Byla 2S-252-553/2016
Dėl baudos skyrimo V. D. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-39209-558/2015 pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. D. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. D..

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4pareiškėja antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-03 vykdomąjį raštą Nr. N2-4347-558/2014 dėl skolininkės V. D. įpareigojimo vykdyti 2014-06-30 teismo sprendimą apimtyje nurodytoje vykdomojo rašto 3.5.1 dalyje, t.y. laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais. 2015-09-09 surašytas sprendimą, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2015-09-08 gautas išieškotojo M. D. informuojantis elektroninis laiškas, kad skolininkė V. D. nevykdo teismo sprendimo, t.y. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais. 2015-09-05, kaip teigia M. D., pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką turėjo pasiimti sūnų D. 9.00 val. 2015-09-05 nuvyko į skolininkės V. D. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) 9.00 val., skambino į butą domofonu bei rašė V. D. SMS žinutes į jos mobilaus ryšio telefoną, informuodamas, kad jis atvyko ir gali pasiimti sūnų, bet durų niekas neatidarė ir į SMS žinutes niekas neatsakė. Išieškotojas palaukė sūnaus 30 min., tačiau sūnus pas tėvą neišėjo. Išieškotojas pareiškėjai pateikė dokumentus, kad 2015-09-04 informavo V. D., jog atvyks pasiimti sūnaus, bei prašė jį parengti kelionei. Įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui M. D. bendrauti su vaiku pagal nustatytą grafiką taikomas būtent skolininkei V. D., nes tik ji – vaiko motina, turi galimybę tokias sąlygas sukurti arba nesukurti. Vadovaujantis CPK 771 str. 5 d. pareiškėja prašo skirti V. D. baudą.

5Suinteresuotas asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad negali paneigti, kad M. D. kreipėsi į ją elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais, kaip tai numato Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas. Tačiau suinteresuotas asmuo pažymi, kad M. D. 2015-09-06 nebuvo atvykęs pasiimti sūnaus, todėl jo argumentai apie tai, jog jis skambino į domofoną, rašė SMS žinutes ir palaukė sūnaus 30 minučių – neatitinka tikrovės. Be to, pateiktos SMS žinutės yra nepilnos, nes yra eliminuoti skolininkės atsakymai. Antstolė remiasi tik suinteresuoto asmens M. D. teiginiais dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau byloje nėra duomenų, kada ir kaip pati antstolė nustatė, kad skolininkė nevykdo konkrečių įsipareigojimų. Tokiu atveju yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo faktą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos. Suinteresuoto asmens nuomone, reiškiant reikalavimą dėl baudos skyrimo, M. D. turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodant V. D. piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir jo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą, kurį jam ar šiuo atveju vaikui sukėlė suinteresuoto asmens nevykdomas sprendimas. Suinteresuotas asmuo teigia, kad davė paaiškinimus antstolei V. M. dėl bendravimo tvarkos pokyčių (2015 m. birželio-liepos mėnesiais), kurių iniciatorius buvo M. D.. Tačiau pats M. D. šio pasiūlymo ir atsisakė, o teismo nustatytos bendravimo tvarkos nebesilaikė, t.y. nepasiimdavo sūnaus. Išieškotojas pats tam tikrą laiką nesiekė įgyvendinti jam suteiktos teisės. Tuo tarpu skolininkė nurodo siekianti sudaryti tėvui sąlygas bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką, nepiktnaudžiavo savo, kaip motinos, valdžia ir vykdė įsipareigojimus, patvirtintus teismo sprendimu. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad M. D. pats nevykdo bendravimo tvarkos. Pavyzdžiui, tėvas neinformuoja motinos, kur faktiškai gyvena ir leidžia laiką su vaiku, kaip tai numato 3.11 punktas. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena M. D. motina, kuriai, pasak vaiko, tėvas palieka jį prižiūrėti. M. D., po santuokos nutraukimo, ieško dingsties konfliktui, kreipiasi į teismą su nepagrįstais reikalavimais dėl mokėjimų už komunalines paslaugas bei mokėjimų bankui priteisimo iš V. D.. Suinteresuoto asmens nuomone, M. D. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dirbtinai sukurdamas situacijas, kurios yra grindžiamos tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Dėl nurodyto, skolininkė prašo netenkinti pareikšto reikalavimo dėl baudos skyrimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir skirti V. D. 50 EUR vienkartinę baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, ją išieškant išieškotojo M. D. naudai. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

7Teismas nustatė, kad nėra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos 3.5.1 punkto. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi pagal įstatymą V. D. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusios nutarties rezoliucinėje dalyje, vykdyti įpareigojimus. Teismas vertino, jog suinteresuoto asmens V. D. pateikti procesiniai dokumentai, paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu yra labai prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas atkreipė dėmesį ir į V. D. elgesį 2015-11-06 teismo posėdžio metu, kuomet suinteresuotas asmuo buvo įspėtas už proceso dalyvių negerbimą. Teismas sutiko su V. D. atstovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju gali būti kalbama apie vienkartinį sprendimo neįvykdymą, bet ne trunkamąjį pažeidimą, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus bei į tai, kad V. D. viena augina nepilnametį sūnų, tenkino antstolės V. M. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą ir skyrė V. D. 50 EUR vienkartinę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. D. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį ir priimti naują sprendimą.

9Nurodo, kad apeliantė 2015-09-05 jokių žinučių iš M. D. nėra gavusi. Teismas rėmėsi 2015-11-02 antstolio S. M. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 170-15-25, tačiau pats antstolis nedalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime fiksuojant M. D. veiksmus, o rėmėsi medžiaga, kuri buvo pateikta iš M. D. telefono. Pabrėžia, kad papildomų įrodymų, pavyzdžiui savo telefono naudojamo numerio išklotinių, kuriose matytųsi siunčiamų žinučių bei skambučių laikai ir gavėjų telefono numeriai M. D. teismui nepateikė. Apeliantė teigia, kad egzistuoja galimybė šiuolaikinės technologijos telefonuose pakeisti datą, užblokuoti gavėją. Tokiu būdu galima siųsti žinutes, kurios niekada nepasieks siuntėjo, o telefone išliks žinutės su norima data. Apeliantė teigia, kad negalima vadovautis ir remtis antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 170-15-25, nes jame užfiksuota tik telefone pateikta informacija, tačiau ši informacija nepatvirtina fakto, kad būtent 2015-09-05 apeliantė (ne)girdėjo domofono skambučio ar (ne)gavo) SMS žinutės bei (ne)atsakinėjo į jas M. D.. Be to, V. D. telefono išklotinėje matosi, kad ji neskambino ir žinučių M. D. nerašė.

10Suinteresuotas asmuo M. D. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį nepakeistą bei priteisti M. D. bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad aplinkybę, jog M. D. buvo atvykęs pasiimti savo sūnaus 2015-09-05 į apeliantės gyvenamąją vietą patvirtina 2015-11-02 antstolio S. M. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-15-25. Tai, kad antstolis nedalyvavo žinutes rašant, niekaip neįtakoja minėto protokolo įrodomosios galios. Taip pat M. D. atvykimą paimti sūnaus patvirtina M. D. sąskaitos išklotinė, kurioje yra fiksuojama, kad apeliantės numeriu buvo siunčiamos žinutės. Apeliantės argumentai ir su savo telefonais atlikti bandymai, neva įmanoma telefone pakeisti nustatymus taip, kad žinutės atrodytų kaip išsiųstos, nors siųstos nebuvo, yra nereikšmingi, kadangi Omnitel skambučių ir SMS žinučių išklotinei atitinkant antstolio fiksuotą SMS žinučių išsiuntimo faktą, nėra jokių abejonių apie SMS žinučių siuntimo apeliantei laiką ir turinį. M. D. teismo prašo išreikalauti iš Omnitel M. D. vietos nustatymo duomenimis 2015-09-05 – 08:59 val., 09:17 val., 09:30 val. pagal jo naudojamą mobilaus ryšio numerį. Apeliantės argumentai, neva yra įmanoma, kad SMS žinutės nepasiektų gavėjo, yra niekuo nepagrįsti spėliojimai. Apeliantės telefono numerio išklotinės, kuriomis yra patvirtinamas faktas, jog pati apeliantė 2015-09-05 neskambino ir nerašė SMS žinučių M. D., nepaneigia fakto, jog M. D. rašė apeliantei, prašydamas, kad pastaroji perduotų jam sūnų. Tai, jog apeliaciniame skunde nepasiteisinus apeliantės gynybinei pozicijai pirmos instancijos teisme, apeliantė apkaltino savo advokatę, neva pastaroji ne taip suprato, niekaip nekeičia ir nepaneigia pačios apeliantės per atstovę pateiktų patvirtinimų, kuriais yra pripažįstamos bylai reikšmingos aplinkybės.

12Pareiškėja antstolė V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį nepakeistą.

13Paaiškino, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra vykdoma teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos. Teismas detaliai išnagrinėjo kiekvieno bylos dalyvio argumentus ir pateiktus įrodymus. Pažymi, kad sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkė, t.y. apeliantė, bet apeliantė priešingai, posėdžio metu elgėsi nepagarbiai bei pateikė teismui prieštaringus paaiškinimus. Aktas buvo surašytas sutinkamai su CPK normomis ir perduotas teismui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-3 nutartimi nutarė skirti apeliantei baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-11-13 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

16Apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi jis surašytas, antstoliui nedalyvaujant faktinių aplinkybių konstatavime, fiksuojant M. D. veiksmus. Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas - tiksliai ir objektyviai užfiksuoti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes, smulkiai jas aprašant. Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų. 2015-11-03 antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės dėl suinteresuoto asmens M. D. telefone esančios informacijos (filmuota medžiaga ir trumposios žinutės). Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas neturėjo remtis šio protokolo duomenimis todėl, kad antstolis nedalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturėjo pagrindo abejoti antstolio užfiksuotais duomenimis.

17Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog žinučių iš M. D. negavo, o domofono negirdėjo dėl jo gedimo. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje 2016-02-15 nutartimi išreikalavo iš UAB „Omnitel“ duomenis apie faktinį žinučių pristatymą į apeliantės telefono numerį ir suinteresuoto asmens telefono buvimo vietą ginčo metu. UAB „Omnitel“ 2016-02-23 raštu Nr. 5000-315 nurodė, jog į telefono numerį 8-614-33977, kuris priklauso apeliantei V. D., iš telefono numerio +370 620 71675, kuris priklauso suinteresuotam asmeniui M. D., buvo pristatytos trumposios žinutės 2015-09-05, laikais 08:59:29; 09:17:52; 09:30:12. Iš į bylą pateikto M. D. numerio 62071675 sąskaitos išklotinės matyti, jog 2015-09-05 08:59, 09:17, 09:30 val. numeriui 861433977 buvo siųstos trumposios žinutės. Nustatant M. D. buvimo vietą 2015-09-05 nuo 08:59 val. iki 9:30, UAB „Omnitel“ teismui pateiktame rašte nurodė, jog ginčo laikotarpiu telefonas, kurio numeris 862071675, buvo prisijungęs prie bazinių stočių 6A1F ir 96A8, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini). UAB „Omnitel“ nurodo, kad neturi techninių priemonių tiksliai nustatyti konkretaus abonento buvimo vietą konkrečiu laiko momentu, tačiau teigia, kad žinant faktą, jog per konkrečią celę vyko skambutis, galima tikrai teigti, kad pokalbio metu abonentas nebuvo nutolęs nuo GSM bazinės stoties daugiau nei 30 km ir nuo UMTS bazinės stoties daugiau nei 29 km, nes didesniu atstumu tarp abonento aparato ir stoties yra nebeįmanoma sinchronizacija, net jeigu signalo lygis būtų pakankamas. Kadangi apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), o stočių 6A1F ir 96A8, adresai yra (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog suinteresuotas asmuo M. D. 2015-09-05 buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) susitikti su šalių nepilnamečiu vaiku. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010; kt.). Teismas sprendžia, jog įvertinus išdėstytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad M. D. 2015-09-05 nuo 08:59 iki 09:30 buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė teigdama, jog domofonas buvo sugedęs, pateikia Namų priežiūros centro raštą, kuriame nurodyta, kad domofono pultas buvo pakeistas 2015-12-12 dėl fiksuotų jo nuolatinių gedimų nuo rugpjūčio 4 d. iki lapkričio 24 d. laikotarpyje, tačiau tokie apeliantės teiginiai fakto, jog apeliantė turėjo pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta, nepaneigia. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų dėjusi pastangas, kad vaikas atitinkamą savaitgalį susitiktų su skyriumi gyvenančiu tėvu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir apeliantės numerio 61433977 sąskaitos išklotinė, kurioje nėra duomenų, jog apeliantė 2015-09-05 būtų skambinusi ar rašiusi suinteresuotam asmeniui M. D. dėl sūnaus paėmimo, kadangi apie šią aplinkybę iš bylos duomenų matyti, jog buvo informuota (elektroninis laiškas, trumpoji žinutė telefonu).

18Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. LR CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaikų auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku.

19Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

20Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

21Suinteresuoto asmens M. D. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes suinteresuotas asmuo M. D. nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

22Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. pareiškėja antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos... 5. Suinteresuotas asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą dėl... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi nutarė tenkinti... 7. Teismas nustatė, kad nėra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo... 8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. D. (apeliantas) prašo panaikinti... 9. Nurodo, kad apeliantė 2015-09-05 jokių žinučių iš M. D. nėra gavusi.... 10. Suinteresuotas asmuo M. D. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo... 11. Nurodo, kad aplinkybę, jog M. D. buvo atvykęs pasiimti savo sūnaus... 12. Pareiškėja antstolė V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą... 13. Paaiškino, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra vykdoma teismo... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 16. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos... 17. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog žinučių iš M. D. negavo, o... 18. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko... 19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 21. Suinteresuoto asmens M. D. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra... 22. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti...