teigė girdėję apie tai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PVM sąskaitos faktūros vilkiko pirkimui atsiuntimas ieškovei iš esmės reiškia atsakovės valią dėl vilkiko pardavimo ieškovei, o jos pateikimas ieškovei patvirtina, kad nebuvo nurodytos sąlygos dėl skolų apmokėjimo, nes pati atsakovė pripažįsta, kad PVM sąskaita faktūra turėjo būti pateikta tik po to, kai bus sumokėta skola. Kadangi ieškovė vilkiko įsigijimui 2018 m. spalio 16 d. paėmė 44 000 Eur paskolą (e. b. t. 2, b. l. 189-190), akivaizdu, kad tuo metu nebuvo atsakovės reikalavimo sumokėti jai dar apie 38 tūkst. skolą, kaip teigia atsakovė.

27Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė byloje nėra pateikusi rašytinių įrodymų, t. y. būtent 2018 m. spalio 17 d. buhalterinės apskaitos duomenų, kurie galėtų patvirtinti tam tikrą ieškovės skolos atsakovei faktą, kuris buvo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ir atvirkščiai, ieškovė pateikė buhalterinius aktus dėl būtent 2018 m. spalio 17 d. skolų suderinimo su „Kamida group“ įmonėmis (e. b. t. 3, b. l. 69-80) ir juose fiksuotos įmonių tarpusavio skolos, kurias sudengus, t. y. atlikus tarpusavio įskaitymus, ieškovės skola šioms įmonėms būtų 2 510,10 Eur, kuri lyginant su pirkimo–pardavimo sandorio kaina yra nedidelė ir iš esmės negalėjo sudaryti esminių sunkumų ieškovei ją sumokėti, jei būtų pareikalauta. Nors šie aktai dėl tarp šalių kilusio ginčo yra nepasirašyti „Kamida group“ įmonių, tačiau atsakovė nenurodė juose esant kokių nors klaidingų duomenų. Šių aktų duomenys atitinka ir ieškovės pateiktus duomenis apie tiekėjų nesudengtas skolas, kuriomis remiasi ir atsakovė, teigdama, jog ir pati ieškovė, pateikdama ieškinį, yra pripažinusi įsiskolinimo faktą (e. b. t. 1, b. l. 13), tačiau juose neatsispindi UAB „Kamida Logistics“ įsiskolinimas ieškovei, kurį įvertinus ieškovės įsiskolinimas lieka nedidelis. Atsakovės atstovo 2019 m. gegužės 6 d. pateikti papildomi įrodymai (dok. reg. Nr. 133377) apie ieškovės skolą atsakovei 2018 m. spalio 17 d. laikytini nepakankamais šiai aplinkybei patvirtinti, kadangi jie atspindi tik tam tikras UAB „Klovima“ išrašytas sąskaitas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., nepateikiant visos buhalterinių atsiskaitymų eigos, kas atspindėta ieškovės pateiktuose buhalteriniuose aktuose, be to, į kitų grupės įmonių, pvz. UAB „Kamida“ ir UAB „Kamida Logistics“, duomenis įtrauktos ir PVM sąskaitos faktūros, atsakovės išrašytos po ginčo sandorio, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai sudaryti 2019 m. balandžio 24 d. Toks fragmentinis ir selektyvus buhalterinės apskaitos duomenų pateikimas netenka įrodomosios reikšmės ir nesudaro patikimų ir pagrįstų prielaidų pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus laikyti ieškovės įsiskolinimo atsakovei UAB „Klovima“ 37 952,17 Eur sumai faktą įrodytu. Be to, kaip jau nurodyta, skola ir jos dydis, atsakovei nepareiškus tokio reikalavimo, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, šis faktas galėjo būti tik kaip vienas iš įrodymų, galėjusių netiesiogiai patvirtinti neva buvusį šalių susitarimą dėl vilkiko pirkimo–pardavimo tik ieškovei sumokėjus skolą, tačiau toks susitarimas neįrodytas. Atsakovės poziciją, kad ieškovė sandorio sudarymo metu buvo skolinga atsakovei, netiesiogiai paneigia ir atsakovės pripažįstamas faktas, kad paskirstant ieškovės už vilkiką sumokėtas pinigines lėšas liko 5 207,17 Eur permoka, ką atsakovė pripažino atsiliepime į ieškinį (e. b. t. 2, b. l. 1-6).

28Nors autotransporto priemonės nuomos sutartyje buvo nustatytos tam tikros išpirkimo sąlygos, kurios nesudarė galimybių sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties būtent šios sutarties 7.1.3. punkto pagrindu, tačiau tai nepaneigia šalių galimybės susitarti dėl vilkiko pirkimo–pardavimo atskira tvarka, suderinus pardavimo sąlygas, nes šalių laisvė sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas įtvirtinta CK 6.156 straipsnio 1 dalyje. Todėl atmestini atsakovės atsikirtimai, jog nebuvo nuomos sutartyje numatytų sąlygų vilkiko išsipirkimui.

29Tokiu būdu yra įrodyta, kad ieškovė UAB „Jusvera“ ir atsakovė UAB „Klovima“ 2018 m. spalio 17 d. sudarė vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, tik atsakovė vengia ją tinkamai įforminti dėl ko ieškinys tenkinamas nurodytų motyvų pagrindu. Nustačius, kad ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į vilkiką patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nelieka jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį ir ginti atsakovės teises, nes atsakovė nuosavybės teises perleido nurodyto sandorio pagrindu ir nebėra autotransporto priemonės savininkė CK 4.47 straipsnio prasme ir nebeturi teisės išreikalauti šį turtą iš ieškovės valdymo (CK 4.95 straipsnio), nes pastaroji jį valdo teisėtai.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

32Ieškovė UAB „Jusvera“ bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 918 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 450 Eur už ieškinio parengimą, 250 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 400 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžiuose.

33Už ieškinio ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos priteisti išlaidos (700 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2. ir 8.16. punktuose numatytų dydžių (2,5 x 926,7) ir (0,4 x 926,7), todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.

34Ieškovės UAB „Jusvera“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžiuose (400 Eur), įvertinus bendrą šių teismo posėdžių trukmę (6 val. 22 min.), bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat laikytinos pagrįstomis, jos neviršija Rekomendacijų 8.19. punkte numatyto dydžio, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

35Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės UAB „Jusvera“ ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistinos 2 056 Eur bylinėjimosi išlaidos.

36Atsakovės UAB „Klovima“ priešieškinį atmetus, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės UAB „Klovima“ priteistinos 6,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

38Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

39Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

40Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovės UAB „Klovima“ priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta ieškovei UAB „Jusvera“ valdyti ir naudoti vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), važiuoklės Nr. ( - ) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

41Atsakovės UAB „Klovima“ priešieškinį atmetus, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

44Pripažinti 2018 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Klovima“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Jusvera“ vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valst. Nr. ( - ), važiuoklės Nr. ( - ), sudaryta.

45Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusvera“ (juridinio asmens kodas 132536021) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ (juridinio asmens kodas 302642348) 2 056 Eur bylinėjimosi išlaidas.

46Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ (juridinio asmens kodas 302642348) 6,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

47Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jusvera“ atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė UAB „Jusvera“ ieškinyje teismo prašo pripažinti 2018 m. spalio... 3. Atsakovė UAB „Klovima“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį... 4. Ieškovė UAB „Jusvera“ dubliku nesutinka su atsiliepime į ieškinį... 5. Atsakovė UAB „Klovima“ tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad... 6. Atsakovė UAB „Klovima“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo... 7. Ieškovė UAB „Jusvera“ atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo... 8. Ieškovės atstovas direktorius R. K. paaiškino, kad transporto priemonės... 9. Ieškovės atstovas advokatas P. V. prašo ieškinį tenkinti, o... 10. Atsakovės atstovė direktorė M. Č. paaiškino, kad ji nuo 2018 m. sausio 4... 11. Atsakovės atstovas advokatas R. V. prašo ieškinį atmesti, priešieškinį... 12. Ieškinys tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Klovima“ ir ieškovė UAB... 14. Ieškovė UAB „Jusvera“ ieškinį grindžia CK 6.309 straipsnio 3 dalimi,... 15. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo... 16. Kadangi ginčo transporto priemonė (vilkikas) ieškovei jau buvo perduotas... 17. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo... 18. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi... 19. Nurodyta šalių elektroninio susirašinėjimo eiga patvirtina, kad tarp jų... 20. Kaip jau nurodyta, tarp šalių nėra ginčo ir byloje pateikti įrodymai... 21. Atsakovė teigia, kad M. G. neturėjo teisės atstovauti atsakovės UAB... 22. Atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai... 23. Nagrinėjamo ginčo atveju tarp ieškovės ir įmonių grupės nusistovėjusi... 24. Vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 9 dalies reikalavimais, atmestinas ir... 25. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad tam, jog būtų sudarytas... 26. Pažymėtina, kad skolos dydis nuo sandorio sudarymo momento iki dabar yra... 27. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė byloje nėra pateikusi... 28. Nors autotransporto priemonės nuomos sutartyje buvo nustatytos tam tikros... 29. Tokiu būdu yra įrodyta, kad ieškovė UAB „Jusvera“ ir atsakovė UAB... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 32. Ieškovė UAB „Jusvera“ bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias... 33. Už ieškinio ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos... 34. Ieškovės UAB „Jusvera“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už... 35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės UAB „Jusvera“ ieškinį... 36. Atsakovės UAB „Klovima“ priešieškinį atmetus, atsakovei jos turėtos... 37. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės UAB „Klovima“... 38. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 39. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios... 40. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovės UAB... 41. Atsakovės UAB „Klovima“ priešieškinį atmetus, Kauno apygardos teismo... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 43. ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.... 44. Pripažinti 2018 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria uždaroji... 45. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusvera“ (juridinio... 46. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės... 47. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...