Byla 2A-1784-781/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams UAB ,,Grinda“ dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Grinda“, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 1 858 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius buvo sudarę Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklausantis S. S. ir D. S.. 2009 m. spalio 4 d. butas buvo užlietas, apgadintos dviejų kambarių lubos ir sienos. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ieškovas žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 1 858 Lt draudimo išmoką ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo į atsakovą, kuris perėmė UAB „Avarija“ teises ir pareigas.

4Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žala buvo padaryta vandeniui pratekėjus ne per pagrindines pastato konstrukcijas, už kurių priežiūrą atsakingas atsakovas, bet per buto vidines konstrukcijas, už kurių tinkamą eksploataciją ir tinkamą naudojimą yra atsakingi buto savininkai.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu Ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ 1 858 Lt draudimo išmokos nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 071 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, naudai; priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ valstybės naudai 9, 52 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo posėdžio metu žalos dydžio neginčijo, todėl bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nutraukė ir pašalino atsakovo atstovo naujai pareikštus nesutikimo su ieškiniu argumentus, susijusius su atlygintos žalos dydžiu. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog įvykus ginčo buto užliejimui – 2009 m. spalio 4 d. UAB „Avarija“ buvo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, o 2011 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-140 reorganizavus UAB „Grinda“, UAB „Akvalangas“ ir UAB „Avarija“, pastarosios teises ir pareigas nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. perėmė atsakovas UAB „Grinda“.

7UAB „Avarija“, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius buto užliejimo metu, turėjo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.84 straipsnis). Nurodė, kad kiekvienas administratorius savo veikloje turi remtis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Minėtų nuostatų 4 punkte įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4. punkte numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Nurodyta, jog daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo (toliau – Namas) techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir Namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui, jų tarpe namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas; privalomųjų Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas, šių darbų metinio ir ilgalaikio plano parengimas ir pateikimas Namo naudotojams (savininkams) ar jų įgaliotiems atstovams; Namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas; Namo išorinių sienų, cokolio ir fasado elementų ištrupėjusių vietų ar kitų defektų taisymas, dažymas ir t.t.

8Teismas nurodė, kad įrodymų apie minimo daugiabučio namo ( - ) būklę ginčo buto užliejimo metų byloje nėra ir tokių įrodymų šalys į bylą nepateikė. UAB „Avarija“ po buto užliejimo buto savininkei pateiktame 2010 m. spalio 14 d. pranešime (b. l. 23) nurodė, jog patikrinus nustatyta, kad bute po lietaus pro siūles užlieta apie 3 kv. m. sienų ir lubų. 2010 m. gegužės mėnesio rašte (b. l. 21) UAB „Avarija“, atsakydama į ieškovo paklausimą, nurodė, kad buto užpylimas įvyko galimai dėl nuo laiko sudilusių ir tapusių nesandarių sieninių plokščių paviršių. Abiejuose raštuose namo administratorius (UAB „Avarija“) patvirtino, jog buvo nuvykta į vietą ir taip pat abiejuose raštuose pažymėta, kad gyventojai per pastaruosius penkis metus dėl panelinių siūlių ir sieninių plokščių sandūrų remonto nesikreipė.

9Ieškovas savo reikalavimus grindė netinkamu atsakovo, kaip buto administratoriaus, pareigų vykdymu ir dėl to atsiradusia žala dėl buto užliejimo lietaus vandeniu. Tokią savo poziciją įrodinėjo paties namo administratoriaus – UAB „Avarija“ raštais ir juose nurodytomis buto užliejimo priežastimis. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir neigė UAB „Avarija“ kaip namo administratoriaus funkcijų netinkamą vykdymą, tačiau jokių įrodymų apie tai, kaip buvo vykdoma minimo namo priežiūra teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų paneigiančių UAB „Avarija“ raštuose nurodytas aplinkybes, kad buto užliejimas įvyko dėl namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų, ir patvirtinančių atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, jog užliejimas įvyko dėl ginčo buto vidinių konstrukcijų, už kurias yra atsakingi buto gyventojai, trūkumo.

10Teismas nurodė, kad turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, tačiau šioje byloje teismas neturi nei pareigos nei teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl šalims teismo posėdžio metu atsisakius byloje atlikti ekspertizę ir pateikti papildomus įrodymus, teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylą. Nurodė, kad atsakovas jokių įrodymų į bylą nepateikė, o ieškovo pateikti įrodymai yra surašyti paties namo administratoriaus UAB „Avarija“, kurio teisių perėmėju yra atsakovas. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti UAB „Avarija“ raštais, laikė labiau tikėtu, kad buto užliejimas įvyko dėl namo, ( - ), bendrų konstrukcijų trūkumų ir UAB „Avarija“ netinkamos namo priežiūros.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objekto valdymo priima butų savininkai, o administratorius tokius sprendimus priima tik tada, kai tai susiję su bendrojo naudojimo objektų privalomųjų priežiūros ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimu. Net ir šiuo atveju administratorius turi teisę, o ne pareigą dėl šių sprendimų priėmimo, tai yra tokie sprendimai gali būti priimti butų savininkų. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nedetalizuoja, kokių konkrečių teisės aktuose įtvirtintų pareigų atsakovas neįvykdė, dėl ko tinkamai nebuvo užtikrintas bendrojo naudojimo objektų saugaus naudojimo reikalavimas. Taip pat apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad vanduo į butą pateko per langą ir šio lango siūles, nes pagrindinis defektų židinys yra būtent lango vietoje, o namo administratorius už butų savininkų valdomą nuosavybę nėra atsakingas.

13Taip pat apeliantas nurodo, kad bendrojo naudojimo objektų, dėl kurių defektų galimai įvyko avarija, savininkai patys neatliko tinkamos šių objektų priežiūros, nesikreipė į administratorių, nepriėmė sprendimo dėl reikalingų statybos darbų, ypač kad tokie defektai, kai per namo konstrukcijas skverbiasi vanduo, nėra laikomi smulkiais defektais. Jei vanduo į butą pateko per bendrojo naudojimo objektus, darytina išvada, kad sieninės plokštės turėjo ženklius defektus, kurių šalinimui reikalinga renovacija, o sprendimą dėl tokios rūšies statybos darbų priima butų savininkai balsų dauguma. Be to, apeliantas nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nes pirmosios instancijos teismas netyrė žalos ir jo dydžio klausimo, nevertino lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų ir medžiagų kainos dydžio pagrįstumo, nenustatė, ar dėl avarijos reikėjo atlikti būtent tiek ir tokius darbus, kurie nurodyti sąmatoje. Be to, lokalinė sąmata nėra pakankamas žalos dydį patvirtinantis dokumentas, kadangi ši sąmata pasirašyta byloje materialinį teisinį suinteresuotumą turinčio asmens – paties ieškovo, kuris šiame procese dalyvauja subrogacijos pagrindu, tai yra jo teisės ir pareigos tos pačios, kaip žalą patyrusio asmens ir atsakovas gali reikšti ieškovui visus atsikirtimus, kaip ir žalą patyrusiam asmeniui.

14Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama Atsakovo apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

18Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. spalio 4 d. po lietaus buvo užlietos ieškovo Būsto ir gyventojų turto draudimu apdraustas butas, esantis ( - )(b. l. 7-8). Ieškovas buto savininkei S. S. išmokėjo 1 858 Lt draudimo išmoką (b. l. 20) ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo, kaip iš už atsiradusią žalą kalto asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

19Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Byloje pateiktas 2009-10-14 UAB „Avarija“ pranešimas Nr. 593 patvirtina, kad ieškovo drausto turto užliejimas įvyko dėl vandens patekimo per panelines siūles (b. l. 18). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju namą administruoja ir prižiūri atsakovas. Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktu, viena iš administratoriaus funkcijų yra atlikti namo inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5. punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą; 5.6. punkte numatytas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties vykdymas ir kontrolė. Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus. Namo panelinių siūlių priežiūrą vykdo namo administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, kaip namo administratorius, privalo prižiūrėti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Apeliantas minėtų prievolių nustatytų Nuostatų 4 p., 5.3 p., 5.5.p. bei 5.11 p. neįvykdė, ir būtent dėl jų neįvykdymo buvo apgadintas ieškovo draustas turtas. Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo stengtis namą prižiūrėti ir remontuoti dedant maksimalias pastangas. Esant nustatytam pažeidimui, atsakovui, kaip verslininkui, atsakomybė kyla be kaltės. Be to, apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis pavedė atlikti kitam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl bendrųjų konstrukcijų trūkumų.

20Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netyrė žalos ir jo dydžio klausimo. Apeliantas ginčija žalos dydį tačiau savo skaičiavimų apeliaciniame skunde nepateikė. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Šioje byloje patirtą žalą patvirtina ieškovo pateikta lokalinė sąmata (b. l. 15-16). Ieškovui kaip draudikui kyla pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui draudiminio įvykio metu padarytą žalą, tačiau draudikui nekyla pareiga įrodinėti ir pagrįsti, ar būsimo remonto darbai iš tiesų buvo atlikti, po to kai nukentėjęs asmuo gavo draudimo išmoką, t.y. kompensaciją būsimo remonto kaštams padengti bei padarytiems nuostoliams atlyginti, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo sudaryta lokalinė sąmata pilnai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Todėl atsakovo motyvai dėl įrodymų pagrindžiančių žalos dydį nebuvimo netenkintini, juo labiau, kai šalys teismui pasiūlius atsisakė šioje byloje skirti ekspertizę (b. l. 90).

21Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

23Atmetus Atsakovo apeliacinį skundą, Ieškovui, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo UAB ,,Grinda“ ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per Lietuvos filialą, 1 500 Lt advokato išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėj Jūratė... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS kreipėsi į Vilniaus... 4. Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žala buvo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 7. UAB „Avarija“, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius buto... 8. Teismas nurodė, kad įrodymų apie minimo daugiabučio namo ( - ) būklę... 9. Ieškovas savo reikalavimus grindė netinkamu atsakovo, kaip buto... 10. Teismas nurodė, kad turi teisę rinkti įrodymus ex officio tik konkrečiais... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 13. Taip pat apeliantas nurodo, kad bendrojo naudojimo objektų, dėl kurių... 14. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. spalio 4 d. po lietaus buvo... 19. Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Byloje pateiktas... 20. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas netyrė žalos ir jo... 21. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 23. Atmetus Atsakovo apeliacinį skundą, Ieškovui, remiantis CPK 93 straipsnio 1... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Grinda“ ieškovui Estijos draudimo bendrovei...